Byla e2-403-370/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-96-856/2017, kuria tenkintas kreditoriaus R. T. prašymas ir bankroto administratorė MB „Ius Lt“ atstatydinta iš BUAB „Veiktra“ administratoriaus pareigų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Veiktra“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ius Lt“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-96-856/2017, kuria tenkintas kreditoriaus R. T. prašymas ir bankroto administratorė MB „Ius Lt“ atstatydinta iš BUAB „Veiktra“ administratoriaus pareigų,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kreditorius R. T. teismo prašė iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų atstatydinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, paskirtą bankroto administratorę MB „Ius Lt“, ir paskirti kitą bankroto administratorių.
  2. R. T. nurodė, kad bankroto administratorė netinkamai valdo, naudoja bankrutavusios įmonės turtą ir lėšas. Jo teigimu, šį faktą patvirtina įsiteisėjusia nutartimi teisėtu pripažintas 2017-02-20 kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo atsisakyta patvirtinti 579,24 Eur išlaidas už BUAB „Veiktra“ automobilių transportavimą, 865,59 Eur išlaidas už BUAB „Veiktra“ automobilių saugojimą ir 4 006,33 Eur išlaidas už BUAB „Veiktra“ automobilio „Subaru Forester“ remontą. Be to, pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/09/, sudarytą 2014-09-15 su UAB „Maldis“, įmonei priklausančios transporto priemonės turėjo būti saugomos negyvenamosiose patalpose adresu ( - ), bet realiai jos buvo laikomos kitoje vietoje – atviroje aikštelėje UAB „MB AUTO GROUP”, adresu ( - ). Savo ruožtu, transporto priemonė „Subaru Forester“, kuri turėjo būti realizuota, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, administratorės buvo eksploatuojama, taip mažinant jos vertę ir realizavimo galimybes (per du metus nuvažiuota 31 898 km). R. T. teigimu, tokie administratorės direktoriaus G. M. veiksmai rodo, jog siekiama likusį BUAB „Veiktra“ turtą panaudoti taip, kad nebūtų iš ko patenkinti kreditorių reikalavimų.
  3. Taip pat R. T. pažymėjo, kad 2017-07-18 buvo kreiptasi į administratorę su prašymu 2017-07-28 sukviesti kreditorių susirinkimą, siekiant išspręsti klausimą dėl žalos, kurią padarė administratorė neteisėtai eksploatuodama BUAB „Veiktra“ transporto priemonę „Subaru Forester“, atlyginimo, tačiau administratorė susirinkimo nesušaukė, į prašymą neatsakė.
  4. Netinkamą bankroto administratorės pareigų vykdymą patvirtina ir tai, kad bankroto administratorė nepatikrino UAB „Veiktra“ ir UAB „Verenta“ sudaryto sandorio, nors šis klausimas buvo keliamas nuo pat bankroto procedūros pradžios.
  5. R. T. nurodė, kad FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus atlikto UAB „Veiktra“ ūkinės finansinės veiklos papildomo tyrimo (2013-11-29 specialisto išvada Nr. 5-4/113) pagrindu nustatyta, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis 2013-09-30 UAB „Veiktra“ turėjo neparduotus tris automobilius (juos administratorė perėmė) ir prekių sandėlyje už 75 575,01 Lt (21 888,04 Eur, administratorės perimtos nebuvo), tačiau nesiimta priemonių išsiaiškinti, kur šios prekės yra, o jų neradus, šią sumą išieškoti civilinio proceso tvarka iš buvusio įmonės vadovo E. K..
  6. Kreditoriaus teigimu, bankrutuojančios įmonės buvusį direktorių E. K. ir administratorės direktorių G. M. sieja glaudus ryšys, o tai sudaro pagrindą abejoti administratorės vykdomų bankroto procedūrų skaidrumu, objektyvumu bei sąžiningumu.
  7. Bankroto administratorė su R. T. prašymu nesutiko, nurodė, kad neegzistuoja nė viena aplinkybė ar teisinis pagrindas, dėl kurių bankroto administratorė galėtų ar turėtų būti atstatydinta iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų.
  8. Administratorės teigimu, R. T. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad bankroto administratorė būtų panaudojusi didesnę įmonės lėšų sumą bankroto administravimo išlaidoms dengti, todėl jo argumentas apie netinkamai naudojamas įmonės lėšas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
  9. Pažymėjo, kad bankroto administratorė tinkamai įvykdė jai nustatytas funkcijas, užtikrino tinkamą turto apsaugą, jo realizavimą, o gautos lėšos naudojamos griežtai ĮBĮ nustatyta tvarka.
  10. Bankroto administratorė nurodė, kad 2017-07-18 gavusi R. T. prašymą, 2017-07-24 jį informavo apie prašymo gavimą ir tai, kad bankroto administratorė rengia dokumentus būsimam kreditorių susirinkimui. Šiuo aspektu svarbi ir ta aplinkybė, kad bankroto byloje vyko ginčai dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų pagrįstumo, todėl, iki jų išsprendimo, nebuvo tikslinga šaukti įmonės kreditorių susirinkimą.
  11. Bankroto administratorė pažymėjo, kad tiek pareiškėjas, tiek likę įmonės kreditoriai buvo informuoti apie tai, kad bankroto administratorė nenustatė fakto, jog įmonė bankroto bylos iškėlimo dieną nuosavybės teise realiai turėjo kažkokių atsargų, t. y. automobilių detalių.
  12. Administratorė nurodė, kad imasi visų veiksmų dėl skolų įmonei grąžinimo, nepaisant to, kas yra įmonės skolininkas, o teiginiai apie tai, jog bankroto administratorę ir buvusį įmonės vadovą sieja glaudus ryšys, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi atstatydino MB „Ius Lt“ iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų; nustatė 10 dienų terminą, per kurį buvusi bankroto administratorė privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
  2. Teismas, įvertinęs Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas BUAB „Veiktra“ 2017-02-20 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 teisėtumas, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2017, nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, sprendė, kad bankroto administratorė BUAB „Veiktra“ turtą valdo netinkamai, jį naudoja be kreditorių susirinkimo pritarimo, transporto priemonę „Subaru Forester“ tikėtinai naudojo savo asmeniniams poreikiams, taip sumažindamas šio turto vertę bei galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi. Teismo vertinimu, bankroto administratorės veiksmai, pargabenant transporto priemones iš Šiaulių į Vilnių bei remontuojant transporto priemonę „Subaru Forester“, neatitinka protingumo ir bankroto proceso ekonomiškumo principų bei įmonės ir kreditorių interesų (tai konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje).
  3. Teismas, iš bylos duomenų nustatęs, kad dėl klausimo dėl žalos atlyginimo, kurią R. T. teigimu, padarė administratorė neteisėtai eksploatuodama bankrutavusiai įmonei priklausančią transporto priemonę „Subaru Forester“, nebuvo šaukiamas kreditorių susirinkimas, nors R. T. 2017-07-18 prašymas atitiko kreditorių susirinkime patvirtintos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos nuostatas (su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą pateikti susirinkimo darbotvarkės klausimai, paaiškinimai, nutarimų projektai), konstatavo bankroto administratorės ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punkto, 22 straipsnio 3 dalies bei BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nuostatų nevykdymą.
  4. Teismas atkreipė dėmesį į bylos duomenimis nustatytą aplinkybę, kad MB „Ius Lt“ direktoriaus G. M. atžvilgiu pagal R. T. pareiškimą dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, 2017-04-03 yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas), baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00189-17 G. M. 2017-10-30 įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
  5. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl bankroto administratorės atstatydinimo, nagrinėjamu atveju reikšminga, kad yra susiklostę konfliktiški santykiai tarp R. T. ir bankroto administratorės. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorei nepagrįstai ginčijant kreditoriaus R. T. patvirtintą finansinį reikalavimą, esant įsiteisėjusiems ir nenuginčytiems teismų sprendimams, apsunkinamas ir vilkinamas BUAB „Veiktra“ bankroto procesas, bankroto administratorės darbo laikas ir bankrutavusios įmonės lėšos naudojamos ne kreditorių reikalavimams tenkinti, bet ne kartą tiek baudžiamosiose, tiek civilinėje byloje nustatytų aplinkybių pakartotiniam tyrimui.
  6. Aukščiau nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu yra pakankamos konstatuoti, kad bankroto administratorė netinkamai vykdo ĮBĮ nustatytas funkcijas, negina BUAB „Veiktra“ ir jos kreditorių teisių ir interesų (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.). Bankroto administratorės veiksmai (bankrutavusios įmonės turto galimas panaudojimas savo asmeniniams poreikiams, nepagrįstai teiktas prašymas patvirtinti automobilio remonto išlaidas, kurių, tikėtina, nepatyrė) laikytini esminiais bankroto procedūrų pažeidimais.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Bankroto administratorė MB „Ius Lt“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – R. T. prašymo dėl MB „Ius Lt“ atstatydinimo iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nesutiktina, kad nustatytas faktas, jog pagal pareiškėjo pareiškimą bankroto administratorės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra pagrindas atstatydinti administratorę iš pareigų. Įtarimo įteikimas asmeniui nepatvirtina jo kaltės, o nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kurie pagrįstų bankroto administratorės neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas nenustatė pagrindų taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą (BPK 157 str.).
    2. Pagal formuojamą teismų praktiką, bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamai duomenų apie jo netinkamai atliekamas pareigas, kurie lemia esminius bankroto procedūrų pažeidimus. Be to, netoleruotina situacija, kai bankroto administratorius atstatydinamas dėl to, kad to pageidauja didžiausias kreditorius esant susiklosčiusiems konfliktiniams santykiams.
