Byla e2A-854-381/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vlasava“ ir atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vlasava“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-672-826/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlasava“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Klaipėdos keleivinis transportas“ priteisti 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad ji 2017 m. vasario 6 d. pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, prašydama panaikinti 2017 m. sausio 9 d. atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antra – ieškovei, įpareigoti atsakovę pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimo atviro konkurso (toliau – Konkursas). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Po tokio teismo sprendimo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ turėjo būti pašalintas iš Konkurso, tačiau 2017 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė informaciją apie sudarytą naują pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta vėl buvo paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antra – ieškovei. Jei atsakovė būtų vadovavusis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), bendraisiais teisės principais ir Konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso laimėtoja, nes Konkurse būtų likęs tik jos vienos pasiūlymas. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais prisiėmė riziką dėl ieškovės patirtos 107 100 Eur žalos, kuri apskaičiuota kaip ieškovės pelnas (planuojamos pajamos atėmus sąnaudas) per 7 metus (sutarties trukmė), atskaičius 15 proc. pelno mokestį.

93.

10Atsakovė atsiliepime į ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutiko. Ieškinyje ir triplike nurodė, kad ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų – perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Nors ieškovė reiškė savarankišką reikalavimą įpareigoti pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš atviro konkurso, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu tokio reikalavimo sprendimo rezoliucinėje dalyje netenkino. Šiuo atveju iš naujo vertinant pasiūlymus visiems konkurso dalyviams buvo suteiktos lygios galimybės teikti savo paaiškinimus ir pasiūlymus. Atsakovė, vykdydama teismo sprendimą ir siekdama išsiaiškinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pateiktų duomenų atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, papildomai kreipėsi į tiekėją, prašydama pateikti papildomus paaiškinimus. Tik įvertinusi tiekėjos paaiškinimus dėl plane nurodytų skaičių ir pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, komisija priėmė sprendimą, kad tiekėjos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, ir šio sprendimo pagrindu buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Ieškovės nurodytos negautos pajamos yra grindžiamos tik hipotetiniais pačios ieškovės skaičiavimais. Ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo kviesti trečiąjį asmenį atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, todėl negalima teigti, kad ieškovė būtų laimėjusi Konkursą pagal savo pasiūlytas sąlygas.

114.

12Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama naują pasiūlymų eilę, neturėjo pareigos pašalinti tiekėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymo. Teismas nenustatė, kad atsakovė, iš naujo vertindama pasiūlymus, būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl konstatavo, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima.

135.

14Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai ir tiekėjo teisių pažeidimas, kaip sąlyga reikalauti žalos atlyginimo, turėtų būti nustatyti VPĮ įtvirtinta tvarka, t. y. ginčijant atsakovės 2017 m. birželio 6 d. sprendimą, kuriuo sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Ieškovei minėto atsakovės sprendimo neapskundus teismui, atsakovės neteisėti veiksmai nėra nustatyti, todėl nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

156.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir 2018 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai atlikti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos vertinimo procedūros pagal VPĮ 40 straipsnio 2 dalį. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, be kita ko, tuo pagrindu, kad, kaip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, dalyvis nepateikė tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų. Kadangi VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nesilaikė pareigos atmesti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymą, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtą neveikimą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos teisės normos, reguliuojančios perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalauja, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Vlasava“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 95 635,84 Eur nuostolių, likusią ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 7 560,99 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 95 635,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

208.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, jog atsakovė neturėjo teisės antrą kartą vykdomų pasiūlymų eilės sudarymo procedūrų metu prašyti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pateikti savo pasiūlymo paaiškinimą, bet privalėjo atmesti šį pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų, sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra įrodyti.

229.

23Teismas sprendė, kad ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui. Šiuo atveju ieškovė būtų buvusi pripažinta konkurso nugalėtoja, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ieškovės pasiūlymas Konkurse užėmė antrą vietą. Atsakovė neįrodė, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškove nebūtų buvusi sudaryta. Vadinasi, ieškovė galutinai prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove, todėl žalos atlyginimas jai tapo paskutine priemone pažeistiems turtiniams interesams apginti, t. y. tarp atsakovės veiksmų ir žalos yra nustatytas priežastinis ryšys.

