Byla 2A-515-619/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Sodininkų bendrijai „Žalesa-2“, R. K., J. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (t.2., b.l. 171-174), kuriuo prašė nustatyti juridinę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos sprendimu iki 1995-05-18 buvo paskirtas naudoti žemės sklypas Nr. ( - ), esantis ( - ) teritorijoje, ( - ) rajone. Nurodė, jog Sodininkų bendrijos valdybos sprendimu jai buvo paskirtas naudoti nurodytas žemės sklypas Nr. ( - ), tačiau šis sprendimas neišliko, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl pareiškėjai paskirto naudotis minėto žemės sklypo. Šiuo sklypu pareiškėja naudojasi jau nuo 1993 m. Teigė, kad dalis bendrijos dokumentų yra dingę, be to dokumentai nebuvo tinkamai tvarkomi, todėl tikslios minėto žemės sklypo suteikimo pareiškėjai datos negalima nustatyti, tačiau labiau tikėtina, kad žemės sklypas pareiškėjai buvo suteiktas iki 1995-05-18. Bendrijos valdyba skatino laisvų žemės sklypų naudojimą, jų priežiūrą, tokiam naudojimui neprieštaravo, todėl pareiškėja daro išvadą, kad žemės sklypas Nr. ( - ) 1993 metais jai buvo valdybos suteiktas. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti tuo tikslu, kad pareiškėja galėtų be aukciono nusipirkti teisėtai naudojamą valstybinės žemės sklypą, remiantis LR žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ Nr. 1443, 4 punktu.

4Suinteresuotas asmuo J. G. nesutiko su pareiškėjos patikslintu pareiškimu, nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų dėl žemės sklypo Nr. ( - ) jai suteikimo ar perleidimo, o šio fakto nepatvirtino ir liudiję liudininkai. Minėtas žemės sklypas buvo skirtas jam, J. G., tuo metu Vidaus reikalų ministerijos darbuotojui, jis šio sklypo niekada nebuvo atsisakęs, todėl mano, kad pareiškėjos reikalavimas yra neteisėtas. Teigė, jog buvęs SB „Žalesa-2“ pirmininkas R. B. patvirtino faktą, kad jo pirmininkavimo laikotarpiu 1989-1995 metais ginčo žemės sklypas buvo skirtas jam, J. G., ir kad šis sklypas jokiam kitam asmeniui bendrijos sprendimu paskirtas nebuvo. Taip pat R. B. paliudijo, kad apie 1994-1995 metus visi sodų bendrijos „Žalesa-2“ nariai sumokėjo po 1 500 Lt, tame tarpe ir suinteresuotas asmuo J. G.. Nurodė, kad 1992 metais jis investiciniais čekiais sumokėjo už ginčo žemės sklypą.

5Suinteresuotas asmuo R. K. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja sąmoningai „pamiršo“ 1989 m. -1995-05-13 m. laikotarpiu buvusio bendrijos valdybos pirmininko R. B. 2011-10-18 rašte s/b „Žalesa-2“ valdybos pirmininkei V. Č. pateiktą informaciją, kad sklypo Nr. ( - ) skyrimo naudojimui kitam asmeniui jo vadovaujama valdyba nesvarstė ir šio sklypo kitam asmeniui neskyrė, nes sklypas turėjo teisėtą savininką J. G., kuris įmokėjo mokesčius. Nurodė, jog šias aplinkybes R. B. patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu 2012-08-01 teismo posėdyje. Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjos veiksmai, siekiant neteisėtai įsigyti valstybinės žemės sklypą, vyko V. B. vadovavimo valdybai, kurios nare buvo ir ji pati, laikotarpiu. Nurodė, kad bendrijos dokumentacija niekur nedingo, o joje yra I. P., Ž. P. pareiškimai, V. B. vadovaujamos valdybos protokolai dėl sklypo Nr. ( - ), tačiau jie neatitinka galiojusių ir galiojančių teisės aktų. Teigė, jog neaišku, kodėl I. P. 1998 metais, o jos dukra 1999 metais rašė prašymus SB „Žalesa-2“ valdybai skirti naudojimui sklypą Nr. ( - ), jeigu tas sklypas I. P. buvo skirtas dar 1991 ar 1993 metais.

6Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nesutiko su pareiškėjos patikslintu pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sodininkų bendrijose gali būti privatizuojami tik tokie valstybinės žemės sklypai, kurie yra suteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal SB „Žalesa-2“ nariams valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius Žemės reformos įstatymą, Žemės įstatymą, Vyriausybės nutarimus ir šiuo metu galiojančias Valstybinės žemės sklypų pardavimo-nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 sodininkų bendrijos ir jų valdymo organai neturėjo ir neturi teisės disponuoti valstybine žeme, suteikiant asmenims naudotis valstybinės žemės sklypus ir leisti juos privatizuoti. Teigė, kad pareiškėja teismui pateikia prieštaringus įrodymus. Pareiškėja teigia, kad sodo sklypas Nr. ( - ) jai skirtas 1993 m. SB „Žalesa-2“ valdybos sprendimu, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tiek pareiškėja I. P., tiek pareiškėjos duktė Ž. P. nuolat teikė prašymus SB „Žalesa-2“ valdybai siekdamos įteisinti ginčo sklypo naudojimą. 2001-05-05 SB „Žalesa-2“ valdybos protokolu Nr.4 buvo nutarta laikinai leisti naudotis Ž. P. sodo sklypu Nr. ( - ), ateityje sprendžiant dėl sodo sklypo Nr. ( - ) nuosavybės. Pažymėjo, kad nei šiuo, nei vėlesniais SB „Žalesa-2“ valdybos sprendimais sodo sklypų skyrimo klausimai negalėjo būti nagrinėjami. Tvirtina, kad pareiškėja neįrodė juridinę reikšmę turinčio fakto, todėl pareiškimas atmestinas.

7Suinteresuotas asmuo SB „Žalesa-2“ atsiliepime į pareiškimą (t.1., b.l. 90-91) nurodė, kad negali patvirtinti I. P. teiginių, jog SB „Žalesa-2“ valdybos 1993 m. gegužės mėn. posėdžio sprendimu I. P. buvo suteiktas valdyti žemės sklypas Nr. ( - ), esantis SB „Žalesa-2“. Nurodė, kad iš buvusio tuo metu valdybos pirmininko R. B. paaiškinimo matyti, kad sklypo Nr. ( - ) skyrimo klausimas nebuvo nagrinėjamas, nes šis sklypas jau buvo paskirtas pradiniame sodo sklypų skirstymo etape.

