Byla e2-11031-433/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui E. Z., atsakovo atstovui advokatui L. C.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį atsakovui AB „Plasta“ dėl skolos priteisimo

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 501,76 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalys 2017-03-13 sudarė paslaugų tiekimo sutartį, bei priedą prie šios sutarties Nr. 110380/10322044, 110991/1035859, 1035917 (toliau tekste – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas Sutartyje numatytu grafiku bei dažnumu. Sutartyje numatyta, jog Sutarties terminas yra 12 mėnesių. Sutarties galiojimas automatiškai prasitęsiamas dar 12 mėnesių, jei nei viena iš šalių iki Sutarties pasibaigimo nepareiškia noro nutraukti Sutartį (4.1. p.). Šalys Sutartyje (4.2 p.) susitarė, jog šalis nutraukusi Sutartį ankščiau laiko moka netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovas 2017-05-24 pranešimu apie Sutarties nutraukimą pranešė, jog nuo 2017-08-25 nutraukia Sutartį, kas reiškia, jog atsakovas nesibaigus šalių Sutarties terminui, vienašališkai ankščiau termino nutraukė Sutartį, dėl ko remiantis šalių Sutarties sąlygomis atsakovui atsirado pareiga mokėti šalių Sutartyje suderintas ir sutartas netesybas. Įvykus šioms aplinkybėms (nutraukus Sutartį), ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą pagal Sutartį sumokėti netesybas, ir netesybų apskaičiavimo pažymą. Tačiau atsakovas atsisakė geranoriškai vykdyti savo sutartines prievoles. Dėl netesybų paskaičiavimo, ieškovas pateikė paaiškinimą ir jų skaičiavimą pagal Sutarties sąlygas: remiantis Sutartimi, mokestis už paslaugas per vieną savaitę yra 35,84 Eur. Terminas prieš kurį nutraukiama Sutartis iki jos galiojimo pabaigos yra 28 savaitės. Mokestis per terminą nuo Sutarties nutraukimo iki jos numatytos pabaigos sudaro 1 003,52 Eur (28 x 35,84 viso 1 003,52). Netesybos pagal Sutartį (4.2 p.) - 50 proc. pagal Sutartį mokėtinos sumos už laikotarpį nuo nutraukimo iki Sutarties pabaigos, kas sudaro 501,76 Eur.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymi, kad sutartį šalys sudarė ne 2017-03-13, bet 2015-03-13. Nagrinėjamu atveju ieškovas apie Sutarties nutraukimą buvo tinkamai ir laiku (Sutartyje numatytais terminais, o būtent prieš 3 mėnesius (Sutarties 4.2 p.)) informuotas, atsakovo siųstu pranešimu, kurio tinkamumas nėra kvestionuojamas. Todėl akivaizdu, kad atsakovas nutraukdamas Sutartį nepažeidė Sutarties sąlygų, ar įstatyminio reglamentavimo, priešingai iš anksto informavo ieškovą, atsiskaitė už visas pagal Sutartį suteiktas paslaugas iki Sutarties nutraukimo momento, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Tuo tarpu ieškovo prašomų priteisti netesybų dydis tiesiogiai grindžiamas tik jo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), kuriuos jis būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų nutraukęs Sutarties. Ieškovas nurodo, kad netesybos sudaro 50 proc. pagal Sutartį mokėtinos sumos už laikotarpį nuo nutraukimo iki Sutarties pabaigos. Kitaip tariant iš atsakovo reikalaujama mokėti 50 proc. nuo sumos, mokėtinos, jei sutartis nebūtų nutraukta anksčiau laiko, už visą likusį Sutarties galiojimo laikotarpį, o negautų pajamų priteisimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimą paslaugų teikėjui yra negalimas. Be to, ieškovas nepateikė ir jokių jo nuostolius pagrindžiančių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl nurodytų nuostolių realumo/pagrįstumo. Ieškiniu prašoma priteisti 8 proc. metinių palūkanų, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Nurodytas reikalavimas nėra pagrįstas, nes minėtas įstatymas reguliuoja palūkanų skaičiavimą ne už netesybas (dėl ko yra pareikštas ieškinys atsakovui), o pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Todėl ir šis reikalavimas yra nepagrįstas įstatymu. Prašo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

7Ieškinys tenkintinas.

8Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovas AB „Plasta“ 2015-03-13 sudarė paslaugų tiekimo sutartį, bei priedus prie šios sutarties Nr. 110380/10322044, 110991/1035859, 1035917 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas Sutartyje numatytu grafiku bei dažnumu, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas tinkamai ir laiku atsiskaityti. Pagal šią Sutartį, jos terminas yra 12 mėnesių. Sutarties 4.1 p. šalys nustatė, kad Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja Sutarties priede aptartą laikotarpį (12 mėnesių). Jei likus 3 (trims) mėnesiams iki Sutarties galiojimo pabaigos nei viena iš šalių nepateikia raštiško prašymo sutartį nutraukti, tai Sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui, kuris aptartas Sutarties priede. Tokių pratęsimų skaičius yra neribotas. Šalys Sutarties 4.2 p. nustatė, kad jei Klientas (atsakovas) nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai Tiekėjui (ieškovui) prieš 3 (tris) mėnesius (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės), nesibaigus Sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią butų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis. Sutarties 4.3 p. nustatyta, kad bet kuri iš šalių turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jei kita šalis kaltai pažeidžia sutarties normas ir šis pažeidimas daro tolesnį sutarties vykdymą negalimu.

9Byloje esančiais duomenimis, atsakovas 2017-05-24 pranešimu apie Sutarties nutraukimą pranešė ieškovui, kad nuo 2017-08-25 vienašališkai nutraukia Sutartį. Taigi, ieškovas paskaičiavo Sutartyje numatytas netesybas – iš viso – 501,76 Eur, ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė jas sumokėti geruoju, teismo prašo šią sumą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai.

10Atsakovo tvirtinimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti šias netesybas už Sutarties nutraukimą, nes tokio dydžio nuostolių ieškovas nepatyrė; ieškovas nepateikė ir jokių šiuos nuostolius pagrindžiančių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl nurodytų nuostolių realumo/pagrįstumo. Apie Sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas laiku ir tinkamai, o civilinės atsakomybės ribojimas Lietuvos teisės požiūriu negalėtų būti konstatuotas vien tuo pagrindu, kad šalys sutarties sąlygoje pavartojo sąvoką „iš anksto sutarti nuostoliai“.

11Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl šalių susitarime nustatytos sutartinės prievolės neįvykdymo teisinių padarinių kvalifikavimo.

12Pirmiausia pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

13Antra, prieš pradedant nagrinėti šalių ginčą iš esmės, paminėtini aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos. Taigi, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016; 2017 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017).

14Taigi, kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2015-03-13 paslaugų tiekimo sutartimi ieškovas atsakovui teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas Sutartyje numatytu grafiku bei dažnumu, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas tinkamai ir laiku atsiskaityti. Kaip žinia, paslaugų sutarties samprata suformuluota CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, joje apibūdinant, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato numatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai.

15Byloje taip pat nustatyta ir atsakovas to neginčija, kad Sutarties terminas buvo 12 mėnesių, o jos galiojimas kaskart pratęsiamas 12 mėnesių, jei nei viena iš šalių iki Sutarties pasibaigimo nepareiškia noro nutraukti Sutartį (Sutarties 4.1. p.). Atsakovas taip pat neginčija, jog šalys Sutarties 4.2 p. susitarė, kad šalis nutraukusi Sutartį ankščiau laiko moka netesybas. Taigi, atsakovas nuo 2017-08-25 Sutartį nusprendė vienašališkai nutraukti ir nebevykdyti savo sutartinių prievolių – priimti iš ieškovo jo teikiamas kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugų bei už jas apmokėti. Žinoma, kad sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pagal CK 6.62 straipsnio 2 dalį, jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Nagrinėjamos bylos atveju šalys Sutarties 4.2 punktu susitarė dėl netesybų tuo atveju, jei klientas (atsakovas) nuspręstų nutraukti sutartį anksčiau numatytojo laiko. Tai, atsakovui nusprendus vienašališkai nutraukti Sutartį dėl vien nuo jo priklausančių priežasčių, bet ne todėl, kad ieškovas paslaugas būtų teikęs netinkamai ar nekokybiškai, ieškovas remdamasis minėta Sutarties nuostata įgijo teisę į netesybas, kurios pagal Sutartį apskaičiuotos šitaip: mokestį už paslaugas per vieną savaitę (35,84 Eur) padauginant iš termino, prieš kurį nutraukiama Sutartis iki jos galiojimo pabaigos (28 savaitės) ir gautą sumą (1 003,52 Eur) dalinant per pusę – 50 proc., pagal Sutartį mokėtinos sumos už laikotarpį nuo nutraukimo iki Sutarties pabaigos, ir tai sudaro 501,76 Eur.

16Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, jog jis patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, todėl turi būti kritiškai vertinama ginčo Sutarties susitarimo nuostata dėl netesybų, kurios, iš esmės, yra netiesioginiai nuostoliai ir, kurių atlyginimo pagal paslaugų teikimo sutartį – įstatymas nenumato. Šioje vietoje pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; etc.).

17Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, teismas konstatuoja, kad savo esme Sutarties 4.2 punktu nustatyta ieškovo teisė reikalauti sumokėti 50 proc. nuo sumos, mokėtinos, jei sutartis nebūtų nutraukta anksčiau laiko, už visą likusį Sutarties galiojimo laikotarpį, atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, taigi ieškovo prašoma priteisti suma laikytina netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda) (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys). Šiai susitarimo sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, minėta, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Kaip jau minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teismas dar kartą pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; etc.). Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Na, o bylos duomenimis, atsakovas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su joje esančiomis sąlygomis, tame tarpe ir dėl netesybų.

18Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 501,76 Eur netesybų.

19CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (501,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

20Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamos 415,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

21Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

22Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

24ieškinį patenkinti.

25Priteisti iš atsakovo AB „Plasta“, juridinio asmens kodas 110639887, ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894, naudai: 501,76 Eur (penkių šimtų vieno euro, 76 ct) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (501,76 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 415,00 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

26Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymi,... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB... 9. Byloje esančiais duomenimis, atsakovas 2017-05-24 pranešimu apie Sutarties... 10. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti... 11. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl šalių susitarime... 12. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 13. Antra, prieš pradedant nagrinėti šalių ginčą iš esmės, paminėtini... 14. Taigi, kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2015-03-13 paslaugų tiekimo... 15. Byloje taip pat nustatyta ir atsakovas to neginčija, kad Sutarties terminas... 16. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, jog jis patyrė būtent tokio dydžio... 17. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, teismas konstatuoja, kad savo esme... 18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškinys yra... 19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 20. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovo taip... 21. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš šalių... 22. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 24. ieškinį patenkinti.... 25. Priteisti iš atsakovo AB „Plasta“, juridinio asmens kodas 110639887,... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...