Byla e2A-523-1120/2019
Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių nuginčijimo ir restitucijos taikymo pripažįstant sumokėtas sumas lėšomis banko sąskaitoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1608-614/2018 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių nuginčijimo ir restitucijos taikymo pripažįstant sumokėtas sumas lėšomis banko sąskaitoje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas M. M. (toliau – ieškovas) prašė pripažinti negaliojančiomis su atsakove bankrutavusia akcine bendrove (toliau – BAB) banku SNORAS (toliau – atsakovė, bankas) 2011 m. liepos 8 d. ir 2011 m. liepos 28 d. sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110708V990031, Nr. FO20110708V990032 ir Nr. 20110728V990013, taikyti vienašalę restitucija – pagal sutartį sumokėtą sumą laikyti ieškovo lėšomis banko sąskaitoje ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad sudarė su atsakove ginčijamas sutartis, atsakovei iškelta bankroto byla ir 2016 m. lapkričio 14 d. iš viešoje erdvėje pasklidusios informacijos sužinojo apie tai, kad Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. buvo priėmusi nutarimą Nr. 03-2 (toliau ir – nutarimas) dėl raštiškų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos riziką ribojančio normatyvo dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo atsakovei. Vertybiniai popieriai pagal Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ) galėjo būti viešai siūlomi tik po to, kai paskelbtas prospektas. Vertybinių popierių komisija (toliau – komisija) 2010 m. liepos 1 d. ir 2011 m. birželio 16 d. pažymomis Nr. 4R-11 ir Nr.4R-10 patvirtino 300 000 000 Lt bei 500 000 000 Lt obligacijų emisijų bazinį prospektą su galutinių sąlygų aprašymu (toliau – prospektas), atsakovė jį paskelbė. Ieškovas susipažino su atsakovės paskelbtais prospektais ir sudarė ginčo sutartį. Prospekto 2.1. papunkčio „Rizikos veiksniai, susiję su banko veikla“ dalyje „Operacinė rizika“ nurodyta, kad banko veiklą prižiūri Lietuvos bankas ir, kadangi emitento akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje, komisija. Be kita ko, taip pat nurodyta, jog nepaisant to, kad tuo metu bankas vykdė visus reikalavimus, tačiau neatmetama galimybė, kad įvykus reikšmingiems pokyčiams, gali pasikeisti ir emitentui keliami reikalavimai. Prospekto 4.4.5. papunktyje „Informacija apie bet kuriuos pastarojo meto įvykius, susijusius su emitentu ir turinčius esminės reikšmės vertinant emitento mokumą“, nurodyta, jog esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant emitento mokumą, nebuvo.

103.

11Tačiau minėtame Lietuvos banko nutarime taip pat nurodyta, jog atsakovė nesiėmė veiksmų veiklos rizikai mažinti; prieš priimdama sprendimą skolinti, neįsitikindavo ar kliento finansinės galimybės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; nepašalino praėjusio inspektavimo metu nustatytų trūkumų; nustatė didesnes nei vidutinės indėlių palūkanas, siekė pritraukti daugiau lėšų, kurios tam tikrais atvejais neinvestuojamos į pajamų duodančius aktyvus ar į rizikingus aktyvus, neturint pakankamai kapitalo galimiems nuostoliams dengti; sudarydama vienkartinius sandorius ne rinkos sąlygomis dirbtinai gerino veiklos finansinius rodiklius; pasirenkant užsienio šalių emitentų skolos vertybinių popierių saugotojus, nesivadovaujama saugios ir patikimos bankininkystės principais. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banko valdyba nustatė atsakovės veiklos ribojimus: draudžiama sudaryti terminuotų indėlių sutartis su didesnėmis nei Lietuvos banko skelbiamomis palūkanų normomis; draudžiama sudaryti skolinius sandorius su banko akcininkais, turinčiais kvalifikuotą kapitalo ar balsavimo teisių dalį; neturi teisės sudaryti išvestinių finansinių priemonių sandorių su užsienio valstybių juridiniais asmenimis ir organizacijomis, išskyrus bankus; apskaitoje nurodomus užsienio emitentų išleistus skolos vertybinius popierius turi teisę saugoti tik atitinkamuose depozitoriumuose; neturi teisės sudaryti sutarčių dėl paramos teikimo. Atsakovei nustatytas individualaus kapitalo pakankamumo normatyvo dydis (ne mažesnis kaip 10 proc.), nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, o taip pat konstatuota, jog atsakovė neištaisė ir nepašalino 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nustatytų veiklos trūkumų.

124.

13Lietuvos bankas rašte (atsakyme advokatui) nurodė, jog viena iš moratoriumo paskelbimo bankui bei administratoriaus paskyrimo priežasčių yra ta, kad bankas ignoravo ar tik formaliai vykdė Lietuvos banko nurodymus mažinti veiklos riziką. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pašalino nutarime nustatytus veiklos trūkumus ir tinkamai vykdė duotus nurodymus. Vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 10 dalies esminio įvykio sąvokos apibrėžimu, esminiu įvykiu laikoma net ir tokia informacija, kuri tik potencialiai gali turėti neigiamą poveikį vertybinių popierių kainai. Nutarime minimi draudimai bankui yra vienareikšmiški ženklai, jog atsakovė turėjo ypač rimtų ir įsisenėjusių finansinių problemų, kurios buvo vienos iš pagrindinių sąlygų skelbti atsakovės moratoriumą ir inicijuoti bankroto procedūrą. Ieškovo teigimu, nutarimas ir jo pagrindu taikomos poveikio priemonės laikytinos esminiu įvykiu, kuris turėjo būti tinkamai atskleistas prospekte, tačiau nutarime esanti konkreti informacija viešai skelbiama nebuvo, skelbta tik formaliai (neatskleidžiant viso nutarimo turinio) ir ne teisės aktams skelbti nustatyta tvarka.

145.

15Atsakovė, žinodama apie taikomus apribojimus ir kitas aplinkybes, sąmoningai turėdama tikslą suklaidinti, parengė teisės aktų neatitinkantį prospektą, skelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, ėmėsi apeiti Lietuvos banko taikomą poveikio priemonę – draudimą priimti indėlius didesnėmis nei vidutinėmis palūkanomis – išleido obligacijas. Pagrindinis atsakovės tikslas buvo sukaupti kuo daugiau lėšų. Atsakovės apgaulė pasireiškė ne tik esminių aplinkybių nutylėjimu prospekte, bet ir aktyviais atsakovės veiksmais, nes atsakovės darbuotojai teikė informaciją, kad atsakovės finansinė būklė gera, kad jai netaikomi apribojimai, kad su investuotojų lėšomis elgiasi apdairiai. Atsakovės informavimas apie riziką taip pat buvo abstraktus, nebuvo aptarta kaip atsakovė spręs nutarime nustatytus trūkumus, kokią įtaką jos turės atsakovės veiklai, todėl ieškovui nebuvo suteikta galimybė atlikti motyvuotą atsakovės veiklos rizikos vertinimą. Ieškovas, kaip neprofesionalus investuotojas, būdamas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, žinodamas išdėstytas aplinkybes apie atsakovės finansinę padėtį ginčo sutarties su atsakove nebūtų sudaręs. Ieškovas prieš sudarydamas sutartis konsultavosi su atsakovės darbuotojais, susipažino su prospektu, buvo apdairus ir pagrįstai tikėjosi, kad jam suteikiama informacija yra teisinga. Senaties terminas ieškiniui pateikti nėra praleistas.

166.

17Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl apgaulės. Ieškinys nėra įrodytas, grindžiamas prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Ieškinyje neneigiama, kad buvo siekta investuoti lėšas į finansines priemones (obligacijas) ir kad tuo metu buvo suprantama kokio pobūdžio sandoris šalių sudaromas. Sutartyje raštu patvirtinta, kad buvo gautas „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas“ bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka“, o sudarant obligacijų sutartį raštu patvirtinta, kad visos sutarties sąlygos aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, su jomis sutinkama ir jos išreiškia tikrąją sutarties šalies valią, kad prieš pasirašydamas sutartį susipažino su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka, visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

187.

19Bankas tinkamai vykdė jam nustatytą prievolę atskleisti riziką, bankroto riziką bei kad obligacijos nėra draudimo objektas. Išleisdama prospektą atsakovė VPĮ normų nepažeidė. Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu banko veikloje konstatavo teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus ir būtent todėl bankui duoti raštiški nurodymai bei nustatyti individualūs banko veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai ir papildomi reikalavimai dėl banko veiklos rizikos ribojimo. Lietuvos bankas nenustatė, kad banko veikla kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui, nutarimu bankui nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad informacijos apie Lietuvos banko raštiškus nurodymus ir kitus reikalavimus neįtraukimas į prospektą neatitiko įstatymo reikalavimų.

208.

21Lietuvos banko tinklalapyje viešai paskelbtose kredito įstaigų veiklos 2010 m. audituotuose rezultatuose buvo akcentuojama, kad 2010 m. visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. birželio 23 d. pranešime Seime nurodoma, kad šiuo metu sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra didesnis už normatyvą, o visi komerciniai bankai vykdo planuojamus naujus Bazelio III reikalavimus. Net padarius kitokią prielaidą, konstatuotina, kad ši informacija buvo atskleista ir turėjo būti žinoma ieškovui, nes Lietuvos banko tinklalapyje 2011 m. sausio 18 d. buvo paskelbtas pranešimas dėl banko inspektavimo rezultatų ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatų ir priemonių. Panašaus pobūdžio nurodymai banko atžvilgiu buvo teikiami ir anksčiau, apie juos taip pat buvo viešai pranešama Lietuvos banko tinklalapyje. Atsakovė apie Lietuvos banko atlikto inspektavimo rezultatus informavo komisiją, kuri VPĮ nustatyta tvarka 2011 m. sausio 20 d. šią informaciją paskelbė Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje; informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nustatytus banko veiklos trūkumus, padarytus teisės aktų pažeidimus ir Lietuvos banko nurodymus buvo išviešinta įvairių žiniasklaidos priemonių, todėl neatitinka tikrovės ieškinio teiginys, kad žiniasklaidoje atsakovė pristatyta vien tik kaip geriausias bankas.

229.

23Ieškovas įdėmiai sekė viešai skelbiamą informaciją apie banką, o tai reiškia, kad turėjo būti žinoma ir apie minėtus pranešimus. Nelogiškas ieškinio teiginys, kad apie nutarimą sužinota iš viešosios erdvės, kai tuo tarpu teigiama, jog nutarimo tekstas buvo neviešas ir skelbiamas nebuvo. Kartu su ieškiniu pateiktas visas nutarimo tekstas, todėl nėra įrodyta aplinkybė, kad jis buvo neviešas. Kartu su ieškiniu pateiktas Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. raštas nepatvirtina banko faktinio nemokumo būsenos ginčo sandorių sudarymo metu. 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo)“ Lietuvos banko valdyba konstatavo, kad reali grėsmė, kad bankas nesugebės įvykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, kilo, kai apie 2011 m. lapkričio 15 d. – 16 d., kai pradėjo sparčiai mažėti privalomųjų atsargų. Banko finansinė situacija pradėjo sparčiai prastėti, atsirado nemokumo grėsmė iš esmės tik prieš poveikio priemonės (moratoriumo) pritaikymą. Net Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime dėl banko veiklos apribojimo buvo nurodoma, kad moratoriumu siekiama išvengti banko nemokumo, tačiau dar nekonstatuotas jo nemokumas. Atsakovė buvo kredito įstaiga, kuri užsiėmė finansine veikla, kuri yra rizikinga, nes priklauso nuo daugybės aplinkybių, todėl kredito įstaigos finansinė padėtis gali nuolat ir gana greitai kisti, o nuo ginčo sutarties iki banko nemokumo konstatavimo praėjo nemažas laiko tarpas.

2410.

25Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad banko darbuotojai ar pats bankas tyčia klaidino ieškovą, o vien paaiškinimai vertintini kritiškai. Ieškovui tinkamai atskleista sandorių sudarymo rizika, įskaitant ir emitento bankroto riziką. Niekas nevertė skubėti sudaryti sandorių, buvo galima kreiptis dėl papildomų konsultacijų tiek į teisininkus, tiek į banko darbuotojus. Bet kuris protingas ir atidus asmuo, priimantis sprendimą dėl investavimo, neturi galimybės teisintis nesupratęs ir negalėjęs suprasti jam pasiūlytų sutarties sąlygų. Tikrieji ieškinio motyvai yra tikslas dirbtinai įgyti draudiminę apsaugą pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ). Nei ieškinyje nurodyti nutarimas, nei atsakymas nelaikytini esminiais sandorio elementais, egzistavusiais ginčo sandorių sudarymo metu ir nepatvirtina, kad bankas ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemokus. Apie nutarimą paskelbta viešai, todėl nepagrįsta teigti, jog bankas reikšmingą sandorio sudarymui informaciją nutylėjo. Nutarimo priėmimo faktas neturėjo būti įvardintas prospekte. Byloje nėra įrodymų, kad jei apie nutarimo priėmimą būtų konkrečiai nurodyta prospekte – tai ieškovas nebūtų sudaręs ginčo sandorių. Apie tai, kad nutarimu konstatuoti banko veiklos trūkumai, buvo plačiai skelbiama viešai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bankas tyčia nuslėpė nuo investuotojo esminę reikšminą informaciją, kuri turėjo esminės įtakos apsisprendimui įsigyti obligacijas; negalima nuslėpti aplinkybių, kurios buvo viešai paskelbtos ir plačiai publikuojamos masinės žiniasklaidos priemonėse. Įrodymai byloje nepatvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu egzistavo banko nemokumas ar kad taikytos poveikio priemonės bankui turėjo įtakos obligacijų kainai. Lietuvos banko priežiūros tarnyba nuolat viešai skelbia pranešimus apie kredito įstaigų inspektavimus, apie pritaikytas priemones, tačiau nei vienas iš atitinkamų pranešimų nesudaro prielaidų konstatuoti bet kurios iš kredito įstaigų, paminėtame pranešime, nemokumą ir / arba blogą finansinę būklę, kaip esminį įvykį VPĮ prasme.

2611.

27Aplinkybė, kad 2011 m. pradžioje bankas viešai paskelbė apie atsakovės inspektavimo rezultatus nepatvirtina banko veiklos trūkumų ir / ar nemokumo nei ginčo sandorių sudarymo momentu, nei prospektų išleidimo momentu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-890-370/2016). Net pripažinus sutartį negaliojančia, ieškovo sumokėtos pagal sutartį lėšos netaptų draudimo objektu, o prašomas restitucijos būdas pažeistų ne tik IĮIDĮ, bet ir visų banko kreditorių interesus, tuo labiau, kad sandorio negaliojimo pasekmės gali būti taikomos tik sandorio šalims. Trečiasis asmuo nėra pažeidęs IĮIDĮ numatytos draudimo išmokų mokėjimo tvarkos. Reikalauti išmokėti draudimo išmoką ieškovas galėjo iki 2016 m. lapkričio 24 d. d. Ieškovas ieškinį pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. – praleidęs teisės į draudimo išmokos galiojimo terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

28II.

29Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3012.

31Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovas buvo banko klientu nuo 2007 m. Ieškovas 2008 m. birželio 20 d. sudarė su atsakove neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. A992141, kuria bankas suteikė ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją. Ieškovas patvirtino, kad jis gavo šios sutarties egzempliorių, pavedimų vykdymo ir sujungimo bei sandorių paskirstymo politiką, interesų vengimo politikos santrauką, finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymą, patvirtino, kad susipažino su šiais dokumentais ir sutiko jų laikytis. Ieškovas kaip banko klientas taip pat patvirtino, jog jam žinoma, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3213.

33Pagal neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį atsakovė įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sąskaitas, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių. Ieškovas pateikdamas duomenis apie save bankui, nurodė nuolat besinaudojantis internetu. Pateikti duomenis apie save bankui sutiko, nurodė, kad nori investuoti už didesnę grąžą, prisiimdamas didesnę riziką, jam priimtinas vidutinis rizikos laipsnis. Ieškovas nurodė, kad jis turi pradines žinias apie prekybą, investicines paslaugas, akcijas ir apie obligacijas, turi iki 5 m. investavimo į obligacijas patirtį. Ieškovas banke buvo sudaręs / pratęsęs 10 sandorių, o 2011 m. liepos 8 d. ieškovas su atsakove sudarė dvi šioje byloje ginčijamas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110708V990031, pagal kurią ieškovas įsigijo 156 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma už 15 594,54 Lt, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d.; ir Nr. FO20110708V990032, pagal kurią ieškovas įsigijo 903 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma už 90 268,40 Lt, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d.; nepraėjus mėnesiui – 2011 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas sudarė dar vieną obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110728V990013, pagal kurią įsigijo 700 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma už 69 998,81 Lt sumas, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d.

3414.

35Obligacijų sutartyje (1.22. papunktis) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos išreiškia jo valią. Minėta, kad prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtino, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka“.

3615.

37Ieškovo su banku sudarytoje neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad: „Investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Nurodoma, kad praktiškai nerizikingos yra tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais būtina įvertinti galimą emitento bankroto riziką. Ieškovo pasirašytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3816.

39Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovės veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovei išduotą banko licenciją. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlė atsakovei bankroto bylą. Banko bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, kylantis iš obligacijų pasirašymo sutarties.

4017.

412016 m. lapkričio 25 d. teisme užregistruotas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašė pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis, nurodydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą. Procesiniuose dokumentuose ieškovas teigė, jog atsakovės ir jos darbuotojų buvo įtikintas, kad banko finansinė būklė gera ir stabili, jis pasitikėjo banku, suvokė, kas yra obligacija.

4218.

43Teismas padarė išvadą, kad civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį teisingam išnagrinėjimui reikšminga ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, iki kurios išnagrinėjimo ši byla Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi buvo sustabdyta. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakydamas dėl draudimo apsaugą obligacijoms nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

4419.

45Teismas sprendė, kad turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų.

4620.

47Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį reiškė CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nurodė, kad tyčia buvo suklaidintas banko. Ieškinyje ieškovas minėjo prospektus bei tai, kad su jais susipažino. Prospektai yra pakankamai didelės ir daug didesnės apimties nei kliento aptarnavimo sutartis, dokumentas, surašytas vartojant specifinius terminus, tačiau ieškovas neišdėstė aplinkybių kada ir kokiu būdu jis prospektus nuodugniai perskaitė ir ką tuo metu suprato. Ieškovas nepasinaudojo teise pateikti paaiškinimus teismo posėdžio metu, pats į posėdį neatvyko net du kartus ir aplinkybių kaip formavosi jo valia sudaryti ginčo sandorį nepaaiškino. Teismui kilo pagrįstos abejonės dėl ieškinyje išdėstytų ieškovo argumentų. Apie prospekto reikšmę savo valiai sudaryti ginčijamą sandorį ieškovas pareiškė tik 2016 m. lapkričio pabaigoje, tai yra tada, kai vienoje civilinėje byloje (kurioje ieškovą atstovavo tas pats atstovas) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia ir taikė restituciją – pripažino sumokėtą sumą pagal šią sutartį ieškovo lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2017 m. liepos 13 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą –ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 minėtą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4821.

49Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė ieškinį, kuriame faktinį ir teisinį pagrindą nurodė analogišką minimoje byloje ieškovo pateiktam patikslintame ieškinyje – rėmėsi CK 1.91 straipsniu ir nurodė, kad jo apsisprendimui sudaryti obligacijų sutartį lemiamą įtaką turėjo tai, jog jis perskaitė, įsigilino į atsakovės prospektą ir buvo atsakovės atstovų patikintas, jog atsakovė yra geros finansinės būklės bei tenkina visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, prospekte pateikiama klaidinga informacija apie atsakovę, jos finansinę būklę, veiklos teisėtumą, Lietuvos banko nurodymų vykdymą. Ieškovo teigimu, atsakovė nuslėpė reikšmingą sandorio sudarymui informaciją apie savo mokumą, žinodama apie jos veiklai taikomus ribojimus, Lietuvos banko nurodymų nevykdymą, dirbtinį finansinių rodiklių padidinimą, sąmoningai turėdama tikslą suklaidinti, parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį prospektą. Prospekte nurodžius apie atsakovei taikytus ribojimus ir kitas nutarime išvardytas aplinkybes, ieškovo nuomone, joks investuotojas nebūtų sudaręs su ja obligacijų sutarčių.

5022.

51Teismas vertino tokį ieškovo ieškinio pateikimo momentą kaip neatsitiktinį, o taip pat ir kaip aplinkybę, kuri leidžia abejoti ieškovo paaiškinimų apie tai, kaip formavosi jo valia sudarant ginčo sandorį, patikimumu. Ieškovas nepateikė apie tai duomenų. Ieškovo atstovas negalėjo nurodyti ieškovo išsilavinimo, investavimo bei gyvenimiškos patirties, iš ko teismas taip pat galėtų vienaip ar kitaip vertinti ar iš tiesų prospekto turinys ieškovui sudarant ginčo sandorį buvo detaliai žinomas, kaip prospekto turinį ieškovas suprato, kokią įtaką padarė jo valios formavimuisi toks prospekto turinys. Ieškovo procesinis elgesys taip pat prieštaringas, o paaiškinimai nenuoseklūs. Ieškovas negynė savo teisių teisme apie penkerius metus po bankroto bylos bankui iškėlimo.

5223.

53Ieškinyje ieškovas nurodė, jog apie Lietuvos Banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 03-2 jam tapo žinoma iš viešoje erdvėje pasklidusios informacijos 2016 m., tačiau teismas pažymėjo, jog apie inspektavimą ir nutarimą Lietuvos banko tinklapyje skelbta 2011 m. sausio 18 d., o ne 2016 m. pabaigoje. Ieškovas nepateikė konkrečių paaiškinimų apie sužinojimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, ieškovo paaiškinimus dėl valios sudaryti ginčijamą sandorį formavimosi aplinkybių teismas vertino kaip nepatikimus.

5424.

55Teismas taip pat konstatavo faktinę aplinkybę, kad informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus buvo viešai prieinama iki ieškovui sudarant ginčijamus sandorius. Minima informacija buvo prieinama ir po banko bankroto bylos iškėlimo, archyvuose ji randama ir dabar. Tai, kad ši informacija ieškovui nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje 2016 m. lapkričio 3 d. byloje priimto ieškovui palankaus sprendimo, lėmė teismo išvadą, kad ne informacija (ar jos trūkumas) apie banko veiklą formavo ieškovo apsisprendimą dėl ginčo sandorio sudarymo. Ieškovo aptariamų aplinkybių ir argumentų dėl prospekto turinio nenurodymas ir teisminio proceso nepradėjimas penkerius metus suponavo galimybę teigti, kad ieškovas juos vertino arba kaip neaktualius, neturėjusius įtakos jo valiai sudaryti ginčijamą sandorį arba kad jis apskritai jų neskaitė.

5625.

57Konstatavus, kad prospekte nurodyta informacija, nepriklausomai nuo jos atitikties teisės aktų reikalavimams, neturėjo lemiamos reikšmės ieškovo valios sudaryti ginčijamus sandorius formavimuisi, prospekto turinio vertinimas tampa neaktualus nagrinėjamam ginčui išspręsti. Tačiau teismas pažymėjo, jog ieškovo argumentai, kad atsakovė tyčia klaidino tiek prospekte, tiek viešai skelbta informacija apie obligacijų saugumą, dideles palūkanas (grąžą) bei skleidė klaidingą informaciją apie banko finansinę padėtį, kuri iš tikrųjų buvo bloga, nėra įrodytos. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturėjo pagrindo sutikti, kad ieškovas buvo klaidinamas ir (ar) tyčia apgaudinėjamas. Teismo vertinimu, ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovei sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis, nereiškė, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus. Todėl teismas priėjo išvados, kad tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir ieškovą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pabrėžė, jog viešai platintuose informacinio pobūdžio pranešimuose, buvo eskaluojama ne tik apie gerą banko finansinę padėtį, bet taip pat ir apie obligacijų naudą, nenurodant esminės informacijos, kad bankas siekė pritraukti daugiau lėšų. Tačiau, teismo vertinimu, bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieškovas nurodė, kad jis pagal savo savybes atitinka vidutinio vartotojo kategoriją) turi būti aišku, kad reklamoje (tiek apie produktą, tiek apie jos pardavėją (paslaugos teikėją) nėra pateikiama išsami informacija ir prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, siekiant išvengti neigiamų padarinių.

5826.

59Teismas pažymėjo, kad ir ankstesniuose inspektavimuose buvo nustatyta banko veiklos trūkumų, apie tai ne kartą skelbta Lietuvos banko tinklapyje, taip pat būdavo skelbiama ir apie kitų bankų inspektavimus ir veiklos trūkumus, skirtos baudos. Tokie neigiamo pobūdžio pranešimai viešoje erdvėje ieškovui taip pat turėjo būti žinomi, jei jis, kaip teigė, atidžiai domėjosi banko būkle.

6027.

61Teismo vertinimu, būtent ieškovui kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės informavimo priemonėse skelbiami pranešimai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi ieškovas įrodinėdamas apgaulės faktą, buvo melagingi. Banko veikla apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, bankroto byla bankui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 20 d. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2011 m. pabaigoje bankui iškelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą (tuo labiau apie veiklą 2006, 2009, 2010 m.) yra akivaizdžiai melagingi. Ieškovas teigė, kad sudarant obligacijų sutartis atsakovė nuo ieškovo nuslėpė reikšmingas aplinkybes apie savo tikrąją finansinę padėtį. Lietuvos apeliacinis teismas panašioje byloje 2016 m. gruodžio 23 d. nutartyje konstatavo, jog Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime dėl banko veiklos apribojimo Nr. 03-186 nurodyta, kad pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15 d. – 16 d. sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų. Vien tai, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. – 2011 m. lapkričio 11 d. buvo atliekamas banko inspektavimas, nereiškia, kad bankas 2011 m. spalio 27 d. buvo nemokus (bylos Nr. 2A-890-370/2016).

6228.

63Teismui nustačius, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovo teigimą apie apgaulę ar apie blogą banko finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, nebuvo pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovės veiksmus siekiant suklaidinti ieškovą dėl banko finansinės padėties. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra įrodyta aplinkybė, jog banko inspektavimas ar Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 03-2 apie raštiškų nurodymų davimą bei reikalavimų bankui tuo metu nustatymą galėtų būti laikomas tokiu įvykiu, apie kurį informacijos atskleidimas galėjo turėti didelį poveikį atsakovės išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. Prospektai pagal VPĮ buvo komisijos partvirtinti. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo teiginiui, kad prospektai neatitinka VPĮ normų.

6429.

65Teismas taip pat nesutiko su ieškovo atstovo argumentu, kad kartu su ieškiniu pateiktas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. duotas atsakymas Nr. S 2016/(21.16-2102)-12-1896 advokatei K. B. į jos 2016 m. balandžio 26 d. raštą (paklausimą) laikytinas oficialiu įrodymu, kuris patvirtina ieškinio aplinkybes. Advokatė ieškovui neatstovauja. Į bylą nebuvo pateiktas pats paklausimas ir nežinomi formuluojami klausimai. Lietuvos banko atsakyme nurodyta aplinkybė, jog viešai jau buvo skelbta, kad viena iš Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo bankui paskelbti veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių priežasčių buvo tai, kad Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, tačiau atsakyme ši priežastis nėra įvardinta kaip vienintelė ar esminė.

6630.

67Teismas konstatavo, kad nenustačius tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų, kuriais ieškovas suklaidintas dėl sudaromo sandorio esmės, bei nustačius, kad prospekto turinys nebuvo esminė sąlyga, lėmusi ieškovo apsisprendimą dėl sutarties sudarymo, nėra pagrindo ginčijamų sutarčių pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.91 straipsnį. Ieškiniui esant neįrodytam, senaties taikymo klausimas nebuvo aktualus, todėl teismas dėl jo nepasisakė.

68III.

69Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7031.

71Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7225.1.

73Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, kurioje nagrinėjamas ginčas pagal banko ieškinį atsakovui Bank Julius Baer & Co. Ltd. dėl 306 296 694,75 Eur nuostolių atlyginimo. Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, tačiau nutartis paskelbta viešai ir ieškovui tapo žinoma apie nutartį tik po jos viešo paskelbimo. Nutartis buvo viešai paskelbta Liteko informacinėje sistemoje ir viešai prieinama 2018 m. kovo 8 d., kuomet ir buvo atspausdinta.

7425.2.

75Nutartyje aptarta banko turto perėmimo antroji schema, kuria sukeltas banko nemokumas, kaip tik ir buvo įvykdyta nepaisant Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime nustatytų banko veiklos ribojimų. Šios aplinkybės paneigia banko byloje išdėstytą poziciją, jog Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimas ir jame nustatyti banko veiklos ribojimai neturėjo įtakos banko nemokumui. Nutartyje išdėstytos aplinkybės turi įtakos aiškinant emitento pareigos ‑ atskleisti informaciją prospekte, turinį bei ieškinyje keliamų teisės klausimų aiškinimui bei banko patvirtinimui dėl nemokumo atsiradimo. Tokios nemokumo atsiradimo priežastys nebuvo nurodytos prospekte.

7625.3.

77Nutartis yra svarbi ir tuo, jog joje išdėstyta banko pozicija yra priešinga pozicijai deklaruojamai šiame teismo procese. Bankas teismo posėdyje atsisakė nurodyti konkrečias banko nemokumo priežastis, tuo tarpu nutartyje nurodyti priešingi banko argumentai – banko nemokumą lėmė akcininkų neteisėti veiksmai – banko kapitalo pervedimas į akcininkų ofšorines sąskaitas. Teismas atsisakė remtis šia nutartimi, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjama byla yra nevieša. Toks teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi nutartis viešai paskelbta. Nėra teisės normos draudžiančios ginčo šaliai remtis viešai prieinama informacija. Teismas, atsisakydamas remtis minėta nutartimi, nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę teikti įrodymus bei pažeidė rungimosi principą.

7825.4.

79Lietuvos banko tinklalapyje skelbtame 2011 m. sausio 18 d. pranešime nėra užuominų, jog kalbama būtent apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 03-2 ar apie raštiškų nurodymų davimą bei reikalavimų bankui nustatymą. Kitokios viešos informacijos, kurioje būtų aptartas nutarimas ir jo konkretus turinys, taip pat nėra. Nėra aišku, nei kokio pobūdžio trūkumai nustatyti, kokie nurodymai duoti, kokie kapitalo reikalavimai nustatyti. Prospektas patvirtintas komisijos 2011 m. birželio 16 d. ir jame buvo nurodyta, jog atsakovė nėra pažeidusi teisės aktų reikalavimų. Buvo apdairu ir pagrįsta manyti, jog prospekte pateikta informacija yra teisinga.

8025.5.

81Ieškinys grindžiamas nutarimu, kuriame išdėstyti konkretūs atsakovės veiklos trūkumai, ir atsakymu, kuris pagrindžia, jog atsakovė nutarimo reikalavimų nevykdė ir tai lėmė nemokumą. Byloje nėra įrodymų, jog nutarimas ar jo turinį sudarantys konkretūs reikalavimai, ribojimai ir nurodymai apskritai būtų paskelbti. Teismo išvada, jog informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir ribojimus buvo viešai prieinama iki sudarant ginčijamą sandorį yra nepagrįstas teiginys, kadangi duomenys apie tai, kokie konkretūs atsakovės veiklai taikyti ribojimai buvo taikomi, dar ir šiai dienai nėra viešai prieinami.

8225.6.

83Teismas nurodė, jog prospektas surašytas vartojant specifinius terminus ir tai yra viena iš aplinkybių dėl ko būtina išsiaiškinti, ar ieškovas perskaitė ir suvokė prospektą. Teismas sprendime nenurodė nė vieno termino, kuris, teismo manymu, būtų sudėtingas ir dėl kurio galėtų kiltų abejonių, ar ieškovas jį suprato. Šios nuostatos nėra sudėtingos ir yra suprantamos vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo teismo proceso metu nereiškė abejonių dėl ieškovo gebėjimo suprasti prospekto turinį. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovo apdairumu, rūpestingumu ir susipažinimu su prospektu. Prospektas yra įstatymų leidėjo valia skirtas neprofesionaliems investuotojams, vadinasi turi būti preziumuojama, jog jo turinys yra suprantamas vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui. Prospekto nuostatos, kuriomis yra grindžiamas ieškinys yra nesudėtingos ir aiškios. Viešas prospekto paskelbimas ir byloje esantis rašytinis įrodymas (obligacijų sutartis) patvirtina, jog ieškovas prospektą perskaitė ir suprato.

8425.7.

85Ieškovas elgėsi apdairiai, rūpestingai, kadangi teisminis ginčas inicijuotas tik tada, kai gauta pakankamai įrodymų pagrįsti poziciją. Teismo išvada apie 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir jo įtaką ieškovui priimant sprendimą kreiptis į teismą nepagrįsta byloje esančia medžiaga bei prieštarauja ieškovo deklaruotai pozicijai.

