Byla 2S-1373-464/2013
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. P., Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams A. D. ir V. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. P., Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams A. D. ir V. M., ir

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas A. B. 2013-04-13 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi Vilniaus m. apylinkės teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas, teisėjai A. D. ir V. M. bei Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja J. P. pažeidė ieškovo teises ir vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 152 000 Lt atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimus ir diskriminacijos vykdymą; 3) sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-22 nutartimi (b.l. 3-4) nustatė ieškovui A. B. terminą ieškinio trūkumams ištaisyti.

6Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas negali pateikti, išreikalavimo, nurodant priežastis kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Ieškinys grindžiamas atitinkamų teismų priimtais procesiniais sprendimais (nutartimis) ir paties ieškovo rašytais atitinkamais skundais, tačiau šių teismų procesinių dokumentų ir paties ieškovo skundų prie ieškinio nepridedama. Teismas nenustatęs aplinkybių, kliudančių ieškovui pateikti minėtus teismų procesinius dokumentus ir paties ieškovo rašytus skundus, įpareigojo ieškovą pašalinti šį ieškinio trūkumą, tai pat pateikti jų kopijas, kad po vieną jų tektų priešingai šaliai (CPK 113 str.).

7Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartimi, išaiškino atsakovui, kad pagal CK 6.272 str. dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne valstybės vardu veikiantis teismas ar teisėjas, todėl ieškinyje tinkamas atsakovas yra tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybę.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas A. B. 2013-05-06 atskiruoju skundu (b.l. 8) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-22 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Tvirtina, jog ieškinyje kaip rašytinį įrodymą, kurio negavo ir negali gauti, prašo išreikalauti iš Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-9329-811/2012 ieškinio aplinkybėms ir reikalavimams pagrįsti bei ieškinyje nurodytiems rašytiniams įrodymams gauti. Minėtoje civilinėje byloje yra visi skundžiamoje nutartyje reikalaujami rašytiniai įrodymai, taip pat atsakovų ir teisėjų J. P., V. M., A. D. bei Lietuvos apeliacinio teismo ir Jonavos raj. apylinkės teismo atsiliepimai į pareikštą ieškinį. Todėl civilinę bylą būtina prijungti kaip rašytinį įrodymą. Kadangi jau kartą pateikti rašytiniai įrodymai dėl šio ieškinio yra civilinėje byloje Nr.2-9329-811/2012 ir ieškovui, palikus ieškinį nenagrinėtu, negrąžinti, tai CPK 7 str. pagrindu antrą kartą pateikti tuos pačius rašytinius įrodymus, kurie buvo pateikti ir priimti, yra ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principų pažeidimas.

11Nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje pateiktu aiškinimu, kad tik atsakovas Lietuvos Respublika gali būti šioje byloje atsakovu. Teigia, kad toks teismo aiškinimas pažeidžia Konstitucijos 29 str. ir 114 str., Teismų įstatymo 47 str. ir CPK 45 str., nes CK 6.272 str. nėra nustatyta jokio civilinės atsakomybės imuniteto teismams ar teisėjams civilinėje byloje, o Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis, priimta konkrečioje civilinėje byloje Nr.2-796/2012, kuria teismas rėmėsi, negali prieštarauti nurodomoms įstatymų nuostatoms, ji nesuteikia imuniteto nuo procesinių dokumentų klastojimu, dvigubu turto prievartavimu ir plėšimu padarytos žalos atlyginimo.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, įpareigojančia jį pateikti teismų priimtų procesinių sprendimų (nutarčių), kurių priėmimo faktu ir grindžiamas jo reikalavimas, nustatyta tvarka patvirtintas kopijas bei paties ieškovo skundų kopijas, taip pat išaiškinta ieškovui, kad tinkamas atsakovas byloje yra teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybę. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė šalinti ieškinio trūkumus, nes ieškinyje yra pareikštas prašymas minėtus dokumentus išreikalauti iš Vilniaus m. apylinkės teismo, šalys taip pat įvardintos tinkamai, o keisti atsakovų be ieškovo sutikimo neleidžia CPK 45 str. Išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio pateikimą ir jo priėmimo prielaidas, nepažeidė, tinkamai įvardijo tokio pobūdžio teisminio ginčo šalis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

15Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Esant šiai stadijai atliekami veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą (teismui paduodamas pareiškimas, teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, šalinami ieškinio pareiškimo trūkumai ir panašiai). Būtent šioje pradinėje proceso stadijoje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ieškovas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti jo procesinį dokumentą priimti kliudančius trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio.

16Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovo 2013-04-11 teismui pateiktą ieškinį formos ir turinio atitikties aspektu, konstatavo, jog situacija, kuomet pateikiamas vien pats ieškinys, kartu nepagrindžiant ieškinio teiginių jokiais objektyviais faktiniais duomenimis (dokumentais) ir jų kopijų neteikiant atsakovui, neatitinka CPK 113 str. bei 135 str. 2 d. reikalavimų. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Minėtos teisės normos nustato asmeniui, kuris inicijuoja civilinės bylos procesą, pareigą ne tik nurodyti aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), ne tik aiškiai suformuluoti savo materialųjį reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.), kurių kopijos taip pat turi būti pateikiamos antrajai ginčo šaliai. Teismui, įgyvendinančiam bendradarbiavimo su bylos šalimi pareigą, privalu imtis visų būtinų priemonių operatyviam ir tinkamam tos konkrečios bylos išnagrinėjimui, t.y. pasiūlyti šaliai pateikti įrodymus, reikalingus ieškinio teiginių pagrįstumui įvertinti. Tokiu procesiniu veiksmu (t.y. nustatant terminą ieškinio trūkumams ištaisyti) nėra paneigiamas teisės kreiptis į teismą civilinės gynybos principas (CPK 5 str.), ir kartu užtikrinami kiti svarbūs civilinio proceso principai: proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), kooperacijos (CPK 8 str.), rungimosi (CPK 12 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.).

17Vadinasi, įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas sudarė pirmosios instancijos teismui prielaidas, nekvestionuojant apelianto teisės kreiptis į teismą, nustatyti jam terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, atkreipiant dėmesį būtent į kiekvienai ginčo šaliai tenkančią pareigą įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas, apsiribodamas vien tik paties ieškinio pateikimu, neskatina ir nesiekia greito šios bylos nagrinėjimo, tokiu elgesiu apsunkina priešingai ginčo šaliai galimybę parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (CPK 7 str. 2 d., 17 str.).

18Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje neturėtų būti sprendžiamas įrodymų pakankamumo klausimas, nes ieškinio priėmimo metu teismas negali reikalauti įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl net ir įrodymų nepateikimas ar jų stoka nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai ir neleidžia atsisakyti priimti tokio ieškinio vien dėl to, kad nepateikti įrodymai. Teismų praktikoje pasisakoma, kad įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1682/2013).

19Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apelianto atskirajame skunde pateikiama CK 6.272 str. nuostatų interpretacija, ginčijant teismo nutarties argumentus dėl šios bylos atsakovų. Dėl subjektų, kurie galėtų būti atsakovais ar atsakovo – valstybės – atstovais, dėl konkrečių teismų (teisėjų) procesinės padėties, reiškiant reikalavimą pagal CK 6.272 str., ne kartą yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, įskaitytinai ir apelianto inicijuojamose tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1682/2013). Šie išaiškinimai privalomi tiek apeliantui, tiek ir teismams. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. yra nustatyta teismų pareiga taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles (precedentus), suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose ir faktinėse situacijose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentai, priešingai nei nurodo apeliantas, negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovu pagal pareikštą reikalavimą yra valstybė, kurios atstovas - Teisingumo ministerija, o ne valstybės vardu veikiantis teismas ar teisėjas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė net nevertintina kaip ieškinio trūkumas, be kurio ieškinio nebūtų galima priimti. Pats teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi teisę priimti nutartį dėl tokiais atsakovais nurodytų asmenų eliminavimo iš proceso.

20Taigi Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-22 nutarties, kuria apeliantas įpareigotas ištaisyti ieškinio trūkumus, neteisėtumas ar nepagrįstumas nebuvo konstatuotas, išskyrus nuorodą nutartyje dėl galimo ieškinio grąžinimo, jeigu apeliantas nepateiktų reikalautų įrodymų. Kadangi teismo nustatytas terminas trūkumams ištaisyti (įrodymams pateikti), jau pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas terminas nutarties nurodymams įvykdyti.

21Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Nustatyti A. B. terminą iki 2013 m. lapkričio 20 d. įskaitytinai minėtos teismo nutarties nurodymams įvykdyti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. B. 2013-04-13 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi Vilniaus m.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-22 nutartimi (b.l. 3-4) nustatė... 6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys neatitinka CPK 135 str.... 7. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartimi,... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Ieškovas A. B. 2013-05-06 atskiruoju skundu (b.l. 8) prašo panaikinti... 10. Tvirtina, jog ieškinyje kaip rašytinį įrodymą, kurio negavo ir negali... 11. Nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje pateiktu aiškinimu, kad tik atsakovas... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi,... 15. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir... 16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovo... 17. Vadinasi, įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas sudarė... 18. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje... 19. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apelianto atskirajame... 20. Taigi Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-22 nutarties, kuria apeliantas... 21. Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį palikti... 23. Nustatyti A. B. terminą iki 2013 m. lapkričio 20 d. įskaitytinai minėtos...