Byla 2A-108-117/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl skolos už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas priteisimo ir neteisėto praturtėjimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, G. A., uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekovega“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrona“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekoslėnis“, individuali V. U. mėsos gamybos įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Akai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kerežis“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurelijus Žukauskas ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Lietuva“, G. A., išvadą teikianti institucija, Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovui pagal priešieškinį akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo ir piniginių lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „Klaipėdos rajono vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Agrovet“ priteisti 125 749 Lt įsiskolinimą, dėl nepagrįsto praturtėjimo 81 071,75 Lt negautas pajamas, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė nuo 2011-08-31 iki 2011-12-31 atsakovui nemokant už ieškovo suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Nurodė ir tai, kad 2008 m. kilus ginčui tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizatoriaus, ir UAB „Agrovet“ dėl inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos (unikalus Nr. 4400-0194-9946) (toliau – Nuotekų tinklai) nuosavybės teisės nustatymo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimu šios teisės buvo pripažintos UAB „Agrovet“. Dalis Nuotekų tinklų (apie 435 m) yra magistraliniai nuotekų tinklai, kuriais šalinamos ir kitų ieškovo klientų nuotekos. 2009-04-17 atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas neskaičiuoti mokesčių už nuotekų transportavimą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 18 str. 2 d. nustatyta, kad dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nuosavybes teise priklausančios ne savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, o kitiems asmenims, naudojimo sąlygų yra būtina susitarti. Atsižvelgdamas į šią nuostatą, ieškovas kaip kompensaciją už naudojimąsi nuotekų tinklais priėmė sprendimą nuo 2009-04-01 neskaičiuoti atsakovui mokesčio už nuotekų transportavimą ir taikyti atsakovui ne 5,25 Lt (be PVM)/m3, o 3,40 Lt (be PVM)/m3 nuotekų tvarkymo kainą. 2012 m. balandį ieškovas sužinojo, kad jau nuo 2009-07-08 atsakovas Nuotekų tinklus pardavė. Šios aplinkybės atsakovas nepranešė ieškovui ir nesąžiningai naudojosi nuotekų mokesčio lengvata iki 2011-12-31. Dėl nepagrįstai taikomos nuolaidos nuo 2009-07-08 iki 2011-12-31 ieškovas negavo 81 071,75 Lt pajamų, o atsakovas tiek lėšų sutaupė ieškovo sąskaita. Šiuo pagrindu 2012-03-26 buvo išrašyta ir pateikta atsakovui PVM sąskaita faktūra minėtai sumai, kuri nėra apmokėta.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas atliko priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas suėjęs įskaitymą – 125 749 Lt skolą ieškovui už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas įskaitė kaip mokėjimą už naudojimąsi Nuotekų tinklais, kurie atsakovui nuosavybės teise priklausė nuo 1992-04-15 iki 2009-07-08. Ieškovas neapmokėjo atsakovui priklausančios kompensacijos dėl neteisėtai skaičiuoto mokesčio už nuotekų transportavimą Nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 1992-04-15 iki 2009-04-01 bei kompensacijos už trečiųjų asmenų nuotekų kiekių transportavimą Nuotekų tinklais visu laikotarpiu, kai šie tinklai nuosavybės teise priklausė atsakovui. Atsakovo skaičiavimu, laikotarpiu nuo 1998-01-01 iki 2009-04-01 (iki kol ieškovas pradėjo mokėti atsakovui priklausančios kompensacijos dalį už naudojimąsi Nuotekų tinklais nuolaidos už nuotekų tvarkymo paslaugas forma) bei nuo 2012-01-01 iki 2012-02-29 (ieškovas nebemokėjo kompensacijos Nuotekų tinklų savininkui ir netaikė nuolaidos už nuotekų valymo paslaugas, kai atsakovas už naudojimąsi nuotekų infrastruktūra mokėjo tinklų savininkui) ieškovas atsakovo sąskaita neteisėtai gavo 484 368,87 Lt pajamų. Tokia suma atsakovui turėjo būti sumokėta už minėtu laikotarpiu Nuotekų tinklais ieškovo transportuotas vien atsakovo nuotekas. Atlikus priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą ieškovo skola už naudojimąsi atsakovui priklausančiu turtu sumažėjo nuo 484 368,87 Lt iki 358 619,87 Lt, o atsakovo skolos ieškovui neliko. Apie atliktą įskaitymą ieškovui pranešta 2012-03-19 raštu. Atsakovas taip pat nurodė, kad negavo ekonominės naudos iš ieškovo, nes visada mokėjo 1,85 Lt/m3 teisėtiems Nuotekų tinklų savininkams. Nurodė ir tai, kad ieškovo negautų 81 071 Lt su PVM pajamų suma yra neteisinga dėl pritaikyto klaidingo PVM tarifo, kurio dydis ne visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo 21 procentas. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.

8Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė priteisti solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautas 24 683,93 Lt pajamas už ieškovo abonentų transportuotą nuotekų kiekį per atsakovo nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08; pripažinti, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 125 749 Lt skolą už paslaugas yra įvykdyta 2013-03-20 atsakovo pateikto tarpusavio skolų užskaitymo akto pagrindu; priteisti solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovo AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį patenkino visiškai, atsakovo UAB „Agrovet“ priešieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, jog atsakovas nuosavybės teisę į Nuotekų tinklus įgijo nuo 1992-04-15. Iki 2001-07-01 galiojusio CK 255 str. 1 d. nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią. CK 1.75 str. 2 d. nustatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prie trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamasis kitais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuosavybės teisę į Nuotekų tinklus įregistravo tik 2009-02-06. Tačiau ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl žinojo apie priimtą teismo sprendimą, kuriuo UAB „Agrovet“ pripažinta įgijusi nuosavybės teisę į Nuotekų tinklus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas nuosavybės teisės į Nuotekų tinklus įgijimo faktą prieš ieškovą gali panaudoti tik nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2008-12-30.

12Teismas nustatė, kad vykdant ieškovo rezoliuciją, uždėtą ant atsakovo 2009-04-17 rašto, atsakovui nuo 2009-04-01 buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kuriose už nuotekas skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina. Teismas konstatavo, kad susitarimo kompensuoti už praeitį nebuvo. Teismas sprendė, kad ši rezoliucija galiojo tik tol, kol atsakovui nuosavybės teise priklausė Nuotekų tinklai. Konstatavęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi prievolės nuo 1998-01-01 iki 2009-04-01 bei nuo 2012-01-01 iki 2012-02-29 sumokėti atsakovui už Nuotekų tinklais ieškovo transportuotas vien atsakovo nuotekas. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad 125 749 Lt skola už paslaugas įvykdyta 2013-03-20 atsakovo pateiktu tarpusavio skolų užskaitymo aktu, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

13Nustatęs, kad nuo 2011-08-31 iki 2011-12-31 atsakovas nemokėjo už suteiktas paslaugas, bei atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio ir laikotarpio, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 125 749 Lt įsiskolinimą už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas.

14Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2009-07-08 iki 2011-12-31 negavo 81 071,75 Lt pajamų dėl to, kad atsakovui buvo taikoma kompensacija. Teismo vertinimu, atsakovas šią sumą gavo nepagrįstai, kadangi neinformavo ieškovo apie Nuotekų tinklų perleidimą. Nuotekų tinklų pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimas viešajame registre nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą. Pasak teismo, vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir dėmesingo juridinio asmens elgesio standartas neįpareigoja ieškovo kiekvieną kartą taikant kompensaciją tikrinti registro duomenis. Atsakovo argumentą dėl pritaikyto klaidingo PVM tarifo teismas atmetė, nurodydamas, kad 2012-03-26 PVM sąskaitos faktūros 81 071,75 Lt sumai išrašymo metu galiojo 21 procento PVM tarifas.

15Atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas, turintis nuotekų tvarkytojo statusą, gavo daugiau pajamų nei turėjo gauti pagal teisinį pagrindą. Pasak teismo, atsakovas nurodė, kad negali pateikti duomenų, kokia pinigų suma buvo išleista Nuotekų tinklų priežiūrai laikotarpiu, kai nuotekų tinklai priklausė atsakovui. Tokių duomenų negalėjo pateikti ir ieškovas, nes nevykdė atskiros apskaitos nuotekų tinklui, kuris priklausė atsakovui. Atsakovas į ieškovą dėl kompensacijos už Nuotekų tinklų naudojimą ar Nuotekų tinklų infrastruktūros naudojimo būdo nustatymo iki 2009-04-17 nesikreipė. Po 2009-04-17 atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl kitų jo abonentų transportuotų nuotekų kiekio per atsakovui nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus. Teismas sprendė, kad tokia situacija ir mokama kompensacija atsakovą tenkino. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas dėl savo kaltės nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17Atsakovas UAB „Agrovet“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Teismo išvada, jog Nuotekų tinklų įsigijimo sutartis negalioja, nes nebuvo įregistruota, nepagrįsta. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. normos nustatė reikalavimus tik dėl konkretaus turto – gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties registracijos vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Teismo taikyta šio straipsnio redakcija, nustatanti privalomą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo registraciją, įsigaliojo tik 1994-06-10, t. y. po daugiau nei 2 metų nuo Nuotekų tinklų nuosavybės teisės įgijimo. Nuotekų tinklų sandoris pagal tuo metu galiojusį reguliavimą neprivalėjo būti įregistruotas, todėl jo neįregistravimo faktas nepanaikina atsakovo teisės šį sandorį prieš ieškovą naudoti nuo 1992-04-15. CK 1.75 str. 2 d. šiuo atveju negali būti taikoma. Teismas pažeidė lex retro non agit principą, kas sąlygojo tolimesnes klaidingas teismo išvadas dėl šalių tarpusavio skolų užskaitymo negalimumo ir ieškovo nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo.

192. Teismas nesprendė dėl atsakovui priklausančio atlygio dydžio už ieškovo naudojimąsi atsakovui priklausiusiais Nuotekų tinklais nuo 2008-12-30 (t. y. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki 2009-03-31 (tiek už trečiųjų asmenų, tiek už atsakovo transportuotų nuotekų kiekį). Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo Nuotekų tinklai nuo 1994-04-15 buvo de facto naudojami viešajam nuotekų tvarkymui. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimu konstatuota, kad nuo 1992-04-15 atsakovas vienintelis rūpinosi nuotekų tinklų būkle, organizavo jų profilaktinę priežiūrą, atliko remontą ir patyrė kitas eksploatacines išlaidas. Atsakovas nagrinėjamoje byloje neturi pareigos įrodinėti šių prejudicinę galią turinčių aplinkybių. Aplinkybė, nuo kada ieškovui tapo žinoma, jog jis savo veikloje naudoja svetimus tinklus, kurie priklauso būtent atsakovui, neturi esminės reikšmės ir nepaneigia atsakovo teisės gauti atlygį už jam priklausančių Nuotekų tinklų naudojimą, kaip ir nepaneigia ieškovo pareigos atlyginti už svetimo turto naudojimą be pagrindo gautą pajamų dalį, t. y. kainos dalį už nuotekų transportavimą, ieškovui faktiškai iš esmės nepatyrus būtinųjų nuotekų transportavimo kaštų per atsakovo valdomus, prižiūrimus ir eksploatuojamus Nuotekų tinklus.

203. Aplinkybė, jog privatūs inžineriniai tinklai yra reikalingi viešajam nuotekų tvarkymui, per se nepaneigia daikto savininko teisės į atlygintinumą už jam priklausančio privataus daikto naudojimą kito pelno siekiančio subjekto komercinėje veikloje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas sutiko su neatlygintiniu Nuotekų tinklų naudojimu ar kitaip leido ieškovui neatlygintinai naudotis jam priklausančiais Nuotekų tinklais. Pareiga nustatyti inžinerinių tinklų, reikalingų viešajam vandens tiekimui, savininką ir kreiptis į jį dėl šio privataus turto naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo tenka vandens tiekėjui, t. y. ieškovui. Ieškovas tinkamai neatliko šios pareigos, tačiau tai niekaip negali suvaržyti ar panaikinti atsakovo, kaip privataus turto savininko, reikalavimo teisės atlyginti už privataus turto naudojimą ieškovo komercinėje veikloje.

214. Teismas klaidingai nurodė, kad nėra duomenų apie kokius nors buvusius susitarimus tarp šalių ar derybas dėl kompensacijos mokėjimo už ieškovo naudojimąsi Nuotekų tinklais iki 2009-04-01, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neturi prievolės sumokėti atsakovui už šiuo laikotarpiu Nuotekų tinklais transportuotas nuotekas. Tiek 2009-04-17 rašte, tiek ir vėlesniame 2009-11-23 rašte atsakovas aiškiai nurodė, jog už naudojimąsi šia privačia nuosavybe ieškovas turi atlyginti, todėl privalo apskaičiuoti kompensacijos dydį nuo 1992 m. ir jį sumokėti už visų abonentų, šalinančių nuotekas per Nuotekų tinklus, nuotekų kubinių metrų kiekį. Ieškovo vadovo rezoliucija patvirtina, kad atsakovo reikalavimas buvo priimtas, buvo susitarta dėl dydžio ir apskaičiavimo būdo, tačiau nebuvo įvykdytas. Ieškovo taikyta nuolaida vertintina kaip dalinis mokėjimas, todėl pagal CK 6.55 str. nuostatas, ieškovui nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, laikytina, kad grąžinama seniausia skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs.

225. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009-04-17 raštu tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Vien tai, kad pasikeitė Nuotekų tinklų savininkas, nepanaikina susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo galiojimo. Nėra teisės akto, kuris nustatytų, kad prievolė mokėti kompensaciją už privačių inžinerinių tinklų naudojimą viešųjų interesų tenkinimui pasibaigia tuo metu, kai savininkas perleidžia tokių tinklų nuosavybės teises. To taip pat nenumatė 2009-04-17 raštas/susitarimas. Nesant nurodyto termino ar sąlygos, kurios įvykimas yra neišvengiamas, negalima konstatuoti, kad minėtas susitarimas buvo terminuotas. Jame taip pat nėra naikinamosios sąlygos. Minėtas susitarimas laikomas neterminuotu ir gali pasibaigti tik jį nutraukus.

236. Ieškovui neginčijant atsakovo atlikto įskaitymo, nebuvo pagrindo priteisti įsiskolinimą. Ieškovas, nepaisant atsakovo raginimų, kompensacijos nemokėjo, vengė ją detalizuoti, todėl atsakovas, gindamas savo teises ir interesus, ėmėsi iniciatyvos vykdant susitarimą, apskaičiavo kompensacijos sumą ir atliko teisėtą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

247. Jokie teisės aktai nenumato atsakovo pareigos informuoti ieškovą apie jam priklausančio turto perleidimą tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra pasisakęs, kad viešojo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas bet kuriam asmeniui reiškia, jog, kilus ginčui, asmuo negali teisintis, jog nežinojo šiuose registruose viešai nurodomos informacijos.

258. Pagal tebegaliojančią tarp šalių sudarytą sutartį ieškovas mokėjo ir toliau turi mokėti atsakovui sutartą kompensaciją, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikytinas. Nenutrūkstamos nuotekų tvarkymo funkcijos, kaip viešojo intereso įgyvendinimo užtikrinimas, negali paneigti ar apriboti nuosavybės teisės ir su ja susijusių privačių prievolinių santykių apimčių ar galiojimo.

269. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, vandens tiekėjui neatlygintinai naudojant jam nepriklausančius inžinerinius tinklus viešajai funkcijai vykdyti ir pajamoms gauti, iš esmės atsiranda nepagrįsto praturtėjimo taikymo prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Nesant pagrindų priteisti skolos ar nuostolių, teismas privalėjo vertinti, ar nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, o jas nustatęs, įvertinti atsakovo reikalaujamos kompensacijos dydžio pagrįstumą, tačiau to nepadarė ir neteisingai išnagrinėjo ginčą. Atsakovas ir kiti prie Nuotekų tinklų prisijungę vartotojai mokėjo visą nuotekų tvarkymo kainą, įskaitant nuotekų transportavimo kainos dalį, nors nuotekos į Kretingalės valymo įrenginius buvo šalinamos iš esmės per privačią nuotekų liniją. Dėl šio privataus turto eksploatavimo visas sąnaudas patyrė atsakovas, o visą naudą, įskaitant pajamų dalį, kuri gauta kaip kompensacija už tariamų būtinųjų eksploatavimo sąnaudų susigrąžinimą, gaudavo ieškovas. Aplinkybė, kad atsakovas anksčiau nesikreipė dėl atlygio už Nuotekų tinklų naudojimą, nereikšminga, nes civilinės teisės neįgyvendinimas nereiškia atsisakymo nuo tokios teisės.

27Ieškovas AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovas pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimuose nurodė šiuos argumentus:

281. Nuotekų tinklų nuosavybės klausimas nebuvo išspręstas iki 2008-11-27 priimto sprendimo, kuris įsiteisėjo 2008-12-30. Remtis nuosavybės faktu ir naudoti tokį faktą anksčiau nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo – anksčiau jis nebuvo nustatytas.

292. Apeliantas neneigė, kad gavo iš ieškovo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų už 125 749 Lt. Ieškovas neturėjo prievolės mokėti atsakovui už Nuotekų tinklų naudojimą priešieškinyje nurodytais laikotarpiais, nes nei tokio reikalavimo, nei tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, todėl nėra įskaitymo pagrindo.

303. Santykiai dėl naudojimosi Nuotekų tinklais susiklostė dar iki to momento, kada paslaugas pradėjo teikti ieškovas (ir AB „Klaipėdos vanduo“). Šitie tiekėjai naudojosi jau nusistovėjusia tinklų naudojimo tvarka (neatlygintinai). Jeigu atsakovas norėjo šią tvarką pakeisti, jis turėjo pareikšti atitinkamus reikalavimus tuo metu, kada ši tvarka jo nebetenkino. Atsakovas nereiškė reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo iki 2009-04-17.

314. Atsakovo reikalavimas pareikštas 2009-04-17. Ieškovo rezoliucijoje nurodyta, kad suderinta kainų nuolaida taikoma nuo balandžio 1 dienos. Šalys nesitarė ir nesusitarė, kad ši nuolaida taikoma ir už ankstesnį Nuotekų tinklų naudojimo laikotarpį.

325. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad neinformuodamas ieškovo apie Nuotekų tinklų perleidimą nuo 2009-07-07, atsakovas nepagrįstai gavo 81 071,75 Lt sumą. Atsakovui pardavus Nuotekų tinklus, 2009-04-17 susitarimas neteko galios, todėl atsakovas prarado teisę gauti atlyginimą už šių tinklų naudojimą. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas vykdė Nuotekų tinklų priežiūrą.

336. Apeliantas tvirtina, kad atlyginimo galima reikalauti ir kitais GVTNTĮ nenustatytais pagrindais ir būdais. Toks požiūris yra neteisėtas, kadangi GVTNTĮ 18 str. 2 d. reikalavimai yra privalomi visiems šių specifinių santykių dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2012).

347. Apeliantas net nepaaiškino, kodėl savo reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo jis nepagrindė savo dokumentais apie turėtas išlaidas. Tokius dokumentus jis kaip juridinis asmuo privalo turėti ir saugoti. Nenustačius fakto, kad atsakovas patyrė sąnaudas, nėra pagrindo jas atlyginti ar pripažinti kitos šalies nepagrįstu praturtėjimu.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

37Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

38CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

39Dėl vandens tiekėjo prievolės atlyginti už privačių nuotekų tinklų naudojimą viešosioms paslaugoms teikti

40Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš apelianto 125 749 Lt skolą už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas nuo 2011-08-31 iki 2011-12-31. Apeliantas priešieškiniu prašė pripažinti, kad jo prievolė sumokėti ieškovui 125 749 Lt skolą už paslaugas yra įvykdyta 2013-03-20 apelianto pateiktu tarpusavio skolų užskaitymo aktu. Šiame akte nurodyta, kad akto surašymo dieną ieškovas skolingas apeliantui 484 368,87 Lt, o apeliantas skolingas ieškovui 125 749 Lt, todėl atlikus įskaitymą, apeliantas ieškovui skolos nebeturi (1 t., 55 b. l.). Ieškovo 484 368,87 Lt įsiskolinimą apeliantas grindė tuo, kad ieškovas nevykdė pareigos kompensuoti apeliantui už jo nuotekų transportavimą Nuotekų tinklais nuo 1998-01-01 iki 2009-04-01 ir nuo 2012-01-01 iki 2012-02-29. Be to, apeliantas priešieškiniu pareiškė ieškovui reikalavimą dėl 24 683,93 Lt nepagrįstai gautų pajamų už kitų ieškovo abonentų transportuotą nuotekų kiekį per Nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08. Minėtas sumas apeliantas apskaičiavo atsižvelgdamas į ieškovo nuo 2009-04-01 taikytos kompensacijos dydį (1,85 Lt be PVM/m3) ir apelianto bei trečiųjų asmenų perduotų vandens tiekėjui tvarkyti nuotekų kiekį pagal skaitiklių rodmenis (1 t., 33-34, 46-48 b. l., 6 t., 124-126 b. l.).

41Ginčas kilo dėl to, ar ieškovui atsirado prievolė atlyginti apeliantui už Nuotekų tinklų naudojimą minėtais laikotarpiais, kas sudarytų pagrindą apeliantui įskaityti ieškovo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (CK 6.130 str.).

42Sprendžiant šį ginčą, aktuali nuo 2007-01-01 įsigaliojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 18 str. 2 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014-11-01), nustačiusi, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.), o jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui.

43Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-729/2008 konstatavo, jog apeliantas nuosavybės teisę į Nuotekų tinklus įgijo nuo 1992-04-15 (1 t., 39-41 b. l.). Šio teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo nuo 2008-12-30, pagrindu apeliantas 2009-02-06 įregistravo nuosavybės teisę į Nuotekų tinklus viešajame registre (6 t., 119-123 b. l.).

44Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas 2009-04-17 raštu kreipėsi į ieškovą, kuriame nurodė, kad remdamasis faktais, jog nuo 1992 m. apeliantui priklauso Nuotekų tinklai ir visą šį laikotarpį apeliantas mokėjo už nuotekų valymą ir transportavimą minėtais vamzdynais, apeliantas prašo nutraukti mokesčio už nuotekų transportavimą ėmimą ir kviečia deryboms dėl buvusių, esamų ir būsimų dvišalių santykių aptarimo. Ant šio rašto uždėta ieškovo direktoriaus V. B. rezoliucija (be datos) nuo 2009-04-01 už nuotekas skaičiuoti tik nuotekų išvalymo kainą (1 t., 147 b. l.). Nuo minėtoje rezoliucijoje nurodytos datos apeliantui buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kuriose už nuotekas buvo skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina.

45Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus susitarimus, derybas dėl kompensacijos, konstatavo, jog šalių susitarimo kompensuoti už praeitį nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto 2009-04-17 rašto ir ant jo uždėtos ieškovo rezoliucijos turinį bei tolesnius šalių konkliudentinius veiksmus (apeliantas pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras nebemokėjo mokesčio už nuotekų transportavimą), sprendžia, kad šalys sudarė susitarimą dėl naudojimosi Nuotekų tinklais sąlygų. Pagal šį susitarimą ieškovas įsipareigojo nuo 2009-04-01 taikyti apeliantui nuolaidą už teikiamas paslaugas (neskaičiuoti mokesčio už nuotekų transportavimą), tokiu būdu kompensuodamas už naudojimąsi privačia infrastruktūra. Teigti, kad minėtu susitarimu ieškovas taip pat įsipareigojo atlyginti apeliantui už ankstesnį laikotarpį, t. y. iki 2009-04-01, nėra jokio pagrindo.

46Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nes apelianto valia ir tikslas buvo nukreiptas į kompensacijos gavimą ne tik už einamąjį, bet ir už praėjusį laikotarpį. CK 6.189 str. 2 d. numato, kad šalys gali nustatyti, jog sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Kaip minėta, 2009-04-17 raštu apeliantas reikalavo nutraukti mokesčio už nuotekų transportavimą ėmimą. Ieškovo rezoliucija šis reikalavimas buvo patenkintas. Siūlymas kitai šaliai pradėti derybas dėl buvusių santykių aptarimo negali būti traktuojamas kaip reikalavimas grąžinti apelianto jau sumokėtą mokesčių už nuotekų transportavimą dalį. Ieškovo rezoliucija patvirtina ne tik šalių susitarimą dėl kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo būdo, bet ir jos taikymo pradžios (nuo 2009-04-01). Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai aiškino šalių sudarytą susitarimą.

47Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas priešieškinio reikalavimus kildino iš ieškovo nepagrįsto praturtėjimo, todėl net ir konstatavus, kad nebuvo šalių susitarimo dėl atlyginimo už naudojimąsi apeliantui priklausančiais Nuotekų tinklais iki 2009-04-01, byloje spręstina, ar neatlygintinai naudodamas ginčo infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje ieškovas nepagrįstai praturtėjo apelianto sąskaita.

48Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

49Apeliantas išskiria du ieškovo nepagrįsto praturtėjimo atvejus dėl naudojimosi Nuotekų tinklais: 1) už paties apelianto nuotekų transportavimą laikotarpiu nuo 1998-01-01 iki 2009-04-01 ir nuo 2012-01-01 iki 2012-02-29 nepagrįstai gauta 484 368,87 Lt pajamų; 2) už trečiųjų asmenų nuotekų transportavimą laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08 nepagrįstai gauta 24 683,93 Lt pajamų.

50Pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo už apelianto nuotekų transportavimą privačiais Nuotekų tinklais iki 2009-04-01 apskritai nenagrinėjo. Teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytas įstatymų normas, t. y. į 1964 m. CK 255 str. ir LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatas dėl sandorio negaliojimo tuo atveju, jeigu sandoris nebuvo įregistruotas per įstatyme nustatytą terminą, bei į CK 1.75 str. 2 d. nuostatą, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prie trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamasis kitais įrodymais. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas byloje pagal ieškovo UAB „Agrovet“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl žinojo apie įsiteisėjusį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimą. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas ir į vidutiniškai, rūpestingo, atidaus, dėmesingo asmens (juridinio asmens) elgesio standartą, teismas sprendė, kad apeliantas nuosavybės teisės į Nuotekų tinklus įgijimo faktą prieš ieškovą gali panaudoti tik nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2008-12-30.

51Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, Nuotekų tinklų nuosavybės teisės įgijimo metu galiojusioje 1964 m. CK 255 str. redakcijoje buvo nustatytas reikalavimas įregistruoti tik gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. Įstatymas, kuriuo buvo pakeista minėta norma ir įtvirtintas reikalavimas įregistruoti visas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nenumatė, kad iki tol sudaryti sandoriai, jų neįregistravus, tampa negaliojančiais. Įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad apeliantas nuosavybės teisę į Nuotekų tinklus įgijo nuo 1992-04-15 privatizavimo sandorio pagrindu. Ieškovas šio fakto negali ginčyti (CPK 279 str. 4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčai dėl nuosavybės teisės į Nuotekų tinklus vyko jau nuo 2005 metų. Dėl šios priežasties apeliantas anksčiau neturėjo galimybės įregistruoti savo nuosavybės teisės į Nuotekų tinklus viešajame registre. Tačiau tai nereiškia, kad apeliantas negali panaudoti nuosavybės teisės į Nuotekų tinklus įgijimo fakto prieš vandens tiekėją iki teismo sprendimo, kuriuo toks faktas nustatytas, įsiteisėjimo. Ieškovas faktiškai naudojo Nuotekų tinklus savo paslaugoms teikti nebūdamas šių tinklų savininku. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CK 1.75 str. 2 d. nuostatos sprendžiant dėl ieškovo prievolės atlyginti apeliantui už Nuotekų tinklų naudojimą atsiradimo.

52Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto priešieškinio reikalavimą dėl nepagrįstai gautų 24 683,93 Lt pajamų už trečiųjų asmenų nuotekų transportavimą laikotarpiu nuo 2006-01-01 (t. y., ieškovo paslaugų teikimo pradžios) iki 2009-07-08 (t. y., apelianto nuosavybės teisių į Nuotekų tinklus perleidimo), nebesirėmė ankstesne savo išvada, kad šalių nurodytos aplinkybės iki 2008-12-30 (t. y., teismo sprendimo dėl apelianto nuosavybės teisių į Nuotekų tinklus pripažinimo įsiteisėjimo) nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingos, o šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, nes nei apeliantas, nei ieškovas negalėjo pateikti duomenų, kokia pinigų suma Nuotekų tinklų priežiūrai laikotarpiu, kai šie tinklai priklausė apeliantui, buvo išleista (CPK 178 str.). Kaip minėta, ieškovas Nuotekų tinklais naudojosi ir iki 2009-04-01, kuomet šalių susitarimu buvo pradėta taikyti kompensacija apeliantui už naudojimąsi šiuo turtu. Už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ieškovas gavo pajamų tiek iš apelianto, tiek ir iš kitų abonentų, nes remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nuotekų tvarkymo paslaugos kaina apima ne tik nuotekų valymo, bet ir nuotekų transportavimo kaštus. Apeliantas byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovas į paslaugų kainą įskaičiavo jam nepriklausančių Nuotekų tinklų vertę, amortizacinius atskaitymus, jų priežiūros, eksploatavimo ir kt. išlaidas, tokiu būdu nepagrįstai sutaupydamas apelianto sąskaita (CK 6.242 str.). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokia išlaidų suma ieškovas sutaupė apelianto sąskaita. Teismas netyrė ir nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovo nepagrįsto praturtėjimo prielaidomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje bylos esmė liko neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai sudaro pagrindą naikinti sprendimo dalį, kuria atmestas apelianto priešieškinis, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

53Dėl skolos už suteiktas paslaugas

54Apeliantas neneigė, kad naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis pagal šalių sudarytą 2008-12-01 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Ieškovas prašė priteisti 125 749 Lt skolą už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas nuo 2011-08-31 iki 2011-12-31. Tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio ir jos susidarymo laikotarpio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį ieškovo reikalavimą.

55Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl apelianto priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nuo šios ginčo dalies baigties priklausys ieškovui priteistinos sumos dydis, nes apeliantas priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl minėtos skolos įskaitymo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 125 749 Lt skolos prieisimo ieškovo naudai taip pat naikinama, perduodant bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su priešieškinio reikalavimais.

56Dėl UAB „Agrovet“ nepagrįsto praturtėjimo

57Ieškovas prašė priteisti iš apelianto 81 071,75 Lt negautų pajamų, kurias apeliantas nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita. Šį reikalavimą ieškovas reiškė tuo pagrindu, kad 2009-07-08 atsakovas pardavė Nuotekų tinklus, tačiau apie tai nepranešė ieškovui ir toliau už paslaugas mokėjo mažesnę kainą, t. y. nemokėjo mokesčių dalies už nuotekų transportavimą.

58Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovo reikalavimą konstatavęs visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų egzistavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas netinkamai išsprendė šalių sudaryto 2009-04-17 susitarimo galiojimo klausimą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad apeliantas nepagrįstai praturtėjo 81 071,75 Lt ieškovo sąskaita.

59Kaip minėta, ginčo laikotarpiui aktuali GVTNTĮ 18 str. 2 d. nustatė, kad vandens tiekėjas gali susitarti su privačios infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, savininku dėl šios infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė, jog nuo 2009-04-01 apeliantui išrašomose PVM sąskaitose faktūrose už nuotekas bus skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina. Ieškovo rezoliucijoje ant apelianto 2009-04-17 rašto nenurodytas joks terminas ar kita sąlyga, iki kada bus taikoma sumažinta kaina kaip kompensacija už naudojimąsi Nuotekų tinklais. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys šį susitarimą vėliau pakeitė ar nutraukė. Ta aplinkybė, kad apeliantas po susitarimo sudarymo perleido nuosavybės teises į Nuotekų tinklus, savaime nedaro šio susitarimo negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas teikė paslaugas apeliantui iki 2011-12-31 (nuo 2012-01-01 paslaugas teikė AB „Klaipėdos vanduo“). Apeliantas 2009-07-08 pardavė Nuotekų tinklus UAB „Ekovega“, kuri vėliau juos pardavė UAB „Ekoslėnis“, o ši vėliau juos pardavė UAB „Hidrona“ (6 t., 119-123 b. l.). Minėtos įmonės šioje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Nuotekų tinklų savininko pasikeitimas neturi įtakos šių tinklų naudojimo tvarkai ir sąlygoms, kurios nustatytos susitarimu su vandens tiekėju. Byloje yra pateikti duomenys, kad apeliantas po nuosavybės teisių į Nuotekų tinklus perleidimo su naujaisiais savininkais sudarė sutartis dėl naudojimosi šiais tinklais (1 t., 58-65), pagal kurias apeliantas įsipareigojo mokėti Nuotekų tinklų savininkams kainą, lygią ieškovo suteiktai kompensacijai (1,85 Lt (plius PVM)/m3); duomenys apie apelianto sumokėtas sumas minėtoms įmonėms (2 t., b. l. 51-186).

60Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė GVTNTĮ nuostatas, spręsdamas, kad naujieji Nuotekų tinklų savininkai turėjo kreiptis į vandens tiekėją ir iš naujo susitarti dėl šių tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos. Visų pirma, iki 2014-11-01 galiojusios redakcijos GVTNTĮ 18 str. 2 d. numatė galimybę vandens tiekėjui susitarti su savininku dėl privačios infrastruktūros naudojimo viešajam vandens tiekimui. Tai nereiškia, kad pasikeitus nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui, naujasis savininkas turi pareigą kreiptis į vandens tiekėją dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos ir sąlygų nustatymo, jeigu tokia tvarka ir sąlygos jau buvo nustatytos susitarimu su ankstesniu savininku. Tiek vandens tiekėjas, tiek nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas turi teisę inicijuoti nustatytos naudojimosi tokia infrastruktūra tvarkos ir sąlygų pakeitimą. Antra, nuo 2014-11-01 galiojančios redakcijos GVTNTĮ 16 str. 6 d. įpareigoja viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją išpirkti kitiems asmenims priklausančią infrastruktūrą, reikalingą viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, išpirkti, o nepavykus susitarti dėl išpirkimo ir nuosavybės perdavimo, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Taigi pasikeitusiu reglamentavimu įstatymų leidėjas akcentuoja ne nuotekų tinklų infrastruktūros savininkų, o savivaldybės institucijos ir vandens tiekėjo pareigą tartis dėl viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingos infrastruktūros naudojimo.

61Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp ieškovo ir apelianto sudarytas susitarimas dėl kompensacijos už Nuotekų tinklų naudojimą galiojo ir po to, kai apeliantas perleido nuosavybės teises į Nuotekų tinklus trečiajam asmeniui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra vienos iš būtinų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų – atsakovo praturtėjimo teisinio pagrindo nebuvimo. Nesant minėtos sąlygos, ieškovo reikalavimas priteisti iš apelianto 81 071,75 Lt kaip nepagrįstai ieškovo sąskaita sutaupytas lėšas negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas netinkamai aiškinant ir taikant materialines teisės normas lėmė tai, kad ginčas dėl šio ieškinio reikalavimo išspręstas neteisingai, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, skundžiamo teismo sprendimo atitinkama dalis, kuria patenkintas šis ieškovo reikalavimas, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 81 071,75 Lt negautų pajamų atmesti (CPK 330 str.).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63Apeliacinės instancijos teismui panaikinus dalį skundžiamo teismo sprendimo ir šioje dalyje bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto, o skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovui pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovo UAB „Agrovet“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikina.

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais,

Nutarė

65Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti.

66Panaikinti teismo sprendimo dalyje, kurioje atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinis bei priteista ieškovui akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ 125 749 Lt skola, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

67Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priteista 81 071,75 Lt negautų pajamų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.

68Panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priteista 10 136 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“, 4 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui pagal priešieškinį akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB „Klaipėdos rajono vandenys“ kreipėsi į teismą su... 6. Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė nuo 2011-08-31 iki 2011-12-31 atsakovui... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas atliko priešpriešinio... 8. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė priteisti... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovo AB... 11. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 12. Teismas nustatė, kad vykdant ieškovo rezoliuciją, uždėtą ant atsakovo... 13. Nustatęs, kad nuo 2011-08-31 iki 2011-12-31 atsakovas nemokėjo už suteiktas... 14. Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2009-07-08 iki 2011-12-31 negavo 81 071,75... 15. Atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 17. Atsakovas UAB „Agrovet“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m.... 18. 1. Teismo išvada, jog Nuotekų tinklų įsigijimo sutartis negalioja, nes... 19. 2. Teismas nesprendė dėl atsakovui priklausančio atlygio dydžio už... 20. 3. Aplinkybė, jog privatūs inžineriniai tinklai yra reikalingi viešajam... 21. 4. Teismas klaidingai nurodė, kad nėra duomenų apie kokius nors buvusius... 22. 5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009-04-17 raštu tarp šalių susiklostė... 23. 6. Ieškovui neginčijant atsakovo atlikto įskaitymo, nebuvo pagrindo... 24. 7. Jokie teisės aktai nenumato atsakovo pareigos informuoti ieškovą apie jam... 25. 8. Pagal tebegaliojančią tarp šalių sudarytą sutartį ieškovas mokėjo ir... 26. 9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, vandens tiekėjui... 27. Ieškovas AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovas pagal... 28. 1. Nuotekų tinklų nuosavybės klausimas nebuvo išspręstas iki 2008-11-27... 29. 2. Apeliantas neneigė, kad gavo iš ieškovo vandens tiekimo ir nuotekų... 30. 3. Santykiai dėl naudojimosi Nuotekų tinklais susiklostė dar iki to momento,... 31. 4. Atsakovo reikalavimas pareikštas 2009-04-17. Ieškovo rezoliucijoje... 32. 5. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad neinformuodamas ieškovo apie... 33. 6. Apeliantas tvirtina, kad atlyginimo galima reikalauti ir kitais GVTNTĮ... 34. 7. Apeliantas net nepaaiškino, kodėl savo reikalavimą dėl nepagrįsto... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 37. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 38. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 39. Dėl vandens tiekėjo prievolės atlyginti už privačių nuotekų tinklų... 40. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš apelianto 125 749 Lt... 41. Ginčas kilo dėl to, ar ieškovui atsirado prievolė atlyginti apeliantui už... 42. Sprendžiant šį ginčą, aktuali nuo 2007-01-01 įsigaliojusio Geriamojo... 43. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas... 44. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas 2009-04-17 raštu kreipėsi į... 45. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra... 46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 47. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas priešieškinio reikalavimus... 48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl... 49. Apeliantas išskiria du ieškovo nepagrįsto praturtėjimo atvejus dėl... 50. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl ieškovo nepagrįsto... 51. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka,... 52. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto... 53. Dėl skolos už suteiktas paslaugas... 54. Apeliantas neneigė, kad naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis pagal... 55. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui... 56. Dėl UAB „Agrovet“ nepagrįsto praturtėjimo... 57. Ieškovas prašė priteisti iš apelianto 81 071,75 Lt negautų pajamų, kurias... 58. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovo reikalavimą konstatavęs... 59. Kaip minėta, ginčo laikotarpiui aktuali GVTNTĮ 18 str. 2 d. nustatė, kad... 60. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė GVTNTĮ nuostatas,... 61. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp ieškovo ir apelianto... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 63. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus dalį skundžiamo teismo sprendimo... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti.... 66. Panaikinti teismo sprendimo dalyje, kurioje atmestas atsakovo uždarosios... 67. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui akcinei bendrovei... 68. Panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo uždarosios akcinės...