8625.8.

87Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo byloje nereiškė prašymo pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu, tokios nutarties savo iniciatyva nepriėmė ir teismas, vadinasi neegzistuoja pagrindas abejoti ieškovo ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog ieškovas su prospektu susipažino ir jo turinį suvokė. Prašymų ieškovo dalyvavimą pripažinti būtinu nepareiškimas taip pat reiškia, jog ginčo šalims bei teismui nagrinėjant bylą nekilo abejonių dėl ieškovo gebėjimo suvokti ir susipažinti su prospektu bei paties susipažinimo fakto.

8825.9.

89Sprendime teismas rėmėsi byla Nr. 3K-7-602-684/2015 bei byla Nr. e3K-3-164-611/2018. Kasacinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 nepasisakyta dėl apgaulės sudarant obligacijų sutartis. Šioje byloje teismas nurodė, jog „Obligacija, kaip vertybinis popierius, teisėjų kolegijos vertinimu, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu“. Taigi, obligacijų pasirašymo sutartis, įskaitant jos priedus bei prospektą yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas ir suprantamas sandoris. Šiame ginče nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti ieškovo sąmoningumu ir gebėjimu suvokti prospekto turinį.

9025.10.

91Kasacinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, teismas nurodė, jog kasacinis skundas yra netenkinamas dėl to, jog kasatorius keitė savo procesinę poziciją ir tikslino ieškinį. Tuo tarpu šiame ginče, kuriame priimtas skundžiamas sprendimas, nėra aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovo pozicijos nenuoseklumą. Minėtoje byloje nėra pasisakyta, jog prospektas yra sudėtingas dokumentas ir neaišku, ar asmuo, ginčijantis sandorius, jį suprato. Teismas vadovavosi neaktualia teismų praktika ir nepagrindė išvadų.

9225.11.

93Sprendime teigiama, jog ieškinys pareikštas atitinkamu metu, Vilniaus apygardos teismo civilinėje 2016 m. lapkričio 3 d. byloje priimto ieškovui palankaus sprendimo (kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-164-611/2018) ir tai yra vienas iš pagrindų abejoti, ar ieškovas skaitė ir suprato prospektą. Toks argumentas yra nelogiškas, ieškovo žinojimas ir susipažinimas su prospektu negali niekaip priklausyti nuo kitų žmonių veiksmų. Įprasta kuomet apgaulės faktas išaiškėja vėliau, atsiradus naujai informacijai. Vadovaujantis tokia teismo logika, po to, kai pareiškė patikslintą ieškinį, kiti asmenys, ginčijantys obligacijų sutartis, iškart laikomi nesąžiningais. Tas pats pasisakytina ir apie ieškinio tapatumą anksčiau pareikštam patikslintam ieškiniui kitoje byloje. Toks argumentas vertinant ieškovo susipažinimą su prospektu yra nepagrįstas, kadangi atlikus teksto ir jame dėstomų motyvų perrašymą kitu stiliumi savaime nesikeistų ieškovo pozicijos, jog jam nebuvo pateikta visa teisinga ir tikra informacija prieš sudarant sandorį, taip pat, jog ieškovas susipažino su prospektu ir jį suvokė. Be to, nei tapatumo nei ieškinio pareiškimo laiko argumentai nebuvo nagrinėti teismo posėdyje, o patikslintas ieškinys net nėra bylos medžiagos dalimi.

9425.12.

95Nė vienas iš teismo nurodytų argumentų nepaneigia byloje esančio įrodymo – obligacijų pasirašymo sutarties, kuria yra patvirtinta, jog ieškovas susipažino su prospektu bei analogiškos ieškovo pozicijos išdėstytos ieškinyje. Be to, apgaulė ieškovo atžvilgiu pasireiškė ne dėl to, kaip ieškovas buvo supažindintas ar pats susipažino su visa reikiama informacija prieš sudarant obligacijų sandorį, bet dėl to, kad dokumentuose (prospekte) apskritai nebuvo informacijos apie bankui taikomus nurodymus ir ribojimus. Tokiu būdu bankui privalomuose dokumentuose nenurodyta visa informacija, reikšminga ieškovui vertinant obligacijų sandorio sudarymo riziką. Byloje apskritai nereikšmingas yra vertinimas, kaip ieškovas susipažino su informacija, kurios jis negavo, kadangi neįmanoma susipažinti su nepateikta informacija.

962.

97Atsakovės bankroto administratorius atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

9826.1.

99Atsakovės atstovo nuomone, apelianto prašymas pridėti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, negali būti tenkinamas. Apelianto atstovas bandė pateikti šią nutartį 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu (nagrinėjant bylą iš esmės), t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po sužinojimo apie nutartį. Apeliantas turėjo galimybę prašyti teismo priimti naują įrodymą daug anksčiau, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Įrodymo pateikimas teismo posėdžio metu užvilkintų bylos nagrinėjimą. Informacija, sudaranti valstybės arba tarnybos paslaptį, pati savaime negali būti įrodymu civilinėje byloje, nepaisant to, kokioje įrodinėjimo priemonėje ji būtų. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino apelianto prašymo priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018 kaip įrodymą nagrinėjamoje byloje. Atsakovės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi atsisakyti priimti šį naują įrodymą.

10026.2.

101Informacija apie Lietuvos banko nutarimą atskleista ir turėjo būti žinoma ieškovui dar iki prospekto patvirtinimo ir paskelbimo bei ginčijamų sandorių sudarymo, nes Lietuvos banko tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS inspektavimo rezultatų ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatų“, kuriuo Lietuvos bankas informavo, jog griežtai įvertino inspektavimo metu nustatytus banko veiklos trūkumus, padarytus teisės aktų pažeidimus, išsakė tam tikrus nurodymus, kurių vykdymas leistų daugiau riboti banko veiklos riziką, nustatė tam tikrus reikalavimus dėl banko kapitalo. Panašaus pobūdžio nurodymai banko atžvilgiu buvo teikiami ir anksčiau, bei apie juos taip pat buvo viešai pranešama Lietuvos banko tinklalapyje. Atsakovė apie Lietuvos banko atlikto inspektavimo rezultatus informavo komisiją, kuri paskelbė šią informaciją Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje. Pranešimai apie banko inspektavimo metu nustatytų veiklos trūkumų įvertinimą Lietuvos banko valdyboje buvo paskelbti daugybėje visuomenės informavimo priemonių.

10226.3.

103Ieškovas įdėmiai sekė viešai skelbiamą informaciją apie banką, jam turėjo būti žinoma ir apie viešuosius pranešimus. Ieškovas yra patyręs vadovas ir verslininkas, o ginčo sandorių sudarymo metu jis vadovavo kredito įstaigai, todėl turėjo pareigą sekti finansų sektoriaus naujienas ir priežiūros institucijos skelbiamus pranešimus. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (argumentų dėl prospekto turinio nenurodymas ir teisminio proceso nepradėjimas penkerius metus) įrodo, kad informaciją apie nutarimą ieškovui apskritai nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje priimto ieškovui palankaus sprendimo.

10426.4.

105Nei nutarimas, nei Lietuvos banko atsakymas advokatei K. B. Nr. S 2016/(21.16-2102)-12-1896 nepatvirtina banko faktinio nemokumo būsenos ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo metu. Nutarime „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo)“ Lietuvos banko valdyba konstatavo, kad reali grėsmė, kad bankas nesugebės įvykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, kilo, kai apie 2011 m. lapkričio 15 d. – 16 d. pradėjo sparčiai mažėti privalomųjų atsargų. Tai reiškia, jog banko finansinė situacija pradėjo sparčiai prastėti, atsirado nemokumo grėsmė iš esmės tik prieš poveikio priemonės (moratoriumo) pritaikymą. Lietuvos banko valdybos nutarime dėl banko veiklos apribojimo buvo nurodoma, kad moratoriumu siekiama išvengti banko nemokumo, tačiau dar nekonstatuotas jo nemokumas.

10626.5.

107Apeliantas iš esmės teigia, jog prospekto 2.1. papunkčio nuostata („kad šiuo metu Bankas vykdo visus reikalavimus“) yra melaginga, tačiau ne tik nenurodo, kokių konkrečių reikalavimų bankas neva nevykdė ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo metu, bet ir net nebando įrodinėti, kokią įtaką tariamai egzistavęs neįvardintų reikalavimų nevykdymas turėjo jo valios formavimuisi. Net darant prielaidą, jog ieškovo valią sudaryti ginčijamus sandorius iš esmės paveikė ne konkrečių reikalavimų banko veiklai nevykdymas, o pats nutarimo priėmimo faktas, toks argumentas taip pat yra atmestinas, nes apie nutarimo priėmimą paskelbta ir jis buvo aptariamas viešoje erdvėje.

10826.6.

109Bankas informavo ieškovą apie minėtas rizikas obligacijų prospekto 1.3.1. ir 1.3.2. papunkčiuose, įskaitant atsiskaitymo bei likvidumo rizikas bei operacinę riziką. Ieškovas nebuvo apgautas dėl egzistuojančių investavimo į obligacijas rizikų, o atvirkščiai, buvo apie jas tinkamai informuotas ir suprato, kad bankas, kaip ir bet kuris kitas finansinių priemonių emitentas, gali bankrutuoti.

11026.7.

111Nutarimas nelaikytinas esminiu įvykiu VPĮ 2 straipsnio 10 dalies prasme, bankas neturėjo pareigos viešai paskelbti apie nutarimą VPĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė negali būti pripažinta kalta dėl to, kad neatliko veiksmų, kurių atlikti neprivalėjo, o nesant tyčinės neteisėtos veikos fakto, negali egzistuoti pagrindas pripažinti tarp ginčo šalių sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis dėl apgaulės.

11226.8.

113Ieškovas neįrodė ne tik banko nemokumo, tačiau nepateikė įrodymų net ir apie tai, kad banko būklė ginčijamų sandorių sudarymo metu ar obligacijų bazinio prospekto paskelbimo metu neatitiko banko viešai skelbiamos. Ieškovas tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, jog Lietuvos banko nutarime konstatuoti teisės aktų pažeidimai ir banko veiklos trūkumai bei nustatyti veiklos ribojimai ir įpareigojimai pašalinti trūkumus neva reiškia, kad banko finansinė padėtis buvo bloga, ir jei ieškovas būtų apie tai informuotas, jis ginčijamų sandorių nesudarytų.

11426.9.

115Lietuvos banko nutarimu bankui duoti privalomi nurodymai bei laikinai nustatyti individualūs banko veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai ir papildomi reikalavimai dėl banko veiklos rizikos. Lietuvos banko nutarimo preambulėje konstatuota, jog tokių priemonių imamasi dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir banko veiklos trūkumų, o tai reiškia, jog minėto nutarimo priėmimo metu valstybės priežiūros institucija neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad banko veikla yra nestabili ir nepatikima.

1163.

117Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

11827.1.

119Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą pridėti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį byloje Nr. 2-231-464/2018. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-231-464/2018 medžiaga nėra vieša, todėl teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 10 straipsniu, 177 straipsnio 4 dalimi, bylos medžiagai nesant viešai, priėmė pagrįstą sprendimą minėtos nutarties prie civilinės bylos neprijungti.

12027.2.

121Priešingai nei nurodo ieškovas, informacija, apie priimtą Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 03-2 ieškovui buvo prieinama, todėl nėra pagrindo teigti, kad informacija apie banko veiklos trūkumus ir ribojimus nebuvo viešai prieinama iki sudarant obligacijų įsigijimo sutartis.

12227.3.

123Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad informacija apie priimtą nutarimą buvo skelbiama viešai. Pačiame prospekte, kuris yra obligacijų pasirašymo sutarties dalis, nurodyta, kad informacija apie banko esminius įvykius pateikiama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai „GlobeNewswire“ bei skelbiama interneto puslapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt.

12427.4.

125Nedelsiant po nutarimo priėmimo, informaciją apie nutarimą bankas perdavė komisijai, kuri VPĮ nustatyta tvarka 2011 m. sausio 20 d. šią informaciją paskelbė viešai Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje. Informacija apie priimtą nutarimą buvo viešai prieinama tiek sutarčių sudarymo metu, tiek ir dabar. Informacija apie nutarimą 2011 m. sausio 20 d, buvo viešai paskelbta ir informacijos atskleidimo bei platinimo sistemoje „GlobeNewswire“, kuri buvo prieinama tiek sutarčių sudarymo metu, tiek ir dabar. Lietuvos bankas apie atliktą banko inspektavimą ir pateiktas pastabas informavo viešai savo tinklalapyje. Ši informacija buvo prieinama sutarčių sudarymo metu.

12627.5.

127Apeliantas, pasirašydamas sutartį, buvo aiškiai informuotas ir prisiėmė riziką dėl obligacijų emitento galinio nemokumo, o ta aplinkybė, kad pusmetį iki prospekto išleidimo Lietuvos bankas viešai paskelbė apie atsakovės inspektavimo rezultatus, nepatvirtina buvus banko veiklos trūkumus ir (ar) nemokumą nei prospekto išleidimo momentu, nei ginčo sutarties pasirašymo momentu.

12827.6.

129Faktinis ieškovo elgesys patvirtina, kad ieškovo valia sudaryti sutartis nepriklausė nuo to, ar prospekte paskelbta informacija apie nutarimą, ar ne. Nutarime nurodytos informacijos nepateikimas nereiškia, kad ieškovas buvo apgautas. Nutarime pateikta informacija neatitinka esminės informacijos kriterijaus. Byloje nėra įrodyta, kad nutarime pateikta informacija buvo esminė būtent ieškovui prospekto išleidimo metu.

13027.7.

131Nutarime nebuvo numatyta ribojimų, kurie būtų susiję konkrečiai su banko platinamomis obligacijomis pagal prospektą. Tai, kad obligacijų platinimas nebuvo niekaip ribojamas patvirtina ir ta aplinkybė, kad prospektas buvo patvirtintas priežiūros institucijos.

13227.8.

133Nutarime nėra pateikta pastabų, jog bankas neteisingai ar netiksliai atspindėtų savo finansinę atskaitomybę. Ieškovas neįrodė, kad bent vienas konkretus finansinės atskaitomybės kriterijus ar duomuo būtų netiksliai atspindėtas prospekte ir, kad neatitiktų faktinės banko situacijos prospekto parengimo dienai. Aplinkybė, kad 2011 m. pabaigoje bankui iškelta bankroto byla, nėra pakankama vertinimui, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą yra melagingi ar, kad bankas buvo nemokus. Banko veikla buvo apribota tik Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186.

13427.9.

135Nutarimas sudarytas 2011 m. sausio 18 d., t. y. daugiau nei pusę metų iki sutarties sudarymo. Vadinasi, net ir paskelbus apie nutarimą prospekte, tai nebūtinai reikštų, jog faktinė banko situacija tuo metu buvo tokia pati, kaip ir nutarimo priėmimo dieną. Be to, net jeigu būtų konstatuota, kad nutarime pateikta informacija buvo tokia esminga, jog ji turėjo būti expresis verbis atskleista prospekte, tai savaime nepatvirtina, kad ieškovas sutarčių nebūtų sudaręs.

13627.10.

137Lietuvos banko priežiūros tarnyba nuolat viešai skelbia pranešimus apie kredito įstaigų inspektavimus, tam tikrais atvejais ir apie pritaikytas poveikio priemones, tačiau tai savaime nelemia išvados apie tokios įstaigos nemokumą ar blogą finansinę padėtį. Nors Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužes 2 d. rašte ir nurodyta, kad viena priežasčių banko veiklos apribojimui (moratoriumui) paskelbti buvo ta, jog bankas ignoravo arba formaliai vykdė Lietuvos banko nurodymus mažinti veiklos riziką, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama spręsti apie tai, kad būtent ji turėjo esminę reikšmę banko mokumui. Lietuvos banko 2016 m. gegužės 2 d. rašte kalbama tik apie priežastis, paskatinusias nuspręsti dėl banko veiklos apribojimo, o ne nemokumo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad aplinkybės, turėjusios esminę įtaką banko mokumui vertinti, egzistavo ginčijamų sutarčių sudarymo metu.

13827.11.

139Nutarime įvardinti tik su banko veiklos organizavimu susiję trūkumai, kurie nėra susiję su banko finansine situacija. Dėl šios priežasties ieškovas, teigdamas, kad nutarimas turėjo jam esminę įtaką, turėjo įrodyti, kuri konkrečiai nutarime nurodyta informacija jam buvo tokia esminė, kad būtų nulėmusi apsisprendimą nesudaryti sutarčių. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Jeigu būtų vertinama, kad pats nutarimo priėmimo faktas turėjo esminę įtaką ieškovo apsisprendimui, tai ir toks ieškovo argumentas yra nepagrįstas.

14027.12.

141Byloje nėra ginčo dėl to, kad komisija 2011 m. birželio 16 d. patvirtino prospektą su galutinėmis sąlygomis, o bankas, šį prospektą paskelbė. Komisija, patvirtindama prospektą, taip pat nenustatė, jog nutarime pateikta informacija yra tokia esminė, jog ją būtų privaloma įvardinti prospekte ar, kad ji būtų galėjusi daryti įtaką investuotojų pasirinkimui dėl investavimo į banko išleidžiamas obligacijas. Ieškovui buvo tinkamai atskleistos su sutarčių sudarymu susijusios rizikos. Ginčijamų sutarčių 1.22. papunkčiu ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka. Ieškovas patvirtino, kad buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Ieškovo su atsakove sudarytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkto ketvirtas papunktis numato, kad ieškovas susipažino, be kita ko, ir su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) nurodoma, kad „Investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

14227.13.

143Ieškovo akcentuojamas nutarimas galėtų būti vertinamas kaip turėjęs esminę įtaką ieškovo sprendimui sudaryti sutartis tik tuo atveju, jei, ieškovui pateiktoje informacijoje investuotojo rizika apskritai nebūtų nurodyta. Ieškovas, pasirašydamas sutartis, informuotas ir prisiėmė riziką dėl obligacijas išleidusio banko galimo nemokumo, o ta aplinkybė, kad pusmetį iki prospekto išleidimo Lietuvos bankas viešai paskelbė apie atsakovės inspektavimo rezultatus, nepatvirtina buvus banko veiklos trūkumus ir (ar) nemokumą nei prospekto išleidimo momentu, nei ginčo sutarčių pasirašymo momentu. Ieškovas ieškinį pateikė po Vilniaus apygardos teismo sprendimo (civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016), kuriuo teismo nagrinėtoje byloje ieškovo reikalavimas (analogiškas ieškovo šioje byloje) buvo tenkintas, nors aukštesnės instancijos teismo, o vėliau ir kasacinio teismo buvo panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018. Ieškovo elgesys šioje byloje buvo prieštaringas, o paaiškinimai nenuoseklūs.

14427.14.

145Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriame faktinį ir teisinį pagrindą nurodė analogišką minimoje byloje ieškovo pateiktam patikslintam ieškiniui – rėmėsi CK 1.91 straipsniu ir nurodė, kad jo apsisprendimui sudaryti obligacijų sutartis lemiamą įtaką turėjo tai, jog jis perskaitė, įsigilino į atsakovės prospektą, ir buvo atsakovės atstovų patikintas, jog atsakovė yra geros finansinės būklės bei tenkina visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad prospekte pateikiama klaidinga informacija apie atsakovę, jos finansinę būklę, veiklos teisėtumą, Lietuvos banko nurodymų vykdymą. Ieškovo teigimu, atsakovė nuslėpė reikšmingą sandorio sudarymui informaciją apie savo mokumą, žinodama apie jos veiklai taikomus ribojimus, Lietuvos banko nurodymų nevykdymą, dirbtinį finansinių rodiklių padidinimą, sąmoningai turėdama tikslą suklaidinti, parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį prospektą. Prospekte nurodžius apie atsakovei taikytus ribojimus ir kitas nutarime išvardintas aplinkybes, ieškovo nuomone, joks investuotojas nebūtų sudaręs su atsakovu obligacijų sutarčių.

14627.15.

147Ieškovas nepateikė įrodymų, kad banko darbuotojai įtikinėjo ieškovą, jog banko finansinė padėtis gera, kad ribojimai bankui netaikomi ir pan. Ieškovas taip pat neprašė apklausti banko darbuotojų, kurie bendravo su ieškovu prieš sudarant sutartis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki sutarčių sudarymo arba vėliau būtų siekęs gauti kokios nors informacijos apie banko finansinę padėtį, jo mokumą bei veiklos perspektyvas, o bankas būtų atsisakęs ją pateikti arba pateikęs aiškiai klaidinančius duomenis. Kaip minėta, labiau tikėtina, kad apsisprendimą sudaryti sutartis būtent dėl tokių vertybinių popierių, kaip obligacijos, įsigijimo lėmė didesnė jų finansinė grąža, nei terminuotų indėlių sutarčių sudarymo / pratęsimo atveju, atitinkamai, buvo prisiimta ir didesnė rizika, kad tokie lūkesčiai gali ir neišsipildyti.

14827.16.

149Ieškovas sutartis ginčija dėl to, kad bankas tapo nemokus ir dėl to ieškovas prarado savo investuotas lėšas. Tačiau, sutarčių sudarymo metu bankas nebuvo nemokus, o tokia rizika ieškovui buvo įvardinta. Jeigu bankas nebūtų tapęs nemokiu, ieškovas nebūtų ginčijęs sutarčių, nes iš jų įvykdymo būtų gavęs naudą. Ieškovas nukentėjo ne dėl tariamos banko apgaulės, o dėl banko nemokumo, t. y. tos rizikos, apie kurią ieškovas buvo aiškiai informuotas. Ieškovas skaitė prospektą ir apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, vadinasi, suprato, kad bet kuris emitentas iš principo gali bankrutuoti ir investuotojas prisiima su tuo susijusią riziką. Kadangi bankas aiškiai atskleidė prospekte būdingos rizikos aprašyme galimą emitento (banko) bankroto riziką, tinkamai supažindino su šia rizika obligacijas įsigyjančius asmenis, nėra pagrindo konstatuoti banko tyčinius veiksmus, nukreiptus ieškovui apgauti.