2410.

25Vertindamas nuostolių dydį teismas iš esmės sutiko su ieškovės pateiktais skaičiavimais, tačiau nurodė, kad ieškovės pateiktoje žalos apskaičiavimo lentelėje nėra atsižvelgta į infliaciją, kuri dėl padidėjusių ieškovės sąnaudų, susijusių su kuro įsigijimu, autobusų priežiūra ir t. t., sumažins ieškovės pelną, kurį ji turėjo gauti iš ginčo pirkimo. Kadangi pelnas apskaičiuotas neįvertinus visų ekonominių rodiklių, apskaičiuojant priteistino žalos atlyginimo dydį, būtina už pirmus trejus Konkurso metus ieškovės nurodytą pelną sumažinti tiek procentų, koks tais metais buvo infliacijos procentas. Teismas negali apskaičiuoti infliacijos procento 2020–2023 m., tad už šį laikotarpį pelnas priteistinas, atsižvelgiant į mažiausią planuojamą infliaciją 2019 m. Kadangi atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą nuostolių apskaičiavimą nepateikė, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 95 635,84 Eur (2017 m.: 15 300,00 Eur – 3,9 proc. = 14 703,30 Eur; 2018 m.: 14 703,30 Eur – 2,6 proc. = 14 321,01 Eur; 2019 m.: 14 321,01 Eur – 2,4 proc. = 13 977,31 Eur; 2020 m.: 13 977,31 Eur – 2,4 proc. = 13 641,85 Eur; 2021 m.: 13 641,85 Eur – 2,4 proc. = 13 314,45 Eur; 2022 m: 13 314,45 Eur – 2,4 proc. = 12 994,90 Eur; 2023 m.: 12 994,90 Eur – 2,4 proc. = 12 683,02 Eur).

26III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2711.

28Ieškovė UAB „Vlasava“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir 2019 m. kovo 12 d. papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog teismas nepagrįstai sumažino žalos atlyginimą, nurodęs, jog ieškovės pateiktoje žalos apskaičiavimo lentelėje nėra atsižvelgta į infliaciją. Konkurso sąlygų 4 priedo „Viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ 11–15 punktuose yra nustatyta atlyginimo indeksavimo tvarka. Kiekviena indeksacija atliekama, atsižvelgiant į paskutinio indeksavimo metu vežėjui nustatytą atlyginimą, nepaisant to, pagal kokius kriterijus buvo atlikta ankstesnioji indeksacija – kuro kainų pokyčius ar infliaciją, neįskaitant PVM. Nurodytos sutarties sąlygos paneigia teismo išvadą apie galimą ieškovės pelno sumažėjimą dėl galimos infliacijos, nes buvo numatytas infliacijos kompensavimo mechanizmas, kuris užkerta kelią pelno sumažėjimui, taigi išmokos galėjo tik padidėti.

2912.

30Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad sprendžiant dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi būti nustatytos realios galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes asmens gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Pateikto pasiūlymo kaina nebūtinai turi sutapti su nuostolių dydžiu.

3113.

32Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3313.1.

34Ieškovė neįrodė jos įvardintos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė yra veikianti įmonė, kuri už savo teikiamas paslaugas gauna pajamas, todėl ieškinio tenkinimas iš esmės reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą, nes naudodama savo turimus resursus, ieškovė turi galimybes vykdyti veiklą – teikti keleivių pervežimo paslaugas ir taip gauti pajamas. Galima situacija, kad ieškovė išnaudojo visus savo resursus atlikdama keleivių pervežimo paslaugas ir gavo didesnį pelną, nei būtų gavusi, jei būtų laimėjusi atsakovės paskelbtą viešąjį pirkimą. Ieškovės nurodytos negautos pajamos yra grindžiamos tik hipotetiniais pačios ieškovės skaičiavimais. Šios pozicijos atsakovė nuosekliai laikėsi viso proceso metu, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovė ieškovės žalos dydžio apskaičiavimo neginčijo, elgėsi pasyviai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisingi ir prieštaringi.

3513.2.

36Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų ji patyrė žalą, tačiau teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė ieškovei pateikti papildomus duomenis ir įrodymus dėl žalos apskaičiavimo, taip suteikdamas ieškovei papildomų galimybių teikti įrodymus dėl klausimų, kuriuos kėlė atsakovė. Nagrinėjamoje byloje viešo intereso nėra, nagrinėjamas privataus pobūdžio ginčas, todėl toks teismo elgesys reiškia sąžiningo teismo proceso pažeidimą ir nepagrįstą ieškovės protegavimą.

3713.3.

38Teismas nevertino kuro kainų, darbo užmokesčio, ridos apimčių kriterijų, kurie lemia ir pelno pokyčius, be kita ko, priklausančius ir nuo savivaldybės sprendimų, bilietų kainos, keleivių srautų, infrastruktūros būklės.

3913.4.

40Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl taikė mažiausią planuojamą infliaciją 2019 m., kaip nustatinėjo infliacijos procentus iki 2022 m. Be to, infliacijos kriterijų teismas turėjo pritaikyti ne tik galimam pelnui, bet ir visoms likusioms vežėjo sąnaudoms. Teismas taip pat turėjo įvertinti ir kuro kainos pokyčius (pagal sutartį gaunamas vežėjo įkainis yra indeksuojamas, kai kuro kaina pasikeičia daugiau nei 5 proc. per atitinkamą laiką), todėl galima situacija, kai įkainis nėra indeksuojamas, kas mažina pelną.

4114.

42Ieškovė UAB „Vlasava“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4314.1.

44Teismas išsamiai pagrindė, kad tarp atsakovės veiksmų ir žalos yra nustatytas priežastinis ryšys.

4514.2.

46Ieškovė prarado galimybę gauti pajamas, kurių būtų gavusi jei su ja, kaip vienintele Konkurso sąlygas atitinkančia tiekėja, būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Žalos dydis įrodinėjamas pagal Konkurso sąlygų 7 priedą, buvo pateikti detalūs žalos skaičiavimai. Negauto pelno nuostoliai pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis. Atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, jokių kainos apskaičiavimo klaidų nenurodė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl kainos apskaičiavimo nėra. Ieškovė turi teisę gauti pajamas iš visų vykdomų sutarčių, jos turimi resursai leidžia tai daryti.

4714.3.

48Pirmosios instancijos teismas tinkamai naudojosi įstatymo jam suteikta teise sudaryti galimybę ieškovei pateikti papildomus įrodymus, nes teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį.

4914.4.

50Atsakovės teiginiai dėl infliacijos kriterijų taikymo nepagrįsti. Infliacijos kompensavimo galimybė numatyta VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5415.

55Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

5616.

57Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ir ko neginčija ir apeliantės, atsakovės neteisėti veiksmai vykdant Konkursą yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šiuo metu ginčas vyksta dėl galimai ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas infliacijos rodiklius, nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį, o, atsakovės nuomone, žala ieškovei apskritai neturėtų būti priteista, nes ieškovė neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

58Dėl priežastinio ryšio

5917.

60Kasacinis teismas yra suformulavęs tokias pagrindines teisės aiškinimo taisykles dėl priežastinio ryšio įrodinėjimo perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės procese: 1) jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pavyzdžiui, pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta; 2) bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų; atsižvelgiant į tai, tiekėjui nereikia įrodinėti, pavyzdžiui, kad jo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiūlymas šiuo pagrindu nebūtų atmestas; kad, nesant priešingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiūlymą), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiūlymą, t. y. jos sprendimas neatmesti ieškovo pasiūlymo yra teisėtas; tiekėjui (ieškovui), kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

6118.

62Ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

6319.

64Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso nugalėtoja, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl atsakovės argumentai, jog nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė ieškovės pasiūlymą laikė atitinkančiu Konkurso sąlygas, tačiau pripažino užėmusiu antrą vietą, nes Konkurso laimėtoju neteisėtai pripažinta mažesnę kainą pasiūliusi, tačiau tokios kainos tinkamai nepagrindusi bendrovė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad nepaisant jos neteisėtų veiksmų dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškove nebūtų buvusi sudaryta, taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir galimos žalos yra nustatytas priežastinis ryšys.

65Dėl žalos apskaičiavimo

6620.

67CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

6821.

69Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Tokiu atveju teismas turi įvertinti dvi tikimybes – tikimybę, kad tokia žala atsiras, ir tikėtiną jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Taigi CK nuostatos leidžia priteisti ne tik faktiškai jau patirtų, bet ir būsimų nuostolių atlyginimą, tačiau tokiu atveju turi būti akivaizdu, kad subjektas, prašantis būsimų nuostolių atlyginimo, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje. Būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs ir lengvai įrodomi.

7022.

71Šiuo atveju ieškovė siekia būtent netiesioginių nuostolių atlyginimo, skaičiuodama juos kaip būsimą pelną (atskaičius pelno mokestį), kurį būtų gavusi per 7 metus, jei atsakovė būtų sudariusi su ja viešojo pirkimo sutartį.

7223.

73VPĮ 107 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta tiekėjų teisė iš perkančiųjų organizacijų reikalauti atlyginti netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo.

7424.

75Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant jų patirtą žalą, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūras reglamentuojančias nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatas bei Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pažymėjo, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

7625.

77Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

7826.

79Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

8027.

81Nagrinėjamu atveju, jei atsakovė Konkursą būtų vykdžiusi teisės aktų nustatyta tvarka, Konkursą būtų laimėjusi ieškovė. Kaip minėta, atsakovė neįrodė, jog ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas. Taigi ieškovė iš Sutarties vykdymo būtų gavusi tam tikras pajamas, kurių apskaičiavimas pateiktas Konkurso pasiūlyme. Ieškovės pasiūlyme buvo pateiktas tiek ieškovės planuojamų pajamų, tiek sąnaudų apskaičiavimas, atsakovė pasiūlymų vertinimo metu ieškovės skaičiavimų nekvestionavo, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad netiesioginių nuostolių atlyginimas skaičiuotinas pagal Konkurse pateikto pasiūlymo kainą ir jos pagrindimą.

8228.

83Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė ieškovei teisę teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

8429.

85Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys buvo nustatyti, ieškovė teikė įrodymus ir skaičiavimus dėl netiesioginių nuostolių dydžio, teismas turėjo pareigą tinkamai nustatyti žalos dydį. Nors nuostoliams apskaičiuoti pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko ieškovės teiktą pasiūlymo kainos pagrindimą, tačiau šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Konkurso sąlygų nuostatas ir žalos apskaičiavimui be pagrindo taikė infliacijos rodiklius. Konkurso sąlygose buvo įtvirtinta vežėjui mokamo atlyginimo indeksavimo tvarka, iš kurios matyti, kad tokiu būdu atsižvelgiama į kuro kainų, vartojimo prekių kainų pokyčius. Be to, Konkurso sąlygose nurodyta, kad kiekviena indeksacija atliekama atsižvelgiant į paskutinio indeksavimo metu vežėjui nustatytą atlyginimą, nepaisant to, pagal kokius kriterijus buvo atlikta ankstesnioji indeksacija – kuro kainų pokyčius ar infliaciją, neįskaitant PVM. Nurodytos Konkurso sąlygų nuostatos patvirtina, kad ieškovės pelnas, pritaikius indeksaciją, neturėjo sumažėti, todėl nuostolių apskaičiavimui taikyti infliacijos dydžius nebuvo pagrindo.

8630.

87Tačiau atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat pateikė pagrįstų argumentų dėl ieškovės galimai patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginiai, jog ieškovė, naudodama savo resursus, turi galimybę vykdyti veiklą teikiant keleivių pervežimo paslaugas ir taip gauti pajamas, yra iš dalies pagrįsta. Nors ieškovė buvo apskaičiavusi savo pelną sutarties su atsakove sudarymo atveju, tačiau viešojo pirkimo sutartis vis dėlto nebuvo sudaryta, todėl savo turimus resursus, kuriuos buvo planuojama panaudoti su atsakove sudarytai sutarčiai vykdyti, ieškovė gali panaudoti kitoms veikloms, kurios gali būti netgi pelningesnės už planuotą veiklą pagal viešojo pirkimo sutartį su atsakove. Iš kitų veiklų gautas pelnas sumažintų būsimų ieškovės nuostolių dydį arba nuostolio dėl nesudarytos su atsakove sutarties ieškovė iš viso nepatirtų. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinumas įvertinti nurodytas aplinkybes, apskaičiuojant ieškovės patirtą žalą, nereiškia, kad ieškovei ribojama vienu metu gauti pajamų ir pelno iš kelių sandorių. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti būtent sutarties su atsakove vykdymui planuotų panaudoti resursų panaudojimą tikslu gauti planuotą pelną iš viešojo pirkimo sutarties, t. y. svarbu įvertinti, ar ieškovės resursai būtų leidę jai vykdyti ne tik laimėtą pirkimą su atsakove, bet paraleliai ir kitas veiklas, kurias ieškovė pradėjo vykdyti nelaimėjusi Konkurso. Jeigu ginčo pirkimą pakeičiančios sutartys atnešė ieškovei pelną, tačiau jos iš esmės išsėmė ieškovės resursus ir (ar) ieškovė jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai, tuomet būtų pagrindas teigti, kad nuostolių ieškovė patyrė atitinkamai mažiau ar apskritai nepatyrė, jeigu iš pakeičiančių sutarčių gautas pelnas didesnis, nei planuota gauti iš ginčo viešojo pirkimo sutarties.

8831.

89Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ginčo viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti planavo panaudoti 8 autobusus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad dalis šių autobusų yra naudojami, tačiau, nei kiek autobusų naudojama, nei koks iš to gaunamas ieškovės pelnas, nedetalizavo, taip pat byloje nėra duomenų ir apie visus ieškovės resursus vežimo paslaugoms vykdyti. Kadangi ieškovė galėjo sudaryti kitus sandorius, kurių galėjo nebūti, jei būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis su atsakove, ir iš to gauti pajamų, toks uždirbamas pelnas turėtų būti vertinamas, apskaičiuojant ieškovės galimai patirtą žalą, t. y. tokio gaunamo pelno dydžiu ieškovės patirti nuostoliai turėtų būti mažinami. Nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus bei priežastinį ryšį, tačiau, apskaičiuodamas ieškovės patirtos žalos dydį, nenustatinėjo realios galimybės ieškovei gauti pajamų ir pelno iš tų pačių resursų, kurie buvo numatyti viešojo pirkimo sutarčiai su atsakove vykdyti. Tuo tarpu nurodytos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas byloje, nes atsakovė jas nurodė kaip savo atsikirtimų pagrindą.

9032.

91Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio yra nepagrįstos, todėl tiek Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimas, kuriuo ieškovei priteisti nuostoliai dėl nesudarytos su atsakove viešojo pirkimo sutarties, tiek 2019 m. kovo 12 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 95 635,84 Eur sumos, naikintini.

92Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

9333.

94Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės pažeistos, jei pažeistos, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi jas apginti. Vien tik Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

9534.

96Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors šiuo atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė visų ieškovės žalos dydžio nustatymo aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės dėl ieškovės galimai patirtų nuostolių (negauto pelno) dydžio, kiek tai susiję su ieškovės resursų panaudojimu ir iš to gaunamu pelnu, ir šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl šio klausimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9735.

98Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimo, turėtų įvertinti, ar po to, kai nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis su atsakove, ieškovė iš tų pačių resursų, skirtų viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti, teikė keleivių pervežimo ar kitas paslaugas, kurių nebūtų galėjusi teikti, jei viešojo pirkimo sutartį su atsakove būtų sudariusi, iš tokių paslaugų ieškovės gaunamą pelną ir šių duomenų įtaką ieškovės nuostoliams apskaičiuoti.

9936.

100Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo metu jau yra praėję du metai po galėjusio žalą sukelti įvykio, t. y. sutarties su kitu tiekėju sudarymo. Nuo to laiko iki bylos išnagrinėjimo ieškovė vykdė veiklą, gavo iš jos tam tikras pajamas, todėl, skaičiuojant priteistinos žalos dydį, yra galimybė patikrinti realius minėtu laikotarpiu ieškovės patirtus netiesioginius nuostolius (jeigu tokie buvo patirti), netaikant būsimos žalos nustatymo kriterijų, bet vertinant, kokius resursus ieškovė turėjo iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo ir kokius – nuo teisės pažeidimo iki bylos išnagrinėjimo. Už likusį laikotarpį (nuo teismo sprendimo priėmimo iki viešojo pirkimo sutarties, kurią atsakovė turėjo sudaryti su ieškove, termino pasibaigimo) teismas turėtų nustatinėti žalos atsiradimo tikimybę pagal būsimos žalos priteisimo kriterijus (nutarties 21 punktas), be kita ko, įvertindamas realiai ieškovės patirtus nuostolius iki bylos išnagrinėjimo.

10137.

102Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, paskirstyti byloje bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis teismas turėtų išspręsti ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

103Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

104Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir 2019 m. kovo 12 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlasava“ su... 7. 2.... 8. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad ji 2017 m. vasario 6 d. pateikė... 9. 3.... 10. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutiko.... 11. 4.... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės... 13. 5.... 14. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos... 15. 6.... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Klaipėdos... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės UAB... 20. 8.... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d.... 22. 9.... 23. Teismas sprendė, kad ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš... 24. 10.... 25. Vertindamas nuostolių dydį teismas iš esmės sutiko su ieškovės pateiktais... 26. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 27. 11.... 28. Ieškovė UAB „Vlasava“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos... 29. 12.... 30. Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime į... 31. 13.... 32. Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliaciniame skunde... 33. 13.1.... 34. Ieškovė neįrodė jos įvardintos žalos ir priežastinio ryšio tarp... 35. 13.2.... 36. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovė neįrodė,... 37. 13.3.... 38. Teismas nevertino kuro kainų, darbo užmokesčio, ridos apimčių kriterijų,... 39. 13.4.... 40. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl taikė mažiausią planuojamą infliaciją... 41. 14.... 42. Ieškovė UAB „Vlasava“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą... 43. 14.1.... 44. Teismas išsamiai pagrindė, kad tarp atsakovės veiksmų ir žalos yra... 45. 14.2.... 46. Ieškovė prarado galimybę gauti pajamas, kurių būtų gavusi jei su ja, kaip... 47. 14.3.... 48. Pirmosios instancijos teismas tinkamai naudojosi įstatymo jam suteikta teise... 49. 14.4.... 50. Atsakovės teiginiai dėl infliacijos kriterijų taikymo nepagrįsti.... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 54. 15.... 55. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 56. 16.... 57. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ir ko... 58. Dėl priežastinio ryšio ... 59. 17.... 60. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokias pagrindines teisės aiškinimo... 61. 18.... 62. Ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai,... 63. 19.... 64. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė būtų buvusi... 65. Dėl žalos apskaičiavimo... 66. 20.... 67. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žala yra asmens turto... 68. 21.... 69. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė... 70. 22.... 71. Šiuo atveju ieškovė siekia būtent netiesioginių nuostolių atlyginimo,... 72. 23.... 73. VPĮ 107 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta tiekėjų teisė iš... 74. 24.... 75. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos... 76. 25.... 77. Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam... 78. 26.... 79. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti... 80. 27.... 81. Nagrinėjamu atveju, jei atsakovė Konkursą būtų vykdžiusi teisės aktų... 82. 28.... 83. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios... 84. 29.... 85. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys buvo nustatyti,... 86. 30.... 87. Tačiau atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat pateikė pagrįstų... 88. 31.... 89. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ginčo viešojo pirkimo sutarčiai... 90. 32.... 91. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 92. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 93. 33.... 94. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 95. 34.... 96. Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, kai pagal byloje... 97. 35.... 98. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl... 99. 36.... 100. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo metu jau yra praėję du metai... 101. 37.... 102. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos... 103. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 104. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir 2019 m. kovo 12 d....