Byla 3K-3-678/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės antstolės E. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams antstolei E. R., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys: N. T., A. E. D., „BTA Insurance Company“ SE (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „BTA Draudimas“), G. P..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB Medicinos bankas pareikštu ieškiniu prašė:

51) pripažinti neteisėtais: antstolės E. R. veiksmus perduodant A. E. D. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), išieškotojai N. T.; Šiaulių miesto apylinkės teismo veiksmus patvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktą; VĮ Registrų centro veiksmus įregistruojant N. T. nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą butą;

62) pripažinti negaliojančiu antstolės E. R. 2008 m. liepos 9 d. sudarytą turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0069/08/00338, kuriuo A. E. D. nuosavybės teise priklausantis butas perduotas išieškotojai N. T.;

73) priteisti solidariai iš atsakovų 200 000 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovas nurodė, kad antstolės E. R. kontoroje 2008 metais užvesta vykdomoji byla Nr. 69-288/08, kurioje buvo vykdomas išieškojimas iš A. E. D. pagal N. T. pateiktą vykdomąjį dokumentą. Vykdomojoje byloje išieškojimas įvykdytas antstolės E. R. 2008 m. liepos 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0069/08/00338 perduodant A. E. D. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), N. T.. A. E. D. ginčo butą įgijo 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartimi iš savo dukters G. P.. Ši dovanojimo sutartis Šiaulių m. apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4806-772/2007, buvo nuginčyta actio Pauliana pagrindu. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2009 m. kovo 3 d.

9Ieškovo nuomone, A. E. D. priklausantis butas perleistas N. T. neteisėtai, pažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimus (CPK 144–152 straipsniai, 626 straipsnio 4 punktas). CPK 626 straipsnio 4 dalies norma išieškojimą vykdantį antstolį įpareigoja sustabdyti vykdomąją bylą, kai įstatymų nustatyta tvarka asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas. Išieškojimo metu galiojo bent dvi teismo nutartys, kuriomis buvo apribotos A. E. D. nuosavybės teisės į ginčo butą. Tokiomis aplinkybėmis turėjo būti sprendžiamas kreditorių – N. T. ir ieškovo – konkurencijos klausimas. Ieškovo nuomone, jis laikytinas pirmesnės eilės kreditoriumi, negu N. T., nes, teismui patenkinus ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, A. E. D. praranda nuosavybės teisę į ginčo butą, o N. T. – galimybę gauti jos reikalavimų įvykdymą iš šio buto. Antstolės teisė nukreipti išieškojimą pagal jai pateiktą vykdomąjį dokumentą į skolininkės A. E. D. nekilnojamąjį daiktą ribojama CPK 626 straipsnio 4 punkto ir CPK penktojo skirsnio (144–152 straipsniai) normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Dėl šios priežasties išieškojimas vykdomojoje byloje turėjo būti nukreiptas į kitą skolininkės turtą, o nesant tokios galimybės – vykdomoji byla sustabdyta. Antstolės padaryti pažeidimai lėmė ieškovui žalingų padarinių kilimą – padarė neįmanomą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008, įvykdymą ir užkirto galimybę ieškovui gauti jo finansinių reikalavimų įvykdymą iš teismo sprendimu G. P. nuosavybėn grąžinto buto.

10Antstolės turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimą lėmė ne kruopštus ir visapusiškas vykdomosios bylos aplinkybių įvertinimas, o formalūs, paviršutiniški ir neatsakingi Šiaulių miesto apylinkės teismo veiksmai. Netinkamais savo veiksmais teismas lėmė tai, kad to paties teismo nutartimi laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinto teismo sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas.

11VĮ Registrų centras pažeidė įstatymo imperatyvą, nes įregistravo N. T. nuosavybės teisę į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre, kai tuo momentu galiojo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teisę į šį butą.

12Restitucijos taikymas išreikalaujant ginčo butą iš N. T. negalimas, nes nėra duomenų, jog N. T. būtų buvusi nesąžininga. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą, kurios dydis yra prarasto buto vertė – 200 000 Lt, nes tiek būtų gavęs už parduotą butą. Ieškovui neigiamų padarinių kilimui turėjo įtakos kiekvieno iš atsakovų neteisėta veika, t. y. turto realizavimas, pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas (antstolės ir teismo veiksmai), ir nuosavybės teisių perleidimo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre (VĮ Registrų centro veiksmai). Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes ieškovo patirti nuostoliai yra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas. Atsakovus sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, todėl neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo. Dėl šios priežasties ieškovas reikalavimą atlyginti žalą reiškia visiems atsakovams kaip solidariesiems skolininkams.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

14Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, antstolei priėmus vykdyti N. T. pateiktą vykdomąjį įrašą, jau buvo pasibaigęs.

16Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas gali būti taikomas skolininkui, konkretiems asmenims arba visiems. Teismo nuomone, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytas draudimas perleisti butą kitiems asmenims buvo taikytas tik skolininkei A. E. D.. Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. Kadangi antstolei E. R. laikinosios apsaugos priemonės – draudimas perleisti ginčo butą – taikytos nebuvo, tai ji turėjo teisę pradėti turto realizavimo procedūrą.

17Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 626 straipsnio 4 punktu, pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas; ieškovas išduotų vekselių pagrindu turėjo turtinio reikalavimo teisę iš G. P.; N. T. turėjo piniginį reikalavimą iš A. E. D.. Antstolė E. R. patikrino, ar ieškovo reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu ar hipoteka, kas jam būtų suteikę pirmumą prieš N. T. reikalavimo tenkinimą, ir būtų pagrindas privalomam vykdomosios bylos sustabdymui CPK 626 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs CPK 754 straipsnio nuostatas, sprendė, kad tiek ieškovas, tiek N. T. yra trečios eilės kreditoriai, todėl padarė išvadą, jog antstolė E. R. pagrįstai vykdomosios bylos nestabdė. Ji viešai paskelbė apie parduodamą iš varžytynių butą, todėl ieškovas turėjo tai žinoti, tačiau nepateikė prašymo sustabdyti vykdomąją bylą ar turto realizavimą, neskundė antstolės veiksmų. Ieškovas buvo informuotas apie savo teisę priimtą nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymui pateikti antstoliui, tačiau to nepadarė. Antstolė paskelbė varžytynes, o joms neįvykus, turtą pagrįstai perdavė išieškotojai, sumokėjusiai pradinės turto kainos ir skolos skirtumą (CPK 702 straipsnio 2 dalis).

18Teismas sprendė, kad, nesant skundų dėl antstolio veiksmų, nenustačius procesinių pažeidimų rengiant varžytynes ar perduodant turtą išieškotojai, Šiaulių miesto apylinkės teismui nekilo abejonių dėl varžytynių teisėtumo, todėl turto perdavimo išieškotojai aktas pagrįstai buvo patvirtintas; VĮ Registrų centras, turėdamas antstolės surašytą bei teismo patvirtintą turto perdavimo išieškotojui aktą, neturėjo pagrindo ar pareigos abejoti akto pagrįstumu ir teisėtumu. Teismas konstatavo, kad nei antstolės E. R., nei Šiaulių miesto apylinkės teismo, nei VĮ Registrų centro veiksmuose nenustatyta neteisėtumo požymių, jų veikimu ar neveikimu nebuvo pažeisti įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai.

19Nenustatęs antstolės, teismo bei VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų, teismas dėl kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė ir atmetė prašymą priteisti 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nenustatęs CPK 602 straipsnyje numatytų turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų, atmetė ir šį ieškovo reikalavimą.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo Medicinos banko ieškinį tenkino:

21priteisė solidariai iš atsakovų antstolės E. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 200 000 Lt žalai atlyginti ieškovui Medicinos bankui;

22priteisė iš antstolės E. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, po 5000 Lt žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, po 2596 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 1320 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui Medicinos bankui.

23Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nustatė, kad antstolė, priėmusi vykdyti N. T. vykdomąjį įrašą, patikrino duomenis apie A. E. D. nuosavybės teise įregistruotą ginčo butą; antstolės 2008 m. kovo 12 d. atspausdintame Nekilnojamojo turto registrų centro išraše nurodyta, kad buvo įregistruotas juridinis faktas, susijęs su šiuo turtu – disponavimo teisės apribojimas. Teismas, įvertinęs Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalių nuostatas, sprendė, kad šis apribojimas reiškia laikiną draudimą bet kokiu būdu keisti turto teisinę būklę, todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apribojimas buvo pritaikytas tik skolininkei. Teismas pažymėjo, kad antstolė, neįvykdžiusi CPK 690 straipsnyje nustatytos pareigos nustatyti nekilnojamojo turto priklausymo skolininkui faktą bei šiam turtui pritaikytus apribojimus, nesiaiškino ginčo turtui pritaikytų apribojimų pobūdžio bei jų paskirties, o pradėjo šį turtą pardavinėti iš varžytynių, o šioms neįvykus, turtas, antstolei pasiūlius, buvo perduotas išieškotojai.

24Teismas sprendė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas neįvykdė jam įstatyme (tuo metu galiojusio CPK 702, 725 straipsniai) nustatytos pareigos ir patvirtino turto perdavimo išieškotojui aktą, nepaisydamas to, kad kitoje nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo buto nuosavybės teisės, o iš viešojo registro duomenų buvo matyti, kad šiam turtui buvo nustatyti apribojimai.

25Teismas taip pat sprendė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas – atlyginti nuostolius, o reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą yra papildomas, pagrindžiantis neteisėtus veiksmus kaip privalomą civilinės atsakomybės sąlygą. Turto perdavimo išieškotojui neteisėtumą ir ieškovo galimybės įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą praradimą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai bei teismo veiksmai patvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Teismo rezoliucija patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (tuo metu galiojusio CPK 725 straipsnio 8 dalis), todėl jį tvirtinantis teismas turėjo patikrinti CPK 725 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimą, o šios pareigos neįvykdymas yra esminis proceso normų pažeidimas. Teismas padarė išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę, todėl neištaisė jo padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovo interesų; konstatavo, kad ginčo butas buvo neteisėtai perduotas išieškotojai dėl antstolio ir teismo veiksmų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, CK 6.5 straipsnio, 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad žala ieškovui atsirado dėl antstolio ir teismo veiksmų, kurie neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimo faktu, sprendė, jog šiuo atveju jiems kilo solidarioji atsakomybė.

26Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo dėl buto vertės nustatymo, padarė išvadą, kad, antstolei sudarius turto perdavimo išieškotojui aktą bei teismui jį patvirtinus, ieškovui buvo padaryta 200 000 Lt žala, kurią sudarė buto, į kurį ieškovas prarado galimybę nukreipti išieškojimą, vertė, todėl priteisė šia sumą ieškovui.

27Teismas nurodė, kad žala ieškovui atsirado ne dėl to, kad nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas buvo įregistruotas, o dėl to, kad toks dokumentas buvo priimtas antstolio ir teismo patvirtintas; išieškotojai N. T. nuosavybės teisė atsirado, o A. E. D. pasibaigė ne dėl akto įregistravimo, o dėl jo priėmimo ir patvirtinimo. Dėl šios priežasties teismas nesutiko su ieškovu, kad atsakovas VĮ Registrų centras atliko veiksmus, dėl kurių atsirado ieškovui žalos ar dėl kurių ta žala padidėjo.

28III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

29Kasaciniu skundu atsakovė antstolė E. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

301. Antstolis, kaip valstybės pareigūnas, gali veikti tik tokiais būdais ir tokiomis formomis, kokios yra įtvirtintos teisės aktuose. Bet koks jo veikimas ar neveikimas išeinant už griežtai teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ar veikimas kitais nei nustatyta būdais yra neteisėtas ir draudžiamas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis). Dėl šios priežasties, nesant privalomų vykdomosios bylos bei turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo sustabdymo pagrindų, antstolė neturėjo nei pareigos, nei teisės sustabdyti vykdymo veiksmus (nagrinėjamu atveju – turto realizavimą pagal vykdomąjį dokumentą) dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 2 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 20 d. iki 2008 m. liepos 13 d.) 15 punktas, CPK 626 straipsnis).

312. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje ne kartą analizuotos iš esmės analogiškos nagrinėjamai bylai situacijos, kai antstolis turtą pagal vykdomąjį dokumentą realizuoja ar perduoda išieškotojui už skolą, nors tuo metu tam turtui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) pagal teismo sprendimą kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d., priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-417/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-273/2012; Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto; turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas; pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas; pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo.

323. Siekiant dar aiškesnio reglamentavimo šiuo metu (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.) CPK 626 straipsnis papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Taigi įstatymų leidėjas patvirtino teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, taip pripažindamas, kad cituota kasacinio teismo pozicija atitinka esamą reglamentavimą, yra teisinga ir tinkama.

334. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes teismo sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas. Teismas nevisapusiškai aiškinosi ginčo situaciją, sprendimą grindė tik keliomis teisės normomis, iš esmės netaikydamas tų teisės normų, kurios turėjo būti taikomos nagrinėjamai situacijai (CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, Antstolių įstatymas, Sprendimo vykdymo instrukcija).

34Atsakovai Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VĮ Registrų centras ir trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE prisidėjo prie atsakovės kasacinio skundo.

35Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Medicinos bankas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

361. Antstolė pažeidė CPK 690 straipsnio imperatyvą, nes, žinodama, jog teismuose vyksta teisminis procesas dėl ginčo buto nuosavybės teisės priklausymo A. E. D. apskritai (nuosavybė ginčijama actio Pauliana pagrindu), ji turėjo susilaikyti nuo bet kokių išieškojimo iš šio buto veiksmų tol, kol bus išspręstas buto nuosavybės teisės likimas. Vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Antstolės argumentai dėl CPK 626 ir 627 straipsnių taikymo remiasi vien pažodiniu ir gramatiniu CPK normų aiškinimu ir jie nepanaikina jos atsakomybės dėl padarytos žalos atlyginimo.

372. Antstoliui įstatymų leidėjo suteiktų teisių bei pareigų kontekste antstolis privalo imtis visų įmanomų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo ir kitų vykdymo proceso dalyvių interesus, tačiau nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Antstolis yra savo srities profesionalas, kuriam taikytinas padidintas profesinio rūpestingumo standartas suponuoja tai, kad rūpestingas bei apdairus antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti, o atsakomybę už klaidas ar pasyvumą turi prisiimti pats ir neperkelti jos kitiems asmenims. Dėl šios priežasties antstolė, būdama bonus pater familias, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir atitinkamus jai įstatymų suteikiamus įgaliojimus vykdymo procese išsiaiškinti visas vykdomajai bylai reikšmingas aplinkybes, turėjo ir privalėjo nuodugniai bei atidžiai susipažinti su teismo nutartimi, kuria butui buvo taikytas areštas, įvertinti šios nutarties turinį, arešto tikslą (užtikrinti, kad actio Pauliana byloje būtų galimybė realiai taikyti restituciją natūra panaikinant A. E. D. nuosavybės teisę į butą ir ją grąžinant ieškovo skolininkei G. P.) bei, tai padarius, įvertinti, ar galimas tolimesnis išieškojimas iš buto, kurio nuosavybės teisė yra ginčijama. Antstolė teisėtai vykdyti išieškojimą iš buto galėjo tik prieš tai panaikinus areštą actio Pauliana byloje, o to nepadarius, pažeidė šias antstolio pareigas, dėl ko neteisėtai perleido butą ir užkirto galimybę ieškovui tenkinti savo reikalavimą actio Pauliana byloje.

383. Antstolės kasaciniame skunde nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo vadovautis šiose nutartyse pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

394. Apeliacinės instancijos teismas CPK 263 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, priimtą sprendimą tinkamai argumentavo.

40Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43Dėl turto arešto ir įrašo viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo kaip laikinųjų apsaugos priemonių

44Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Turto areštas pagal savo tikslą yra konservacinė laikinoji apsaugos priemonė, kurios tikslas – užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

45Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 675 straipsnis). Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Jeigu turto areštu apribojamas disponavimas, tai šis draudimas gali būti taikomas skolininkui, konkretiems asmenims arba visiems. Disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai ir netiesiogiai. Jeigu disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai, tai valia disponuoti išeina iš turto savininko ar valdytojo, kurie patys turi tokią teisę. Disponavimo teisė įgyvendinama netiesiogiai, jeigu šią teisę savininkas ar valdytojas perduoda ar kitu būdu perleidžia kitam asmeniui (pvz., atstovui pagal pavedimo, atstovavimo, komiso ar kitokį sandorį). Jeigu disponavimo teisė ne savininkui suteikiama įstatymo pagrindu, tai įstatymo nuostatos nustato disponavimo ribas ir išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K., bylos Nr. 3K-3-417/2008).

46Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo realizuojant skolininkei priklausantį turtą, areštuotą teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo ginčijama skolininkės nuosavybės teisė į tą patį turtą.

47Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. C. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip trečiojo asmens kreditorius, kreipėsi į teismą dėl buto dovanojimo sutarties, sudarytos G. P. ir A. E. D., pripažinimo negaliojančia. Civilinėje byloje dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatytas perleidimo draudimas, kuris galiojo iki 2007 m. rugpjūčio 20 d., o vėliau ginčo butas areštuotas. Kasatorė (antstolė) vykdė išieškojimą iš trečiojo asmens A. E. D. kreditorės N. T. naudai. Šios bylos ieškovas Medicinos bankas yra trečiojo asmens G. P. kreditorius. Taigi, kasatorė veikė kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šias funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu.

49Jau buvo minėta, kad vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalies normos. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie jam nustatyti apribojimai. Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo vykdomąją bylą sustabdyti. Taigi, antstolis, nustatęs tam tikro turto priklausymo skolininkui faktą ir šiam turtui nustatytus apribojimus, įgyja tolesnę pareigą veikti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos stabdymo pagrindus, yra konstatavęs, kad antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K., bylos Nr. 3K-3-417/2008). Šioje kasacinio teismo nutartyje, aiškinant vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusio CPK 626 straipsnio 4 punkto nuostatas, pasisakyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Taigi, turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas.

50Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas patvirtino aptartą teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, taip pripažindamas, kad cituota kasacinio teismo pozicija atitinka esamą reglamentavimą, yra teisinga ir tinkama. Šiuo metu CPK 626 straipsnis papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio 2011 m. spalio 1 d., redakcija).

51Jau minėta, kad nekilnojamojo turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Nuosavybės teisė yra teisė, kurios pagrindu savininkas savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, gali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai teismui suteikia teisę areštuoti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Areštuojant turtą teismas kartu gali uždrausti perleisti nuosavybės teisę į turtą, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Nutartis dėl turto arešto taikymo yra įregistruojama viešame registre, konkrečiai – turto arešto aktų registre. Įregistravus turto, kuris yra registruotinas viename iš valstybės registrų, areštą turto arešto aktų registre, pastarojo registro duomenų bazės tvarkymo įstaiga turi pareigą per 8 val. apie tai informuoti atitinkamą valstybės registrą, kuriame turtas yra įregistruotas (Turto arešto aktų registro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atitinkamas registras gavęs tokio pobūdžio duomenis viešame registre padaro žymą apie turto areštą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tikslingumo savarankiškai taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą apsaugos priemonę (įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo) netgi nėra, nes, areštavus nekilnojamąjį turtą, t. y. uždraudus perleisti nuosavybės teisę į jį, įrašai viešuose registruose yra atliekami įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės klausimas neaktualus, nes ginčijamų antstolės veiksmų (turto perdavimo išieškotojai) metu ši priemonė jau negaliojo.

52Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas – visų pirma yra taikoma atsakovui, nes materialiniai teisiniai reikalavimai yra reiškiami būtent atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti priimtą teismo sprendimą. Antstoliui, kaip viešosios teisės subjektui, veikiančiam pagal jam įstatymų suteiktą kompetenciją, tenka pareiga nustatyti, ar ši laikinoji apsaugos priemonė yra pagrindas vykdomąją bylą sustabdyti. Vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusi CPK 626 straipsnio 4 punkto redakcija nustatė, kad antstolis privalėjo vykdomąją bylą sustabdyti, kai įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ar siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalių nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad nustatyti apribojimai reiškia laikiną draudimą bet kokiu būdu keisti turto teisinę būklę, taip pat draudžia antstoliui vykdyti išieškojimą iš areštuoto turto. Nurodytas įstatymas nustato turto arešto aktų registro steigimo ir turto arešto aktų įregistravimo tvarką, šiame registre registruojamus duomenis, jų teisinį statusą (Turto arešto aktų registro įstatymo 1 straipsnis), tačiau nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimo.

53Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo. Pažymėtina, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais kai atitinkamą vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo. Tokia laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamos bylos atveju pritaikyta nebuvo, todėl, nesant teismo nutarties sustabdyti vykdymo procesą, kasatorė neturėjo pagrindo vykdomąją bylą sustabdyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, pasirinkęs savo civilinių teisių gynimo būdą – sandorio, kurio pagrindu ieškovo skolininkė perleido nuosavybės teisę kitam asmeniui, ginčijimą, nebuvo apdairus ir rūpestingas, neprašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo kasatorės žinioje esančioje vykdomojoje byloje sustabdymą, todėl antstolė neturėjo pagrindo vykdomąją bylą sustabdyti.

54Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas ir nenustatė atsakovų veiksmuose neteisėtumo požymių, padarė teisingas išvadas, kad atsakovų veikimu ar neveikimu nebuvo pažeisti įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai, todėl ieškinį pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

56Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinį skundą tenkinant, kasatorės (atsakovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.

57Atsakovė antstolė E. R. prašo priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2400 Lt išlaidos, patirtas parengiant ir surašant kasacinį skundą. Kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato teisines paslaugas parengiant kasacinį skundą ji sumokėjo 2400 Lt. Ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.12 punktuose nustatytos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos trijų su pusę dydžių sumos už kasacinio skundo parengimą, todėl iš ieškovo priteistinos visos atsakovės patirtos advokato atstovavimo išlaidos.

58Kasacinis teismas turėjo 173,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. pažyma). Teisėjų kolegijai patenkinus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovo Medicinos banko (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą.

61Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (juridinio asmens kodas 112027077) atsakovei antstolei E. R. (asmens kodas ( - ) 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

62Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (juridinio asmens kodas 112027077) valstybei 173,33 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt tris litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

63Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB Medicinos bankas pareikštu ieškiniu prašė:... 5. 1) pripažinti neteisėtais: antstolės E. R. veiksmus perduodant A. E. D.... 6. 2) pripažinti negaliojančiu antstolės E. R. 2008 m. liepos 9 d. sudarytą... 7. 3) priteisti solidariai iš atsakovų 200 000 Lt žalos atlyginimo ir... 8. Ieškovas nurodė, kad antstolės E. R. kontoroje 2008 metais užvesta... 9. Ieškovo nuomone, A. E. D. priklausantis butas perleistas N. T. neteisėtai,... 10. Antstolės turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimą lėmė ne... 11. VĮ Registrų centras pažeidė įstatymo imperatyvą, nes įregistravo N. T.... 12. Restitucijos taikymas išreikalaujant ginčo butą iš N. T. negalimas, nes... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 14. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2007 m.... 16. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios... 17. Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 626 straipsnio 4 punktu, pagrindas... 18. Teismas sprendė, kad, nesant skundų dėl antstolio veiksmų, nenustačius... 19. Nenustatęs antstolės, teismo bei VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų,... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 21. priteisė solidariai iš atsakovų antstolės E. R. ir Lietuvos Respublikos,... 22. priteisė iš antstolės E. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą,... 24. Teismas sprendė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas neįvykdė jam... 25. Teismas taip pat sprendė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas – atlyginti... 26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo dėl buto vertės... 27. Teismas nurodė, kad žala ieškovui atsirado ne dėl to, kad nuosavybės... 28. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 29. Kasaciniu skundu atsakovė antstolė E. R. prašo panaikinti apeliacinės... 30. 1. Antstolis, kaip valstybės pareigūnas, gali veikti tik tokiais būdais ir... 31. 2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 32. 3. Siekiant dar aiškesnio reglamentavimo šiuo metu (įsigaliojo 2011 m.... 33. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio ir 331... 34. Atsakovai Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 35. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Medicinos bankas prašo apeliacinės... 36. 1. Antstolė pažeidė CPK 690 straipsnio imperatyvą, nes, žinodama, jog... 37. 2. Antstoliui įstatymų leidėjo suteiktų teisių bei pareigų kontekste... 38. 3. Antstolės kasaciniame skunde nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 39. 4. Apeliacinės instancijos teismas CPK 263 straipsnio ir 331 straipsnio 4... 40. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. Dėl turto arešto ir įrašo viešame registre dėl nuosavybės perleidimo... 44. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal... 45. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones... 46. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo... 47. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip trečiojo asmens... 49. Jau buvo minėta, kad vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso... 50. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas patvirtino aptartą teismų... 51. Jau minėta, kad nekilnojamojo turto areštas yra priverstinis nuosavybės... 52. Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad laikinoji apsaugos... 53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta... 54. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 57. Atsakovė antstolė E. R. prašo priteisti iš ieškovo jos patirtas... 58. Kasacinis teismas turėjo 173,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 61. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko... 62. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko... 63. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...