Byla 2-607-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1842-852/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Construction ACE“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstolis V. M., antstolis D. K..

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio 2012 m. rugsėjo 13 d., 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandorius bei 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 2012 m. spalio 5 d. sutartinio įkeitimo sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „Emilė“ priklausantis turtas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė nurodė, kad naujajam UAB „Emilė“ vadovui I. M. V. nuo 2015 m. birželio 10 d. pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas, buvo patikrinti ieškovės dokumentai bei sudaryti sandoriai. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad buvę įmonės vadovai (D. K., V. Ž.), neturėdami bendrovės akcininkų pritarimo, 2012 m. rugsėjo 13 d., 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė ginčijamus sandorius, kurių pagrindu įkeitė įmonei priklausantį didelės vertės turtą tikslu užtikrinti prievolių atsakovei įvykdymą.
  1. Kadangi ginčijami sandoriai buvo sudaryti neturint bendrovės akcininkų sutikimo, jie pripažintini negaliojančiais kaip pažeidžiantys bendrovės steigimo dokumentuose nustatytą bendrovės organų kompetenciją, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio pagrindu. Ginčijami sandoriai yra ypatingai žalingi bendrovei, kadangi už trečiųjų asmenų (UAB „Interbesta“, UAB „Construction ACE“) prievoles įkeistas didelės vertės bendrovei priklausantis turtas.
  1. Bendrovės įstatų 15 straipsnio 11 punktas nustato, kad bendrovės vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (šiuo atveju 2 896,20 Eur), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu yra gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Bendrovės turto, kuris buvo įkeistas ginčijamais sandoriais bendra vertė yra 4 148 227,50 Eur, kiekvienas iš ginčijamų sandorių savo verte buvo didesnis nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, atitinkamai bendrovės vadovas ginčijamiems sandoriams sudaryti turėjo gauti bendrovės akcininkų pritarimą.
  1. Naujai paskirtas bendrovės vadovas tarp įmonės dokumentų nerado bendrovės akcininkų sprendimų dėl ginčijamų sandorių sudarymo. Bendrovės akcininkas Bulgarijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „VANTA 2“ jokių sprendimų dėl ginčijamų sandorių sudarymo taip pat nerado.
  1. Ginčijami sandoriai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams – užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei efektyvų įmonės komercinės – ūkinės veikos vykdymą ir plėtrą, racionalų jos turto ir kitų išteklių panaudojimą bei gauti pelną.
  1. Atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius žinojo ir turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės organų kompetenciją bei bendrovės veiklos tikslus. Atsakovė turėjo patikrinti bendrovės teikiamus dokumentus, tačiau, veikdama nesąžiningai, siekė naudos sau.
  1. Ieškovės pažeistų teisių neįmanoma apginti kitais teisių gynimo būdais, kadangi tik ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais užtikrins jos teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
  1. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01705, Nr. 0240/16/01704, Nr. 0240/16/01707 bei Nr. 0174/16/01223. Ieškovės įsitikinimu jos reikalavimas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais yra preliminariai pagrįstas pateikiamais įrodymais, motyvuotas teisės normomis bei kasacinio teismo praktika. Nesustabdžius vykdymo proceso, neteisėtai įkeistas bendrovei priklausantis turtas bus realizuotas, todėl, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas, ypatingai atsižvelgiant į didelę įkeisto turto vertę.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės UAB „Emilė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – sustabdė išieškojimą antstolio V. M. vykdomose bylose Nr. 0240/16/01705, Nr. 0240/16/01704, Nr. 0240/16/01707 bei antstolio D. K. vykdomoje byloje Nr. 0174/16/01223 iš UAB „Emilė“ priklausančio turto.
  1. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė reiškiamus reikalavimus pagrindė pateiktais duomenimis, todėl yra tikėtina, kad jos reikalavimai galėtų būti patenkinti. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijami hipotekos sandoriai, kuriais ieškovė, užtikrindama UAB „Interbesta“ prievolių tinkamą įvykdymą, įkeitė savo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė teismui pateikė antstolio V. M. 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymą Nr. 0240/16/01705, įrodantį, kad antstolis pradėjo skolos ir palūkanų išieškojimą iš įkeistu turtu subsidiariai atsakingos įkaito davėjos UAB „Emilė“ turto ieškotojo hipotekos kreditoriaus bankrutavusios KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai. Nesustabdžius išieškojimo iš ginčijamais hipotekos sandoriais įkeisto turto, egzistuoja jo perdavimo tretiesiems asmenims grėsmė, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė bankrutavusi KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

913.1.

10UAB „Emilė“ ieškinį grindė aplinkybe, kad ginčijami hipotekos sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų valdymo kompetenciją, tačiau įrodymų, kad šie sandoriai buvo sudaryti negavus ieškovės akcininkų pritarimo, nepateikė. Ieškovės akcininkų patvirtinimas, kad sutikimas ginčijamiems hipotekos sandoriams sudaryti nebuvo išduotas, taip pat nepateiktas. Teismas, preliminariai vertindamas ieškovės pareikštą reikalavimą, neįvertino nurodytų aplinkybių.

1113.2.

12Į bylą trečiaisiais asmenimis nėra įtraukti notarai, kurie tvirtino ginčijamus sandorius. Nagrinėjamu atveju notarai buvo atsakingi už dokumentų, reikalingų sudaryti ginčijamiems hipotekos sandoriams, patikrinimą.

1313.3.

14Hipotekos sandorius ieškovė ginčija praėjus daugiau kaip ketveriems metams po jų sudarymo ir praėjus daugiau kaip metams nuo jos naujo vadovo I. M. V. vadovavimo pradžios. Minėtų sandorių ginčijimas inicijuotas tik antstoliams pradėjus vykdyti išieškojimą vykdomosiose bylose. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir nukreiptas į sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą.

1513.4.

16Ieškovė prašo pripažinti tarp jos ir atsakovės sudarytus hipotekos sandorius negaliojančiais, tačiau neginčija notarų išduotų vykdomųjų įrašų, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos. Be to, ieškovė reiškia ieškinį dėl pripažinimo, tokie ieškiniai paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti vykdymą to, ko faktiškai vykdyti nereikės, negalima.

1713.5.

18Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimu. Būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nėra.