150Teisėjų kolegija

konstatuoja:

151IV.

152Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų priėmimo

1534.

154Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018. Apelianto teigimu, teismas atsisakęs remtis šia nutartimi, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjama byla yra nevieša, nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę teikti įrodymus bei pažeidė rungimosi principą.

1555.

156Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju siekiama pridėti prie bylos naują įrodymą ‑ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, kurią, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti, motyvuodamas nurodytos bylos neviešumu.

1576.

158Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šio prašymo pagrįstumą, atsižvelgia į tai, jog šiuo atveju teismo atsisakymas pridėti prie bylos kitoje byloje priimtą teismo nutartį negali būti siejamas tik su neviešumo žyma. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Šiuo atveju apeliantas, prašydamas pridėti prie bylos minėtą teismo nutartį, siekia įrodyti, jog nagrinėjamai bylai gali būti reikšmingi kitoje byloje šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti šalių pareiškimai (faktų pripažinimas). Su tokia apelianto nuomone nėra teisinio pagrindo sutikti.

1597.

160Faktinių aplinkybių nustatinėjimo civilinėse bylose procesas pagrįstas dar romėnų teisėje suformuluotu principu „ko nėra bylose, to nėra ir pasaulyje“ (lot. quod non esti in actis, non esti in mundo). Atsižvelgiant į tai, byloje nėra tiriami proceso dalyvių teiginiai, išsakyti remiantis vien tik jų subjektyviais teoriniais svarstymais. Byloje dalyvaujančių asmenų, suinteresuotų fakto nustatymu, nuomonė dėl kitos šalies išreikšto fakto pripažinimo, kai tai nepadaryta aiškiai, teismo negali būti identifikuota kaip fakto pripažinimas, todėl nėra pagrindas teismui CPK 187 straipsnyje nustatyta tvarka faktą laikyti pripažintu. Įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, nenustatyta privaloma procesinio dokumento forma šiam veiksmui atlikti, todėl jis gali būti atliktas tiek žodžiu, tiek raštu procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike, rašytiniuose dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimuose), tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas sąlygas, fakto pripažinimu nelaikytinos vienos šalies teiginių interpretacijos, suformuluotos kitos šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-397/2014). Todėl teismas faktų pripažinimu nelaiko ir šioje byloje šalių procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose, baigiamosiose kalbose pateiktų subjektyvių vertinimų dėl kitos šalies atliktų faktų pripažinimo ar nepripažinimo CPK 187 straipsnio pagrindu atliktu faktų pripažinimu. Papildomai pažymėtina, kad civilinių bylų įrodinėjimo procese šalių nuomonės neturi reikšmės nustatant faktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011, ir joje nurodytą teismo praktiką).

1618.

162Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014). Žodinis faktų pripažinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir pripažinusios šalies pasirašomas, rašytinis pripažinimas gali būti išdėstytas procesiniuose dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

1639.

164Apelianto prašomoje priimti nutartyje apeliacinės instancijos teismas iš esmės sprendė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą klausimą, todėl minėtoje byloje, teismui sprendžiant tarpinį procesinį (jurisdikcijos) klausimą, pateiktuose šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta jų nuomonė, pareiškimai apie tam tikras faktines aplinkybes negali būti laikomi susijusiais su nagrinėjama byla ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, joje nėra konstatuojami nagrinėjamai bylai aktualūs faktai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas nepriimti apelianto naujai pateikiamo įrodymo į bylą yra ne aplinkybė, jog bylos medžiaga pripažinta nevieša, o tai, jog prašomoje priimti nutartyje nėra nustatyti bylai aktualūs faktai ar sprendžiami nagrinėjamai bylai svarbūs teisiniai klausimai. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados atsisakyti priimti į bylą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018. Dėl bylos esmės

16510.

166Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliaciniu skundu nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16732.

168Byloje nustatyta, kad apeliantas buvo banko klientu nuo 2007 m. Bankas 2008 m. birželio 20 d. suteikė apeliantui neprofesionalaus kliento kategoriją. Apeliantas patvirtino, kad susipažino su visais investavimo riziką ir sutarties šalių tarpusavio santykius nustatančiais dokumentais ir sutinka jų laikytis. Apeliantas sutiko pateikti bankui duomenis apie save, nurodė, kad nori investuoti už didesnę grąžą, prisiimdamas didesnę riziką, jam priimtinas vidutinis rizikos laipsnis, jis turi pradines žinias apie prekybą, investicines paslaugas, akcijas ir apie obligacijas, turi iki 5 m. investavimo į obligacijas patirtį.

16933.

170Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 03-2 dėl raštiškų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos riziką ribojančio normatyvinio dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo AB bankui „SNORAS“.

17134.

172Komisija 2011 m. birželio 16 d. patvirtino AB banko SNORAS ne nuosavybės vertybinių popierių bazinį prospektą, kurio 4.4.5. papunktyje prie informacijos apie bet kuriuos pastarojo meto įvykius, susijusius su emitentu ir turinčius esminės reikšmės vertinant emitento mokumą, nurodyta, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant emitento mokumą, nebuvo.

17335.

1742011 m. liepos 8 d. šalys sudarė dvi byloje ginčijamas obligacijų pasirašymo sutartis, 2011 m. rugpjūčio 28 d. šalys sudarė trečią obligacijų pasirašymo sutartį.

17536.

176Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovės veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovei išduotą banko licenciją. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlė atsakovei bankroto bylą. Banko bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, kylantis iš obligacijų pasirašymo sutarties.

17711.

1782016 m. lapkričio 25 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti negaliojančiomis sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis, taikyti vienašalę restituciją – pagal sutartį sumokėtą sumą laikyti ieškovo lėšomis banko sąskaitoje. Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.91 straipsnio nuostatomis. Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.91 straipsnį

17912.

180Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog bankas jį apgavo dėl savo finansinės padėties, veiklos perspektyvų, patikimumo ir netenkino jo reikalavimo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės.

18113.

182Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Sprendžiant ar viena iš sandorio šalių buvo apgauta, svarbu įvertinti abiejų sandorio šalių veiksmus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019). Būtina analizuoti ne tik galimai apgavusios, bet ir apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

18314.

184Sprendžiant, ar sandorio šalies valią suformavo apgaulinga informacija, reikia nustatyti, ar buvo tyčiniai atsakovės veiksmai pateikti apgaulingą informaciją ar nuslėpti teisingą informaciją, antra, svarbu nustatyti, ar ieškovas apgaulinga informacija rėmėsi spręsdamas dėl sandorio sudarymo ar būtų rėmęsis, jei informacija būtų tinkamai atskleista.

18515.

186Sprendžiant dėl atsakovės pareigos atskleisti informaciją apie ginčo sandorius, aktuali Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis. Joje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (ar) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kuria remdamiesi jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016; kt.).

18716.

188Ieškovas teigia, kad atsakovė iš esmės netinkamai įvykdė savo informavimo pareigą, jos apgaulingi veiksmai sudarant ginčo sandorius pasireiškė esminių sandorių aplinkybių nutylėjimu – prospekte apgaulingai nurodė, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant emitento mokumą, nebuvo, nors tuo metu atsakovė jau žinojo apie jos veiklos trūkumus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime, veiklai taikomus ribojimus, artėjančią mokumo krizę, tai yra atsakovė neįvykdė finansų tarpininko pareigos atskleisti reikšmingą informaciją. Be to, atsakovė pažeidė ir pareigą neklaidinti investuotojo, nes atsakovės darbuotojai veikė kaip atsakovės atstovai, žinodami ginčui aktualaus Lietuvos banko nutarimo turinį bei tai, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Apibendrinus ieškovo argumentus pasakytina, kad jis apgaulės egzistavimą įrodinėja remdamasis trimis aplinkybėmis – pirma, jog atsakovė nutylėjo, neatskleidė esminių aplinkybių prospekte, kuris parengtas jau po Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 03-2 dėl raštiškų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos riziką ribojančio normatyvinio dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo AB bankui SNORAS, antra, pats Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 03-2 turinys nuslėptas nuo ieškovo, trečia, atsakovė, sudarydama sandorius, jau buvo faktiškai nemoki ir tai nuslėpė, o kiekviena iš šių aplinkybių sudaro savarankišką pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais dėl apgaulės. Dėl atsakovės veiksmų

18917.

190Dėl aplinkybės, kad atsakovė nutylėjo, neatskleidė esminių aplinkybių prospekte, kuris parengtas jau po Lietuvos banko nutarimo dėl papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prospekto turinio vertinimas yra neaktualus nagrinėjamam ginčui išspręsti, nes prospekte nurodyta informacija, nepriklausomai nuo jos atitikties teisės aktų reikalavimams, neturėjo lemiamos reikšmės ieškovo valios sudaryti ginčijamus sandorius formavimuisi. Su šia teismo išvada sutiktina, kadangi, kaip jau minėta, sandoris gali būti pripažintas sudarytu dėl apgaulės tik tuo atveju, jei nustatomos abi sąlygos – viena šalis tyčia siekė suklaidinti, o kita šalis pagrįstai rėmėsi klaidinga informacija apsispręsdama sudaryti konkretų sandorį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prospekto informacija apskritai neformavo ieškovo valios sudaryti sandorį, todėl apskritai nevertino prospekto turinio.

19118.

192Vis dėlto, pažymėtina, kad byloje pateikiamų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad prospekte pateikta informacija, pakankama spręsti apie riziką investuojant į atsakovės obligacijas, o ginčui aktualus Lietuvos banko nutarimas dėl papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo nėra pripažintinas esminiu įvykiu VPĮ 2 straipsnio 10 dalies prasme. Tokia išvada seka iš žemiau aptariamo reguliavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

19319.

194VPĮ 2 straipsnio 36 punktas nustato, jog prospektas yra investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą ir jo viešai siūlomus arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius. VPĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato, jog prospekte pateikiama informacija apie emitentą ir jo vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Prospekte turi būti pateikta visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo išleistų vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ypatumus, yra būtina, kad investuotojai, remdamiesi šia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, veiklos perspektyvas, taip pat šių vertybinių popierių suteikiamas teises. To paties įstatymo 2 straipsnio 10 dalis apibrėžia esminį įvykį kaip su emitentu susijusį ir jam žinomą ar privalomą žinoti įvykį, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai, o 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui, komisijai ir šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, paskelbti savo interneto tinklalapyje informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – BĮ) 67 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, jog priežiūros institucija turi teisę duoti bankui raštiškus nurodymus ir laikinai bankui nustatyti individualius banko veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl banko veiklos rizikos ribojimo tik nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar banko veiklos trūkumus arba jei banko veikla kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui. Ginčui aktualaus Lietuvos banko nutarimo preambulėje konstatuojama, jog atsakovės atžvilgiu priemonių imamasi dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir banko veiklos trūkumų, bet ne dėl to, kad banko veikla kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui, tai reiškia, kad nutarimo priėmimo metu valstybės priežiūros institucija neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad AB banko SNORAS veikla yra nepatikima. Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad informacijos apie Lietuvos banko privalomus nurodymus ir kitas Lietuvos banko nutarime numatytus reikalavimus neįtraukimas į prospektą neatitiko VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų. Šią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad panašaus pobūdžio nurodymai AB banko SNORAS atžvilgiu buvo teikiami ir anksčiau (pav. 2004 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. birželio 30 d., 2006 m. rugsėjo 7 d., 2007 m. lapkričio 8 d., 2008 m. rugsėjo 4 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2011 m. sausio 20 d.) ir byloje nėra duomenų, kad jie būtų pripažinti esminiais įvykiais VPĮ 2 straipsnio 10 dalies prasme.