    3. Teismas, nurodydamas, kad administratorė, pareiškėjo prašymu nešaukdama kreditorių susirinkimo, pažeidė ĮBĮ normas, nevertino pačių siūlomų priimti nutarimų turinio ir tariamo pažeidimo įtakos BUAB „Veiktra“ bankroto procesui, todėl iš esmės netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas. Siūlytas nutarimo projektas įpareigoti administratorę sumokėti BUAB „Veiktra“ 7 200 Eur už transporto priemonės nuomą yra niekinis. ĮBĮ 23 straipsnyje kreditorių susirinkimui nėra numatyta teisė įpareigoti administratorių iš savo asmeninių lėšų atlyginti įmonei už turtą, kurį jis nuomojosi, ar galbūt padarytą žalą, juolab kad tarp UAB „Veiktra“ ir administratorės nėra susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimą pagal pareikštą ieškinį gali išnagrinėti tik teismas, bet ne kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra kreipęsis į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš bankroto administratorės priteisimo.
    4. Nesutiktina su teismo motyvais, kuriais konstatuotas bankroto administratorės netinkamas veikimas valdant įmonės turtą. Teismas konkrečiai neįvardijo, kokius pažeidimus padarė administratorė, kokia jų reali reikšmė. Pažymėtina, kad dėl įmonei priklausančio turto pardavimo buvo sprendžiama 2014-12-03, 2015-05-15,

      42016-08-29 kreditorių susirinkimuose; visos 3 transporto priemonės buvo parduotos kreditorių susirinkimuose nustatyta tvarka ir kainomis. Transporto priemonių pardavimo procesas užtruko dėl pareiškėjo, kaip didžiausio kreditoriaus, nesutikimo jas parduoti ir (ar) adekvačių kainų nustatymo aplinkybių. Transporto priemones buvo būtina atgabenti į Vilnių (BUAB „Veiktra“ veiklą vykdė Joniškyje, o bankroto administratorės buveinė Vilniuje) tam, kad būtų galima tinkamai užtikrinti jų apsaugą, jas aprodyti potencialiems pirkėjams, tačiau išlaidos paslaugų teikėjams liko nepadengtos.

    5. Nesutiktina su teismo motyvais, kad R. T. finansinio reikalavimo ginčijimas patvirtina netinkamą bankroto administratorės pareigų vykdymą. Bankroto administratorė turi pareigą įvertinti visų kreditorių reikalavimų pagrįstumą, bei, esant poreikiui, juos ginčyti teisme. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas buvo ginčijamas nustačius, kad nėra dokumentų, patvirtinančių R. T. paskolos įmonei suteikimo faktą, taip pat remiantis kitais duomenimis.
    6. Bankroto administratorė nėra padariusi žalos nei BUAB „Veiktra“, nei jos kreditoriams.
    7. R. T. piktnaudžiauja savo teisėmis. Pažymėtina, kad bankroto administratorė dar 2014-12-03 teikė nutarimo projektą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau pareiškėjas balsavo prieš tokio nutarimo priėmimą. Savo ruožtu šiuo metu nurodo, kad administratorė nevykdo pareigų, susijusių su atsakomybės vadovui taikymu. Be to, dėl paties pareiškėjo teiktų skundų buvo didinamos administravimo išlaidos ir vilkinamos bankroto procedūros. Vienintelis šiuo metu likęs įmonės nelikviduotas turtas – reikalavimas į E. K., tačiau bankroto administratorei 2016-08-29 kreditorių susirinkime pasiūlius parduoti šį reikalavimą, pareiškėjas balsavo prieš, tačiau tuo pačiu nepritarė likvidavimo termino pratęsimui. R. T. piktnaudžiavimą turima balsų dauguma kreditorių susirinkimuose patvirtina ir kitos aplinkybės.
    8. Likę įmonės kreditoriai pritaria administratorės darbui, susirinkimuose balsuoja už jos teikiamus nutarimo projektus, nėra reiškę jokių priekaištų.
  3. Atsiliepime R. T. teismo prašo atskirąjį skundą atmesti.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantės dėstomi argumentai prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje (c. b. Nr. e2-958-381/2017) nustatytoms aplinkybėms, kuriomis, skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Bankroto administratorė skunde nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų išnagrinėti minėtose nutartyse.
    2. Tai, kad UAB „Veiktra“ priklausantys 3 automobiliai buvo atgabenti į Vilnių, nėra pagrindas pripažinti bankroto administratorės prašytas 579,24 Eur išlaidas, taip pat 865,59 Eur išlaidas už BUAB „Veiktra“ automobilių saugojimą, nesant šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad tikroji automobilių saugojimo vieta buvo nustatyta tik 2015-10-19 kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą: 2 transporto priemonės buvo ne ( - ) ar ( - ), bet atviroje aikštelėje ( - ). Trečiosios transporto priemonės „Subaru Forester“ buvimo vietos apskritai nepavyko sužinoti iki 2016 m. rudens, kuomet administratorė paprašė pripažinti remonto išlaidas, nors klausimas dėl šios transporto priemonės remonto būtinumo ir tikslingumo niekada nebuvo sprendžiamas kreditorių susirinkimuose.
    3. Transporto priemonės ilgą laiką nebuvo parduotos dėl administratorės pozicijos, jog jos tinkamos tik metalo laužui. Tai, kad transporto priemone „Subaru Forester“ iki jos pardavimo (2017-03-27) naudojosi bankroto administratorė, patvirtina faktas, kad po bankroto bylos įmonei iškėlimo (t. y. po 2014-07-11) šiai transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu užfiksuota 48 320 km rida, kai 2016-09-22 vėl atlikus techninę apžiūrą, nustatyta 80 218 km rida. Naudojimosi transporto priemone faktas paneigia bankroto administratorės teiginius, nurodytus 2015-05-15 kreditorių susirinkime ir 2015-05-08 veiklos ataskaitoje, apie itin prastą „Subaru Forester“ būklę.
    4. Pažymėtina, kad „Subaru Forester“ remonto išlaidas bankroto administratorė įrodinėjo 2015-10-01 sąskaita ir 2015-10-27 sąmata, išrašyta UAB „MB AUTO GROUP“, t. y. įmonės, kurios aikštelėje stovėjo kitos dvi įmonės transporto priemonės ir kurioje dirbo buvęs BUAB „Veiktra“ vadovas E. K., kuris yra nuteistas dėl UAB „Veiktra“ didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, nusikalstamo bankroto.
    5. Nesutiktina su skundo argumentais, kad R. T. nepagrįstai teikia skundus (pareiškimus) įvairioms institucijoms dėl bankroto administratorės veiksmų (neveikimo). Priešingai, po to, kai E. K. nepavyko pasitvirtinti finansinio reikalavimo UAB „Veiktra“ bankroto byloje, bankroto administratorė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl R. T. finansinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „Veiktra“ kreditorių sąrašo.
    6. Bankroto administratorės veikimą E. K. naudai patvirtina ir kitos aplinkybės: administratorė netikrino UAB „Veiktra“ sandorio su UAB „Verenta“ dėl pervežimų už 1 226,54 Eur, nors tuo metu UAB „Verenta“ jokios veiklos nevykdė; nereagavo į prašymus iš E. K. išieškoti 21 888,04 Eur už detales, buvusias įmonės apskaitoje, tačiau neperduotas bankroto administratorei, bei 33 503,96 Eur, kurie UAB „Veiktra“ buvo apskaityti kaip išankstinis mokėjimas JAV įmonei. Administratorė taip pat nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išreikalauti įmonės trumpalaikį turtą iš E. K..
    7. Nutarimo projektas įpareigoti bankroto administratorę sumokėti BUAB „Veiktra“ už naudojimąsi automobiliu „Subaru Forester“ nuomos mokestį, buvo teikiamas vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies norma, pagal kurią bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Be to, sprendžiant dėl bankroto administratorės atstatydinimo pagrįstumo, aktualus ne siūlymo pagrįstumas, o faktas, kad bankroto administratorė nesušaukė susirinkimo iškeltiems klausimams svarstyti.
  5. Suinteresuotas asmuo UAB „Juridinė paslauga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį.
  6. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad visas bankroto procesas yra tapęs R. T. siekiu suvesti asmenines sąskaitas su E. K., o ne įgyvendinti pagrindinius bankroto proceso tikslus. Tai patvirtina BUAB „Veiktra“ bankroto procedūra, kurioje R. T., vietoj to, kad siektų operatyvaus greitai nuvertėjančio turto (transporto priemonių) pardavimo, balsuodavo prieš tokių nutarimų priėmimą dėl netinkamos kainos arba apskritai nenurodydamas motyvų. Be to, nors transporto priemonių pardavimas vyko kelis metus, tačiau R. T. jų priežiūrai pinigų neskyrė. Suinteresuoto asmens nuomone, neturėtų būti toleruojama situacija, kai balsų daugumą turintis kreditorius priima nelogiškus sprendimus, neskiria pinigų bankroto procedūroms atlikti, o galiausiai kalta lieka bankroto administratorė. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad bankroto administratorė turėjo šaukti kreditorių susirinkimą dėl R. T. pasiūlyto nutarimo įpareigoti administratorę atlyginti žalą dėl padidėjusios vienos iš transporto priemonių ridos. Toks nutarimas (jo projektas) yra neteisėtas ir neįgyvendintinas.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

6Dėl R. T. rašytinių paaiškinimų

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. sausio 17 d. (iki paskirto posėdžio) gauti R. T. rašytiniai paaiškinimai dėl kreditorės UAB „Juridinė paslauga“ pateikto atsiliepimo į bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad juose nėra nurodyta naujų, bankroto byloje nesančių, faktų ir (ar) aplinkybių, reikšmingų nagrinėtinam ginčui dėl bankroto administratorės atstatydinimo teisėtumo, todėl jų pridėjimas prie bylos vertintinas kaip perteklinis ir netikslingas. Be to, konstatuotina, kad rašytinių paaiškinimų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes iki paskirto teismo posėdžio bylai pagal bankroto administratorės atskirąjį skundą nagrinėti pradžios (2018-01-18 9:00 val.) nebūtų galimybių gauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos (atsiliepimų), nors teisė pasisakyti dėl papildomų R. T. argumentų, rašytinių paaiškinimų priėmimo atveju, dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti suteikta, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamą įgyvendinimą (CPK 12 str., 17 str.). Šių motyvų pagrindu R. T. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžintini juos padavusiam asmeniui.

7Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

  1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Veiktra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Ius Lt“ (nutartis įsiteisėjo 2014-07-24). Iki bankroto bylos iškėlimo įmonės pagrindinė vykdyta veikla buvo automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių didmeninė ir mažmeninė prekyba; įmonės akcininkai – R. T., kurio įmonės bankroto byloje patvirtintas reikalavimas sudaro 96,22 proc. visų finansinių reikalavimų sumos, ir E. K. (jis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo ir įmonės vadovas). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi kreditoriaus R. T. prašymas dėl bankroto administratorės atstatydinimo netenkintas. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-777-241/2015, palikta nepakeista. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Didžiausias įmonės kreditorius R. T. 2017-11-03 pakartotinai kreipėsi į įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas atstatydinti MB „Ius Lt“ iš įmonės bankroto administratoriaus pareigų, nurodydamas, kad bankroto administratorė (jos direktorius G. M.) netinkamai valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p.), nepatikrino ir neįvertino visų įmonės sandorių (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.), negina kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų, neorganizuoja ir neatlieka būtinų bankroto proceso darbų (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.), taip pat nesiima priemonių skoloms iš įmonės skolininko buvusio direktoriaus E. K. išieškoti (ĮBĮ 11 str. 5 d. 4 p.).
  3. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi kreditoriaus R. T. prašymą tenkino ir atstatydino iš BUAB „Veiktra“ administratoriaus pareigų MB „Ius Lt“. Nagrinėjamu atveju šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas pagal bankroto administratorės pateiktą atskirąjį skundą ir jame nurodytus argumentus, sudaro apeliacijos dalyką. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atstatydintas bankroto administratorius, nagrinėjimas apeliacine tvarka atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, pateiktą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine tvarka.
  5. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas MB „Ius LT“ iš BUAB „Veiktra“ administratoriaus pareigų atstatydino nustatęs bankroto administratorės netinkamą jai ĮBĮ pavestų pareigų vykdymą, susijusį su įmonės turto naudojimu ir saugojimu, kreditorių susirinkimo šaukimu, taip pat įvertinęs konfliktinę bankroto administratorės ir didžiausio įmonės kreditoriaus situaciją bankroto procese (pradėto ikiteisminio tyrimo faktas, ginčai dėl kreditoriaus R. T. finansinio reikalavimo ir kt.).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimuose į jį išdėstytus argumentus, nenustatė pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytų faktų nustatymo, jų vertinimo ar teisės taikymo bei aiškinimo klaidų, suponuojančių pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria dėl konstatuoto netinkamo bankroto administratorei ĮBĮ nustatytų pareigų nevykdymo MB „Ius Lt“ atstatydinta iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų.
  7. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje detaliai įvardytos bankroto administratoriaus pareigos, kurias jis privalo atlikti, siekiant užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą ir pagrindinio tikslo – kuo didesne apimti ir vadovaujantis operatyvumo bei koncentruotumo principais patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus, įgyvendinimą. Be kitų minėtame straipsnyje įtvirtintų funkcijų bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis disponuoja (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p.), užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 str. 5 d. 4 p.), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.), organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą (ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p.); šaukia kreditorių susirinkimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 17 p.); vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p.) ir kt.
  9. Bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindai ir tvarka įtvirtinti ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje. Spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas, kuris taikomas ir bankroto procese, įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Taigi, nagrinėjamu būtent bankroto administratorei kyla pareiga paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas dėl jos netinkamo ĮBĮ įtvirtintų pareigų atlikimo, teismo vertinimu, suponavusio pagrindą atleisti bankroto administratorę iš užimamų pareigų.
  11. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad įmonė turėjo tris transporto priemones „Honda CRV“, 2004 m., „Suzuki Sx4“, 2008 m., „Subaru Forester“ 2010 m., dėl kurių netinkamo valdymo, naudojimo ir priežiūros kreditorius R. T. kreipėsi į teismą su prašymu dėl bankroto administratorės atstatydinimo.
  12. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad bankroto administratorė netinkamai valdė minėtą įmonės turtą, jį naudojo be kreditorių susirinkimo pritarimo ir žinios, vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje įmonės bankroto byloje, kurioje atmestas bankroto administratorės skundas dėl 2017-02-20 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 dalies, kuria atsisakyta patvirtinti administravimo išlaidas, susijusias su transporto priemonių transportavimu, jų saugojimu ir remontu, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2017, kuria palikta nepakeista minėta pirmosios instancijos teismo nutartis, nustatytomis aplinkybėmis.
  13. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2017, turinio matyti, kad buvo nustatytos šios reikšmingos su transporto priemonių valdymu, naudojimu ir priežiūra (saugojimu) susijusios aplinkybės ir jų pagrindu padarytos teisinės išvados, kuriomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi spręsdamas dėl bankroto administratorės atliekamų funkcijų bankroto procese tinkamumo: pirma, minėtoje nutartyje konstatuota, kad kreditorių susirinkimui nebuvo sudarytos sąlygos nuspręsti dėl turimo įmonės turto administravimo bankroto procedūroje būdo ir kaštų, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo dėl transporto priemonių saugojimo išlaidų būtų kreipęsis į kreditorių susirinkimą; antra, nenustatyta, kiek automobilių ir kokiu laikotarpiu buvo saugomi 2014-09-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2014/09/ pagrindu nuomojamose patalpose ( - ), atsižvelgiant tiek į sutarties nuostatas, tiek į dokumentų, patvirtinančių paslaugų apmokėjimą, nebuvimą, tiek į bankroto administratorės tvirtinimą, kad skundo nagrinėjimo metu transporto priemonės buvo saugomos atviroje aikštelėje, adresu ( - ); trečia, kreditorių susirinkimuose niekada nebuvo pateiktas svarstyti klausimas dėl automobilio „Subaru Forester“ remonto tikslingumo, jis suremontuotas be kreditorių susirinkimo pritarimo, be to, nustatyta, kad pagal 2014 m. rugsėjo 20 d. techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 700-0090918, po bankroto bylos iškėlimo (2014-07-11) automobilis buvo tinkamas eksploatuoti, o jo rida buvo 48 320 km, kai byloje esančios 2016 m. rugsėjo 22 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 010-0334775 duomenimis nustatyta, kad nurodytai datai automobilio rida buvo 80 218 km.
  14. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė atskirajame skunde visiškai nepateikė paaiškinimų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir motyvų, leidžiančių daryti išvadą, kad bankroto administratorė tam tikrus klausimus, susijusius iš esmės su vieninteliu įmonės turtu (bankroto administratorė nurodo, kad įmonė dar turi reikalavimo teisę į E. K.), iš kurio turi būti tenkinami įmonės finansiniai reikalavimai, priėmė neturėdama kreditorių susirinkimo pritarimo ir (ar) jam apskritai neatskleisdama visos esminės informacijos. Konkrečiai – bankroto administratorė atskirajame skunde nepateikė paaiškinimų dėl nustatytų aplinkybių, susijusių su kreditorių susirinkimo tinkamo informavimo tiek apie transporto priemonių atgabenimo aplinkybes, tiek apie jų saugojimo tikslią vietą (jos pasikeitimą) bei išlaidas (nurodoma tik tai, kad transporto priemonių atgabenimas į Vilnių buvo būtinas, siekiant tinkamai jas saugoti ir parduoti), taip pat dėl padidėjusios transporto priemonės „Subaru Forester“ ridos (nuo 48 320 km 2014-07-11 iki 80 218 km 2016-09-22), nors toks transporto priemonės ridos skirtumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šia transporto priemone minėtu laikotarpiu buvo naudojamasi.
  15. Transporto priemonės „Subaru Forester“ būklė ir kilometražas nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bankroto administratorės atliktų funkcijų tinkamumo, svarbus ir tuo aspektu, kad dar bankroto administratorės 2015-05-08 veiklos ataskaitoje (laikotarpis nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015-05-08), ji buvo nurodžiusi, jog rastas „Subaru Forester“ buvo prastovėjęs ir nesuremontuotas atviroje lauko aikštelėje, jos vidus smarkiai nukentėjęs nuo lietaus ir išorinio poveikio, taip pat, kad visoms transporto priemonėms yra atlikti žalų paskaičiavimai, tačiau remonto kaštai viršija pačių transporto priemonių vertę. Kita informacija apie šią transporto priemonę pateikta nebuvo, nepaisant to, kad, kaip nustatyta byloje, ataskaitos teikimo laikotarpiu automobilis „Subaru Forester“ jau buvo praėjęs techninę patikrą, o iki 2016-09-22 su juo papildomai nuvažiuota 31 898 km.
  16. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su transporto priemonių pardavimo aplinkybėmis, nurodant, kad ne dėl bankroto administratorės, o dėl paties R. T. veiksmų (balsavimo kreditorių susirinkimuose) užtruko transporto priemonių pardavimas, taip pat, kad šiuo metu automobiliai jau yra parduoti, nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, susijusių su netinkamu turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) saugojimo faktu.
  17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kreditorių susirinkimui bankroto administratorė neatskleidė visų su transporto priemonėmis susijusių aplinkybių, dėl jų taip pat nepasisakė ir atskirajame skunde. Toks bankroto administratorės veikimas (neveikimas) negali būti vertinamas kaip tinkamas atstovavimas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bankroto administratorė nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių dėl netinkamo įmonės turto valdymo, kaip vienos iš aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas pagrindas bankroto administratorę atstatydinti iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų (CPK 178 str.).
  18. Bankroto administratorė atskirajame skunde pabrėžia aplinkybę, kad įmonės bankroto procedūros iš esmės yra baigtos (parduotas įmonės turtas (transporto priemonės), išskyrus reikalavimo teisę į E. K.), tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės byloje sprendžiant bankroto administratoriaus atstatydinimo iš užimamų pareigų klausimą, nes pagal formuojamą praktiką, bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
  19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir pareiškėjo argumentus, taip pat konstatavo, kad bankroto administratorė nevykdo ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punkto, 22 straipsnio 3 dalies bei BUAB „Veiktra“ kreditorių sušaukimo tvarkos, kurią pasiūlė pati bankroto administratorė, nustatęs, kad kreditorius R. T., vadovaudamasis minėtos tvarkos nuostatomis, kreipėsi į bankroto administratorę prašydamas sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau kreditorių susirinkimas pagal pareiškėjo pateiktus darbotvarkės klausimus, sušauktas nebuvo.
  20. Pažymėtina, kad bankroto administratorė neneigia šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (R. T. kreipimosi dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo bei šio prašymo nevykdymo), o iš atskirajame skunde dėstomos jo pozicijos spręstina, kad susirinkimas nešauktas dėl to, kad, bankroto administratorės nuomone, pasiūlytų nutarimų projektų turinys yra akivaizdžiai niekinis ir viršijantis ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintas kreditorių susirinkimo teises, atskirai pažymint, kad dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jų nevertino.
  21. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. 2017-07-18 kreipėsi į bankroto administratorę, prašydamas sušaukti 2017-07-28 11 val. įmonės kreditorių susirinkimą pagal jo nurodytą vietą, kreditoriams suteikiant teisę visais darbotvarkės klausimais balsuoti tiek žodžiu, tiek raštu, o neįvykus pirmajam kreditorių susirinkimui, pakartotinį kreditorių susirinkimą sušaukti 2017-07-31 11 val. Kartu su prašymu pridėjo numatomą susirinkimo darbotvarkę, paaiškinimus dėl bankroto administratorės įgalioto asmens G. M. padarytos žalos ir jos atlyginimo BUAB „Veiktra“; nutarimų projektus bei transporto priemonės „Subaru Forester“ techninių apžiūros kortelių (ataskaitų) Nr. 700-0090918 ir Nr. 010-0334775 kopijas. Iš pridėtos susirinkimo darbotvarkės matyti, kad buvo siūloma nutarimus priimti tokiais klausimais: 1) dėl bankroto administratorės MB „Ius LT“ įgalioto asmens G. M. padarytos žalos BUAB „Veiktra“ atlyginimo; 2) dėl BUAB „Veiktra“ finansinės ataskaitos apie pajamas ir išlaidas pateikimo kreditoriams. Šiais klausimais buvo siūlomi tokie nutarimo projektai: 1) už neteisėtą ir savavališką bankroto administratorės MB „Ius Lt“ įgalioto asmens G. M. 24 mėnesių BUAB „Veiktra“ priklausančio automobilio „Subaru Forester“ eksploatavimą asmeniniais tikslais, įpareigoti MB „Ius Lt“ sumokėti už šio automobilio nuomą BUAB „Veiktra“ po 300 Eur už mėnesį, iš viso 7 200 Eur su PVM; 2) įpareigoti bankroto administratorės MB „Ius Lt“ įgaliotą asmenį G. M., pagal nustatytą tvarką, pateikti BUAB „Veiktra“ kreditoriams visas dokumentų kopijas, susijusias su pajamomis ir išlaidomis, atsiradusiomis bankroto proceso metu. Paaiškinimuose dėl bankroto administratorės įgalioto asmens padarytos žalos ir jos atlyginimo buvo pateikta informacija, susijusi su transporto priemonės „Subaru Forester“ pasikeitusia rida.
  22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad nors toks nutarimo projektas dėl žalos atlyginimo, koks buvo pateiktas bankroto administratorei prašant sušaukti kreditorių susirinkimą, nėra teisiškai korektiškas (sutiktina, kad kreditorių susirinkimo valia bankroto administratorė negali būti įpareigojama kreditoriams atlyginti žalą), tačiau iš jo turinio ir kartu su prašymu pateiktos kitos medžiagos (paaiškinimų) spręstina, kad kreditorių susirinkime buvo siekiama kelti klausimą dėl bankroto administratorės atsakomybės dėl galimo transporto priemonės panaudojimo asmeniniams ir (ar) kitais tikslais be kreditorių susirinkimo sutikimo (aplinkybę, kad minėto nutarimo projektas buvo grindžiamas ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies pagrindu nurodė ir R. T. atsiliepime į atskirąjį skundą). Todėl, atsižvelgiant į kreditoriaus, turinčio ĮBĮ reikalaujamą balsų daugumą, valią kreditorių susirinkime spręsti klausimą, susijusį su paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl transporto priemonės naudojimo fakto ir iš to kylančios žalos atlyginimo, bankroto administratorė turėjo vykdyti ĮBĮ pareigas ir šaukti kreditorių susirinkimą, o esant nekorektiškai suformuotam nutarimo projektui, galėjo siūlyti savo nutarimus 1-uoju darbotvarkės klausimu ir (ar) pateikti pastabas (komentarus) dėl pasiūlytojo, ar, kreditorių susirinkime priėmus nutarimą, kuris, jos manymu, yra neteisėtas, kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo. Savavališkas apsisprendimas nešaukti kreditorių susirinkimo minėtais klausimais vien dėl to, kad bankroto administratorė pasiūlytą nutarimo projektą vertino kaip niekinį, nepateisina ĮBĮ nustatytų pareigų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiklosčiusią situaciją vertino kaip bankroto administratorės ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punkto, 22 straipsnio 3 dalies bei kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nuostatų nevykdymą, o bankroto administratorės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl kreditorių susirinkimo nešaukimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 178 str.).
  23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai įvertino bankroto administratorės įmonės bankroto proceso metu atliktus ĮBĮ įtvirtintų pareigų pažeidimus (įmonės turto netinkamas saugojimas ir naudojimas, kreditorių susirinkimo nešaukimas), tačiau ir pagrįstai atkreipė dėmesį į susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp R. T. bei bankroto administratorės, kuri trukdo įmonės bankroto procesui, užkerta kelią tinkamai ir operatyviai įgyvendinti pagrindinius bankroto proceso tikslus.
  24. Bankroto administratorė atskirajame skunde išsamiai išdėstė savo poziciją dėl R. T. iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo G. M. atžvilgiu, kuriam, kaip nurodyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017-11-09 rašte, baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00189-17 2017-10-30 įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant duomenų apie ikiteisminio tyrimo rezultatus, šis faktas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia R. T. pozicijos bankroto administratorės atžvilgiu. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo motyvų negalima daryti išvados, kad šio fakto nustatymas buvo pagrindinis ir (ar) vienintelis pagrindas bankroto administratorę atstatydinti iš užimamų pareigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei įtarimų bankroto administratorei pareiškimas, tiek aplinkybės, susijusios su R. T. bankroto byloje patvirtino finansinio reikalavimo ginčijimu, tiek procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai bei nurodytos aplinkybės, patvirtina teismo nustatytą konfliktinę R. T. ir bankroto administratorės situaciją, tarpusavio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stoką, trukdančią tinkamai atlikti bankroto procedūras, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas pagrindiniams bankroto proceso tikslams įgyvendinti, juolab esant nustatytiems ir nepaneigtiems bankroto administratorės netinkamo pareigų vykdymo atvejams, vykdant UAB „Veiktra“ bankroto procedūras, kurios, pagal byloje esančius duomenis, pagrįstai R. T. kelia (gali kelti) abejonių dėl bankroto administratorės procese atliekamų veiksmų tinkamumo ir veikimo įmonės bei kreditorių interesais (CPK 185 str.).
  25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos bankroto administratorės netinkamo veikimo ir (ar) neveikimo aplinkybės, taip pat susiklosčiusi bankroto administratorės ir didžiausio įmonės kreditoriaus tarpusavio santykių ir bendravimo specifika, trukdanti įgyvendinti esminius bankroto proceso tikslus, yra (buvo) pakankami spręsti esant pagrindui bankroto administratorę atstatydinti iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų.
  26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą atstatydindamas MB „Ius Lt“ iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

9Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Atsisakyti priimti R. T. 2018-01-17 rašytinius paaiškinimus ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai