Byla 3K-3-287/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. G. ir V. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams D. G., V. G., Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir administracinio akto panaikinimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. K., A. G..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas klausimas dėl prisijungimo prie viešajam vandens tiekėjui nepriklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų be šių tinklų savininko sutikimo teisėtumo.

6Ieškovas V. R. yra inžinerinių tinklų – vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų, esančių Kretingos r., Kluonalių k. – savininkas. 2003 m. lapkričio 19 d. ieškovas sudarė su SP UAB „Kretingos vandenys“ vandens ir nuotekų tinklų tiesimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, pagal kurią jis finansavo nurodytų inžinerinių tinklų tiesimą.

7Atsakovė D. G. yra žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo savininkė, sklypą ji įsigijo iš trečiojo asmens D. K., detaliuoju planu padalijus šiai priklausantį sklypą į du. 2007 m. kovo 27 d. UAB „Kretingos vandenys“ išdavė atsakovei D. G. technines sąlygas vandens tiekimui, lietaus vandens ir buitinių nuotekų nuvedimui. 2007 m. rugsėjo 20 d. atsakovei buvo išduotas statybos leidimas. 2007 metais atsakovės užsakymu buvo atliktas vandentiekio, buitinių ir lietaus vandens nuotekų tinklų prijungimo prie miesto magistralinių tinklų techninis projektas, pagal kurį iš atsakovės gyvenamojo namo vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai turi būti prijungti prie ieškovui V. R. priklausančių inžinerinių tinklų.

8Ieškovas nurodė, kad nėra leidęs atsakovei jungtis prie jam priklausančių inžinerinių tinklų, ji neturi teisės naudotis jais per D. K. tinklus, tai pažeidžia jo interesus; pabrėžė, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – STR 1.05.07:2002) reikalavimus, nes, projektuojant inžinerinius tinklus, savivaldybei turėjo būti pateikta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl prisijungimo prie ieškovui priklausančių tinklų.

9Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę D. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti vandentiekio įvadus, nutiestus iki ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų ir atjungti nuotekų šalinimo įvadą, įvestą į D. K. tinklą; panaikinti atsakovei D. G. išduotą statybos leidimą.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę D. G. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti vandentiekio įvadus, nutiestus iki ieškovui V. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų ir atjungti nuotekų šalinimo įvadą, prijungtą į D. K. tinklą, kuriuo nuotekos patenka į ieškovui V. R. priklausančius inžinerinius tinklus; davė atsakovei penkių mėnesių terminą reikiamai pertvarkyti statinio – vandentiekio, buitinių ir lietaus vandens nuotekų tinklų prijungimo inžinerinių tinklų – techninį projektą ir gauti naują leidimą statyti, atitinkantį statybą reglamentuojančius norminius aktus; neįvykdžius šių reikalavimų teismo nustatytu terminu, atsakovė įpareigota per du mėnesius išardyti statinį.

12Teismas nustatė, kad pagal techninį projektą atsakovės gyvenamojo namo vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo tinklai turi būti prijungti tiesiogiai į ieškovui priklausančius inžinerinius tinklus, tačiau jie prijungti į trečiojo asmens D. K. tinklą, per kurį nuotekos patenka į ieškovui priklausančius tinklus. Tokį atsakovės gyvenamojo namo nuotekų šalinimo tinklų prijungimą teismas vertino kaip pažeidimą, nes buvo prisijungta prie tinklų pažeidžiant projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas). Pažymėjęs, kad detaliuoju planu D. K. priklausantis žemės sklypas buvo padalytas į du atskirus žemės sklypus ir buvo suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas, teismas sprendė, kad atsakovai neįgijo pardavėjo teisių ir pareigų, tokias jie būtų įgiję, jeigu būtų pirkę visą žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai; konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais, dėl to ir buvo parengtas atsakovų gyvenamojo namo vandentiekio, buitinių ir lietaus vandens nuotekų tinklų prijungimo prie miesto magistralinių tinklų techninis projektas, kuriame numatytas tinklų prijungimas prie ieškovo tinklų. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnį statytojas turi teisę pasirinkti paslaugų tiekėją – inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją. Atsakovai pagal atskirą projektą pasirinko ieškovą kaip inžinerinių tinklų savininką. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Kretingos vandenys“ sutartį tiekėjas (trečiasis asmuo UAB „Kretingos vandenys“) turi teisę sudaryti sutartis su Dupulčių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojais dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Įsigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui, savivaldybė turėjo išpirkti iš ieškovo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą arba su ieškovu sudaryti įstatyme numatytas sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Ieškovo ir UAB „Kretingos vandenys“ 2003 m. lapkričio 19 d. sutartį teismas vertino ne kaip Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas galimas sudaryti sutartis, o kaip inžinerinių tinklų tiesimo sutartį. Ši sutartis buvo sudaryta iki nurodyto įstatymo priėmimo, jam įsigaliojus, savivaldybė privalėjo atlikti jame numatytas pareigas – išspręsti infrastruktūros nuosavybės ar naudojimosi tvarką ir sąlygas, tačiau šio įstatymo reikalavimo nevykdo. Teismas konstatavo, kad atsakovė neteisėtai, pažeisdama projektą, prisijungė prie D. K. tinklų ir neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiais inžineriniais tinklais.

13Nustatęs, kad ieškovas statybos leidimą susipažinti gavo 2010 m. rugsėjo 9 d., teismas sprendė, jog senaties terminas nepraleistas. Teismas pažymėjo, kad pagal statybos leidimo atsakovei išdavimo metu galiojusio STR 1.05.07:2002 15 punktą atsakovė privalėjo pateikti statybos leidimą išduodančiai savivaldybei sutartį su inžinerinių tinklų savininku ar naudotoju, kurioje nurodoma inžinerinių tinklų, komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta. Teismas pripažino, kad atsakovė statybos leidimo išdavimo metu nepateikė išsamių duomenų savivaldybei, statybos leidimas tiesiogiai pažeidė ieškovo teises, todėl yra neteisėtas ir negaliojantis.

14Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė atsakovų apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

15Teisėjų kolegija atmetė atsakovų teiginius, grindžiamus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatomis bei Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-528 nustatytais servitutais, kad ieškovui priklausantys inžineriniai tinklai naudojami viešosioms paslaugoms tiekti, todėl jungimasis prie jų galimas ir be tinklų savininko sutikimo. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmiau išvardytų teisės aktų nuostatos netaikytinos, nes vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas UAB „Kretingos vandenys“ nėra ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų savininkas ar valdytojas, ginčo dėl jungimosi prie UAB „Kretingos vandenys“ priklausančių tinklų nėra. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje UAB „May Fair Investments“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. A822-89/2011, yra konstatavęs, jog, remiantis CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ta aplinkybė, kad inžineriniai tinklai neperduoti savivaldybės nuosavybėn, užkerta kelią pareiškėjui leisti prie jų prisijungti be tinklų savininkų sutikimo; 2011 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje UAB „May Fair Investments“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. A662-295/2011, teismas nurodė, kad atsakovas neturi jokių juridinių priemonių, išskyrus derybas (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus), kuriomis vadovaudamasis galėtų įpareigoti inžinerinių tinklų ir (ar) susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus leisti prisijungti prie jiems nuosavybės teise priklausančių tinklų ar komunikacijų. Nustačiusi, kad atsakovai nėra sudarę su UAB „Kretingos vandenys“ paslaugų teikimo sutarties, o ieškovas neteikia vandens tiekimo, buitinių ir lietaus vandens nuotekų šalinimo paslaugų, teisėjų kolegija atmetė atsakovų skundo teiginius, jog teismas turėjo pareigą užtikrinti jų, kaip vartotojų, interesų gynimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad buitinių nuotekų inžinerinių tinklų prijungimas prie trečiojo asmens D. K. tinklo yra neteisėtas ir pažeidžia ieškovo interesus; pažymėjo, kad netgi tuo atveju, jeigu tai būtų atlikta pagal techninį projektą, šios aplinkybės negalima būtų vertinti kaip eliminuojančios įtaką ieškovo teisėms ir pareigoms, nes intensyvesnis ieškovui priklausančių buitinių nuotekų inžinerinių tinklų naudojimas lemia didesnę jų amortizaciją, ir prisijungimas prie jų turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint ieškovo sutikimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje 702-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. A502-3867/2010; kt.). Teismas plačiau nevertino atsakovų teismui pateikto Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 5 d. rašto dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo užtikrinimo ir gyventojų prisijungimo, nes jame aplinkos viceministras aptaria trišalės sutarties sudarymą, geriamojo vandens tiekimo įmonės atsakomybę, prisijungimo prie vandens ir nuotekų tinklų kainos apskaičiavimą ir kitas aplinkybes, kurios šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovai D. G. ir V. G. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; ex officio pripažinti teisę neatlygintinai prisijungti prie vandentiekio, buitinių ir lietaus vandens nuotekų tinklų pagal L. T. 2007 m. parengtą techninį projektą (projekto vadovas A. G.). Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Dėl CPK 176, 177, 185, 197 straipsnių pažeidimo, esminės reikšmės bylai išspręsti turinčių įrodymų nevertinimo, oficialiųjų rašytinių įrodymų netinkamo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 5 d. rašto, kasatorių teigimu, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį. Įgaliotos valstybės institucijos pateiktas teisės aiškinimas yra oficialus ir teismas privalėjo juo remtis, nes Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta Aplinkos ministerijos kompetencija vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, t. y. raštas pateiktas neviršijant įgaliojimų; jis turi tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla, jame išaiškinta, kad, siekiant įgyvendinti gyventojų lūkesčius ir teisėtus interesus, savivaldybės ir jų kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės turi sudaryti gyventojams vienodas sąlygas prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų ir būti aprūpintiems saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančiomis paslaugomis, o paslaugų plėtros pareigos neturėtų būti deleguotos tretiesiems asmenims. Anot kasatorių, teisėjų kolegija, atmesdama skundo teiginius, kad ieškovui priklausantys inžineriniai tinklai naudojami viešosioms paslaugoms teikti, pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad viešasis vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį arba, jei rašytinė sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Ši sąvoka pagal nurodytą apibrėžtį yra suprantama tik taikant šio įstatymo ir jo lydimųjų aktų normas. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 1.1 ir 1.2 punktuose nustatyti naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kurios privalomos tiekėjui ir abonentui, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo bei valdomo turto nuosavybės formos. Šios teisės normos leidžia daryti išvadą, kad jungimasis prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų galimas ir be tų tinklų savininko sutikimo. Pažeidus sisteminio aiškinimo principą liko neįvertinta svarbi aplinkybė, kad UAB „Kretingos vandenys“ naudoja ieškovo infrastruktūrą pagal sutartį, kurios 3 punktu įsipareigojo pagal parengtą ir suderintą projektą organizuoti ir nutiesti bendro naudojimo tinklus nuo Melioratorių gatvės tinklų iki Dupulčių gyvenamųjų namų kvartalo, 4 punktu įgijo teisę pagal patvirtintas kainas nutiestais tinklais tiekti Dupulčių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams šaltą geriamą vandenį ir priimti į bendrovės tinklus buitines nuotekas, 5 punktu – teisę sudaryti sutartis, apskaityti ir rinkti mokesčius iš Dupulčių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų. Teisė visus tinklus prisijungti iš esamų tinklų nustatyta ir detaliojo plano sprendiniuose. Tai, kad nurodyta infrastruktūra skirta bendram naudojimui, patvirtina ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-528 nustatyti servitutai. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą privačioje žemėje administraciniu aktu servitutai galėjo būti nustatyti tik centralizuotos (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tiesimui bei naudojimui.

192. Dėl netinkamo energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatoriai nėra sudarę su UAB „Kretingos vandenys“ paslaugų teikimo sutarties, paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. UAB „Švenčionių energija“, bylos Nr. 3K-3-119/2006, kurioje nurodyta, kad CK 6.184 straipsnyje nenurodyta jokios konkrečios nei ofertos, nei pranešimo apie akceptavimą formos, todėl negali būti pagrindas išvadai, kad pagal CK 6.184 straipsnį viešoji sutartis konkliudentiniais veiksmais negali būti sudaryta. Tiek ofertos, tiek akcepto formai ir viešosios sutarties sudarymo atveju taikomos bendrosios ofertos ir akcepto formą reglamentuojančios CK 6.167–6.178 straipsnių nuostatos, kuriose nenustatyta jokios specialios ofertos ir akceptavimo veiksmų atlikimo formos. Svarbu, kad tai būtų pakankamai apibūdintas ir aiškiai išreikštas oferento ketinimas ir akceptanto sutikimas sudaryti sutartį. Tokį sutikimą sudaryti sutartį patvirtina techninių sąlygų vandens tiekimui ir kt. išdavimas. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Be to, ši sutartis laikytina ne tik viešąja, bet ir vartojimo, kuriai taikomos CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos. Dėl to energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laisvės principas ribojamas, nes sudaryti tokią sutartį juridiniam asmeniui (verslininkui) yra pareiga.

203. Dėl nepagrįsto statybos leidimo pripažinimo neteisėtu. Sisteminė Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 5 ir 6 dalių analizė leidžia padaryti išvadą, kad projektavimo sąlygų sąvadas turi būti derinamas tik su tokiais inžinerinių tinklų savininkais ar valdytojais, kurių teikiamomis paslaugomis statytojas (užsakovas) galės naudotis. Projektavimo sąlygų sąvadas buvo derinamas su UAB „Kretingos vandenys“, kurios paslaugomis kasatoriai ketina naudotis, todėl ir jokios teisinės prievolės derinti projektavimo sąlygų sąvado su inžinerinių tinklų savininku nebuvo.

21Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo D. K. prisideda prie kasacinio skundo.

22Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – kasaciniame skunde iškelti Statybos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

26Dėl prisijungimo prie privačiam asmeniui priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų

27Nagrinėjamoje byloje kasatorių vykdomos statybos teisėtumas kvestionuojamas tuo pagrindu, kad statybos leidimas išduotas nesant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, prie kurios pagal projektą turi būti prijungti kasatorės tinklai, savininko (ieškovo) sutikimo.

28Pagal ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu (nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį statybos leidimui gauti statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turėjo pateikti, be kitų dokumentų, statinio projektą. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį vienas privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų yra statinio projektavimo sąlygų sąvadas. Statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju sklypo detaliojo plano aiškinamajame rašte tik pažymėta, kad detaliojo plano sprendiniuose į suformuotą naują sklypą numatoma visus tinklus prisijungti iš esamų tinklų. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų laikytis. Statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jei būtina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis, kurioje nurodoma inžinerinių tinklų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą); ši sutartis pridedama prie statinio projekto. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Statybos techniniame reglamente STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“.

29Nagrinėjamos bylos atveju technines sąlygas vandens tiekimui, lietaus vandens ir buitinių nuotekų nuvedimui iš kasatorės D. G. statomo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos-urbanistikos skyriaus raštą dėl projektavimo sąlygų parengimo išdavė trečiasis asmuo UAB „Kretingos vandenys“, kuris nėra ginčo inžinerinių tinklų savininkas. UAB „Kretingos vandenys“ 2003 m. lapkričio 19 d. sudarė su ieškovu Vandens ir nuotekų tinklų tiesimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, kurią UAB „Kretingos vandenys“ pasirašė kaip tiekėjas, o ieškovas – kaip abonentas–investuotojas. Pagal šią sutartį ieškovo lėšomis buvo nutiesti bendro naudojimo inžineriniai tinklai, dėl jungimosi prie kurių kilo ginčas šioje byloje. Remiantis byloje esančiu Pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ieškovo inžineriniai tinklai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir nuosavybės teisė į juos įregistruota 2007 m. sausio 17 d. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nuosavybės teisė į ginčo infrastruktūrą nenuginčyta, toks klausimas nebuvo ir šios bylos nagrinėjimo dalykas, taigi teismai pagrįstai šioje byloje gynė viešame registre nurodyto infrastruktūros savininko teises.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 3 dalis). Iš aptariamo teisinio reglamentavimo išplaukia išvada, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto tikslo užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą siekiama valstybės įgaliotoms institucijoms vykdant šios veiklos valstybinį reguliavimą (nustatant reikalavimus vandens tiekimui, kontroliuojant paslaugų kainas ir kt.) bei savivaldybėms organizuojant viešąjį vandens tiekimą viešojo vandens tiekimo teritorijose.

31Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 6.3 papunktyje įtvirtinta vandens tiekėjo pareiga, o 10.1 papunktyje – abonentų (vartotojų) teisė prijungti naujų abonentų (vartotojų) geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pagal nurodytas teisės normas ši abonentų (vartotojų) teisė nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

32Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Avelana“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-3-135/2012).

33Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai ji reikalinga viešajam vandens tiekimui. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai, kurioje turi būti numatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka, jei tai nenumatyta Vyriausybės patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.

34Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnį viešojo vandens tiekimo teritorijas sudaro gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai siekiant, kad ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis; į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos šios gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai, kuriuose: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų; 2) yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių neturi galimybės būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą. Viešojo vandens tiekimo teritorijose vandenį tiekia viešieji vandens tiekėjai – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės, turinčio šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 20 punktas).

35UAB ,,Kretingos vandenys“ yra Kretingos rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir turinti teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą, teikti nuotekų tvarkymo paslaugą bei sudaryti tinklų eksploatacijos sutartis. Tai – vienintelis vandens tiekėjas savivaldybės teritorijoje, kurio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas pagal viešųjų vandens tiekėjų kainų priežiūrą reglamentuojančias įstatymo normas nustato Kretingos rajono savivaldybė bei prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (žr., pvz., VKEKK 2012 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. O3-72). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Kretingos vandenys“ statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, UAB ,,Kretingos vandenys“ faktiškai vykdant viešąjį vandens tiekimą, vien ta aplinkybė, kad jo, kaip viešojo vandens tiekėjo, statusas įstatymo nustatyta tvarka neįformintas, nėra lemiama sprendžiant byloje kilusį ginčą. Kadangi ginčo faktiniai santykiai įstatyme tiesiogiai nereglamentuoti, tai UAB ,,Kretingos vandenys“ pareigoms ir teisėms dėl ginčo infrastruktūros naudojimo įstatymo analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra“ nuostatos (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Avelana“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-3-135/2012).

36Nagrinėjamu atveju ieškovui priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra buvo pradėta statyti iki Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo, todėl šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytos trišalės ieškovo, savivaldybės ir UAB „Kretingos vandenys“ sutarties sudaryta nebuvo; dėl ginčo infrastruktūros naudojimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. UAB „Kretingos vandenys“ naudojasi ieškovui priklausančia infrastruktūra pagal 2003 m. lapkričio 19 d. sutartį, tačiau joje neaptartos reikšmingos nagrinėjamai bylai naujų vartotojų prisijungimo prie šios infrastruktūros sąlygos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naudojimasis ieškovui priklausančia infrastruktūra pagal sutartį, kurioje nenustatyta naujų vartotojų prisijungimo prie šios infrastruktūros sąlygos, savininkui neišreiškus savo valios dėl tokio prisijungimo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nauji vartotojai turi teisę jungtis prie šios infrastuktūros be savininko žinios; įstatymuose nenustatyta tokio savininko teisių ribojimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, naujų vartotojų prisijungimo prie Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros klausimas turi būti sprendžiamas sutartiniu pagrindu, o nepavykus susitarti – teismo tvarka, tačiau reikalavimo nustatyti tokias sąlygas nagrinėjamoje byloje nepareikšta.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas (16 punktas), kaip ir statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka statybos leidimo išdavimo metu buvo priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 13, 16 punktai (nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija)), nuo 2008 m. spalio 1 d. tai yra savarankiškos savivaldybių funkcijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 dalį už statinio projektavimo sąlygų parengimą nustatytais terminais ir jų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (naudotojai) ir institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Civilinio kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

38Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir atmestinais kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo Statybos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo aiškinimo ir taikymo. Taip pat atmestini skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 5 d. rašte, apie kurio netinkamą vertinimą teigiama kasaciniame skunde, nenurodyta kokių nors faktinių duomenų, turinčių reikšmės šiai bylai; jame išreiškiama ministerijos pozicija dėl geriamojo vandens tiekimo įmonių atsisakymo prijungti gyventojus prie jiems nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Be to, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriai nėra sudarę su UAB „Kretingos vandenys“ paslaugų teikimo sutarties. Kaip nurodyta kasaciniame skunde, pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Byloje, remiantis UAB „Kretingos vandenys“ raštais ir byloje dalyvaujančių asmenų, taip pat ir kasatorių, paaiškinimais, nustatyta, kad kasatorė D. G. nėra užbaigusi statybos, nesikreipė dėl sutarties sudarymo, o jos nutiesti vandentiekio ir nuotekų įvadai neprijungti prie veikiančių tinklų. Taigi byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad kasatoriai sudarę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „Kretingos vandenys“.

39Dėl statybos leidimo galiojimo

40Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai, procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse pasisakę dėl kasatorei išduoto statybos leidimo neteisėtumo, rezoliucinėse dalyse nepasisakė dėl šio leidimo galiojimo, bet įpareigojo kasatorę pertvarkyti techninį projektą ir gauti naują statybos leidimą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atitinkamai patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalis).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Kasaciniame teisme patirta 103,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš kasatorių į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistus, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir papildant ją tokiu sakiniu:

45„Pripažinti negaliojančiu D. G. (duomenys neskelbtini) išduotą statybos leidimą Nr. 307“.

46Priteisti iš D. G. (duomenys neskelbtini) 51,79 Lt (penkiasdešimt vieną litą 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

47Priteisti iš V. G. (duomenys neskelbtini) 51,79 Lt (penkiasdešimt vieną litą 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas klausimas dėl prisijungimo prie viešajam vandens tiekėjui... 6. Ieškovas V. R. yra inžinerinių tinklų – vandentiekio ir buitinių... 7. Atsakovė D. G. yra žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo... 8. Ieškovas nurodė, kad nėra leidęs atsakovei jungtis prie jam priklausančių... 9. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę D. G. per vieną mėnesį nuo teismo... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad pagal techninį projektą atsakovės gyvenamojo namo... 13. Nustatęs, kad ieškovas statybos leidimą susipažinti gavo 2010 m. rugsėjo 9... 14. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 15. Teisėjų kolegija atmetė atsakovų teiginius, grindžiamus Geriamojo vandens... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovai D. G. ir V. G. prašo panaikinti Kretingos rajono... 18. 1. Dėl CPK 176, 177, 185, 197 straipsnių pažeidimo, esminės reikšmės... 19. 2. Dėl netinkamo energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius... 20. 3. Dėl nepagrįsto statybos leidimo pripažinimo neteisėtu. Sisteminė... 21. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo D.... 22. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 26. Dėl prisijungimo prie privačiam asmeniui priklausančios geriamojo vandens... 27. Nagrinėjamoje byloje kasatorių vykdomos statybos teisėtumas kvestionuojamas... 28. Pagal ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu (nuo 2007 m. gegužės 19 d.... 29. Nagrinėjamos bylos atveju technines sąlygas vandens tiekimui, lietaus vandens... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad geriamojo vandens tiekimas ir... 31. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir... 32. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė... 33. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje... 34. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnį... 35. UAB ,,Kretingos vandenys“ yra Kretingos rajono savivaldybės kontroliuojama... 36. Nagrinėjamu atveju ieškovui priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų... 38. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta... 39. Dėl statybos leidimo galiojimo... 40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai,... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Kasaciniame teisme patirta 103,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 45. „Pripažinti negaliojančiu D. G. (duomenys neskelbtini) išduotą statybos... 46. Priteisti iš D. G. (duomenys neskelbtini) 51,79 Lt (penkiasdešimt vieną... 47. Priteisti iš V. G. (duomenys neskelbtini) 51,79 Lt (penkiasdešimt vieną... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...