Byla 2-1682/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį ir kitoje dalyje nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, teisėjui D. R. dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teismų institucijų neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose; 2) priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 202 600 Lt teisingą atlyginimą už sistemingą organizuotą jo teisių pažeidimą ir trukdymą gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, sprendimo vykdymą pavedant atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė ieškovo teises civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose; pasiūlė ieškovui dalyje dėl pareikšto reikalavimo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 202 600 Lt teisingą atlyginimą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus iki 2013 m. gegužės 15 d.

6Pasisakydamas dėl pirmojo ieškovo reikalavimo, teismas konstatavo, jog pareikšti materialiniai reikalavimai pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose reiškia ne ką kitą, kaip faktų pripažinimą. Ieškovas šiais reikalavimais prašo teismo nustatyti faktus, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, t. y. prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad toks reikalavimas teisme nenagrinėtinas, dėl ko jį priimti atsisakytina CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 1 102 600 Lt, konstatavo, jog šis reikalavimas yra su trūkumais. Ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus privalo ieškinio pareiškime nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus dėl kurių atsirado žalos atlyginimas, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, įrodymus, iš ko susideda 1 102 600 Lt turtinė žala ir kokie įrodymai ją patvirtina (CPK 115 str. 2 d.).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, nustatydamas, kad ieškinio dalis dėl reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui, teisėjui D. R. yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, netinkamai taikė ir pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Jei ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tai pirmosios instancijos teismas turi motyvuotai nurodyti į kurią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui, kad minėti reikalavimai būtų išnagrinėti (CPK 137 str. 3 d.). Be to, pagal CPK 141 straipsnį, ieškinio pagrindą ar dalyką gali keisti ieškovas, bet ne teismas. Teismo argumentai, kad pirmu ieškinio reikalavimu prašoma nustatyti egzistuojant prašymą pagrindžiančias aplinkybes, prieštarauja teismų praktikai ir šio ieškinio dalykui.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnį, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami tik procesinio teisinio pobūdžio klausimai, bet ne teisės į ieškinio patenkinimą įrodytinumas, todėl reikalavimas įrodyti 1 102 600 Lt turtinę žalą ieškinio priėmimo stadijoje negali būti teisėtas ir pagrįstas. Ieškinyje nurodyti neteisėti veiksmai ir aplinkybės, lėmę žalos atsiradimą.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį ir nustatytas terminas kitiems ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareikšti materialiniai reikalavimai pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, pripažinimą, t. y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas – kad nepagrįstai nenusišalino bylą nagrinėjantis teisėjas, Vilniaus apygardos teismas nesprendė bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui tikslu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1007-392/2009 procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Apeliantas neteisus, jog konstatuodamas šias aplinkybes teismas pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės, teismui nagrinėjant bylas ir teisėjui einant pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamame ieškinyje, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Todėl ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė jo teises, nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose.

14Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė ieškovo teises civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nenagrinėtinas teisme, todėl turėjo pagrindą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą šį reikalavimą atsisakyti priimti. Tokiu atveju, ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Atskirasis skundas grindžiamas CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Pasak apelianto, atsisakęs priimti ieškinio dalį teismas nenurodė, į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis dėl jo pareikštų reikalavimų Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui D. R.. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. CPK 137 straipsnio 3 dalies formuluotė, kad „nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme“ taikoma tais atvejais, kai egzistuoja kita kompetentinga institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą.

16Apeliantas nesutinka ir su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas pasiūlė ieškovui dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 202 600 Lt teisingą atlyginimą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, nes pateiktame ieškinyje yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, prašoma priteisti suma, suformuluotas reikalavimas.

17Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šiais apelianto argumentais, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.).

18Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas turi pašalinti ieškinio trūkumus ir nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus dėl kurių atsirado žalos atlyginimas, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, įrodymus, iš ko susideda 1 102 600 Lt turtinė žala ir kokie įrodymai ją patvirtina. Ieškinio turinys rodo, kad žalos atlyginimą prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo A. B. patirtą 1 102 600 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą patvirtina 2013 m. kovo 21 d. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir pagrindžia civilinės bylos eiga ir medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės įrodo, jog ieškovas nurodė jo nuomone reikalavimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, patirtos žalos dydį ir kas šią žalą turi atlyginti.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).

20Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikinama, ieškinys šioje dalyje priimamas ir perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas D. R. pažeidė ieškovo teises civilinėje byloje Nr. 2-3893-560/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, palikti nepakeistą.

23Nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti panaikinti, A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl teisingo atlyginimo priteisimo priimti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. Pasisakydamas dėl pirmojo ieškovo reikalavimo, teismas konstatavo, jog... 7. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 1 102 600 Lt, konstatavo, jog... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 11. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti... 13. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareikšti... 14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 15. Atskirasis skundas grindžiamas CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Pasak... 16. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas... 17. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šiais apelianto argumentais,... 18. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas negali... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo... 20. Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 22. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria... 23. Nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti...