Byla 2S-357-527/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo (suinteresuotas asmuo skolininkė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,LITURIMEX KELIONIŲ TARNYBA“)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininkų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-11-15 nutarties c. b. 2-20678-285/2011, kuria patenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ERGO Lietuva“ 2011-11-03 pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo (suinteresuotas asmuo skolininkė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,LITURIMEX KELIONIŲ TARNYBA“) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

32009-02-06 Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) ieškinį UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ (skolininkei) ir UAB ,,Liturimex“ viešbučiai dėl 395.397,27 Lt priteisimo šalys sudarė taikos sutartį, kuria UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ (skolininkė) sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo grąžinti pareiškėjai (kreditorei) nurodytą sumą iki 2010 m. rugpjūčio mėn. Suinteresuoti asmenys (įkeisto turto savininkai) S. A. ir R. A., siekdami užtikrinti įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą, 2009-02-13 hipotekos lakštu (i. k. 02/1/2009/0001633) įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0319 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir 314,39 kv. m pastatą – įstaigą, plane pažymėtą 1B2p (unikalus Nr. ( - )), esančius Kaune, ( - ) g. 27. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 600.000 Lt.

4Vilniaus apygardos teismo 2009-12-03 nutartimi suinteresuotam asmeniui (skolininkei) UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ iškelta bankroto byla.

52011-05-17 kreditorė kreipėsi į teismą (b. l. 4-6), prašydama priverstinai išieškoti iš suinteresuoto asmens (skolininkės) UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ 329.640,27 Lt negrąžintos paskolos, 44.618,82 Lt palūkanų ir 88.085,04 Lt delspinigių, iš viso – 462.344,13 Lt, taip pat 137 Lt žyminio mokesčio, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Kreditorė nurodė, kad skolininkė iki taikos sutartyje nurodyto termino pabaigos (2010-08-31) įvykdė tik dalį įsipareigojimų – grąžino 65.757 Lt skolos, todėl likusi dalis išieškotina priverstine tvarka.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011-11-15 nutartimi (b. l. 106-107) tenkino kreditorės 2011-11-03 pakartotinį pareiškimą (b. l. 101-103) ir nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeisto turto savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0319 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir 314,39 kv. m pastatą – įstaigą, plane pažymėtą 1B2p (unikalus Nr. ( - )), esančius Kaune, ( - ) g. 27, ir išieškoti kreditorei iš skolininkės BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“ 462.344,13 Lt skolą ir 137 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojimą. Teismas konstatavo, kad BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“ neįvykdė prievolės kreditorei pagal 2009-02-06 taikos sutartį Nr.09-008, o prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto savininkai įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą–įstaigą, esančius K. Čiurlionio g. 27, Kaune, ir atsako už skolininkės įsipareigojimų įvykdymą įkeistu daiktu (CK 4.195 str. 1 d.), todėl kreditorės prašymu įkeistą turtą nutarė parduoda iš varžytynių, išieškant skolininkės skolą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Įkeisto turto savininkai atskiruoju skundu (b. l. 119-124) prašo Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-11-15 nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti, išaiškinant kreditorei, kad ji turi teisę dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

101. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į CK 1.2, 1.5 straipsnių, Teismų įstatymo 14, 17 straipsnių, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat į tai, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios byloje nedalyvavusiems asmenims. Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti skolininkei UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ bankroto bylą įsiteisėjo 2009-12-03. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Apeliantų įsitikinimu, ši nuostata taikytina ir tiems reikalavimams, kurie reiškiami tretiesiems asmenims, įkeitusiems savo turtą pagrindinio skolininko prievolei užtikrinti. Kreditorės reikalavimas dėl 88.085,04 Lt delspinigių išieškojimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, be kita ko, ir dėl to, kad pareikštas praleidus senaties terminą. Ieškiniams dėl netesybų taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.). Įkeisto turto savininkai nėra teismo patvirtintos taikos sutarties šalys, todėl ši sutartis neturi jiems res judicata galios, tai reiškia, kad reikalavimams dėl netesybų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

112. Teismai nepagrįstai sprendė, kad priverstinė išieškojimo procedūra turi būti pradėta pagal paprastajai hipotekai taikomas taisykles, ir netaikė CK 4.180, 4.194 straipsnių normų. Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau pagal taikos sutarties sąlygų turinį galima spręsti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis: vienam ir tam pačiam kreditoriaus reikalavimui užtikrinti atskirais hipotekos lakštais įkeisti keli tiems patiems savininkams priklausantys nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypas ir pastatas, esantys Kaune, ( - ) g. 27, du žemės sklypai, esantys Varėnos r., ( - ) k., žemės sklypas ir pastatas, esantys Druskininkuose, Vilniaus al. 30. Nors hipotekos sutartis įforminta dviem hipotekos lakštais, tačiau jie abu vertintini kaip viena jungtinės hipotekos sutartis, atitinkamai šalių teisiniams santykiams taikytinos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, esant jungtinei hipotekai ir pradėjus išieškojimo veiksmus, įkeistų daiktų savininkas turi teisę nustatyti išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę, be to, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (LAT 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010; 2009-07-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-294/2009; 2010-03-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-74/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra iškilęs klausimas dėl sutartinės hipotekos tinkamo kvalifikavimo ir rūšies nustatymo, apeliantai prašo prijungti prie šios civilinės bylos civilinę bylą Nr. 2-13513-285/2011.

12Kreditorė atsiliepimu į įkeisto turto savininkų atskirąjį skundą (b. l. 139-143) prašo Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-11-15 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

131. Atskiruoju skundu ginčijama skolos, užtikrintos hipoteka, apimtis, t. y. kreditorės teisė reikalauti atitinkamo dydžio delspinigių, nagrinėtina CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Apeliantai kreditorės reikalaujamų delspinigių dydį turėjo teisę ginčyti ieškinio (ginčo) teisenos tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

142. Skirtingai nei apeliantai teigia, hipotekos lakštais Nr. 02/1/2009/0001633 ir Nr. 06/1/2009/0000612 įformintas turto įkeitimas negali būti laikomas viena jungtinės hipotekos sutartimi. Remiantis CK 4.180 straipsniu, „jungtinė hipoteka – kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą”, tuo tarpu apeliantams nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įkeistas ne jų, o trečiojo asmens – skolininkės – prievolių kreditorei įvykdymui užtikrinti, taigi sutartinė hipoteka turi būti kvalifikuojama kaip svetimo turto hipoteka, be to, turtas buvo įkeistas ne vienu, o dviem atskirais hipotekos lakštais, atskiri hipotekos sandoriai buvo sudaryti ne vienu metu, – 2009-02-11 ir 2009-03-25. Atsižvelgiant į LAT 2010-11-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010 įtvirtinimą, jog „Hipotekos sutarties forma - hipotekos lakštas, turintis privalomus rekvizitus, įtvirtintus CK 4.185, 4.186 straipsniuose, Hipotekos registro nuostatuose”, nagrinėjamu atveju skirtingais hipotekos lakštais, skirtingu metu buvo įformintos skirtingos svetimo daikto hipotekos sutartys. Dėl šios priežasties išieškojimas iš įkeisto turto, įtvirtinto hipotekos lakštu Nr. 02/1/2009/0001633, turėtų būti vykdomas remiantis svetimo daikto hipotekai taikomomis teisės normomis. Svetimo daikto hipotekos atveju išieškojimas yra vykdomas pagal paprastosios hipotekos taisykles, įkeistų daiktų pardavimo eilė daiktų savininko nėra nustatoma. CK 4.195 straipsnio 2 dalyje numatyta: „jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo“. Taigi apeliantai atsako už skolininkės įsipareigojimų vykdymą tik įkeistais daiktais. Šiuos daiktus pardavus iš varžytinių, apeliantai įgis į skolininkę atgręžtinio reikalavimo teisę dėl turto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.).

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

17Atskirajame skunde keliamas paprastosios ir jungtinės hipotekos atribojimo klausimas. Pagal CK 4.179 straipsnį paprastoji hipoteka – vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Jungtine hipoteka apibrėžiamas kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 str.). Esminis paprastosios ir jungtinės hipotekos skirtumas yra įkeičiamų tam pačiam savininkui priklausančių daiktų skaičius. Išieškojimo iš jungtine hipoteka įkeisto daikto ypatumas yra tas, kad, parduodant turtą iš varžytynių, daiktų savininkas turi teisę nustatyti jų pardavimo eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CPK 4.194 str.). Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau iš bylos ir LITEKO duomenų galima spręsti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis: vienam reikalavimui pagal taikos sutartį – 395.397,27 Lt grąžinimui – užtikrinti dviem atskirais hipotekos lakštais įkeisti apeliantams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypas ir pastatas, esantys Kaune, ( - ) g. 27, du žemės sklypai, esantys Varėnos r., ( - ) k., žemės sklypas ir pastatas, esantys Druskininkuose, Vilniaus al. 30). Nors hipotekos sutartis įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, pagal materialųjį teisinių santykių turinį visi nurodyti hipotekos lakštai kvalifikuotini kaip viena jungtinės hipotekos sutartis. Tai reiškia, kad, atliekant išieškojimą iš įkeisto turto, turi būti taikomos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės. Šiuo atveju hipotekos sandorio kvalifikavimas kaip jungtinės hipotekos nesudaro pagrindo spręsti, jog hipotekos teisėjo byloje atliktais veiksmais buvo pažeistos apeliantų, kaip įkaito davėjų, teisės ar teisėti interesai. Minėta, kad jungtinės hipotekos atveju daiktų savininkui yra suteikiama teisė pasirinkti, iš kurio daikto išieškotina pirmiausia, t. y. nustatyti iš varžytynių parduodamų daiktų eilę. Hipotekos teisėjo nutartis, kuria nuspręsta pagal kreditorės pareiškimą pradėti priverstinį išieškojimą – areštuoti įkeistus apeliantams priklausančius nekilnojamuosius daiktus, neriboja jų teisės turto pardavimo iš varžytynių atveju nurodyti antstoliui, kuris iš įkeistų objektų turi būti parduodamas pirmiausia. Šios teisės įgyvendinimas suteikia įkaito davėjui galimybę išsaugoti, jo požiūriu, vertingesnį turtą, tačiau jeigu už nurodytą iš varžytynių parduotą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimui visiškai patenkinti, toliau išieškojimas vykdomas iš kitų įkeistų daiktų. Taigi nagrinėjamu atveju hipotekos sutarties kvalifikavimas kaip jungtinės hipotekos nesudaro pagrindo konstatuoti hipotekos teisėjo veiksmų, kuriais pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto, neteisėtumo (LAT 2012-05-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-226/2012). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo svarstyti apeliantų prašomų bylų sujungimo klausimo, dėl sutartinės hipotekos tinkamo kvalifikavimo ir rūšies nustatymo.

18Tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tretiesiems asmenims, ne jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, iškeliama bankroto byla, kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bendra CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinės išieškojimo procedūros iš įkeisto turto pradėjimo (LAT 2012-05-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-226/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-02-06 sudaryta taikos sutartimi UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ įsipareigojo iki 2010 m. rugpjūčio mėn. grąžinti kreditorei 395.397,27 Lt skolos ir su ja susijusias palūkanų ir delspinigių sumas. Apeliantai, siekdami užtikrinti įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą, 2009-02-13 hipotekos lakštu įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0319 ha žemės sklypą ir 314,39 kv. m pastatą, esančius Kaune, ( - ) g. 27. Skolininkė UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ iki nustatyto termino skolinio įsipareigojimo neįvykdė; 2009-12-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi jai iškelta bankroto byla. Nustatytos aplinkybės ir hipotekos santykių teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai, kad kreditorė nuo 2009-12-03 įgijo teisę reikalauti iš skolininkės grąžinti skolą, o šiai to negalint padaryti (iškelta bankroto byla), patenkinti turimą reikalavimą iš įkeisto apeliantų turto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Kreditorės ir skolininkės sudarytoje taikos sutartyje įtvirtinta, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) turės sumokėti kreditorei palūkanas ir delspinigius. Apeliantai palūkanų ir netesybų grąžinimui užtikrinti įsipareigojo įkeisti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Sutartinės hipotekos lakšto dalies ,,Sąlygos ir reikalavimai“ 1 punkte nurodyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių netesybų, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų, nuostolių, atsiradusių dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, bei teismo išlaidų, susijusių su išieškojimu vykdymu, išieškojimas. Taigi nekilnojamojo daikto hipoteka buvo užtikrintas ne tik pagrindinio reikalavimo (skolos grąžinimo), bet ir su juo susijusių papildomų reikalavimų (palūkanų, delspinigių, kitų su pagrindine skola susijusių sumų sumokėjimo) įvykdymas. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti išieškoti iš įkeisto turto ne tik skolą, bet ir palūkanas, delspinigius.

19Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorės reikalaujamas išieškoti delspinigių dydis yra per didelis, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, be to, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d.). Apeliantams nurodytina, kad bylos dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos (rašytinio proceso) CPK XXXVI skyriaus normų nustatyta tvarka. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Todėl nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl delspinigių dydžio bei ieškinio senaties termino taikymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galėjo būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

20Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog hipotekos teisėjai priimant ginčijamą nutartį joks ginčas dėl delspinigių dydžio ieškinio teisenos tvarka tarp šalių nebuvo nagrinėjamas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog skundžiamoje nutartyje yra nurodytas neteisingas skolos dydis. Tai, kad šalys ginčo teisenos tvarka civilinėje byloje Nr. 2-915-819/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pradėtoje tik 2011-11-28, įsiteisėjusia 2012-05-11 nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį susitarė dėl išieškotinos sumos iš 2009-02-13 hipotekos lakštu (i. k. 02/1/2009/0001633) įkeisto turto, viso 330.000 Lt, t. y. kreditorius atsisakė 44.618,82 Lt palūkanų ir 88.085,04 Lt delspinigių, nėra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti, nenustačius nutarties neteisėtumo pagrindų (CPK normų pažeidimo), egzistavusių nutarties priėmimo metu. Ginčijama nutartimi, priimta ypatingosios teisenos tvarka, iš esmės vykdoma administracinė funkcija, t. y. nustatomas pagrindas išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto inicijuoti, tuo tarpu teisinis ginčas dėl įsiskolinimo dydžio nesprendžiamas. Argumentai dėl skolos dydžio galėtų turėti įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, jeigu sukeltų abejones dėl to, ar skola egzistuoja apskritai.

21Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, šalims ginčo teisenos tvarka susitarus dėl išieškomo skolos dydžio iš 2009-02-13 hipotekos lakštu (i. k. 02/1/2009/0001633) įkeisto turto, atitinkami duomenys turi įtakoti antstolio veiksmus vykdymo procese, tačiau negali nulemti ginčijamos nutarties teisėtumo ar pagrįstumo (LAT 2010-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; Kauno apygardos teismo 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 2S-1424-343/2012).

22Dėl kitų atskirojo skundo argumentų (pvz. dėl to, jog apeliantai nebuvo įtraukti į civilinės bylos, kurios metu sudaryta taikos sutartis, nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis) nepasisakytina, kaip neturinčių įtakos apeliacijos rezultatui.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

24Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. 2009-02-06 Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal... 4. Vilniaus apygardos teismo 2009-12-03 nutartimi suinteresuotam asmeniui... 5. 2011-05-17 kreditorė kreipėsi į teismą (b. l. 4-6), prašydama priverstinai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011-11-15 nutartimi (b. l.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Įkeisto turto savininkai atskiruoju skundu (b. l. 119-124) prašo Kauno miesto... 10. 1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į CK 1.2, 1.5 straipsnių, Teismų... 11. 2. Teismai nepagrįstai sprendė, kad priverstinė išieškojimo procedūra... 12. Kreditorė atsiliepimu į įkeisto turto savininkų atskirąjį skundą (b. l.... 13. 1. Atskiruoju skundu ginčijama skolos, užtikrintos hipoteka, apimtis, t. y.... 14. 2. Skirtingai nei apeliantai teigia, hipotekos lakštais Nr. 02/1/2009/0001633... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Atskirajame skunde keliamas paprastosios ir jungtinės hipotekos atribojimo... 18. Tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas... 19. Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorės... 20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog... 21. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, šalims ginčo teisenos tvarka... 22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų (pvz. dėl to, jog apeliantai nebuvo... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis... 24. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 25. Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d....