Byla e2A-1045-275/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 316,56 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovas nurodė, kad 2013-08-22 automobilis BMW, vairuojamas J. P., Daugėliškio g., įvažiavo į kelio duobę ir apgadino galinį dešinės pusės ratą, guolį, priekinį bamperį. Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ draudimu. Eismo įvykio metu transporto priemonei padaryta žala 1 093,02 Lt (316,56 EUR). Nukentėjęs asmuo buvo pripažintas nepažeidusiu Kelių eismo taisyklių. Įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 316,56 EUR draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Žalos dydis apskaičiuotas, įvertinus naujų detalių nusidėvėjimą. Sąmatoje pateiktos detalių kainos nurodytos panaudotų detalių, todėl joms nusidėvėjimas netaikomas. Kelias Daugėliškio g., Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ teikti viešąsias paslaugas. UAB „Grinda“ atsakinga už Daugėliškio g. dangų remontą ir priežiūrą 2011-12-29 sutarties dėl Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus m. dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros pagrindu. Ši įmonė yra laikoma kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų.
  1. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  1. Atsakovas UAB „Grinda“ nurodė, kad žala atsirado dėl didelio paties vairuotojo neatsargumo. Atsakovai nebuvo kviečiami į įvykio vietos apžiūrą. Atsakovai atleistini nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 str. 5 d. Nepateikti įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo įvykio pasekmė. Žalos dydis neįrodytas. Atsakovas yra netinkamas atsakovas byloje, nes pagal 2011-01-29 darbų atlikimo sutartį atsiradusios jo prievolės nėra tokios apimties, jog atsakovas UAB „Grinda“ galėtų būti laikomas šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju, savarankiškai atsakingu už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims (tuo pačiu ir atsakovu šioje byloje). Atsakovas gali būti atsakingas tik už tuos kelio defektus, kurie atsirado dėl netinkamo sutartyje numatytų darbų atlikimo. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sutarties pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos UAB „Grinda“ atlieka Vilniaus miesto gatvių techninę priežiūrą, todėl, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vilniaus miesto gatvių valdymas sutartimi nebuvo perduotas ir už eismo įvykio metu patirtą žalą yra atsakinga ne UAB „Grinda“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, o tik pastaroji, kuri yra tikroji Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja.
  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 str. prasme. Jokių neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų nėra. Žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Nei UAB „Grinda“, nei Vilniaus miesto savivaldybė nedalyvavo, vertinant automobiliui padarytą žalą, ir nebuvo kviesti dalyvauti. Patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų, jis nevažiavo saugiu greičiu, nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties, nebandė jos išvengti, vadinasi, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai nulėmė įvykusį eismo įvykį. Savivaldybė nėra verslininkas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. palūkanų yra nepagrįstas.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 316,56 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  1. Spręsdamas dėl tinkamo atsakovo, teismas, sutikdamas su atsakovo UAB „Grinda“ pozicija, nurodė, kad atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Daugėliškio gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Tai, kad sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu. Šiame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju. Be to, ši sutarties sąlyga aiškintina sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, todėl atsakovas UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus, o duomenų apie tokius savivaldybės užsakymus byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, ieškinio reikalavimo dalį, kuria reikalavimas pareikštas atsakovui UAB „Grinda“, teismas atmetė.
  1. Spręsdamas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nustatė, kad šis atsakovas yra Daugėliškio gatvės savininkas. Atsižvelgęs į tai, kad žala atsirado, transporto priemonei įvažiavus į šios gatvės važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais, gatvės savininko atžvilgiu taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina jo patirtą žalą, taip pat darė labiau tikėtiną išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto priemonės BMW sugadinimai yra susiję su ieškovo nurodytu eismo įvykiu. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad J. P. 2013 m. rugpjūčio 22 d. įvažiavo į duobę būtent Daugėliškio gatvės važiuojamoje dalyje ir būtent tai įtakojo automobilio BMW sugadinimus, už kuriuos draudimo išmoką išmokėjo ieškovas. Teigti, kad automobilio sugadinimai nesusiję su įvažiavimu į duobę Daugėliškio gatvėje, teismas neturėjo jokio pagrindo, nes iš eismo įvykio faktą patvirtinančių tiesioginių rašytinių įrodymų – J. P. paaiškinimų, įvykį apžiūrėjusių policijos pareigūnų surašytų dokumentų, matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio BMW priekinis bamperis ir galinis dešinės pusės ratas, šie sugadinimai sutikslinti 2013 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte, nurodant, kad turi būti keičiamas galinis dešinės pusės ratlankis, atliekamas ratų suvedimas ir remontuojamas priekinis bamperis. Transporto priemonės apžiūros metu darytose nuotraukose taip pat užfiksuoti šie transporto priemonės apgadinimai, remonto sąmata sudaryta, remiantis užfiksuotais sugadinimais, detalių kainos sąmatoje nurodytos naudotų detalių, todėl nusidėvėjimas netaikomas. Iškeltų abejonių dėl ratlankio keitimo, nes esą jis galėjo būti remontuojamas, atsakovai nepagrindė jokiais patikimais įrodymais. Žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais, nuostolio suma paskaičiuota Audatex kompiuterine programa. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nebuvo, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, teismas neturėjo pagrindo.
  1. Nustatęs visas tris sąlygas, būtinas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, teismas ieškovo ieškinį tenkino.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti; o netenkinus šio prašymo, pakeisti sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies, žalos atlyginimą priteisiant iš UAB „Grinda“.
  1. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
    1. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad už žalą, kilusią dėl Daugėliškio gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, nes:
    2. Teismas, konstatuodamas savivaldybės atsakomybę dėl 2013 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio eismo įvykio metu Daugėliškio gatvėje kilusios žalos, iš esmės rėmėsi kasacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-l05-687/2016, neatsižvelgdamas į gausią teismų praktiką dėl statinio valdytojo nustatymo ir civilinės atsakomybės taikymo, perdavus statinio valdymą iš savininko kitam asmeniui. Tiek savivaldybė akcentavo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad savininkas objekto tvarkymą ir priežiūrą gali pavesti kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo yra siejama padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-144/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005 ir kt.). UAB „Grinda“ objektą turėjo savo žinioje ir pilna apimtimi turėjo teisę daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, taigi UAB „Grinda” realiai ir faktiškai valdė Daugėliškio gatvę eismo įvykio metu. Teismas neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos tęstinumo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 10532-595/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-653/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1906-431/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1172-302/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1391-798/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1034-565/2015 ir kt.).
    1. Teismas netinkamai įvertino sutarties nuostatų turinį ir jų reikšmę, nes nutarties nuostatos aiškiai nurodo, jog UAB „Grinda“ prisiėmė su gatvės valdymu ir nuolatine priežiūra susijusias funkcijas bei atsakomybę. UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai - vykdyti sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus (sutarties 4.2.1 p.), o juos jau atlikus - atsiskaityti savivaldybei pateikiant atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras (sutarties 4.1.1 p., 4.2.3 p.). Vadovaujantis Darbų atlikimo sutarties priedo Nr. 2 „Techninės specifikacijos“ nuostatomis, UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti visą eilę specifikacijos 2 p. numatytų darbų (gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymas; kelio dangos įrengimas ir remontas; gatvių defektavimas, taip pat ir nenumatytų darbų vykdymas), kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir šioje byloje nagrinėto eismo įvykio Daugėliškio gatvėje kilusios žalos atveju. Taip pat sutarties 1 priede, yra nustatyta atliekamų darbų kainos, pagal kurias akivaizdu, kad buvo atsiskaitoma sutartyje nustatytomis sąlygomis, atkreiptinas dėmesys į sutarties I priedo 14 ir 15 punktus, kuriuose aiškiai išskirta, jog Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja mokėti už gatvių defektavimo ir nenumatytų darbų vykdymą, tai dar kartą įrodo, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi gatvių valdytojo teises ir pareigas būtent UAB „Grinda“. Sprendimu paneigiami tikrieji savivaldybės ketinimai pavesti ir suteikti kelių valdytojo teises ir pareigas UAB „Grinda“, pastarajai neprisiimant atsakomybės už galimai netinkamą kelių būklės priežiūrą ir kelių būklės apskaitos vedimą.
    1. Šalys papildomu susitarimu niekada nesiekė pakeisti sutarties dalyko, kuris tiek iki papildomo susitarimo sudarymo, tiek ir po jo išliko nepakitęs - Vilniaus miesto gatvių priežiūra ir remontas. Skundžiamame sprendime pabrėžiama, kad remiantis sutarties 4.2.10. punktu, rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, tačiau tai savaime nepaneigia gatves prižiūrinčios įmonės atsakomybės, kadangi eismo įvykis nagrinėjamoje byloje įvyko būtent dėl gatvės dangos (asfalto) defekto. Papildomu susitarimu buvo siekiama patikslinti sutarties nuostatas ir aiškiau įvardinti sutarties šalių pareigas sutarties vykdymo procese.
    1. Teismas nustatė nepagrįstą atlygintinos žalos dydį. Iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima netgi tikėtinai teigti, kad automobilio bamperis buvo subraižytas, įvažiavus į duobę Daugėliškio gatvėje, kadangi, be kita ko, sugadinimų pobūdis visiškai neatitinka netgi duobės matmenų. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į atsakovų akcentuotą aplinkybę, kad automobilio apžiūroje dalyvavo tik paties ieškovo atstovai ir atsakovams nebuvo suteikta galimybė pateikti savo žalos įvertinimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grinda“ prašo apeliacinį skundą dalyje, kurioje teismo sprendimas ginčijamas tuo pagrindu, kad pagal ieškinį gali atsakyti tik UAB „Grinda“, atmesti ir sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą toje dalyje, kur ginčijamas žalos dydis, tenkinti.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grinda“ nurodo, kad:
    1. Apeliantas klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“, pasirašydama 2011 m. sausio 25 d. sutartį, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves), kadangi visi šioje sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (sutarties 2.3 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Atsižvelgiant į sutarties esmę, laikytina, kad apelianto nurodyta 2012 m. gegužės 7 d. papildomo susitarimo nuostata nekeičia visos sutarties esmės ir dalyko, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad sudarius 2012 m. gegužės 7 d. pakeitimo susitarimą, sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas. UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti kelių ir gatvių dangą pagal užsakovo nurodymus, tačiau patys keliai ir gatvės, kaip atskiri statiniai, nėra perduodami UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui. UAB „Grinda“ įsipareigojo tik atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jei šių objektų priežiūra jai perduota ir yra savivaldybės užsakymai dėl konkrečių darbų atlikimo. Apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį.
    1. Atsižvelgiant į Kelių įstatymo 15 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatas, darytina išvada, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą taip pat ir dėl to, kad kelius prižiūrintys asmenys apskritai gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų, ir, nesiimdami jokių veiksmų, taip pažeidžia pirmiau nurodyto aprašo nuostatas. Šiuo atveju UAB „Grinda“ negavo jokio pranešimo apie kelyje esančią duobę ir apie ją sužinojo tik gavusi ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo.
    1. Dėl sutarties aiškinimo jau ilgą laiką kylą ginčai ir tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniai teismai tą pačią rangos darbų sutartį vertindavo skirtingai. Teismų praktiką suvienodino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kurioje detaliai išnagrinėjo ir pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios sutarties. Teismas išaiškino, jog sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Kasacinis teismas išsamiai išnagrinėjo sutartį bei su ja susijusius dokumentus ir visas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tokios nutarties pagrįstumu. Apeliantas nurodo tik žemesnės instancijos teismų sprendimus ar sprendimus, kurie buvo priimti dar prieš aptariamą kasacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad teismas rėmėsi aktualia teismų praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atlygintinos žalos dydis nustatytas pagal byloje pateiktus dokumentus, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jokiais šalių dokumentais. Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai (2013-09-25 pretenzija R0001400962) patvirtina, jog į apeliantą buvo kreiptasi dar iki teisminio proceso pradėjimo, tačiau su žalos dydžiu susiję klausimai iškelti nebuvo ir žalos dydis nesvarstytas bei su ieškovu nederintas, apeliantui nepripažįstant savo atsakomybės. Pats apeliantas nesiėmė priemonių žalos dydžiui nustatyti.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmestinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
  1. CK 6.266 straipsnis numato, jog žalą, padarytą pastatų, statinių, įskaitant ir kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas ( valdytojas ). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad savininkas objekto tvarkymą ir priežiūrą gali pavesti kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo yra siejama padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-144/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005 ir kt.). Šioje byloje teismo sprendimu buvo padaryta išvada, kad atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Daugėliškio gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Tai, kad sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu. Tai, kad šiame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju, buvo pagrindu atmesti ieškinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu. Teismas aiškino šią sutarties sąlygą sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, atsakovas UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus, o duomenų apie tokius savivaldybės užsakymus byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, ieškinio reikalavimo dalį, kuria reikalavimas pareikštas atsakovui UAB „Grinda“, teismas atmetė. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad teismas turėjo daryti išvadą, jog Daugėliškių gatvės valdytoja yra UAB „Grinda“, tačiau vien tai, kad sutartis tarp atsakovų 2011m. gruodžio 29 d. yra darbų atlikimo sutartimi, kad sutarties 4.2.10 punktas kalba apie UAB „Grinda“ kaip rangovą, o sutarties I priedo 14 ir 15 punktuose išskirta, jog Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja mokėti už gatvių defektavimo ir nenumatytų darbų vykdymą, leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė užsako atsakovui UAB „Grinda“ kaip rangovui tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiūra ir remontu, atlikimą, tačiau tokios rangos sutarties sudarymas nėra perdavimas savininko teisės valdyti miesto gatvę. Tai, kad gatvės valdymas yra ne tik jos būklės priežiūra, bet ir tokie veiksmai kaip eismo reguliavimas gatvėje, jos ženklinimas, apmokėjimo už stovėjimą gatvėje reglamentavimas, nesant duomenų, kad visus veiksmus, kurie priskirtini prie gatvės valdymo, pavesta atlikti UAB „Grinda“ , darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, jog ji nėra gatvės valdytoja, todėl ne ji turi atsakyti už žalą, padarytą automobiliui, jam įvažiavimus į gatvėje atsiradusią duobę.
  1. Atsakovui UAB „Grinda“ buvo pavesta atlikti tam tikrus darbus, užtikrinant saugų eismą miesto gatvėje, defektuojant gatves ir vykdant nenumatytus darbus, tačiau tai, kad ši bendrovė galimai netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, yra pagrindu reikalauti iš jos atsiradusių Vilniaus miesto savivaldybei nuostolių dėl netinkamo atliekamų darbų vykdymo, tačiau tokia atsakovo UAB „Grinda“ veikla neatleidžia nuo deliktinės atsakomybės gatvės savininko, ypatingai tuo atveju, kai nėra įrodymų, jog gatvės valdytoja buvo UAB „Grinda“.

1120. Atsakovas teigia, kad ji akcentavo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, jog savininkas objekto tvarkymą ir priežiūrą gali pavesti kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo yra siejama padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-144/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005 ir kt.). Kadangi 2016 m. balandžio 15 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje atsakovais buvo tos pačios šalys, kaip ir šioje byloje, tik ieškovas buvo kita draudimo bendrovė, todėl teismas daro išvadą, kad būtent šios bylos aplinkybės yra analogiškos su nagrinėjama byla, bet, ši nutartis yra vėlesnė, nei atsakovo nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys. Civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo išnagrinėjusi kasacinės instancijos išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo CK 6.266 straipsnio taikymo praktiką, kai žalos atsiradimo priežastimi buvo gatvėje atsiradusi duobė. Nutartyje nurodyta, kad Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Aptariama registruoto savininko ar valdytojo atsakomybės prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs. Įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus kitas asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas. Viešame registre nurodyto asmens buvimo statinio savininku (valdytoju) prezumpcija nustatyta dėl teisinio tikrumo, taip pat nukentėjusiojo teisių apsaugos interesais, tam, kad žalą patyręs asmuo galėtų iš viešo registro duomenų žinoti, kuris subjektas yra atsakingas už jo patirtą žalą. Išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Sutartyje nesant nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos Sutartyje gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai, kai kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus, todėl Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra gatvės valdytoja ir dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Kitos apelianto nurodytos nutartys, kurias priėmė apylinkės ir apygardos teismas, po to, kai buvo išnagrinėta nurodyta byla kasacine tvarka, nėra reikšmingos praktikos formavimui, nes jos priimtos ne analogiškose bylose.

  1. Atsakovas skunde nurodo, kad teismas nustatė nepagrįstą atlygintinos žalos dydį, tačiau nenurodo, kuriais įrodymais remiantis teismas turėjo prieiti išvados, kad žalos dydis yra kitoks, nei nurodo ieškovas. Atsakovas, teigdamas, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima teigti, kad automobilio bamperis buvo subraižytas, įvažiavus į duobę Daugėliškio gatvėje dėl sugadinimų pobūdžio ir duobės matmenų. Išvadą, ar automobilio sužalojimai atitinka nukentėjusios asmens nurodytoms aplinkybėms, galėtų paneigti transporto specialistai, tačiau atsakovas tokių įrodymų neteikė, todėl vien jo paaiškinimai dėl neatitikimų, nėra pakankamais įrodymais atmesti ieškovo įrodymus dėl žalos dydžio. Tai, kad automobilio apžiūroje dalyvavo tik paties ieškovo atstovai, nereiškia, kad pagal bylos duomenis atsakovas negalėjo pateikti savo žalos įvertinimo.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai