Byla 2A-783-826/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. apeliacinį skundą dėl 2017 m. sausio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 17 d. tarp jo ir atsakovo įvyko konfliktas, kurį išprovokavo atsakovas. Konflikto metu atsakovas sudavė ieškovui smūgius į veidą bei krūtinę. Dėl tokio atsakovo elgesio kreipėsi į policiją, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas nustatė, jog atsakovo padaryti sužalojimai ieškovui priskiriami prie nežymių sveikatos sutrikimų, taip pat jog atsakovas sulaužė ieškovui šonkaulį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant nusikalimo požymių pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Nors atsakovui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau dėl atsakovo atliktų veiksmų ieškovas buvo sužalotas, pažemintas ir įskaudintas. Dėl padarytų sužalojimų jautė ir šiuo metu jaučia skausmą, dažnai tenka lankytis pas gydytojus, sunku dirbti įvairius ūkio darbus, patyrė dvasinių išgyvenimų, buvo sukrėstas, negalėjo papasakoti savo artimiesiems, jaučiasi morališkai palūžęs, todėl mano, jog sūnus jam turi atlyginti 5000,00 Eur neturtinę žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai.

83.1. Teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog atsakovas atliko nusikalstamus bei neteisėtus veiksmus prieš ieškovą, t. y. sutrikdė jo sveikatą ir dėl to pastarasis patyrė neturtinę žalą. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog ieškovas ir atsakovas tarpusavyje nebendrauja ir nesutaria, 2014 m. gegužės 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo įvyko konfliktas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl įvykusio šalių konflikto ieškovui buvo sutrikdyta sveikata ir jis patyrė neturtinę žalą.

93.2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 m. gegužės 17 d. įvykusio konflikto iniciatoriumi buvo neblaivus ieškovas, kuris trenkė atsakovui į veidą, o atsakovas, siekdamas išvengti smūgių, suėmė ieškovą už rankų, neišlaikę pusiausvyros abu nuo verandos laiptų griuvo ant žemės. Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos. Po įvykusio konflikto iš karto ieškovas pagalbos į medikus bei policiją nesikreipė.

103.3. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. 2014 m. gegužės 17 d. sužalojo ieškovą, nenustatė priežastinio ryšio tarp 2014 m. gegužės 17 d. konflikto, įvykusio tarp ieškovo ir atsakovo, ir ieškovo sveikatos sutrikimų, nustatytų tiek ikiteisminio tyrimo metu pateiktose specialistų išvadose, tiek medicininiuose dokumentuose.

113.4. Atsakovo prašymo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino, kadangi padarė išvadą, jog ieškovo ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškimas nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimas pažeistų teisių gynimo būdas bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13

  1. Ieškovas P. V. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai:

144.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir neturtinės žalos atlyginimą.

154.2. Teismas atsisakė šioje byloje rinkti įrodymus, teismo posėdžio metu apklausti liudytojus R. L. ir V. U..

  1. Atsakovas A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvai:

165.1. Ieškovas neįrodė nė vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą yra visiškai nepagrįstas.

175.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad neturtinės žalos ieškovas nepatyrė.

185.3. Ieškovas nenurodė, kokias svarbias aplinkybes galėtų patvirtinti jo nurodyti liudytojai. Tik trečiojo teismo posėdžio metu ieškovas pateikė prašymą apklausti liudytojus R. L. ir V. U., nors tokius prašymus turėjo pareikšti anksčiau.

19

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

21teisiniai argumentai ir išvados

22

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

23Faktinės bylos aplinkybės

24

  1. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. gegužės 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo įvyko konfliktas, dėl kurio 2014 m. gegužės 23 d. ieškovas kreipėsi į policiją. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas 68-1-00401-14, kuris 2014 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei neturtinės žalos atlyginimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
  3. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, siekdami įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra svarbi tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
  4. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014).
  5. Prie bylos medžiagos pridėta ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00401-14 medžiaga (2014 m. gegužės 26 d. specialisto išvada Nr. G 1046/14 (03), 2014 m. rugsėjo 2 d. Papildoma specialisto išvada Nr. pG 1797/14 (03), liudytojų A. V., A. P., B. V. parodymai) patvirtina, kad 2014 m. gegužės 17 d. konflikto iniciatorius buvo ieškovas P. V., kuris, būdamas neblaivus, sudavė smūgius atsakovui A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas A. V. būtų sudavęs nors vieną smūgį ieškovui P. V., priešingai – ikiteisminio tyrimo metu apklausti šiame punkte nurodyti liudytojai patvirtina, kad atsakovas A. V. tik gynėsi nuo ieškovo suduodamų smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas P. V. 2014 m. gegužės 17 d. po įvykusio konflikto nei į medikus, nei į policiją iš karto nesikreipė, o dviračiu išvyko įsigyti alkoholinių gėrimų, o į policijos pareigūnus kreipėsi tik 2014 m. gegužės 23 d. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konstatuoti atsakovo A. V. neteisėti veiksmai, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus specialisto išvadą, buvo nustatyta, kad visi sužalojimai, kurie buvo nustatyti 2014 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje, ieškovui buvo padaryti iki 7 dienų laikotarpiu iki apžiūros (2014 m. gegužės 26 d.). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2014 m. gegužės 26 d. atliekant ieškovo apžiūrą sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2014 m. gegužės 17 d. konflikto metu, nebuvo nustatyta. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas turėjo įrodyti teismui, kad atsakovas prieš jį atliko ieškovo įvardytus neteisėtus veiksmus, dėl kurių, kaip teigia ieškovas, jam buvo sutrikdyta sveikata, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas 2014 m. gegužės 17 d. atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovą, dėl kurių ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstai atmetė.
  6. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad teismas atsisakė šioje byloje rinkti įrodymus. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau ši byla nėra priskiriama prie bylų, kuriose teismas yra aktyvus, todėl šioje byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas prieš jį atliko neteisėtus veiksmus. Prašymus byloje apklausti liudytojus ieškovas turėjo pateikti laiku iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, taip pat turėjo pareigą nurodyti, kokias svarbias bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes šie liudytojai gali patvirtinti. Ieškovas ir jo atstovas šio reikalavimo nesilaikė, prašymai dėl liudytojų R. L. ir V. U. apklausos buvo pateiktas pavėluotai, taip pat nebuvo imtasi priemonių, kad šie liudytojai 2016 m. gruodžio 20 d. atvyktų į trečią teismo posėdį. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias svarbias bylai aplinkybes būtų patvirtinę jo nurodyti liudytojai, kadangi jie, pagal prie bylos pridėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą, 2014 m. gegužės 17 d. konflikto nematė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais pagrįstai nutarė bylos nagrinėjimą iš esmės baigti 2016 m. gruodžio 20 d.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Tai, kad teismas įrodymus vertino skirtingai, nei juos vertina pats apeliantas, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

26

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui 2017 m. vasario 10 d. nutartimi buvo atidėtas 150,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgus į tai, kad jo apeliacinis skundas netenkintas, iš ieškovo valstybei priteistinas 150,00 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).
  3. Atsakovas patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28Ieškovo P. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą.

29Valstybei iš ieškovo P. V. priteisti 150,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi buvo atidėtas.

30Atsakovui A. V. iš ieškovo P. V. priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio... 8. 3.1. Teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog... 9. 3.2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 m. gegužės 17 d.... 10. 3.3. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko... 11. 3.4. Atsakovo prašymo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13.
      1. Ieškovas P. V. dėl pirmosios... 14. 4.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias... 15. 4.2. Teismas atsisakė šioje byloje rinkti įrodymus, teismo posėdžio metu... 16. 5.1. Ieškovas neįrodė nė vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės... 17. 5.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus... 18. 5.3. Ieškovas nenurodė, kokias svarbias aplinkybes galėtų patvirtinti jo... 19. ... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 21. teisiniai argumentai ir išvados... 22.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 23. Faktinės bylos aplinkybės... 24.
          1. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. gegužės... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo... 26.
            1. Šaliai, kurios naudai priimtas 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 28. Ieškovo P. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti... 29. Valstybei iš ieškovo P. V. priteisti 150,00 Eur žyminio... 30. Atsakovui A. V. iš ieškovo P. V....