19520.

196Antrasis ieškovo argumentas, kad atsakovė apgavo jį tinkamai neinformuodama apie Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 03-2 turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrįstas, nes įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčui aktualaus nutarimo turinys buvo atskleistas ir turėjo būti žinomas ieškovui, nes Lietuvos banko tinklalapyje 2011 sausio 18 dieną paskelbtas pranešimas „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS inspektavimo rezultatų ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatų“, kuriuo Lietuvos bankas informavo, jog griežtai įvertino inspektavimo metu nustatytus banko veiklos trūkumus, padarytus teisės aktų pažeidimus, išsakė tam tikrus nurodymus, kurių vykdymas leistų daugiau riboti banko veiklos riziką, nustatė tam tikrus reikalavimus dėl banko kapitalo (žr. https://www.lb.lt/lietuvos_banko_valdyboje_10). Be to, atsakovė apie Lietuvos banko atlikto inspektavimo rezultatus informavo komisiją, kuri VPĮ nustatyta tvarka 2011 m. sausio 20 d. šią informaciją paskelbė Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje (https://csf.omxgroup.com/cns-web/oam/viewOamDisclosureSwitchMessage.action;jsessionid=hs0qYokJixzIBU7xg8QFc9cfoiw8IMFT_XKG_gzt.csf.2001?disclosureId=283895&selectedLanguage=lt). Pranešimai apie AB banko SNORAS inspektavimo metu nustatytų veiklos trūkumų įvertinimą Lietuvos banko valdyboje 2011 m, sausio 18 d. ir vėliau (2011 m. vasario 4 d., 2011 m. vasario 8 d.) paskelbti visuomenės informavimo priemonėse – spaudoje, internete, televizijoje, radijuje. Ieškovas pripažino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis girdėjo informaciją apie tai, kad atsakovė ne pirmą kartą sulaukia tarptautinio pripažinimo kaip geriausias bankas Lietuvoje, todėl darytina išvada, jog ieškovas sekė viešai skelbiamą informaciją apie atsakovę, todėl jam turėjo būti žinoma ir apie kitus viešuosius pranešimus. Be to, ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas vadovavo kredito įstaigai, todėl pagrįsta teigti, kad jis domėjosi viešai prieinama informacija apie bankų veiklą.

19721.

198Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus buvo viešai prieinama iki apeliantui sudarant ginčijamą sandorį. Be to, kaip nurodė trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, pačiame prospekte nurodyta, jog informacija apie atsakovės esminius įvykius pateikta NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai „GlobeNewswire“ bei skelbiama interneto puslapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad informaciją apie Lietuvos banko nutarimu nustatytus veiklos trūkumus atsakovė slėpė ir jų neatskleidė apeliantui, tokiu būdu jį apgaudama.

19922.

200Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės apgaulę, papildomai nurodo, kad atsakovės darbuotojai ginčo sandorių sudarymo metu siekė suklaidinti ieškovą, nes turėjo vidinės informacijos apie esminius banko veiklos trūkumus ir tyčia šią informaciją nuslėpė, teigdami, kad banko veiklos stabilumas yra geras. Atsakovės teiginiai, kad ir prospekto paviešinimo, ir ginčo sandorių sudarymo metu turėjo ypatingai rimtų, įsisenėjusių finansinių problemų, grindžiami prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė juos kaip neįrodytus. Į bylą pateikti įrodymai liudija, jog bankas informavo ieškovą apie rizikas obligacijų prospekto 1.3.1. ir 1.3.2. papunkčiuose, įskaitant atsiskaitymo bei likvidumo rizikas (kad bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais) bei operacinę riziką (t. y. riziką patirti tiesioginius arba netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų, technologijų, darbuotojų veiksmų ar išorinių veiksnių). Dar daugiau, „Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo“ (Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties sudedamoji dalis) 7 punkte bankas nurodė, jog obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai; investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Taip pat bankas akcentavo, jog tik valstybių išleistos obligacijos yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nustatė banko veiklos trūkumus, nereiškia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus. Aplinkybė, kad bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir apeliantą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovą apie bendrąsias investavimo į atsakovės obligacijas rizikas, o aplinkybė, kad atsakovė buvo nemoki prospekto parengimo ir sandorių sudarymo metu byloje yra neįrodyta.

20123.

202Taigi, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad bankas, išleisdamas obligacijų emisiją bei ją išplatindamas ir sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartis, turėjo tikslą tyčia klaidinti apeliantą dėl su obligacijomis susijusios rizikos egzistavimo ar jos pobūdžio. Be to, ieškovas neįrodė, jog atsakovė neatskleidė esminių aplinkybių prospekte bei aplinkybės, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. Nr. 03-2 nutarimo turinys buvo nuslėptas nuo ieškovo. Dėl aplinkybės, kad ieškovas sudarydamas ginčo sandorį rėmėsi banko pateikta informacija

20324.

204Kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra pripažinęs, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Tas pats pasakytina ir apie apgaulę – ne bet koks aplinkybių nutylėjimas esminis ir pakankamas apgaulei konstatuoti.

20525.

206Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jo valios formavimuisi galimai nutylėta informacija apie banko veiklos trūkumus, paminėtus nutarime ir nepublikuotus prospekte, turėjo įtakos, nes, teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad prospekto turinys jam buvo esminis priimant sprendimą įsigyti obligacijų. Be to, ieškovas neįrodė, kokia konkrečiai esminė informacija buvo nutylėta.

20726.

208Šios išvados teismas priėjo be kita ko įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas nepasinaudojo galimybe duoti paaiškinimus dėl savo valios susiformavimo teismo posėdžio metu. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas nepasinaudojo teise duoti parodymus teismo posėdžio metu, pats į posėdį neatvyko du kartus ir aplinkybių kaip formavosi jo valia sudaryti ginčo sandorį nepaaiškino. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nepasinaudojo teise duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu, nes į posėdį net du kartus neatvyko ir aplinkybių kaip formavosi jo valia sudaryti ginčo sandorį nepaaiškino, yra nesuderinama su CPK 51 straipsnio nuostatomis. Apeliantas nurodė, kad jis neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nes prašymo pripažinti apelianto dalyvavimą teismo posėdyje būtinu neteikė nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, taip pat tokio procesinio sprendimo nepriėmė ir pirmosios instancijos teismas.

20927.

210CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su apeliantu, kad jis galėjo vesti bylą teisme per atstovą, tačiau šiuo atveju ir atsižvelgtina į byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą. Bylose dėl sandorio pripažinimo dėl apgaulės yra itin reikšmingi ieškovo veiksmai, turi būti tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų.

21128.

212Pažymėtina, kad apeliantas netinkamai aiškina teismo argumentus dėl jo asmeninio nedalyvavimo teismo posėdžiuose. Kadangi ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad prospekte pateikta informacija buvo nepakankama ir kad būtent konkrečios informacijos trūkumas nulėmė jo sprendimą sudaryti ginčo sandorį, teismas vertino jo pasirinktą procesinę taktiką nedalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo nustatinėjama aplinkybė dėl jo valios formavimosi ginčo sandoriuose, ne kaip neteisėtą, bet kaip apsunkinančią teismo galimybes išanalizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, ir todėl keliančią abejonių dėl ieškovo argumentų patikimumo.

21329.

214Apeliantas papildomai nurodo, kad teismas negalėjo spręsti, jog apeliantas nesuprato prospekto turinio, nes teismas sprendime nenurodė nei vieno termino, kuris, teismo manymu, būtų sudėtingas ir dėl kurio galėtų kilti abejonių, ar ieškovas jį suprato. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinis ieškinio netenkinimo argumentas buvo ne tas, kad ieškovas tinkamai nesusipažino su informacija, bet kad ja apskritai nesidomėjo. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kokia konkrečiai informacija prospekte nutylėta (išskyrus informaciją apie nutarimą) ir kodėl ji buvo esminė priimant sprendimus dėl ginčo sandorių. Taigi spręstina, kad apeliantui neatvykus į teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino jo paaiškinimus dėl valios sudaryti ginčijamą sandorį formavimosi aplinkybių kaip nepatikimus. Todėl pritartina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pagrįstai sprendė, kad juose nėra nurodyta aplinkybių, kada apeliantas susipažino su visomis prospekto sąlygomis ir kaip jis jas suprato.

21530.

216Pažymėtina ir tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą ginčydamas sandorį po penkerių metų, kai bankui buvo iškelta bankroto byla. Informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus buvo ieškovui viešai prieinama sudarant ginčo sandorius ir po banko bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas pats neneigia aplinkybės, kad informacija apie prospektą jam buvo žinoma (jis tai patvirtino obligacijų pasirašymo sutarties 1.22. papunktyje). Tačiau apie prospekto reikšmę savo valiai sudaryti ginčijamą sandorį ieškovas pareiškė tik 2016 m. lapkričio pabaigoje, kai Vilniaus apygardos teismas kitoje byloje (kurioje ieškovą atstovavo tas pats atstovas) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu pripažino obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia dėl apgaulės. Tai, kad ši informacija ieškovui nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. priimto ieškovui palankaus sprendimo kitoje byloje, lėmė teismo išvadą, kad ne prospekto informacija (ar jos trūkumas) apie banko veiklą formavo ieškovo apsisprendimą dėl ginčo sandorio sudarymo. Teismas sprendė, kad ieškovo teisminio proceso nepradėjimas penkerius metus žinant visas sandorių sudarymo aplinkybes gali būti vertinamas kaip aplinkybė, įrodanti, kad pats ieškovas nemanė, kad ginčo sandoriai sudaryti dėl apgaulės, iki Vilniaus apygardos teismas kitoje byloje 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu pripažino obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia būtent šiuo pagrindu.

21731.

218Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą netenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės, grindė iš esmės ta aplinkybe, kad ieškovas prisiėmė riziką dėl galimo atsakovės nemokumo, nesidomėdamas prospekte pateikta informacija sandorių sudarymo metu ir tik po pirmoje instancijoje kito ieškovo analogiškoje byloje sėkmingai pasibaigusio proceso, ėmė teigti buvus atsakovės apgaulę rengiant prospektą ir atskleidžiant informaciją apie nutarimą bei banko finansinę padėtį. Įvertinus bylos aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad argumentų dėl prospekto turinio nenurodymas ir teisminio proceso nepradėjimas penkerius metus įrodo, kad informaciją apie nutarimą ieškovui nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. priimto kitam ieškovui palankaus sprendimo.

21932.

220Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neaktualia teismų praktika – kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, paneigiamas ne tik įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta nagrinėjamoje byloje, kuria teismas, konstatavęs bylų sąsajumą, sustabdė šią bylą iki civilinėje bylos Nr. e3K-3-164-611/2018 išnagrinėjimo, bet ir ieškovo atstovo pozicija byloje – teismas minėta nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė tenkinęs būtent ieškovo atstovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Tuo tarpu kita kasacinio teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-602-684/2015, kurią citavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamai bylai aktuali tuo aspektu, kad joje teismas išaiškino, jog obligacijoms netaikoma indėlių garantijų sistema; įgydamas obligaciją, asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką, kuri nėra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

22133.

222Taigi abiejose bylose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai yra svarbūs, siekiant įvertinti apelianto elgesį iki ginčijamo sandorio sudarymo ir po jo, taip pat kaip formavosi apelianto valia. Dėl procesinės bylos baigties

22334.

224Ieškovui apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nepaneigus teisėtų bei pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių esmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

225Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 331 straipsniais,

Nutarė

226Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas M. M. (toliau – ieškovas) prašė pripažinti negaliojančiomis su... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad sudarė su atsakove ginčijamas sutartis, atsakovei... 10. 3.... 11. Tačiau minėtame Lietuvos banko nutarime taip pat nurodyta, jog atsakovė... 12. 4.... 13. Lietuvos bankas rašte (atsakyme advokatui) nurodė, jog viena iš moratoriumo... 14. 5.... 15. Atsakovė, žinodama apie taikomus apribojimus ir kitas aplinkybes, sąmoningai... 16. 6.... 17. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad... 18. 7.... 19. Bankas tinkamai vykdė jam nustatytą prievolę atskleisti riziką, bankroto... 20. 8.... 21. Lietuvos banko tinklalapyje viešai paskelbtose kredito įstaigų veiklos 2010... 22. 9.... 23. Ieškovas įdėmiai sekė viešai skelbiamą informaciją apie banką, o tai... 24. 10.... 25. Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir... 26. 11.... 27. Aplinkybė, kad 2011 m. pradžioje bankas viešai paskelbė apie atsakovės... 28. II.... 29. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. 12.... 31. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 32. 13.... 33. Pagal neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį atsakovė įsipareigojo... 34. 14.... 35. Obligacijų sutartyje (1.22. papunktis) numatyta: „Investuotojas buvo... 36. 15.... 37. Ieškovo su banku sudarytoje neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje... 38. 16.... 39. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 40. 17.... 41. 2016 m. lapkričio 25 d. teisme užregistruotas ieškovo ieškinys, kuriuo... 42. 18.... 43. Teismas padarė išvadą, kad civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį... 44. 19.... 45. Teismas sprendė, kad turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovo... 46. 20.... 47. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį reiškė CK 1.91 straipsnyje... 48. 21.... 49. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė... 50. 22.... 51. Teismas vertino tokį ieškovo ieškinio pateikimo momentą kaip... 52. 23.... 53. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog apie Lietuvos Banko 2011 m. sausio 18 d.... 54. 24.... 55. Teismas taip pat konstatavo faktinę aplinkybę, kad informacija apie... 56. 25.... 57. Konstatavus, kad prospekte nurodyta informacija, nepriklausomai nuo jos... 58. 26.... 59. Teismas pažymėjo, kad ir ankstesniuose inspektavimuose buvo nustatyta banko... 60. 27.... 61. Teismo vertinimu, būtent ieškovui kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės... 62. 28.... 63. Teismui nustačius, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovo... 64. 29.... 65. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo atstovo argumentu, kad kartu su ieškiniu... 66. 30.... 67. Teismas konstatavo, kad nenustačius tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų,... 68. III.... 69. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 70. 31.... 71. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują... 72. 25.1.... 73. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. priėmė nutartį civilinėje... 74. 25.2.... 75. Nutartyje aptarta banko turto perėmimo antroji schema, kuria sukeltas banko... 76. 25.3.... 77. Nutartis yra svarbi ir tuo, jog joje išdėstyta banko pozicija yra priešinga... 78. 25.4.... 79. Lietuvos banko tinklalapyje skelbtame 2011 m. sausio 18 d. pranešime nėra... 80. 25.5.... 81. Ieškinys grindžiamas nutarimu, kuriame išdėstyti konkretūs atsakovės... 82. 25.6.... 83. Teismas nurodė, jog prospektas surašytas vartojant specifinius terminus ir... 84. 25.7.... 85. Ieškovas elgėsi apdairiai, rūpestingai, kadangi teisminis ginčas... 86. 25.8.... 87. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo byloje nereiškė prašymo pripažinti... 88. 25.9.... 89. Sprendime teismas rėmėsi byla Nr. 3K-7-602-684/2015 bei byla Nr.... 90. 25.10.... 91. Kasacinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, teismas nurodė, jog kasacinis... 92. 25.11.... 93. Sprendime teigiama, jog ieškinys pareikštas atitinkamu metu, Vilniaus... 94. 25.12.... 95. Nė vienas iš teismo nurodytų argumentų nepaneigia byloje esančio įrodymo... 96. 2.... 97. Atsakovės bankroto administratorius atsiliepime prašo apeliacinį skundą... 98. 26.1.... 99. Atsakovės atstovo nuomone, apelianto prašymas pridėti prie bylos Lietuvos... 100. 26.2.... 101. Informacija apie Lietuvos banko nutarimą atskleista ir turėjo būti žinoma... 102. 26.3.... 103. Ieškovas įdėmiai sekė viešai skelbiamą informaciją apie banką, jam... 104. 26.4.... 105. Nei nutarimas, nei Lietuvos banko atsakymas advokatei K. B. Nr. S... 106. 26.5.... 107. Apeliantas iš esmės teigia, jog prospekto 2.1. papunkčio nuostata („kad... 108. 26.6.... 109. Bankas informavo ieškovą apie minėtas rizikas obligacijų prospekto 1.3.1.... 110. 26.7.... 111. Nutarimas nelaikytinas esminiu įvykiu VPĮ 2 straipsnio 10 dalies prasme,... 112. 26.8.... 113. Ieškovas neįrodė ne tik banko nemokumo, tačiau nepateikė įrodymų net ir... 114. 26.9.... 115. Lietuvos banko nutarimu bankui duoti privalomi nurodymai bei laikinai nustatyti... 116. 3.... 117. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą... 118. 27.1.... 119. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą... 120. 27.2.... 121. Priešingai nei nurodo ieškovas, informacija, apie priimtą Lietuvos banko... 122. 27.3.... 123. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad informacija apie priimtą nutarimą... 124. 27.4.... 125. Nedelsiant po nutarimo priėmimo, informaciją apie nutarimą bankas perdavė... 126. 27.5.... 127. Apeliantas, pasirašydamas sutartį, buvo aiškiai informuotas ir prisiėmė... 128. 27.6.... 129. Faktinis ieškovo elgesys patvirtina, kad ieškovo valia sudaryti sutartis... 130. 27.7.... 131. Nutarime nebuvo numatyta ribojimų, kurie būtų susiję konkrečiai su banko... 132. 27.8.... 133. Nutarime nėra pateikta pastabų, jog bankas neteisingai ar netiksliai... 134. 27.9.... 135. Nutarimas sudarytas 2011 m. sausio 18 d., t. y. daugiau nei pusę metų iki... 136. 27.10.... 137. Lietuvos banko priežiūros tarnyba nuolat viešai skelbia pranešimus apie... 138. 27.11.... 139. Nutarime įvardinti tik su banko veiklos organizavimu susiję trūkumai, kurie... 140. 27.12.... 141. Byloje nėra ginčo dėl to, kad komisija 2011 m. birželio 16 d. patvirtino... 142. 27.13.... 143. Ieškovo akcentuojamas nutarimas galėtų būti vertinamas kaip turėjęs... 144. 27.14.... 145. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė... 146. 27.15.... 147. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad banko darbuotojai įtikinėjo ieškovą,... 148. 27.16.... 149. Ieškovas sutartis ginčija dėl to, kad bankas tapo nemokus ir dėl to... 150. Teisėjų kolegija... 151. IV.... 152. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 153. 4.... 154. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 155. 5.... 156. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 157. 6.... 158. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šio prašymo pagrįstumą,... 159. 7.... 160. Faktinių aplinkybių nustatinėjimo civilinėse bylose procesas pagrįstas dar... 161. 8.... 162. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką fakto pripažinimą... 163. 9.... 164. Apelianto prašomoje priimti nutartyje apeliacinės instancijos teismas iš... 165. 10.... 166. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 167. 32.... 168. Byloje nustatyta, kad apeliantas buvo banko klientu nuo 2007 m. Bankas 2008 m.... 169. 33.... 170. Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 03-2 dėl... 171. 34.... 172. Komisija 2011 m. birželio 16 d. patvirtino AB banko SNORAS ne nuosavybės... 173. 35.... 174. 2011 m. liepos 8 d. šalys sudarė dvi byloje ginčijamas obligacijų... 175. 36.... 176. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 177. 11.... 178. 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė... 179. 12.... 180. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino,... 181. 13.... 182. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė gali būti sandorio šalies... 183. 14.... 184. Sprendžiant, ar sandorio šalies valią suformavo apgaulinga informacija,... 185. 15.... 186. Sprendžiant dėl atsakovės pareigos atskleisti informaciją apie ginčo... 187. 16.... 188. Ieškovas teigia, kad atsakovė iš esmės netinkamai įvykdė savo informavimo... 189. 17.... 190. Dėl aplinkybės, kad atsakovė nutylėjo, neatskleidė esminių aplinkybių... 191. 18.... 192. Vis dėlto, pažymėtina, kad byloje pateikiamų įrodymų pakanka daryti... 193. 19.... 194. VPĮ 2 straipsnio 36 punktas nustato, jog prospektas yra investuotojams ir... 195. 20.... 196. Antrasis ieškovo argumentas, kad atsakovė apgavo jį tinkamai neinformuodama... 197. 21.... 198. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 199. 22.... 200. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės apgaulę, papildomai nurodo, kad... 201. 23.... 202. Taigi, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad bankas, išleisdamas... 203. 24.... 204. Kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra pripažinęs, kad ne... 205. 25.... 206. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jo valios... 207. 26.... 208. Šios išvados teismas priėjo be kita ko įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas... 209. 27.... 210. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme... 211. 28.... 212. Pažymėtina, kad apeliantas netinkamai aiškina teismo argumentus dėl jo... 213. 29.... 214. Apeliantas papildomai nurodo, kad teismas negalėjo spręsti, jog apeliantas... 215. 30.... 216. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą ginčydamas sandorį po... 217. 31.... 218. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą... 219. 32.... 220. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 221. 33.... 222. Taigi abiejose bylose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai yra svarbūs,... 223. 34.... 224. Ieškovui apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nepaneigus teisėtų bei... 225. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 226. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti...