Byla 2A-864-265/2014

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir atsakovės V. Š. priešieškinį ieškovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovas V. Š. ieškiniu prašė nutraukti 2004-07-30 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, sudarytą su atsakove V. Š., nenurodant kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus V. Š. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės. Nurodo, kad su atsakove kartu nebegyvena nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio. Pasak ieškovo, ji jam buvo neištikima, paliko šeimą, pradėjo gyventi su kitu vyru, su kuriuo išvyko gyventi į Angliją ir kartu susilaukė vaiko.

3Atsakovė V. Š. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, nenurodant kaltės, nustatyti sūnaus V. Š. gyvenamąją vietą su ja, nustatyti ieškovo su sūnumi bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, ją paskiriant lėšų tvarkytoja. Nurodė, kad užsienyje gyvena 6 metus. Prieš išsiskiriant su ieškovu jis, būdamas neblaivus, sumušė ją. Kartu pragyveno 2 metus iki santuokos sudarymo ir 3 metus santuokoje, kuri nutrūko dėl ieškovo smurto. Į Angliją išvyko siekdama geresnių gyvenimo sąlygų, didesnio uždarbio.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečio V. Š. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. Š.. Taip pat teismas nustatė bendravimo ir su vaiku tvarką. Priteisė iš ieškovo V. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. Š. po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-26 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. V. Š. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė V. Š.. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą ir Teismo psichologijos ekspertizės aktą konstatavo, kad motinai rūpi vaiko psichoemocinė būsena, pirmiausia vaiko interesai. Tėvas tuo tarpu labiau susikoncentravęs į bendrą veiklą su vaiku, ne į bendravimą. Taip pat vadovaudamasis ekspertizės išvada nurodė, kad vaikas pasiilgęs mamos, nori ją dažniau matyti, tačiau dėl objektyvių priežasčių (mama gyvena užsienyje) vaiko ir motinos bendravimas apribotas, vaikas nerimauja, nesijaučia saugus. Nepastovus, nepilnavertis kontaktas motiną ir vaiką tolina vienas nuo kito. Teismo vertinimu, vaiko neigiamai psichologinei būsenai negalėjo neturėti įtakos tai, kad sūnus Vytenis, kuris nuo gimimo gyveno kartu su mama, buvo paimtas tėvo atostogų metu ir nebeatiduotas mamai bei nebegrįžo į sau įprastą aplinką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas iki ginčo įgyvendino savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrino vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Tuo tarpu teismas nenustatė, kad atsakovė iki ginčo būtų veikusi priešingai vaiko interesams. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu ir tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo.

5Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečio sūnaus V. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. Š.. Šią teismo sprendimo dalį prašo panaikinti ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pasak ieškovo, jis paėmė vaiką ne iš motinos, o iš atsakovės sugyventinio tėvų, vaikas buvo apleistas. Ieškovo vertinimu, jis turėjo teisę paimti vaiką. Aplinkybę, jog jis, paimdamas vaiką, vadovavosi išimtinai jo interesais, patvirtina ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, pagal kurią rekomenduojama sūnui gyventi su juo kol bus baigtas ginčas. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, jog vaikui gyvenant su juo yra pastebimi teigiami vaiko elgsenos požymiai, geresnė nuotaika ir noras bendrauti. Byloje nėra įrodymų, jog vaikui gyvenant su motina bus sudarytos sąlygos jam gerai jaustis naujoje aplinkoje. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neužklausė užsienio valstybės, kurioje gyvena atsakovė, vaikų teisių institucijos. Taip pat nebuvo pasidomėta ir apie atsakovės sugyventinio teistumą arba nubaudimą administracine tvarka. Ieškovas nurodo, kad byloje yra duomenys, kad atsakovės sugyventinis smurtauja atsakovės atžvilgiu.

6Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikas prieš tai su ja jau gyveno ir jam buvo užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Tuo tarpu ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su jos sugyventinio naudojamu smurtu, yra ieškovo šmeižtas.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Remiantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos ir nuosekliai išplėtotos esminės taisyklės bei kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turi nagrinėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų bylas. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

10Kaip matyti iš byloje esančio ekspertizės akto ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadų, vaikas neišreiškė aiškios pozicijos, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Šie dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad vaikas tėvų neišskiria ir išgyvena dėl poreikio pasirinkti vieną iš tėvų. Vis dėlto vertinant, kuris iš tėvų geriau atliktų savo pareigas ir vaikui būtų tinkamai užtikrintos raidos sąlygos, tenka pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad vaikas turėtų gyventi su motina. Nepaisant to, kad psichologijos ekspertizės akto išvados patvirtina, jog vaikas yra psichologiškai apleistas, o tam įtakos neabejotinai turėjo abiejų tėvų veiksmai ir požiūris į vaiką, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis ekspertizės akto išvadomis konstatavo, kad vaikui būtų geriau likti su motina. Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad motinai rūpi vaiko psichoemocinė būsena, pirmiausia vaiko interesai. Tuo tarpu tėvas labiau susikoncentravęs į bendrą veiklą su vaiku, ne į bendravimą. Įvertinus vaiko psichologinę būseną bei ekspertizės akto rekomendacijas vaikui šiuo metu labiausiai reikia bendravimo, dėl to motina, orientuodamasi į vaiko psichoemocinę būseną, geriau užtikrins vaiko interesus. Tuo labiau, kad iki tol, kol tėvas nepaėmė vaiko iš motinos, jis gyveno su mama. Atmestini ieškovo argumentai, jog jis turėjo tokią teisę padaryti, kadangi paėmė vaiką ne iš motinos, o jos sugyventinio tėvų. Šiuo atveju pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad vaikas buvo paliktas visam laikui su atsakovės sugyventinio tėvais. Šie asmenys jį prižiūrėjo kol atsakovė su sugyventiniu šventė naujus metus. Dėl to ieškovas, paisydamas vaiko interesų, turėjo įvertinti aplinkybę, jog vaikui staigus aplinkos pakeitimas, atsižvelgiant į jo asmenines psichologines savybes, neabejotinai turės neigiamos įtakos. Ieškovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nepagrįstai nurodo, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados patvirtina, kad jis turėjo teisę vaiką atskirti nuo motinos ir jog jam gyvenant su vaiku pastarojo psichinė būsena pasikeitė. Kaip matyti iš visų Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadų, jose vienareikšmiškai pabrėžiama, jog vaikas yra uždaras, nebendraujantis, susikaustęs ir ypatingai tais atvejais, kai kalbama, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vieno apsilankymo metu vaiko nuotaikai buvus gerai iki tol, kol nepradėta kalbėti apie jo pasirinkimą, nesuteikia pagrindo manyti, jog vaiko psichologinė būsena iš esmės pasikeitė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog tikslinga, kol vyks ginčas, kad vaikas gyventų pas tėvą, paremta ieškovo išdėstyta pozicija ir aplinkybėmis, kurias sukūrė pats ieškovas, atskirdamas vaiką nuo mamos. Be to, byloje esanti Šilutės rajono Kintų vidurinės mokyklos charakteristika patvirtina, kad vaiko ugdymu labiausiai rūpinosi bei domėjosi ieškovo draugė L. A., o ne pats ieškovas. Šiuo atveju aktualu pažymėti, jog jis šiuo metu su ja kartu nebegyvena. Dėl to kyla pagrįsta abejonė, ar jis sugebės vienas pats tinkamai užtikrinti vaiko raidą ir įgyvendinti psichologinės ekspertizės akte suformuotas išvadas. Svarbu pažymėti, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-02-06 išvadoje įvertinus vaiko psichologinę būseną buvo nurodyta ieškovui nedelsiant kreiptis į Šilutės psichikos sveikatos centrą dėl konsultacijų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, paisydamas vaiko interesų, į šią įstaigą būtų kreipęsis.

11Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nebuvo užklaustos užsienio tarnybos apie atsakovę ir jos sugyventinį. Pažymėtina, jog byloje nesant duomenų, jog atsakovė netinkamai prižiūrėtų kitus vaikus ir netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią jų atžvilgiu, nebuvo teisinio pagrindo užklausti užsienio tarnybas ir taip vilkinti bylos nagrinėjimą. Visi ieškovo teiginiai apie atsakovės sugyventinį nepatvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dėl to šiais teiginiais, kaip įrodymais, pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo remtis. Byloje esanti atsakovės darbdavio pateikta charakteristika, gyvenamojo būsto sąlygos ir atsakovės rūpestingas požiūris į vaiko interesų prioritetinę reikšmę patvirtina, jog vaikui bus sudarytos ne blogesnės sąlygos augti ir vystytis, nei tokias sąlygas sukurtų ieškovas.

12Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai