Byla 2A-1906-431/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „Fegda“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Fegda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – UAB „Fegda“.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 1.438,89 Lt žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011 m. vasario 28 d., ( - ) gatvėje, automobiliui įvažiavus į duobę buvo sugadinta jo priekinė dalis – priekinis dešinės pusės ratas ir priekinė pakaba. Pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 1 d. nutarimą automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Automobiliui dėl eismo įvykio buvo padaryta 1.438,89 Lt dydžio žala. ( - ) gatvė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą šioje gatvėje. Kadangi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė kelių ir gatvių priežiūrai sutartimi pasitelkė kitą atsakovą UAB „Grinda“, prašo priteisti žalą solidariai.

6Atsakovas UAB „Grinda“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą. Vilniaus miesto savivaldybė yra pavedusi trečiajam asmeniui sutvarkyti kelio atkarpą, kurioje įvyko eismo įvykis.

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog 2006 m. rugsėjo 6 d. su trečiuoju asmeniu sudarė sutartį dėl IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statybos – Vilniaus pietinio aplinkkelio. Pagal sutartį atliktiems darbams taikoma 5 metų garantija, paslėptiems statinio elementams – 10 metų, o jei nustatyti tyčia nuslėpti defektai – 20 metų. Nustačiusi, kad kelyje yra defektų, Vilniaus miesto savivaldybė raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl defektų pašalinimo. Atsakovas valdymo teises yra perdavęs UAB „Grinda“. Aplinkybė, kad savivaldybė yra inžinerinių tinklų savininkė, negali lemti jos atsakomybės. Ieškovas pateikė ne visus įrodymus žalos dydžiui pagrįsti. Prašė taikyti CK 6.282 straipsnyje įtvirtintą nukentėjusiojo asmens neatsargumo taisyklę.

8Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ nurodė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nėra nei žalą sukėlusio objekto (šulinio dangčio) savininkas, nei valdytojas. Nors trečiasis asmuo atliko rangos darbus, tačiau jis nėra susijęs su kelio ir jo įrenginių eksploatacija ir (ar) priežiūros vykdymu. Pagal CK 6.266 straipsnį subjektais gali būti tik žalą sukėlusio objekto savininkas ir valdytojas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1.438,89 Lt žalą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1.438,89 Lt sumą nuo 2014 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės trečiajam asmeniui UAB „Fegda“ 1.500 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Grinda“ atmetė.

11Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad statinio, pastato ar kitos konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre (prezumpcija gali būti paneigta). Dėl to esant viešajame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas: juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai įstatymais ir kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. lapkričio 26 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartis su UAB „Grinda“ savaime nepaneigia atsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) atsakomybės dėl automobilio žalos jam įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę, atvirą šulinį. Tokia išvada neprieštarauja šalių (atsakovų) sudarytos sutarties nuostatoms, kur numatyta, kad paslaugų apimtys yra derinamos su Užsakovu (Vilniaus miesto savivaldybe) (sutarties 1.1.1 punktas, 1.2.1 punktas). Įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas, UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovo nurodymus. Be to, už šio kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, tinkamą įrengimą atsakingas buvo trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė po eismo įvykio 2011 m. kovo 24 d. raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu pašalinti kelyje esančius defektus. 2011 m. balandžio 21 d. trečiasis asmuo UAB „Fegda“ ieškovui nurodė, kad „patikrino 501 inžinerinių komunikacijų apžiūros šulinį; iš jų atitinkamai pakeisti nauji liukai su dangčiai ir užraktais (12 komplektų), pakeisti tik šulinių dangčiai su užraktais (9 vnt.) bei pakeisti dangčių užraktai (60 komplektų)“. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės motyvai, kuriais tvirtinama, jog šiuo atveju UAB „Grinda“ privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, yra nepagrįsti. Pagal sutartį su trečiuoju asmeniu vykdant statybos, kelių tiesimo, priežiūros darbus už netinkamos kokybės šulinių dangčius turėtų atsakyti ieškovui kelių bei inžinerinių tinklų ir kitų statinių savininkas, pastarajam nustačius netinkamos kokybės darbus (medžiagas) turint teisę regreso tvarka priteistą žalą išsiieškoti iš trečiojo asmens. Atsakovas (ar jo pasitelkti rangovai – trečiasis asmuo) neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ( - ) gatvę ( - ), užtikrinti joje saugų eismą, ir būtent tai lėmė žalos atsiradimą.

12Teismas nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime dėstomais argumentais, jog nėra priežastinio ryšio, kadangi žalos atsiradimą šiuo atveju lėmė būtent Vilniaus miesto savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas. Ši nagrinėjamoje civilinėje byloje padaryta išvada yra taip pat patvirtinama naujausia teismų praktika analogiškose žalos atlyginimo bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1480/2014 ir kt.). Teismas kritiškai įvertino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime keliamas abejones dėl vairuotojo galimo didelio neatsargumo. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui.

13Ieškovas automobiliui padarytos žalos dydį (1.438,89 Lt) grindžia, teismui pateikta transporto priemonės pakartotinės techninės apžiūros aktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos pažyma, aktu prie žalos bylos, remonto sąmata. Teismo nuomone šie rašytiniai įrodymai visiškai įrodo ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir nekelia abejonių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė vieno iš atsakovų atsakomybės būtinąsias sąlygas bei pagrindė prašomos priteistos žalos dydį, todėl žala iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui yra priteistina. Tuo tarpu aukščiau nurodytais motyvais netaikytina solidarioji atsakomybė UAB „Grinda“, todėl jos atžvilgiu ieškovo ieškinys atmestinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas padarė išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

16Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171) Teismas nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybę pripažino tinkamu atsakovu šioje byloje. Pagal teismų praktiką, objektą perdavus valdyti kitam asmeniui, savininkas pagal CK 6.266 straipsnį neatsako. Šią poziciją teismas išdėstė 2005 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, kurioje buvo nagrinėjamas žalos, atsiradusios dėl valstybinės žemės sklype esančios drenažo sistemos netinkamos priežiūros, atlyginimo klausimas. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, jog svarbu tai, kad sprendžiama ne objekto nuosavybės teisės ar valdymo kaip daiktinės teisės klausimas, o valdymas melioracijos objekto eksploatavimo, priežiūros ir tvarkymo prasme. Savininkas gali pavesti tvarkymą ir priežiūrą kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo yra siejama padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rūpintis tinkama jo priežiūra (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010).

182) Teismas atsakovo atsakomybę grindė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi. Tačiau šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Pagal šį įstatymą užtikrinti saugias eismo sąlygas vietinės reikšmės keliuose turi arba savininkas, arba valdytojas. Tuo tarpu, kita teismo minėta šio įstatymo norma (11 straipsnio 7 dalis), nustatydama kelio savininko ir valdytojo pareigas, taip pat numato, kad be kelio savininko teisiniuose ir faktiniuose santykiuose gali būti ir kitas asmuo, kuriam tenka tam tikros pareigos – kelio valdytojas. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 tiesiogiai numato, jog savivaldybės yra tik organizatorės ir užsakovės darbų, skirtų įgyvendinti savivaldybėms, kaip kelio savininkėms, numatytas pareigas. Pagal Aprašo 8 ir 8.1. punktą visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės. Šia norma savivaldybėms yra konkrečiai nustatyta, kaip šios turėtų įgyvendinti savo, kaip kelių savininkių, tenkančias pareigas, tai yra Vilniaus miesto savivaldybė remiantis šiuo galiojančiu poįstatyminiu teisės aktu ne tik, kad galėjo, bet ir turėjo užsakinėti gatvių taisymo bei priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo darbus. Vilniaus miesto savivaldybė atsakovu byloje galėjo būti tik tuo atveju, jei ji nebūtų užsakiusi tokių darbų, kai faktiniu kelio valdytoju tampa kitas subjektas. Byloje yra pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2009 m. lapkričio 26 d. sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią lietaus nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatacija perduota UAB „Grinda“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-686-640/2013, kurios aplinkybės analogiškos šiai nagrinėjamai bylai. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo, UAB „Grinda“ pripažino gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam prievolinės teisės (Atlygintinų paslaugų sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Teismas pripažino UAB „Grinda“ atsakingu už žalos ieškovui atlyginimą. Teismas taip pat konstatavo, kad nors UAB „Fegda“ atliko kelio remonto darbus, tai nepašalina atsakovo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu.

193) Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 3 dalimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1480/2014 ir joje esančius išaiškinimus taiko ir jie yra privalomi tik administraciniams teismams. Bendros kompetencijos teismui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai nėra privalomi. Be to, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką, į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kt. Administracinėje byloje buvo nagrinėjama visiškai kita sutartis nei šioje byloje. Nutartyje buvo nagrinėjama 2011 m. vasario 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudaryta Darbų atlikimo sutartis, o šioje byloje ginčas kyla dėl iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2009 m. lapkričio 26 d. sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties kylančių teisių ir pareigų. Todėl teismas sprendime negalėjo vadovautis šioje nutartyje pateiktu kitos sutarties išaiškinimu. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-1480/2014 nepateikia argumentų, kodėl keičia susiformavusią praktiką šios kategorijos bylose, kokios aplinkybės pasikeičia nuo prieš tai buvusių.

204) Teismas taip pat netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su žalos dydžio nustatymu. Ieškovas pateikė savo paties sudarytą sąmatą. Pateikta sąmata – tai būsimų išlaidų apskaičiavimas. Tačiau ji jokiu būdu neįrodo, jog būtent visi darbai nurodyti sąmatoje buvo atlikti ir už juos apmokėta. Be to, byloje nėra pateikta jokių vaizdinių įrodymų, pvz., nuotraukų, filmuotos medžiagos ar kt., iš kurių būtų matyti, kokie buvo automobilio sugadinimai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. kovo 9 d. informaciniame pranešime nurodyta, jog automobilio sugadinimai priekinis dešinės pusės ratas ir priekinė pakaba, 2011 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulio A. M. tarnybinio pranešimo prieduose nurodyta, kad automobilio sugadinimai – priekinė dešinės pusės padanga sugadinta, priekinis dešinės pusės ratlankis sulenktas, priekinė važiuoklė. Lietuvos draudimo Transporto priemonės pakartotinės apžiūros akte nurodyta, jog turi būti keičiama tik galinė dešinės pusės padanga. Taigi neaišku, kokie iš tikro buvo automobilio sugadinimai, priekinė ar galinė padanga buvo sugadinta, ir kas buvo taisyta. Ieškovas nepateikė jokių mokėjimo įrodymų, jog buvo apmokėta už automobilio remontą, jog automobilis apskritai buvo remontuotas. Teismas, neatsižvelgdamas į šiuos argumentus, nepagrįstai konstatavo, kad byloje rašytiniai įrodymai visiškai įrodo ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir nekelia jokių abejonių.

215) Teismas nepagristai atmetė atsakovo argumentus dėl nustatytinų paties nukentėjusio asmens kaltės aplinkybių. Vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, numatyti tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tiek išaiškinti teismų praktikoje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas veikė tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje buvusios duobės. Darytina išvada, jog žala atsirado dėl automobilį vairavusio asmens kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju šulinio. Net ir ieškinį tenkinus, žala privalėjo būti mažinama, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo neatsargius ir neatidžius veiksmus.

226) Teismas nepagristai priteisė 6 procentų metines palūkanas. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį prašyti 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo galima tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, o Vilniaus miesto savivaldybės nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo. Padidintų procesinių palūkanų skaičiavimas, kai atsakovu yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, prieštarauja ir Lietuvos teismų formuojamai praktikai.

23Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Fegda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir pakeisti sprendimą iš motyvuojamosios dalies pašalinant motyvus ir vertinimą dėl trečiojo asmens UAB „Fegda“ atsakomybės už ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalaujamą priteisti žalą.

24Trečiasis asmuo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

251) Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad už ieškovo nurodomą žalą turėtų būti atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, o ne atsakovas UAB „Grinda“, kuriam perduotas ( - ) gatvės valdymas bei patikėta atlikti šios ir kitų Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gatvių priežiūrą bei eksploatavimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tuo atveju, kai pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas yra perleidęs šių objektų valdymą (įskaitant, priežiūros ir eksploatavimo funkcijas) valdytojui, už žalą, padarytą dėl šių objektų trūkumų, yra atsakingas minėtų objektų valdytojas. Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, spręsdamas tinkamo atsakovo, kuriam kyla civilinė atsakomybė už dėl netinkamai prižiūrėtos gatvės apgadintą automobilį, klausimą, išaiškino, kad tokiu atveju už minėtą žalą turėtų atsakyti ne gatvės savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė, o asmenys, kuriems Vilniaus miesto savivaldybė buvo perdavusi tokios gatvės valdymo teises, kadangi, perdavus šios gatvės valdymą Vilniaus miesto savivaldybė nevaldė ir nesinaudojo šia gatve.

262) Teismas sprendime nurodė, jog: „už šio kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, tinkamą įrengimą atsakingas buvo tretysis asmuo. <...> Pagal sutartį su Trečiuoju asmeniu, vykdant statybos, kelių tiesimo, priežiūros darbus už netinkamos kokybės šulinių dangčius turėtų atsakyti ieškovui kelių bei inžinerinių tinklų ir kitų statinių savininkas, pastarajam nustačius netinkamos kokybės darbus (medžiagas) turint teisę regreso tvarka priteistą žalą išsiieškoti iš trečiojo asmens. Atsakovas (ar jo pasitelkti rangovai – tretysis asmuo) neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ( - ) gatvę ( - ), užtikrinti joje saugų eismą, ir būtent tai lėmė žalos atsiradimą.“ Teismas motyvuose pasisakydamas dėl trečiojo asmens atsakomybės už įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo patirta ieškovo nurodoma žala, pažeidė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas dėl byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo, negali peržengti ieškovo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų ir teismo sprendime negali pasisakyti dėl faktinių aplinkybių, kurių neapima byloje pareikštų reikalavimų dalykas ir faktinis pagrindas. Ieškovas jokių reikalavimų, susijusių su paminėtos žalos atlyginimu, trečiajam asmeniui šioje civilinėje byloje nepareiškė. Trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, siekiant tiek šiam atsakovui, tiek atsakovui UAB „Grinda“ išvengti civilinės atsakomybės, remiantis argumentu, kad už ieškovo patirtą žalą yra atsakinga UAB „Fegda“. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos ir (ar) nustatinėjamos faktinės aplinkybės dėl trečiojo asmens atsakomybės už ieškovo nurodytą žalą (dėl trečiojo asmens atliktų darbų kokybės ir tariamai nekokybiškai trečiojo asmens atliktų darbų įtakos ieškovo nurodomai žalai). Tokios faktinės aplinkybės galėtų būti tik atskiro ginčo dalyku, o ne šioje civilinėje byloje kilusio ginčo dalyku, kadangi trečiasis asmuo nėra nei statinio savininkas, nei šio statinio valdytojas. Būtent todėl ieškovas šioje byloje reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei (kaip minėto statinio savininkei) bei UAB „Grinda“ (kaip šio statinio valdytojui). Tuo tarpu teismas sprendimo motyvuose pasisakė dėl trečiojo asmens atsakomybės už ieškovui padarytą žalą. Tokiu būdu teismas peržengė tarp Ieškovo ir atsakovų kilusio ginčo nagrinėjimo ribas.

27Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su skundais, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šios prezumpcijos Vilniaus miesto savivaldybė nepaneigė bei neįrodė, jog kelio dangos trūkumas atsirado arba nebuvo laiku suremontuotas dėl UAB „Grinda“ kaltės. Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga ir pagal CK 6.263 straipsnį, kadangi netinkamai ir ne laiku organizavo lietaus kanalizacijos sistemos remonto darbų atlikimą. Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. kovo 24 d. raštu kreipėsi į UAB „Fegda“ su prašymu pašalinti ( - ) gatvėje esančius defektus. UAB „Fegda“ šiuos defektus pašalino, tačiau nuo ( - ) gatvės įrengimo ir pridavimo iki 2011 m. lapkričio 28 d. eismo įvykio nepraėjo 5 metai, lietaus kanalizacijos įrangos trūkumai nustatyti šios įrangos garantiniu laikotarpiu. Vilniaus miesto savivaldybė nenurodė, kokias 2009 m. lapkričio 26 d. sutarties sąlygas pažeidė UAB „Grinda“, kuris neprivalėjo remontuoti ar pakeisti lietaus kanalizacijos šulinių, nes garantiniu laikotarpiu šiuos darbus turėjo atlikti UAB „Fegda“. ( - ) gatvės statybos darbų užsakovas buvo Vilniaus miesto savivaldybė, o rangovas – UAB „Fegda“. ( - ) kelio konstrukcija panaši į magistralinio kelio bei daugelyje kelio vietų maksimalus leistinas automobilių greitis yra 80 km/h. Automobilis negali sustoti staiga. Pagal administracinės bylos medžiagą matomumą blogino į automobilio priekinį stiklą šviečianti žemai esanti saulė. Prieš į eismo įvykį patekusį automobilį važiavo kitas automobilis. Jei šulinio dangtį pakėlė priešais važiuojantis automobilis, už jo važiuojantis automobilis, net ir esant labai geram matomumui, nebūtų galėjęs laiku sustabdyti savo vairuojamo automobilio.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grinda“ nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas žalą patyrė ne dėl UAB „Grinda“ valdomo statinio – kelio atkarpos ( - ) gatvėje, ( - ), trūkumų, bet dėl rangovo – UAB „Fegda“, vykdžiusio minėtos gatvės statybos darbus pagal statybos rangos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, atliktų darbų trūkumų, kurie atsirado darbų kokybės garantiniu laikotarpiu. Dėl šios priežasties neegzistuoja objektyviosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlyga – trūkumų turėjusio objekto UAB „Grinda“ valdymo faktas (neteisėti veiksmai), kadangi už šių šulinių būklę ir kokybę yra atsakingi ne atsakovai, o statybos rangovas UAB „Fegda“. Teismui buvo pateikti įrodymai – UAB „Grinda“ 2011 m. kovo 8 d. raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio departamentui Nr. 106 „Dėl lietaus nuotakyno šulinių liukų ( - ) gatvėje“, kuriuo bendrovė nurodė aplinkybes dėl netinkamai atliktų statybos darbų, kurių pasekmė tapo dažnos automobilių patiriamos avarijos dėl atsiveriančių šulinių dangčių, bei UAB „Fegda“ 2011 m. balandžio 21 d. raštas „Dėl lietaus nuotakyno šulinių liukų ( - ) gatvėje“, kuriuo UAB „Fegda“ pripažino savo atliktų darbų trūkumus, o taip pat nurodė, kad ji šiuos trūkumus pašalino ir nurodytoje kelio atkarpoje suremontavo net 81 šulinį. Šie įrodymai visiškai patvirtina faktą, kad šulinių liukai galėjo atsidaryti, ant jų užvažiavus transporto priemonėms, ne dėl netinkamos atsakovo UAB „Grinda“ vykdytos lietaus nuotakyno priežiūros veiklos, bet dėl paties trečiojo asmens netinkamai atliktų statybos darbų. Taigi, būtent UAB „Fegda“ ir yra atsakinga ir už tokių defektų sukeltus padarinius šioje konkrečioje byloje – ieškovo patirtą žalą.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

31Byloje kilo ginčas dėl kelio savininko ir valdytojo atsakomybės už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.

32Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2011 m. vasario 28 d., ( - ) gatvėje, automobiliui įvažiavus į atvirą kelio šulinį buvo sugadinta jo priekinės dalis – priekinis dešinės pusės ratas ir priekinė pakaba (b. l. 4-5). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 1 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nustatyta, kad požeminių komunikacijų šulinio dangtis buvo nukeltas ir gulėjo važiuojamojoje dalyje, eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (b.l. 6). Ieškovas nustatė, kad dėl eismo įvykio automobiliui padaryta žala yra 1.438,89 Lt, ir šią sumą sumokėjo automobilio savininkui (b.l. 20-26). Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ 2009 m. lapkričio 26 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 14-171, pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiūrėti Vilniaus miesto gatves žiemą, prižiūrėti lietaus nuotekų tinklus ir juos eksploatuoti, lokalizuoti avarines situacijas, eksploatuoti smėlio, sniego ir grunto sąvartynus, mechanizuotai valyti ir plauti važiuojamąjį gatvių dalį, o savivaldybė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas (b.l. 44-50). Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Fegda“ 2006 m. rugsėjo 6 d. sudarė sutartį Nr. AG2-9, pagal kurią UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti projekto „IXB transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba – Vilniaus pietinis aplinkkelis“ statybos darbus (b.l. 51-52). Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi UAB „Grinda“ informaciją, 2011 m. kovo 24 d. raštu informavo UAB „Fegda“, kad dėl lietaus šulinių dangčių išmetimo iš liuko miestiečiams yra daroma žala, todėl prašė nedelsiant atlikti ( - ) gatvėje esančių lietaus šulinių liukų techninės būklės priežiūrą, esant reikalui remontą arba keitimą (b.l. 53). UAB „Fegda“ 2011 m. balandžio 24 d. nurodė, jog patikrino 501 inžinerinių komunikacijų apžiūros šulinį ( - ) gatvėje ir jos prieigose, pastatytose pagal projektą „IXB Transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba – Vilniaus pietinis aplinkkelis nuo ( - ). Patikrinimo metu nustatyti defektai pašalinti: pakeisti 12 naujų liukų su dangčiais ir užraktais, 9 šulinių dangčiai su užraktais ir 60 dangčių užraktų (b.l. 54).

33Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal CPK 4 straipsnį, nagrinėjant civilines bylas, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog tinkamu atsakovu šioje byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-1480/2014. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-868-640/2013, nagrinėdamas analogišką situaciją, nustatė, jog tinkamu atsakovu byloje turi būti kelio valdytojas, tai yra UAB „Grinda“. Pirmos instancijos teismas nepasisakė, kodėl nesivadovauja pastarojoje nutartyje aukštesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis, neanalizavo administraciniame ir bendros kompetencijos teismuose nagrinėtų bylų aplinkybių.

34Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (LAT 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (LAT 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas. Taigi kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad daikto savininkui paneigus prezumpciją dėl savo kaip pastatų savininko atsakomybės ir įrodžius, jog už daikto trūkumus, sukėlusius kitiems asmenims žalą, yra atsakingas jo valdytojas, atsakovu, turinčiu atlyginti šią žalą, yra valdytojas.

35Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-868-640/2013 buvo nagrinėjama situacija, kada, automobiliui užvažiavus ant šulinio, jo dangtis, išjudintas iš vietos, nulėkė į ieškovui priklausantį automobilį ir jį sugadino. Šioje byloje atsakovais buvo patraukti Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Grinda“, trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo UAB „Fegda“. Taip pat šioje byloje teismas nustatė, jog už padarytą automobiliui žalą atsako UAB „Grinda“, remdamasis 2009 m. lapkričio 26 d. su Vilniaus miesto savivaldybe sudarytos Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygomis. Teismas atsižvelgdamas į Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nuostatas bei remdamasis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo, pripažino, jog atsakovas UAB „Grinda“ yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas pagal CK 6.266 straipsnį, kuriam pagal sutartį pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Todėl konstatavo, kad UAB „Grinda“ tapo atsakingu už žalos ieškovui atlyginimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad kelio remonto darbus atlikinėjo UAB „Fegda“, tačiau nagrinėjamu atveju minėto asmens veiksmų įtaka nepašalina atsakovo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu. Tai turėtų reikšmės atsakovo UAB „Grinda“ regresinio reikalavimo nagrinėjimo atveju.

36Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-1480/2014 buvo nagrinėjama situacija, kai automobiliui buvo padaryta žala, jam įvažiavus į kelio duobę. Šioje byloje teismas nustatė, jog žalą turi atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau teismas nesirėmė ir neanalizavo aukščiau minėtos 2009 m. lapkričio 26 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, bet rėmėsi tik 2011 m. sausio 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudaryta darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-50-(3.1.36-UK), pagal kurią UAB „Grinda“ buvo įsipareigojusi atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemo dangos remontą ir priežiūrą. Taigi šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės negali būti pripažintomis analogiškomis nagrinėjamai bylai. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo remtis ne minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, o 2013 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-868-640/2013. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje už padarytą žalą automobiliui turi atsakyti UAB „Grinda“.

37Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovo pateiktoje automobilio remonto sąmatoje yra detaliai nurodyti reikalingi atlikti darbai, keistinos detalės ir jų kainos (b.l. 22-23). Automobiliui padarytą žalą nustato ir įvertina draudimo bendrovė, atlikusi detalią transporto priemonės apžiūrą. Tuo tarpu eismo įvykį tiriantys pareigūnai pagrindinį dėmesį teikia pačiai eismo įvykio kilimo priežasčiai bei kaltų asmenų nustatymui, todėl jų dokumentuose nurodyti transporto priemonės pažeidimai gali būti apibendrinti ir ne visada sutapti su vėliau draudiko atliekamu detaliu tyrimu. Byloje taip pat yra mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, jog ieškovas tikrai sumokėjo sugadinto automobilio savininkui 1.438,89 Lt (b.l. 26). Todėl atsakovo argumentai, jog ieškovas neįrodė padarytos žalos bei jos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui fakto, yra nepagrįsti.

38Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog žala automobiliui buvo padaryta ir dėl vairuotojo didelio neatsargumo. Sutiktina, jog kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Tačiau kaip tik dėl to, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, jiems važiuoti skirtiems keliams taip pat yra taikomi Kelių įstatyme bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyti reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti tų kelių savininkas ir valdytojas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime buvo aiškiai konstatuota, kad vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, bet to požeminių komunikacijų šulinio dangtis buvo nukeltas ir gulėjo važiuojamojoje dalyje, eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (b.l. 6). Taigi byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti automobilio vairuotojo galimą neatsargumą.

39Trečiasis asmuo taip pat ginčijo teismo sprendimo motyvus, prašydamas dalį jų pašalinti. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, jog: „už šio kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, tinkamą įrengimą atsakingas buvo tretysis asmuo. <...> Pagal sutartį su Trečiuoju asmeniu, vykdant statybos, kelių tiesimo, priežiūros darbus už netinkamos kokybės šulinių dangčius turėtų atsakyti ieškovui kelių bei inžinerinių tinklų ir kitų statinių savininkas, pastarajam nustačius netinkamos kokybės darbus (medžiagas) turint teisę regreso tvarka priteistą žalą išsiieškoti iš trečiojo asmens. Atsakovas (ar jo pasitelkti rangovai – tretysis asmuo) neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ( - ) gatvę ( - ), užtikrinti joje saugų eismą, ir būtent tai lėmė žalos atsiradimą.“

40Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo sprendžiami tinkamos kelio priežiūros klausimai, siekiant nustatyti tikrąjį atsakovą, į kurį ieškovas turi tiesioginę reikalavimo teisę. Tai yra buvo sprendžiamas klausimas, ar šiuo atveju draudikui draudimo išmoką turi atlyginti daikto savininkas ar jo valdytojas. Tačiau byloje nebuvo vertinama rangovo santykiai su darbų užsakovu ir kelio savininku bei valdytoju. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas savo sprendimu neperžengė jokių ieškinio reikalavimų ribų, kadangi skola buvo priteista tik iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, tuo tarpu kai reikalavimas buvo pareikštas solidariai atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas todėl, kad abu atsakovai savo atsikirtimuose rėmėsi trečiojo asmens galimu atliktų darbų netinkamumu. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo vertinti ir šiuos atsakovų atsikirtimus. Aukščiau nurodytoje sprendimo motyvuojamosios dalies pastraipoje teismas tik pasisakė apie galimą trečiojo asmens atliktų darbų įtaką tinkamai kelio priežiūrai, taip pat apie galimybę atsakovui pareikšti regresinį reikalavimą. Tačiau negalima pripažinti, kad šie motyvai konstatuoja neginčijamą trečiojo asmens atsakomybę ar gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2013 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-868-640/2013 taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo atliko kelio remonto darbus, turėtų reikšmės atsakovo UAB „Grinda“ regresinio reikalavimo nagrinėjimo atveju. Todėl trečiojo asmens reikalavimas dėl pirmos instancijos teismo teiginių šalinimo iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies netenkintinas.

41Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su kelio savininko ir valdytojo atsakomybe už žalos dėl kelio trūkumų padarymą, todėl neteisėtai ir nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš kelio savininko, o ne jo valdytojo. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo ir trečiojo asmens skundus iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, žalos atlyginimą priteisiant iš kelio valdytojo, UAB „Grinda“, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės atmetant.

42Trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Trečiasis asmuo sumokėjo 54,00 Lt (15,64 €) žyminio mokesčio (t. I, b.l. 186) ir 1.865,89 € už advokato pagalbą. Trečiasis asmuo apeliacinio proceso metu teikė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.10 punkto nustatytą maksimalų 2070,00 Lt (599,51 €) dydį už apeliacinio skundo ir 8.11 punkto nustatytą maksimalų 1552,50 Lt (449,64 €) dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 524,58 €. Kadangi trečiojo asmens apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, todėl trečiajam asmeniui iš atsakovo UAB „Grinda“ priteistina 7,82 € žyminio mokesčio ir 262,29 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

43Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

44Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

45Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, 1438,89 Lt (416,73 €) žalos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1.438,89 Lt sumos nuo 2014 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, trečiajam asmeniui UAB „Fegda“, j.a.k. 110801759, 1.500,00 Lt (434,43 €) teisinės pagalbos išlaidų.

47Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atmesti.

48Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, trečiajam asmeniui UAB „Fegda“, j.a.k. 110801759, 7,82 € žyminio mokesčio ir 262,29 € teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ ir... 6. Atsakovas UAB „Grinda“ nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog neatliko jokių... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog 2006... 8. Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ nurodė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad statinio,... 12. Teismas nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime dėstomais... 13. Ieškovas automobiliui padarytos žalos dydį (1.438,89 Lt) grindžia, teismui... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 17. 1) Teismas nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybę pripažino tinkamu... 18. 2) Teismas atsakovo atsakomybę grindė Saugaus eismo automobilių keliais... 19. 3) Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo... 20. 4) Teismas taip pat netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius... 21. 5) Teismas nepagristai atmetė atsakovo argumentus dėl nustatytinų paties... 22. 6) Teismas nepagristai priteisė 6 procentų metines palūkanas. Pagal 23. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Fegda“ prašo panaikinti Vilniaus... 24. Trečiasis asmuo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 25. 1) Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad už ieškovo nurodomą... 26. 2) Teismas sprendime nurodė, jog: „už šio kelio ruožo, kuriame įvyko... 27. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas AB „Lietuvos draudimas“... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grinda“ nesutinka su... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo... 31. Byloje kilo ginčas dėl kelio savininko ir valdytojo atsakomybės už žalą,... 32. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2011 m. vasario 28 d., ( - )... 33. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus... 34. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama,... 35. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.... 36. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 13 d.... 37. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovo pateiktoje... 38. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog žala automobiliui buvo... 39. Trečiasis asmuo taip pat ginčijo teismo sprendimo motyvus, prašydamas dalį... 40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo sprendžiami tinkamos... 41. Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios... 42. Trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio... 43. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331... 44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti... 45. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, ieškinį tenkinti iš... 46. Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, trečiajam asmeniui... 47. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš... 48. Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, trečiajam asmeniui...