  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė, priteisė iš pareiškėjos 38,91 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, suinteresuotų asmenų J. G., R. K., SB „Žalesa-2“ atstovės nuosekli pozicija bei liudytojo R. B., buvusio pareiškėjos nurodytu laikotarpiu SB „Žalesa-2“ pirmininku, parodymai patvirtina, kad pareiškėjos nurodytu laikotarpiu nei pati pareiškėja nebuvo raštu pasikreipusi į SB dėl sklypo Nr. ( - ) jai suteikimo, ir kad nebuvo priimtas SB „Žalesa-2“ valdybos sprendimas dėl sklypo Nr. ( - ) suteikimo pareiškėjai. Teismas atkreipė dėmesį, jog posėdžio metu pati pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į bendrijos pirmininką tik žodžiu. Konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, prasilenkiančios su elementaria logika. Nurodė, jog jeigu laikytis pareiškėjos pozicijos, jog jai sklypas Nr. ( - ) nurodytu laikotarpiu vis gi buvo skirtas bendrijos valdybos sprendimu, tai kokiu pagrindu pareiškėja dėl leidimo naudotis sklypu Nr. ( - ) 1998-07-24 vėl kreipėsi į SB pirmininką, o jos dukra Ž. P. su analogišku prašymu - 1999-03-06 bei 2006-12-01 su pareiškimu į Vilniaus rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1999-03-03 yra Vilniaus rajone sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narė ir valdo bei naudojasi jai suteiktu 7,16 ha ploto žemės sklypu Nr. ( - ). Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškime nurodytu laikotarpiu pareiškėja naudojosi sklypu Nr. ( - ) ir mokėjo įmokas nėra pagrindas išvadai, kad minėtas sklypas pareiškėjai buvo suteiktas įstatymų nustatytais pagrindais (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., CK 4.37 str., 4.47 str.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu apeliantė pareiškėja I. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir vien formaliais pagrindais atmesdamas pareiškimą netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Nurodo, kad pareiškėja ginčo žemės sklypu naudojasi jau nuo 1991 m., kai valdyba suteikė šį sklypą valdymui. Tačiau dokumentai SB „Žalesa-2“ nėra išsaugoti, yra dingę. Teismui yra pateiktas 1998 09 10 atkurtas (2008 m.) valdybos protokolas, kuris surašytas remiantis 1998 m. rugsėjo 10 d. atkurtais SB valdybos posėdžio nutarimais. Jame yra duomenų, kad ginčo žemės sklypas suteiktas apeliantei, tačiau teismas šio rašytinio įrodymo nevertino. Aplinkybę, kad dokumentacija prarasta patvirtina ir revizorės 2011-02-07 pateiktas pranešimas, kuriame pateikiama informacija apie netinkamai perduotą bendrijos dokumentaciją, kad yra dingusi dalis bendrijos dokumentacijos, tarp kurios buvo ir žemės sklypo suteikimo pareiškėjai teisėtumą patvirtinantys įrodymai. Netinkamą bendrijos dokumentų perdavimą patvirtina ir bendrijos buhalterė A. N. 2007-07-02 d. rašte, kuriuo prašo buvusio bendrijos pirmininko V. B. įpareigoti naujai išrinktą bendrijos pirmininką grąžinti bendrijos dokumentus. Taigi, konstatuotina, jog yra įrodyta, kad dalis dokumentų yra dingę. Pažymėjo, jog valdybos 2007-05-19 posėdžio protokolo nuoraše nurodoma, kad valdyba patvirtino pareiškėjos ir jos dukros žemės sklypo teisišką naudojimą, juo nustatyta, kad žemės sklypas valdybos 1998-09-10 sprendimu buvo teisiškai suteiktas naudotis pareiškėjai, buvo faktiškai naudojamas šeimos, mokami mokesčiai. Valdybos 2009-06-07 d. protokolo Nr. 7 nuoraše valdyba konstatavo aplinkybę, kad žemės sklypas buvo suteiktas naudotis pareiškėjai ir jos dukrai. 2010-08-12 V. B. pareiškime paliudyta, kad pareiškėjai valdybos sprendimu 1998 09 10 buvo paskirtas naudoti ir valdyti žemės sklypas. Tai, jog pareiškėja valdo žemės sklypą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪMVRŽS 2011-07-20 d. raštas Nr. 4811-/14.48.45/-1765, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo skyrimo ir naudojimo faktą patvirtino patikrinime dalyvavę asmenys. Žemės sklypo suteikimo bei naudojimo faktą pareiškėja įrodinėjo taip pat liudytojų parodymais, į kuriuos teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Akcentuoja, kad faktinės aplinkybės susijusios su žemės sklypo suteikimu, leidžia pagrįstai nustatyti, kad žemės sklypas pareiškėjos yra naudojamas nuo 1991 m., bendrijos valdybos sprendimas, nors nėra duomenų, kad jis būtų tinkamai įformintas, faktiškai buvo duotas 1993 m. pavasarį. Tikslios datos pareiškėjai negalima nustatyti dėl objektyvių priežasčių, tačiau tikėtina, kad sklypas buvo suteiktas iki 1995-05-18 d.

112. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų parodymus, sprendime konstatuotos aplinkybės nėra pagrįstos, teismas visiškai neįvertino pateiktų paaiškinimų, įrodymų, todėl visiškai nemotyvuotai atmetė pareiškimą. Teismas vertino tiktai pareiškėjai nenaudingus parodymus, kurie iš tikrųjų yra nenuoseklūs ir prieštaringi, visiškai nevertino R. B. pirminių parodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl žemės sklypo nesuteikimo. Teismas sprendime neteisingai nurodo teismo posėdžio metu „paaiškėjusias aplinkybes“, neįsigilino į tikrąsias faktines aplinkybes ir nurodo kitokias aplinkybes. Į sodų bendrijos pirmininką R. B. buvo kreiptasi 1991 m. žodžiu, o 1993 m. buvo pateiktas pareiškimas dėl leidimo šį sodo sklypą prižiūrėti ir naudoti, nes jame buvo kolūkio laikų paliktas metalo laužas, kuris kėlė grėsmę mažamečiams I. P. vaikams, o tarp Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) sklypo ribų buvo sukrautos Nr. ( - ) sklypo naudotojo J. C. statybinės medžiagos. 1993 m. gegužės mėn. R. B. tiek telefonu (patvirtino posėdyje apklausta liudytoja S. N.), tiek ir asmeniškai sodininkų bendrijoje informavo I. P., kad bendrijos valdyba leido I. P. prižiūrėti ir naudoti sklypą Nr. ( - ). Nurodo, kad sprendime teismas klaidingai interpretavo J. G. išdėstytas aplinkybes, kadangi 1993 m. jokio nurodomo teismo sprendime namuko sklype Nr. ( - ) nebuvo, o tarp Nr. ( - ) sklypo ir Nr. ( - ) sklypo ribų buvo sukrautos ( - ) sklypo naudotojo J. C. statybinės medžiagos, tarp jų ir seno medinio išardyto namo lentos. Nuo 1989 iki 1995 m. pareiškėja absoliučiai visas vasaras daugiausia praleido sode, tai patvirtino ir liudytojai J. J., S. N., J. G. nebuvo atvažiavęs į šį sklypą šiame laikotarpyje nei karto, jo neprižiūrėjo. 1993 m. sklypas Nr. ( - ) buvo pareiškėjos prašymu H. L. suartas ir ten pasodintos bulvės. Tik nuo 1995 m. iki 1998 m. sodų sklypai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) buvo minimaliai prižiūrimi, pareiškėjos dukrai 1995 m. susirgus.

123. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog liudytojo R. B. paaiškinimai dėl I. P., nurodyti teismo sprendime, tokie kaip „Raštu I. P. niekad nesikreipė“, „Nepamena iki kokio laiko J. G. naudojosi sklypu " yra pasikeitę - ne pirminiai, o antrieji, surašyti po to, kai V. G. jį pakvietė paliudyti, jis buvo įtakotas pakeisti savo paaiškinimus, nes pirmąkart R. B. liudijo visiškai kitaip - nurodė, kad „I. P. kreipėsi į mane ir leidau jai naudoti sklypą Nr. ( - ), o V. G. niekad nesinaudojo šiuo sklypu“.

134. Liudytojo V. O. parodymai, kuriuose teigiama, jog V. G. naudojosi sklypu Nr. ( - ), turėtų būti atmetami kaip visiškai neatitinkantys tikrovės ir nuneigti kitų bendrijos narių, apklaustų posėdyje, parodymais. Sklype Nr. ( - ) G. sodintų vaismedžių, daržovių lysvės niekada nebuvo. Sodas pasodintas apeliantės jėgomis, ką patvirtino H. L., A. K., R. Š.. V. O. teiginys, kad jis neatsimena ar buvo koks I. P. prašymas, yra savaime suprantamas, nes jis niekada nebuvo nei bendrijos valdybos narys, nei pirmininkas, nei revizorius.

145. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjos veiksmai ir paaiškinimai prieštaringi ir prasilenkiantys su elementaria logika. Viskas vyko nuosekliai, o 1998 m. buvo kreiptasi dėl sklypo pakartotinai, nes nebuvo išlikę jokių dokumentų. 1995 m. R. B. pašalinus iš SB pirmininko pareigų nebuvo tinkamai perduoti dokumentai ir jokių R. B. dokumentų nėra išlikę. Kad I. P. buvo naudotoja nuo 1991 m. visa bendrijos valdyba žinojo, be to ši aplinkybė yra įrodyta rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Mano, kad R. B. tinkamai neperdavė dokumentų, nes jam buvo pareikštas bendrijos narių nepasitikėjimas, dėl jo veiklos bendrijoje pradėtas ir ilgą laiką vyko ikiteisminis tyrimas. Tai turėtų įrodyti ir išlikę protokolai (1995 05 13, 1995 05 29, 1995 06 05, 1995 06 09), kurių taip ir nepateikė V. Č., nors prašymą dėl jų kopijų pateikimo bendrijos valdybos pirmininkei pareiškėja teikė. Pakartotiniai kreipimaisi į valdybą nereiškia, kad ji nebuvo teisėta valdytoja ir jai nebuvo suteiktas sklypas, tiesiog pareiškėja bandė ginti savo teises į nuo 1991 metų naudojamą ir teisėtai suteiktą žemės sklypą visais įmanomais būdais.

156. Teigia, jog vertintina ir ta aplinkybė, kad pirminių žemės sklypų skyrimo sąrašų neišliko, yra net keturi skirtingiems tikslams skirtingu laiku naudoti sąrašai, ir anksčiau nei 1995 metais parengtame sąraše kaip ( - ) žemės sklypo naudotoja yra nurodyta būtent pareiškėja, o prieš tai buvusiame sąraše minėtas žemės sklypas nurodytas kaip „tuščias". Nesupranta, kodėl teismas atmetė liudytojų parodymus, kurie patvirtino apeliantės dėstomas aplinkybes, vien dėl to, kad anot teismo, pareiškėjos pozicija yra nenuosekli.

167. Teismas neatsižvelgė, kad dabartinės sodininkų bendrijos „Žalesa-2" pirmininkės V. Č. paaiškinimai dėl šio ginčo taipogi turėtų būti vertinami kritiškai, nes ji yra bendrijos narys tik nuo 2005 m., nieko nežino apie bendrijos veiklą nuo 1989 m. Kritiškai teismas turėjo atsižvelgti į R. K. paaiškinimus, nes jis suinteresuotas nupirkti šį sklypą. G. pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad jo sutuoktinė yra sumokėjusi investicinius čekius neįrodo aplinkybės, kad čekiai buvo sumokėti būtent už žemės sklypą Nr. ( - ), nes tokių duomenų nėra pateikta. Vertintina ir tai, kad ginčo žemės sklypo įkainojimo nėra, nei sodininkų bendrijos dokumentacijoje, nei teritoriniame žemėtvarkos skyriuje nėra nei šio asmens prašymo pirkti žemės sklypą, nei kitos naudojimą patvirtinančios dokumentacijos. Jeigu daryti prielaidą, kad J. G. šis žemės sklypas buvo teisėtai skirtas, tai konstatuotina, kad jis teisės į šio žemės sklypo privatizavimą nerealizavo ilgiau nei per 23 metus.

17Atsiliepimu į apeliantės (pareiškėjos) apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. G. prašė atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Pareiškėjos I. P. pozicija nebuvo patvirtinta nei dokumentais ar faktais, nei argumentais ir prieštaravo paprasčiausiai logikai. Pareiškėjos teiginys, kad 1993 metais sodo sklypas Nr. ( - ) buvo suartas ir buvo pasodintos bulvės neatitinka tikrovės. Tuo metu sklype Nr. ( - ) buvo sukrautos statybinės medžiagos, J. G. planuojamo statyti medinio karkasinio namo medžiagos, taip pat buvo sukrauti didžiuliai kelias tonas sveriantys statybiniai blokai pamatams, priklausantys Nr. ( - ) sklypo savininkui J. C.. Tą faktą, kad sklypas buvo užgriozdintas statybinėmis medžiagomis pripažino ir pati I. P..

192. I. P. teiginys apie kažkokią ūkinę veiklą 1993 metais sklype Nr. ( - ) neatitinka tikrovės, nes jei kitas statybines medžiagas dar buvo įmanoma kaip nors perkrauti, tai statybiniams blokams pajudinti buvo reikalinga tam skirta technika, apie ką paliudijo R. K.. Apie tai, kad iš sklypo Nr. ( - ) statybiniai blokai buvo išvežti tik 1999 metais teigia ir pati pareiškėja Petravičienė.

203. Pareiškėjos teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytojas R. B., buvęs pirmasis sodų bendrijos „Želesa-2“ pirmininkas, keitė parodymus teisme neatitinka tikrovės, nes liudydamas du kartus R. B. abu kartus teigė, kad sklypas Nr. ( - ) jo vadovavimo sodininkų bendrijai „Želesa-2“ laikotarpiu, buvo paskirtas J. G., kad jis mokėjo už sklypą ir, kad kitiems asmenims sklypas Nr. ( - ) skirtas niekada nebuvo, o pareiškėja „I. P. raštu niekad nesikreipė“.

214. Neaišku, kuo argumentuojant pareiškėja prašo atmesti V. O. parodymus. Anot apeliantės „V. O. pro sklypą nei ėjo, nei važiavo", tad ar J. G. naudojosi ir prižiūrėjo sklypą teigti negali. Tačiau pats V. O., teismo posėdyje paliudijo, kad dažnai atvažiuodavo kartu su J. G. vienu automobiliu į sodus, net prisiminė kaip kartu vežė sodinukus. Teismo posėdžių metu nė vienas liudytojas nepatvirtino teiginio, kad sklypas Nr. ( - ) priklauso ar priklausė I. P..

225. Teismo posėdžio metu pareiškėjai I. P. buvo paaiškinta, kad mokėjimą už sklypą Nr. ( - ) galima patikrinti registrų centre. Pareiškėjos teiginys, kad J. G., nerealizavo teisės į sklypo Nr. ( - ) privatizavimą, niekaip nėra susijęs su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimu ir jį galima paaiškinti tik kaip psichologinį spaudimą suinteresuotam asmeniui.

23Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241. Teigia, kad apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jai valdybos sprendimu 1993 metais gegužės mėn. buvo suteiktas ginčo žemės sklypas Nr. ( - ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pareiškime bei posėdžio metu nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, prasilenkiančios su elementaria logika. Atkreipė dėmesį, kad apeliantė teigia, jog žemės sklypas Nr. ( - ) jai skirtas 1993 m. sodininkų bendrijos „Žalesa – 2“ valdybos sprendimu, tačiau iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tiek pareiškėja, tiek jos duktė Ž. P. nuolat teikė prašymus sodininkų bendrijos „Žalesa - 2“ valdybai siekdamos įteisinti ginčo sklypo naudojimą. Pažymėjo, kad nei 2001-05-05 SB „Žalesa-2“ valdybos protokolu Nr. 4, kuriuo buvo nutarta laikinai leisti naudotis Ž. P. žemės sklypu Nr. ( - ), nei vėlesniais SB „Žalesa-2“ valdybos sprendimais sodo sklypų skyrimo klausimai negalėjo būti nagrinėjami.

252. Nurodė, jog pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą, sodininkų bendrijoms nebuvo suteikta teisė valdyti valstybinę žemę ir sodininkų bendrijos bei jų valdymo organai negalėjo jais disponuoti - perleisti nuosavybėn, nuomoti ar suteikti naudotis kitiems asmenims. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2004 m. vasario 21 d. galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto redakciją, kuri įsigaliojo 2008 m. lapkričio 25 d., sodo sklypai sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Teigia, kad viena iš sąlygų, įsigyjant naudojamą valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, yra Žemės reformos įstatymo ir Žemės įstatymo pagrindu atsiradusi ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinta asmens teisė naudoti žemės sklypą.

263. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantės duktė Ž. P. 2006 m. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja Ž. P. nuo 1999 m. kovo 3 d. yra Vilniaus rajone sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narė ir valdo bei naudojasi jai suteiktu 7,16 ha ploto žemės sklypu Nr. ( - ) šios bendrijos narystės pagrindu (civilinė byla Nr. 2-3543-494/2006). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi šioje civilinėje atsisakyta priimti pareiškėjos Ž. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio narystės fakto nustatymo. Minėtos aplinkybės rodo nenuoseklią pačios pareiškėjos poziciją ir tai, kad ginčo sklypas jai niekada nebuvo skirtas.

274. Mano, kad nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pateikti įrodymai turėtų nekelti abejonių dėl fakto buvimo, o byloje esant prieštaringiems įrodymams, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas. Pažymėjo, kad esančių byloje įrodymų nepakanka nustatyti juridinį faktą.

28Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą, priteisti užmokestį advokatui už teisines paslaugas – 600 Lt. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

291. I. P. minimi „atkurti protokolai“ yra falsifikacija, t.y. tokio posėdžio ir svarstomo klausimo nebuvo arba „pataisytas“ 2007 05 19 SB „Žalesa-2“ valdybos protokolas taip pakeistas, kad pakito pirminė jo esmė. Visų šių pastangų tikslas įrodyti neva 1993 SB „Žalesa-2“ valdyba leido jai naudotis sklypu Nr. ( - ), tačiau dėl aplaidžiai tvarkomos dokumentacijos ir gal sąmoningai 1993 SB „Žalesa-2“ valdybos sprendimas sunaikintas. Mano, kad ši I. P. versija buvo pradėta kurti tik po 2008 metų, tai yra, po Žemės įstatymo 10 str. pakeitimo 2008 metais. Tuo tikslu ji pati ir padedama iki 2007 06 30 buvusio SB „Žalesa-2“ valdybos pirmininko V. B., pradedant nuo 2010 m., kūrė ir platino raštus, kad 2007 06 30 SB „Žalesa-2“ narių visuotinis ataskaitinis- rinkiminis susirinkimas, kuriame išrinkta pilnai nauja valdyba ir kiti valdymo organai, yra neteisėtas, nors minėtas susirinkimas vyko kaip nustatyta Sodininkų bendrijų įstatyme. Nutarusi rengti pareiškimą teismui, kad jai sklypas Nr. ( - ) skirtas 1993 m., pradėjo kurti versiją, neva kažkas suinteresuoti galėjo sunaikinti SB „Žalesa-2“1993 m protokolą, kuriuo jai skirtas sklypas Nr. ( - ). Kaip toliau faktais ir dokumentais įrodyta tokio protokolo nebuvo.

302. Nurodė, kad 2006 m. rudenį jis kreipėsi į SB „Žalesa-2“ valdybos pirmininką V. B. su prašymu leisti susipažinti su valdybos turimais dokumentais, susijusiais su sklypo Nr. ( - ) skyrimu Ž. P.. Jam buvo pateiktos dokumentų kopijos, kurios buvo pateiktos teismui: 1. SB „Žalesa-2“ narės I. P. 1998 07 24 prašymo SB valdybos pirmininkui, kopija (šiame prašyme I. P. prašo leisti naudoti ir privatizuoti sklypą Nr. ( - )); 2. SB ,,Žalesa-2“ valdybos narės I. P. dukros Ž. P. 1999 03 06 prašymo SB valdybai kopija (šiame prašyme Ž. P. prašo priimti ją SB ,,Žalesa-2“ nare ir skirti jai nenaudojamą sklypą Nr. ( - ) bei leisti jį privatizuoti); 3. 2001 05 15 SB ,,Žalesa-2“ valdybos posėdžio protokolo Nr.4 kopija ( šio protokolo 9 punktas SB valdybos nuspręsta: „Sodininkų sklypą Nr. ( - ), kuris nedirbamas, apleistas, leisti laikinai naudoti Ž. P., ateityje sprendžiant sklypo nuosavybės klausimus“; 4. 2005 08 12 SB ,,Žalesa-2“ valdybos posėdžio protokolo Nr.4 kopija (šiame posėdyje SB valdyba leido Ž. P. privatizuoti laikinai naudojamą sklypą Nr. ( - )). Teigia, kad šie dokumentai patvirtina, jog I. P. iki 1998m. ir vėliau nebuvo skirtas SB „Žalesa-2“ teritorijoje esantis sklypas Nr. Nr. ( - ). Šis sklypas negalėjo būti skirtas I. P., nes jos turimas sklypas Nr. ( - ) nesiriboja su minėtu sklypu (juos skiria sodo kelias), be to šių sklypų bendras plotas daugiau kaip 12 arų. Vadovaujantis tuo metu ir dabar galiojančiais teisės aktais, sodų bendrijų nariams leidžiama privatizuoti sodų sklypus iki 12 arų.

313. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nei vienas liudytojas nepatvirtino kada nors matęs dokumentus, kuriais I. P. skirtas sklypas Nr. ( - ), o, atvirkščiai, nuo bendrijos įkūrimo 1989 m. iki 1995m. gegužės 13 d. SB „Žalesa-2“ pirmininku buvęs R. B. savo paaiškinime SB „Žalesa-2“ valdybos pirmininkei V. Č. bei dviejuose teismo posėdžiuose tvirtino, kad jokiuose jo vadovaujamos valdybos posėdžiuose iki 1995m. gegužės 13 d. jokių sprendimų dėl sklypo Nr. ( - ) nebuvo, nes šis sklypas buvo skirtas VRM pataisos reikalų valdybos darbuotojui J. G. ir savo parodymų R. B. nekeitė, kuo bando klaidinti teismą I. P..

324. I. P. savaip interpretuoja ir 2011-07-25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr.4811-/14.48.45/-1765 „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo“. Minėtame rašte nurodytą neteisėtą sklypo naudojimo faktą I. P. nurodo, kaip teisėtą sklypo naudojimo faktą. Tuo tarpu šiame rašte nurodyta, kad I. P. naudoja šį sklypą neteisėtai, neturėdama dokumentų, patvirtinančių šio sklypo naudojimą, todėl ji įspėta, kad vieno mėnesio laikotarpyje turi atlaisvinti šį sklypą.

335. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir suinteresuotų asmenų J. G., R. K. bei jo atstovo, SB „Žalesa-2“ atstovės nuosekli pozicija bei liudytojo R. B., buvusio pareiškėjos nurodytu laikotarpiu SB „Žalesa-2“ pirmininku, parodymai patvirtina, kad pareiškėjos nurodytu laikotarpiu nei pati pareiškėja nebuvo raštu pasikreipusi į SB dėl sklypo Nr. ( - ) jai suteikimo ir, kad nebuvo priimtas s/b „Žalesa-2“ valdybos sprendimas dėl sklypo Nr. ( - ) suteikimo pareiškėjai I. P.. Pareiškėjos pareiškime bei posėdžio metu nurodytos aplinkybės yra prieštaringos.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo ribose.

36Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus, taikė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

37Byloje ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos sprendimu iki 1995-05-18 buvo paskirtas naudoti žemės sklypas Nr. ( - ), esantis Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ teritorijoje, ( - ) rajone. Šio fakto nustatymo tikslas - įsigyti sklypą privačios nuosavybės teise ne aukciono būdu remiantis LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2004-11-15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1443, 4 punktu. Fakto nustatymas grindžiamas aplinkybe, kad sodų bendrijos valdybos sprendimas suteikti žemės sklypą naudojimuisi faktiškai buvo priimtas, egzistavo, tačiau šią aplinkybę patvirtinantis dokumentas neišliko dėl netinkamai saugomos ir dingusios bendrijos dokumentacijos. Taigi, remiantis CPK 444 str., 445 str. pareiškėja turėjo teismui įrodyti, kad buvo priimtas sodų bendrijos valdybos sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo suteiktas naudojimuisi ginčo sklypas ir šis dokumentas yra prarastas (dingęs).

38Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje nustatytas aplinkybes, kurios buvo grindžiamos pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, kad buvo priimtas SB „Žalesa-2“ valdybos sprendimas dėl sklypo Nr. ( - ) suteikimo pareiškėjai. Su šia teismo padaryta išvada teisėjų kolegija sutinka, laiko ją pagrįsta, atlikta tinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (CPK 178 str.). Nesutikdama su šiuo teismo priimtu sprendimu, pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės teismo atliktu neteisingu, netinkamu bylos įrodymų vertinimu – suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų.

39Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-147/2005). Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-324/2008).

40Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0672 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) (t.1., b.l. 65), ji yra SB „Žalesa“ narė nuo 1989-04-05, nario bilieto Nr. 148 (t.1., b.l. 10-11). Pareiškėjos tvirtinimu, nuo 1991 m. ji pradėjo prižiūrėti ginčo sklypą, o 1993 m. valdybos leidimu buvo leista naudotis žemės sklypu. Bendrijos dokumentacija yra tik po 1995 m., iki to laikotarpio neišliko, buvo blogai tvarkoma, dokumentacija nebuvo tinkamai perduota, dalis jos dingusi. Teigia, jog vėlesni bendrijos valdybos priimti nutarimai dėl leidimosi naudotis žemės sklypu tik patvirtina aplinkybę, kad jai žemės sklypas naudojimuisi buvo suteiktas iki 1995-05-18, o apeliantė kreipėsi pakartotinai, nes nebuvo išlikę jokių dokumentų. Toks kreipimasis nereiškia, kad ji nebuvo teisėta valdytoja ir jai nebuvo suteiktas sklypas, tiesiog ji tokiu būdu bandė ginti savo teises į nuo 1991 m. naudojamą ir teisėtai suteiktą sklypą visais įmanomais būdais, dingus sodininkų bendrijos dokumentams.

41Dėl dokumentų praradimo. Remiantis bylos duomenimis, SB „Žalesa-2“ 2011-06-21 išdavė pareiškėjai atsakymą „Dėl prašymo patvirtinti apie išlikusius dokumentus“, kuriame nurodė, kad SB valdyba, atstovaujama valdybos pirmininkės V. Č., perimdama dokumentus iš anksčiau išrinktos valdybos pirmininko D. V., perėmė ir ankstesnių valdybų posėdžių protokolus. Nurodė, kad pirmojo protokolo data 1995-05-13 diena, Protokolo Nr.1 (t.1., b.l. 20). Byloje pateiktas SB „Žalesa-2“ perimtų dokumentų-protokolų registracijos žurnalas 2008-10-01, kuriame nurodyta viso 38 protokolai (t.1., b.l. 21-22). SB „Žalesa-2“ 2011-08-29 informavo pareiškėją, kad jokiuose SB „Žalesa-2“ dokumentuose ar valdybos posėdžių protokoluose nuo 1995-05-13 (protokolo Nr.1 surašymo datos) dienos nėra įrašo apie sodo sklypo Nr. ( - ) skyrimą I. P., esama SB valdyba perimdama vadovavimą sodo bendrijai iš ankstesnės valdybos pirmininko dokumentų ar protokolų, rašytų iki 1995 05 13 d. nėra gavusi (t.1., b.l. 62). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011-08-31 raštu Nr. A53-820-(5-11) informavo I. P., kad 1993 m. duomenų apie jai žemės sklypo Nr. ( - ) suteikimą SB „Žalesa-2“ ( - ) Vilniaus rajono savivaldybės archyve nerasta (t.1., b.l. 63). Apibendrinant šiuos rašytinius įrodymus konstatuotina, kad dokumentacijos apie valdybos sprendimus iki 1995 05 13 d. bendrijoje nėra, nors kita dokumentacija yra išlikusi (pvz. t.1, bl. 56-61). Buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas R. B. 2011-10-18 raštu SB „Žalesa-2“ valdybos pirmininkei V. Č. paaiškino, kad pradiniuose sąrašuose sklypas Nr. ( - ) buvo skirtas VRM Pataisos reikalų valdybos darbuotojui J. G., kuris yra sumokėjęs pirminį 400 rublių įnašą. Nurodė, kadangi minėtas sklypas turėjo teisėtą savininką J. G., jokiuose valdybos posėdžiuose iki 1995-05-13 svarstomas nebuvo (t.1., b.l. 96). Taigi, šis raštinis įrodymas patvirtina, kad bendrijos valdyba objektyviai nebuvo priėmusi sprendimo dėl ginčo žemės sklypo suteikimo naudotis pareiškėjai, toks sprendimas valdybos nebuvo svarstomas (SB laikinųjų pavyzdinių įstatų 14 p., 16 p.). Tai nurodoma ir suinteresuoto asmens SB atsiliepime (t.1, b.l. 90-91). Fakto, kad valdyba buvo priėmusi tokį sprendimą kolegijos nuomone nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai, kuriais remiasi apeliantė, t.y. vėlesni valdybos sprendimai.

42Pažymėtina, jog remiantis bylos duomenimis, pareiškėja 1998-07-24 pateikė prašymą SB „Žalesa-2“ pirmininkui leisti naudotis ir privatizuoti sodo sklypą Nr. ( - ) (t.1., b.l. 92). Ant šio prašymo yra uždėta rezoliucija, kad pasitarus su valdybos nariais leista bendrijos narei I. P. laikinai naudotis sodo sklypu Nr. ( - ), mokėti visus sodininkams priklausančius mokesčius (t.1, b.l. 92). Nustatyta, kad pareiškėjos dukra Ž. P. 1999-03-06 pateikė prašymą SB „Žalesa-2“ valdybai, kuriuo prašė priimti ją į sodininkų bendriją nare ir išskirti nenaudojamą žemės sklypą Nr. ( - ), leisti šį sklypą privatizuoti (t.1.,b.l. 93). SB „Žalesa-2“ valdybos posėdyje, įvykusiame 2001-05-15 (Protokolas Nr. 4) nutarta sodininkų sklypą Nr. ( - ), kuris nedirbamas, apleistas, leisti laikinai leisti naudotis Ž. P., ateityje sprendžiant šio sklypo nuosavybę. Reikalinga mokėti visus įnašus (t.1., b.l. 71-72). SB „Žalesa-2“ valdybos posėdyje, įvykusiame 2005-08-12 (Protokolas Nr. 4), kuriuo buvo svarstytas Ž. P. pareiškimas dėl laikinai naudojamo žemės sklypo privatizavimo, nutarta sodininkų sklypą Nr. ( - ) laikinai leisti Ž. P. laikinai naudojamą sodo sklypą Nr. ( - ) privatizuoti Ž. P. (t.1., b.l. 135). SB „Žalesa-2“ valdyba 2007-05-19 posėdžio protokolu Nr. 8 patvirtino I. P. ir Ž. P. sklypo nuo 1998 m. teisišką naudojimą, nurodė, kad 1998-09-10 sodininkų sklypas Nr. ( - ) valdybos sprendimu buvo teisiškai suteiktas naudoti sodininkų bendrijos narei I. P., kad už jį yra mokami visi priklausomi mokesčiai (t.1., b.l. 29). SB „Žalesa-2“ valdybos 2009-06-07 posėdžio protokole Nr. 7 nurodyta, kad sklypas Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) suteiktas naudojimuisi J. Š. ir Ž. P.-I. P. (t.1., b.l. 30). SB „Žalesa-2“ valdybos posėdyje, įvykusiame 2011-06-17 svarstytas I. P. prašymas ir valdybos narių daugumos pritarimu buvo nuspręsta leisti jai prižiūrėti sodo sklypą Nr. ( - ) iki bus išspręstas šio valstybinio sklypo statusas (t.1., b.l. 19). Taigi, kaip nustatyta iš bylos duomenų, remiantis pareiškėjos ir jos dukros rašytiniais prašymais bendrijos valdyba joms leido laikinai naudotis sklypu, ateityje sprendžiant šio sklypo nuosavybės klausimus, tačiau valdybos leidimas naudotis sklypu buvo duotas ženkliai vėliau ir neapėmė byloje reikšmingo ginčo išsprendimui laikotarpio – iki 1995 m. gegužės 18 d.. Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2006-10-11 d. rašte Nr. 3B-(3.5)-K-796/2-1258 konstatuota, kad sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ teritorijoje esantį valstybinės žemės sklypą Ž. P. perdavė naudotis ir leido privatizuoti subjektas, kurio kompetencijai nebuvo ir nėra priskirtas valstybinės žemės valdymas ir disponavimas, pabrėžiant, kad valdybos 2001-05-15 d. ir 2005-08-12 sprendimai nesuteikia teisės Ž. P. naudotis minėtu valstybiniu žemės sklypu.

43Pareiškėjos tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas vertino tik jai nenaudingus parodymus, kurie iš tikrųjų yra nenuoseklūs ir prieštaringi, visiškai nevertino R. B. pirminių parodymų. Teigė, kad liudytojo R. B. paaiškinimai dėl I. P., nurodyti teismo sprendime, tokie kaip „Raštu L. P. niekad nesikreipė“, „Nepamena iki kokio laiko J. G. naudojosi sklypu“ yra pasikeitę - ne pirminiai, o vėlesni, surašyti po to, kai suinteresuotas gauti sklypą asmuo V. G. jį pakvietė paliudyti, nes pirmą kartą R. B. liudijo visiškai kitaip - nurodė, kad „I. P. kreipėsi į mane ir leidau jai naudoti sklypą Nr. ( - ), o V. G. niekad nesinaudojo šiuo sklypu“.

44Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. dar 2011-10-18 (pirmosios instancijos teismo parengiamasis posėdis įvyko 2012-01-18 t.1., b.l. 160-163) pateikė raštu paaiškinimą SB „Žalesa-2“ valdybos pirmininkei V. Č. (t.1., b.l. 96), kuriame nurodė, kad sklypas Nr. ( - ) visada turėjo teisėtą savininką J. G., ir kad jokiuose valdybos posėdžiuose iki 1995-05-13 svarstomas nebuvo. Pirmosios instancijos teismo 2012-08-01 posėdžio metu (t.2., b.l. 165-169) R. B. nurodė, kad jis buvo SB „Žalesa-2“ pirmininkas nuo 1989 m. iki 1995-05-13, kad pareiškėja buvo kreipusis dėl sklypo privatizavimo ir dėl šalia esančio sklypo sutvarkymo. Nurodė, kad leido pareiškėjai sutvarkyti sklypą, tačiau teigė, kad nebuvo išduoto jokio valdybos sprendimo atiduoti sklypą, kad jo pirmininkavimo metu nebuvo galima suteikinėti žemės. Pirmosios instancijos teismo 2012-10-10 posėdžio metu (t.3., b.l. 19-28) R. B. taip pat patvirtino, kad jo pirmininkavimo laikotarpiu iki 1995 m. gegužės mėn. nebuvo niekam nebuvo skirto antro sklypo, kad nei jis, nei niekas kitas neturėjo tam teisių, bendrijos narys negalėjo turėti daugiau nei 6 arų, išskirtinais atvejais 9 arų sklypo. Taip pat jis nurodė, kad jei sklypas nebuvo naudojamas, nereiškia, kad jis buvo atiduotas bei patvirtino, kad į jį žodžiu kreipėsi pareiškėja ir su klausimu ar galima susitvarkyt, nes vaikas susižeidė, sklype pridėtos statybinės medžiagos, jis leido pareiškėjai sklypą susitvarkyt, bet niekuomet nebuvo kalbos ar galima dirbt tą sklypą. Patvirtino, kad pareiškėja į jį raštu dėl naudojimosi sklypu niekada nesikreipė, leidimų niekam niekada nedavė. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje esantys R. B. paaiškinimai nėra prieštaringi. Tiek 2012-08-01, tiek 2012-10-10 pirmosios instancijos teismo posėdžių metu R. B. patvirtino, kad pareiškėja kreipėsi į jį, jis leido sutvarkyti ginčo sklypą, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjai sklypas valdybos sprendimu buvo paskirtas naudojimui iki 1995-05-18. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nebuvo priimtas SB „Žalesa-2“ valdybos sprendimas dėl sklypo Nr. ( - ) suteikimo pareiškėjai I. P.. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra duomenų, jog bendrijos valdybos leidimas, kuris faktiškai buvo duotas 1993 metais, būtų tinkamai įformintas (t.3, b.l.43).

45Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad dabartinės SB „Žalesa-2“ pirmininkės V. Č. paaiškinimai dėl šio ginčo turėtų būti vertinami kritiškai, nes V. Č. yra bendrijos narys tik nuo 2005 m. ir tikrai nieko nežino apie bendrijos veiklą nuo 1989 m. Nesutiktina su šiais apeliantės argumentais, nes nėra pateikta objektyvių duomenų, dėl ko šie parodymai turėtų būti vertinti kritiškai. Nustatyta, kad bendrijos pirmininkė pateikė paaiškinimus, kurie buvo pagrįsti jai pateiktais rašytiniais įrodymais - buvusio SB „Žalesa-2“ pirmininko R. B. 2011-10-18 raštiniu paaiškinimu (t.1., b.l. 96), remdamasi gauta medžiaga paaiškino (t.3., b.l. 19-28), kad „visa jai pateikta dokumentacija yra tvarkinga, paeiliui“, teigė, kad ji negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, jog dokumentai yra dingę. Nurodė, kad nėra dokumentų, jog pirminis žmogus būtų atsisakęs sklypo. Taigi, atstovė nurodė aplinkybes teismui, apie kurias jai tapo žinoma pateiktų įrodymų pagrindu, prieštaravimų jos paaiškinimuose nėra.

46Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas nevertino 1998 09 10 atkurto (2008 m.) valdybos protokolo, kuris surašytas remiantis 1998 m. rugsėjo 10 d. atkurtais sodininkų bendrijos valdybos posėdžio nutarimais ir kuriame yra duomenų, kad ginčo sklypas jai suteiktas. Pažymėtina, jog šis įrodymas teismo buvo vertintas visų įrodymų kontekste, kita vertus, jis nepatvirtina fakto, kad buvo valdybos sprendimas iki 1995 m., nes remiantis minėtu protokolu apeliantei buvo valdybos narių buvo leista naudotis žemės sklypu nuo 1998 09 10 d..

47Dėl kitų apeliantės skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kaip neturinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

48Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo bei atsiliepimų į juos argumentus, daro išvadą, kad apeliantės prašomo nustatyti juridinio fakto buvimo tikimybė nėra įrodyta, kad būtų galima tenkinti jos pareiškimą. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjai Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos sprendimu iki 1995-05-18 buvo paskirtas naudoti žemės sklypas Nr. ( - ), esantis Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ teritorijoje, ( - ) rajone. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos pareiškimą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

49Suinteresuotas asmuo R. K., kurio procesinė pozicija šiuo atveju nesutampa su apeliantės, pateikė prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą, pateikė bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus (t.3., b.l. 77). Prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą suma – 600 Lt apeliacinėje instancijoje atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus dydžius (8.11 punktas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, šias išlaidas priteisiant pilna apimtimi (CPK 98 str.).

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

51Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti iš pareiškėjos I. P. (a.k. ( - ) suinteresuoto asmens R. K. (a.k. ( - ) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 600 Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    3. Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (t.2., b.l.... 4. Suinteresuotas asmuo J. G. nesutiko su pareiškėjos patikslintu pareiškimu,... 5. Suinteresuotas asmuo R. K. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį... 6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 7. Suinteresuotas asmuo SB „Žalesa-2“ atsiliepime į pareiškimą (t.1., b.l.... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos... 9. Apeliaciniu skundu apeliantė pareiškėja I. P. prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1. Nurodo, kad pareiškėja ginčo žemės sklypu naudojasi jau nuo 1991 m.,... 11. 2. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų... 12. 3. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog liudytojo R. B. paaiškinimai... 13. 4. Liudytojo V. O. parodymai, kuriuose teigiama, jog V. G. naudojosi sklypu Nr.... 14. 5. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjos veiksmai ir paaiškinimai... 15. 6. Teigia, jog vertintina ir ta aplinkybė, kad pirminių žemės sklypų... 16. 7. Teismas neatsižvelgė, kad dabartinės sodininkų bendrijos „Žalesa-2"... 17. Atsiliepimu į apeliantės (pareiškėjos) apeliacinį skundą suinteresuotas... 18. 1. Pareiškėjos I. P. pozicija nebuvo patvirtinta nei dokumentais ar faktais,... 19. 2. I. P. teiginys apie kažkokią ūkinę veiklą 1993 metais sklype Nr. ( - )... 20. 3. Pareiškėjos teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytojas R.... 21. 4. Neaišku, kuo argumentuojant pareiškėja prašo atmesti V. O. parodymus.... 22. 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjai I. P. buvo paaiškinta, kad mokėjimą... 23. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 24. 1. Teigia, kad apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad... 25. 2. Nurodė, jog pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą, sodininkų... 26. 3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad... 27. 4. Mano, kad nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pateikti įrodymai... 28. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį... 29. 1. I. P. minimi „atkurti protokolai“ yra falsifikacija, t.y. tokio... 30. 2. Nurodė, kad 2006 m. rudenį jis kreipėsi į SB „Žalesa-2“ valdybos... 31. 3. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nei vienas liudytojas... 32. 4. I. P. savaip interpretuoja ir 2011-07-25 d. Nacionalinės žemės tarnybos... 33. 5. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nustatytos... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 36. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2011-02-15 nutartis... 37. Byloje ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo... 38. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje nustatytas aplinkybes, kurios... 39. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 40. Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0672 ha... 41. Dėl dokumentų praradimo. Remiantis bylos duomenimis, SB „Žalesa-2“... 42. Pažymėtina, jog remiantis bylos duomenimis, pareiškėja 1998-07-24 pateikė... 43. Pareiškėjos tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas vertino tik jai... 44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais... 45. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad dabartinės SB „Žalesa-2“... 46. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas nevertino 1998 09 10 atkurto... 47. Dėl kitų apeliantės skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kaip... 48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo bei atsiliepimų į juos... 49. Suinteresuotas asmuo R. K., kurio procesinė pozicija šiuo atveju nesutampa su... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 51. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti... 52. Priteisti iš pareiškėjos I. P. (a.k. ( - ) suinteresuoto asmens R. K. (a.k....