  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. Atsakovės argumentai dėl ieškovės kartu su ieškiniu nepateikto jos akcininkų patvirtinimo, kad sutikimas ginčijamiems hipotekos sandoriams sudaryti nebuvo išduotas, bei notarų, tvirtinusių sandorius, įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o ne preliminariu ieškinio pagrįstumu.
  2. Ieškovės reikalavimas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais yra pagrįstas pateiktais įrodymais, motyvuotas teisės normomis bei kasacinio teismo praktika.
  3. Nesustabdžius vykdymo proceso, ieškovei priklausantis turtas bus realizuotas, todėl pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasunkės, bet ir pasidarys nebeįmanomas.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas išieškojimas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę, pagal kurią teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo ar nėra pareikšti.
  1. Preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumo klausimą, pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, pateikti su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis susiję įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus, dėl ko nekyla abejonių dėl jo preliminarus pagrįstumo, vertinamo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė atskirajame skunde nurodydama, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes nėra pateikti konkretūs įrodymai dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nepritarimo ginčijamiems sandoriams, į bylą trečiaisiais asmenims nėra įtraukti notarai, tvirtinę ginčijamus hipotekos sandorius, iš esmės dėsto savo nesutikimo su ieškiniu motyvus, kurių vertinimas atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Be to, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, teismas pažymi, kad pareiga įrodyti buvus įmonės akcininkų pritarimą sudaryti ginčijamus hipotekos sandorius, tenka atsakovei. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra iš esmės sudėtingesnis arba kartais ir neįmanomas, nei teiginių apie įvykusius faktus. Reikalavimas įrodyti, kad nėra priimtas akcininkų susirinkimo nutarimas tam tikru kausimu, gali reikšti reikalavimą ieškovei įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovė teigia buvus akcininkų pritarimą hipotekos sandoriams sudaryti, ji turi būti pajėgi įrodyti šią aplinkybę.
  1. Aplinkybė, kad ieškovė tarp bylos šalių sudarytus hipotekos sandorius ginčija praėjus tam tikram laikotarpiui nuo jų sudarymo ir naujojo įmonės vadovo paskyrimo, per se taip pat nepaneigia preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
  1. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ginčijamais hipotekos sandoriais ieškovės įkeisto turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, sprendė, kad dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę bei preliminarų ieškinio pagrįstumą, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0240/16/01705, Nr. 0240/16/01704, Nr. 0240/16/01707 bei Nr. 0174/16/01223 sustabdė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija 2012 m. rugsėjo 13 d., 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandorius bei 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 2012 m. spalio 5 d. sutartinio įkeitimo sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „Emilė“ priklausantis turtas trečiųjų asmenų (UAB „Interbesta“, UAB „Construction ACE“) prievolėms užtikrinti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01705 antstolis V. M. 2016 m. lapkričio 2 d. priėmė patvarkymą dėl ieškovei priklausančios turto žemės sklypo nuomos teisės realizavimo iš pirmųjų varžytynių. Minėtu turtu yra užtikrinta UAB „Interbesta“ prievolė bankrutavusiai KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kylanti iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL (2012 m. spalio 5 d. sutartinis įkeitimas). Vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 antstolis D. K. 2016 m. liepos 15 d. areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriomis yra užtikrinta UAB „Construction ACE“ prievolė bankrutavusiai KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kylanti iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12-00428 LTL (2012 m. lapkričio 5 d. sutartinė hipoteka). Nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovei priklausančio turto realizavimas jau yra pradėtas, kuo remiantis galima daryti išvadą, jog, nesustabdžius išieškojimo nurodytose vykdomosiose bylose, ieškinio reikalavimų galimo patenkinimo atveju kiltų reali grėsmė sprendimo įvykdymui. Be to, patenkinus ieškovės ieškinį ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais ab initio, tačiau jau esant įvykdytam išieškojimui, ieškovei gali atsirasti objektyvus būtinumas papildomai reikšti naujus reikalavimus dėl atsakovės naudai išieškotų lėšų pagal panaikintus vykdomuosius dokumentus grąžinimo.
  1. Nors bylos medžiagoje, atsiųstoje apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į jį nėra tiesioginių įrodymų, jog kitose antstolio V. M. vykdomose vykdomosiose bylose (Nr. 0240/16/01704, Nr. 0240/16/01707), kuriose sustabdytas išieškojimas ginčijama teismo nutartimi, yra vykdomi išieškojimai iš įkeisto ieškovės turto atsakovės bankrutavusios KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai, tačiau apeliantė šių aplinkybių atskirajame skunde neginčija. Todėl, nagrinėdamas atskirąjį skundą neišeinant už jo ribų, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pagrįstai išieškojimas buvo sustabdytas ir nurodytose vykdomosiose bylose.
  1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovė reiškia ieškinį dėl pripažinimo, tokie ieškiniai paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl užtikrinti vykdymą to, ko faktiškai vykdyti nereikės, negalima. Pripažinus sandorius negaliojančiais ab initio būtų panaikinta hipoteka ir įkeitimas ieškovės turtui bei įkaito davėjo pareiga įkeistu turtu atsakyti hipotekos kreditoriui (įkaito gavėjui). Jeigu iki tokio teismo sprendimo priėmimo turtas būtų realizuotas, teismo sprendimo, kuriuo sandoriai pripažinti negaliojančiais, įgyvendinimas taptų neįmanomas, nors jam ir nėra reikalingas priverstinis vykdymas. Laikinosios apsaugos priemonės, kaip galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, gali būti taikomos ne tik bylose, kuriose priimami sprendimai turi būti privalomai vykdomi, bet ir kitose, kuriose priimtų teismo sprendimų privalomas vykdymas nėra būtinas, o įsiteisėjusio teismo sprendimo padariniai įgyvendinami savaime (pvz., ginčuose dėl pripažinimo), nes gali kilti ir priverstinio vykdymo nereikalaujančio teismo sprendimo neįgyvendinimo grėsmė.
  1. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

21Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai