Byla 2A-371/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Violetai Drėmienei ir Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Alešiūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Atkirtos būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-378-39/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos verslininkų namai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Atkirtos būstas“ dėl delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Baltijos verslininkų namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Atkirtos būstas“ 152 452,57 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. kovo 19 d. ieškovas su atsakovu pasirašė Pastato pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 12 142 395,70 Lt. Galutinis atsiskaitymas pagal sutartį turėjo įvykti per 30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos, t. y. iki 2007 m. balandžio 18 d. atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu. Tačiau atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti laiku ir 8 699 415,23 Lt sumokėjo tik 2007 m. gegužės 22 d., pavėluodamas 34 dienas, o 260 715 Lt sumokėjo tik 2007 m. gegužės 23 d., pavėluodamas 35 dienas. Šalių pasirašytos Sutarties 7.2 punktas numato 0,05 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 7.7 punkte šalys pareiškė, kad 7.2 ir 7.6 punktuose nustatytos netesybos yra pagrįstos ir sąžiningos bei atspindi minimalius šalių nuostolius.

4Ieškovas 2007 m. gegužės 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl delspinigių sumokėjimo, reikalaudamas iki 2007 m. birželio 1 d. sumokėti sutarties 7.2 punkte numatytus ir ieškovo apskaičiuotus delspinigius, iš viso 152 452,57 Lt, tačiau atsakovas į šį ir kitus raštus nereagavo.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Atkirtos būstas“ ieškovo UAB „Baltijos verslininkų namai“ naudai 152 452,57 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2007 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 049,05 Lt žyminio mokesčio ir 2 360 Lt advokato pagalbos išlaidų. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad šalių 2007 m. kovo 19 d. pasirašytos Pastato pirkimo-pardavimo sutarties 3.2-3.2.2 punktai numatė atsakovo atsiskaitymo už įgyjamą turtą tvarką. Galutinis atsiskaitymas turėjo įvykti per 30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos. Atsakovas 8 699 415,23 Lt ieškovui sumokėjo 2007 m. gegužės 22, t. y. pavėluodamas 34 dienas (b. l. 52), o 260 715 Lt sumokėjo 2007 m. gegužės 23 d., t. y. pavėluodamas 35 dienas (b. l. 53). Šalys sutartimi susitarė (Sutarties 7.2 punktas), kad jeigu šalis nevykdo sutartyje numatytos, iš jos kylančios ar su ja susijusios piniginės prievolės, ji įsipareigoja kitai šaliai mokėti 0,05 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 19). Sutarties 7.7 punkte šalys nustatė, kad 7.2 ir 7.6 punktuose numatytos netesybos yra pagrįstos ir sąžiningos bei atspindi minimalius šalių nuostolius (b. l. 19). Teismas nurodė, kad ieškovas už pavėlavimą atsiskaityti apskaičiavo atsakovui 152 452,57 Lt delspinigių (b. l. 8), kurie jam priteistini CK 6.38, 6.63, 6.256 straipsnių pagrindu. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad, siekdamas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui, atsakovas turėjo skolintis lėšų iš AB SEB Vilniaus banko, todėl lėšų gavimas tiesiogiai priklausė nuo valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimo, o valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas užtruko dėl valdžios institucijų neveikimo ir tai yra pagrindas taikyti CK 6.253 str. 1 d. ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Teismo teigimu, CK 6.253 straipsnio 1 dalis yra bendroji norma, kuri detalizuojama ne tik kitose šio straipsnio dalyse, bet ir kituose CK straipsniuose. Valstybės veiksmai yra privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 2.653 str. 3 d.). Teismo teigimu, atsakovas, kaip patyręs nekilnojamojo turto rinks verslininkas, kurį sudarant pirkimo-pardavimo sutartį konsultavo advokatas, žinojo, kad jis, norėdamas įkeisti pastatą, turės įkeisti ir valstybinės žemės nuomos teisę, t. y. žinojo, jog jis privalės kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrių (b. l. 37) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, sutikimo įkeisti nuomos teisę gavimo. Teismas sprendė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas, sutikimo įkeisti nuomos teisę gavimas nebuvo nenumatytas valstybės institucijos veiksmas ar aktas. Be to, teismo manymu, dėl pavėluoto valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo kaltas pats atsakovas, nes Pastato pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu pasirašė 2007 m. kovo 19 d. žinodamas, kad su ieškovu galutinai privalo atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 19 d., į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių su prašymu sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį atsakovas kreipėsi tik 2007 m. balandžio 13 d. (b. l. 37). Be to, atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu (CK 6.200 str. 2 d.), atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų informavęs ieškovą apie atsiskaitymo sunkumus, prašęs atidėti atsiskaitymo terminą ar pan. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės institucijų veiksmų pagal CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis. Taip pat teismas atmetė atsakovo prašymą mažinti priteistinus šalių susitartus 0,05 proc. dydžio delspinigius, kaip neprotingai didelius. Teismas nurodė, kad sutarčių teisėje galioja pacta sunt servanda (pasirašytas sutartis reikia vykdyti) principas. Nė vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 0,02 proc. dydžio delspinigiai nepripažinti kaip neginčijami ir taikytini visais atvejais, net ir tuomet, kai šalys laisva valia susitarė dėl kitokio dydžio delspinigių. Teismo teigimu, sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Vienas iš įstatymo įtvirtintų sutarties keitimo atvejų, kuris taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir per teismą nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą, yra CK 6.228 straipsnis, kuriame nurodoma, jog teismas gali remtis tuo, kad sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tokio perdėto pranašumo nėra nustatyta. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalys, būdamos patyrusiomis nekilnojamojo turto rinkos verslininkėmis, žinodamos įstatymų, susijusių su nekilnojamojo turto perleidimu, reikalavimus, sudarant sutartį konsultuotos advokatų, pačios sutarties 7.7 punkte pareiškusios, jog 0,05 proc. dydžio netesybos yra pagrįstos ir sąžiningos bei atspindi minimalius nuostolius, prievolės vertė yra didelė, prievolė laiku atsiskaityti buvo pažeista ir dėl paties atsakovo kaltės bei nebendradarbiavimo su ieškovu, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo mažinti šalių susitartų 0,05 proc. dydžio netesybų. Teismas atmetė ir atsakovo argumentą, jog ieškovas netinkamai apskaičiavo dienų, už kurias skaičiuotini delspinigiai, skaičių, motyvuodamas tuo, jog tinkamu piniginės prievolės įvykdymu turi būti laikomas momentas, kai lėšos įskaitomos kreditoriaus sąskaitoje, o byloje esantys įrodymai (b. l. 52, 53) patvirtina, jog atitinkamas įmokas ieškovas iš atsakovo gavo 2007 m. gegužės 22 ir 23 dienomis, todėl ieškovas tinkamai apskaičiavo priteistinų delspinigių dydį (b. l. 8), kuris sudaro 152 452,57 Lt. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo nuo priteistosios sumos 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6, 37 str., 6.210 str. 2 d.).

6Atsakovas UAB ,,Atkirstos būstas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

71. Vėlavimas atsiskaityti su ieškovu įvyko ne dėl atsakovo, o dėl trečiųjų asmenų, kurių atsakovas nekontroliuoja, veiksmų. Sklypas, ant kurio stovi pastatas, yra ieškovo išsinuomota Lietuvos Respublikos nuosavybė. Sudarydamas sutartį ieškovas žinojo, kad atsiskaityti su juo bus naudojamos iš AB SEB Vilniaus banko pasiskolintos lėšos. 2007 m. kovo 27 d. atsakovas sudarė su banku kreditavimo sutartį, kuria pasiskolino 9 mln. Lt pastatui įsigyti. Pagrindinė kredito suteikimo sąlyga yra pastato ir po juo esančio valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimas. Norėdamas įkeisti bankui sklypo nuomos teisę, atsakovas privalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį savo vardu. 2007 m. balandžio 13 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuomos sutarties sudarymo. Žemėtvarkos skyrius be jokių svarių priežasčių delsė sudaryti nuomos sutartį daugiau nei du mėnesius ir sutartis buvo sudaryta tik 2007 m. birželio 7 d., o sutikimas dėl nuomos teisės įkeitimo buvo gautas tik 2007 m. birželio 15 d. Siekdamas sąžiningai vykdyti savo prievoles, atsakovas skubiai pasiskolino lėšų iš susijusių asmenų ir atsiskaitė pagal sutartį, tačiau formalus mokėjimo terminas jau buvo praleistas. Ieškovas dar iki sutarties sudarymo žinojo apie trečiųjų asmenų įtaką atsiskaitymo datai, todėl yra visos sąlygos atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 4 d.). Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei žala kilo dėl valstybės ar trečiojo asmens veiksmų, ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

82. Ieškovas neteisingai nurodė pradelstą mokėti terminą. Mokėjimo nurodymas dėl 260 715 Lt bankui buvo pateiktas ne 2007 m. gegužės 23 d., kaip nurodė ieškovas, o 2007 m. gegužės 22 d., taigi ši suma pradelsta mokėti 34, o ne 35 dienas.

93. Šalių susitartas 0,05 proc. netesybų dydis yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, delspinigių dydis neturėtų būti didesnis nei 0,02 proc. Netesybos yra orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar skaičiavimų dėl jo patirtų nuostolių, todėl piniginių prievolių atveju tokiais nuostoliais pripažintinos CK 6.261 straipsnyje numatytos palūkanos. Šiuo atveju turėtų būti taikomos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos.

10Ieškovas UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

14Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo netesybas, kurios atsirado dėl to, jog atsakovas UAB ,,Atkirtos būstas“ pažeidė savo sutartinę prievolę.

15Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Įmonei (verslininkui) nustatomos dar griežtesnės atsakomybės sąlygos – toks sutartinių santykių subjektas atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl force majeure aplinkybių (CK 6.212 str. 1 d.), jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 2, 4 d.).

16Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 19 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), už 12 142 395,70 Lt (b. l. 11-22). Sutarties 3.2-3.2.2 punktuose buvo nustatyta atsakovo atsiskaitymo už įgyjamą turtą tvarka, pagal kurią galutinis atsiskaitymas turėjo įvykti per 30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos.

17Atsakovas neginčija aplinkybės, jog pavėlavo atsiskaityti su ieškovu už įgyjamą turtą, tačiau nurodo, kad tai įvyko ne dėl jo, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų, todėl vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi prašo jį atleisti nuo civilinės atsakomybės. Vėlavimą atsiskaityti su ieškovu atsakovas motyvuoja tuo, kad norėdamas įkeisti bankui sklypo nuomos teisę, jis privalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį savo vardu, todėl 2007 m. balandžio 13 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau Žemėtvarkos skyrius delsė sudaryti nuomos sutartį daugiau nei du mėnesius, sutartis buvo sudaryta tik 2007 m. birželio 7 d., o sutikimas dėl nuomos teisės įkeitimo buvo gautas tik 2007 m. birželio 15 d.

18Kaip minėta, pastato pirkimo-pardavimo sutartis šalių buvo pasirašyta 2007 m. kovo 19 d. Bylos duomenimis, sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo visas teisines bei faktines aplinkybes, susijusias su pastatu bei po juo esančiu žemės sklypu. Atsakovas, nurodęs, kad jam jau sudarant sutartį buvo aišku, kad jis atsiskaitydamas naudosis komercinio banko paskola, turėjo ir galėjo žinoti, jog siekiant gauti banko paskolą būtina įkeisti ir valstybinės žemės nuomos teisę, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių beveik vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo nepateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Atsiskaitymo terminas buvo nustatytas šalių sutarimu. Atsakovui jau 2007 m. balandžio 13 d., t. y. pateikiant prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, buvo akivaizdu, jog jis laiku, t. y. iki 2007 m. balandžio 18 d., nespės atlikti visų veiksmų, kad su ieškovu atsiskaitytų skolintomis lėšomis. Žinodamas šias aplinkybes, atsakovas neinformavo ieškovo apie galimas atsiskaitymo su ieškovu kiūtis, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į ieškovą su prašymu atidėti atsiskaitymo terminą ar pan.

19CK 6.253 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu atsakovas prašo jį atleisti nuo civilinės atsakomybės, yra bendroji norma, kuri detalizuojama ne tik kitose šio straipsnio dalyse, tačiau ir kituose CK straipsniuose. Valstybės veiksmai, kuriais kaip galimo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga remiasi atsakovas, yra privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 str. 3 d.). Atsakovas pats pripažįsta, kad jis turėjo ketinimų įkeisti turtą (pastatą bei nuomos teisę). Atsakovui sudarant sutartį buvo žinoma, jog jis privalės įkeisti pastatą, turės įkeisti ir valstybinės žemės nuomos teisę, t. y. atsakovui buvo žinoma, jog jis privalės kreiptis į atitinkamas institucijas; įvertinęs šias aplinkybes, atsakovas galėjo tartis su ieškovu dėl ilgesnio atsikaitymo termino. Šalių pasirašytos sutarties 7.9 punkte numatytas vienintelis atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės atvejis – nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Sutarties 8.2 punkte numatyta, jog valstybės ar savivaldos institucijų sprendimai nelaikomi nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kad buvo nenugalimos jėgos aplinkybės, kurios trukdė atsakovui vykdyti savo prievoles. Sutartimi šalys nesusitarė dėl papildomų civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų.

20Atsakovas nurodo, kad, siekdamas sąžiningai vykdyti savo prievoles, jis skubiai pasiskolino lėšų iš susijusių asmenų ir atsiskaitė pagal sutartį, tačiau formalus mokėjimo terminas jau buvo praleistas. Sąžiningumo turinį sudaro ir šalių pareiga bendradarbiauti, informuoti kitą šalį apie esamus sunkumus vykdant sutartį. Atsakovas žinodamas, kad nesuspės laiku atsiskaityti su ieškovu, siekdamas tinkamai įvykdyti savo prievolę, iš susijusio asmens lėšų galėjo pasiskolinti anksčiau arba informuoti ieškovą apie sunkumus siekiant įvykdyti sutartį. Tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, vėluodamas vykdyti sutartinius įsipareigojimu, nebendradarbiavo su ieškovu.

21Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokių aplinkybių atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės institucijų veiksmų CK 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu.

22Iš bylos duomenų matyti, kad Sutarties 7.2 punkte šalys susitarė, jog jeigu šalis nevykdo sutartyje numatytos, iš jos kylančios ar su ja susijusios piniginės prievolės, ji įsipareigoja kitai šaliai mokėti 0,05 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 19). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių susitartas 0,05 proc. netesybų dydis yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties pagrindu šalių apskaičiuotos netesybos gali būti teismo sumažintos, jei jos yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 str. 3 d.). Pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje nurodyti du alternatyvūs pagrindai, kai teismas turi teisę sumažinti netesybas, tačiau šie pagrindai nėra besąlyginiai, įpareigojantys teismą mažinti netesybas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teise mažinti delspinigius teismas naudojasi atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Valstybės įmonė Valstybės turto fondas v. UAB ,,Bartašiškės“, bylos Nr. 3K-3-757/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. Dumčienė v. GNSB ,,Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002).

24Šioje byloje iš šalių sutarties turinio matyti, kad šalys abipusiškai išreikšta valia susitarė dėl 0,05 proc. delspinigių dydžio, sutartyje nėra susitarta dėl išlygų, taip pat dėl kitokių nuostatų, kuriomis galėtų būti mažinamas delspinigių dydis arba atsakovas nuo jų atleidžiamas. Šalys yra laisvos susitarti dėl kitokių, nei nurodytų įstatyme, delspinigių dydžio, tokia šalių teisė kyla iš sutarčių laisvės principo. Sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad delspinigiai yra sąžiningi, protingi ir laikytini minimaliais nuostoliais (Sutarties 7.7 p.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio.

25Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, delspinigių dydis neturėtų būti didesnis nei 0,02 proc. Kasacinio teismo nutartyse nurodoma, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio kiekvienu atveju atsižvelgiama į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir praktikos negalima laikyti suformuota, kad nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

26Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo dienų, už kurias skaičiuotini delspinigiai, skaičių. Tinkamu piniginės prievolės įvykdymu turi būti laikomas momentas, kai lėšos įskaitomos kreditoriaus (ieškovo) sąskaitoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 8 699 415,23 Lt įmoką atsakovas ieškovui sumokėjo 2007 m. gegužės 22 d., t. y. pavėluodamas 34 dienas, o 260 715 Lt – 2007 m. gegužės 23 d., pavėluodamas 35 dienas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 152 452,57 Lt dydžio delspinigius.

27Skolininko pareiga mokėti palūkanas, kai praleistas terminas įvykdyti prievolę, nustatyta CK 6.210 straipsnyje, kuriame taip pat nustatytas ir jų dydis. Nustačius, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, pagal šią įstatymo nuostatą jis privalo mokėti palūkanas, t. y. atlyginti minimalius ieškovo nuostolius – 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2d.).

28Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

29Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteistinos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurias sudaro 2 065 Lt (b. l. 119-121) bei 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (b. l. 117) (CPK 88, 93, 98 str.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovo UAB ,,Atkirtos būstas“ (į. k. 126265658) ieškovui UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ (į. k. 222758010) 2 065 (du tūkstančius šešiasdešimt penkis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33Priteisti iš UAB ,,Atkirtos būstas“ 6,70 (šešis litus 70 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.