Byla e2A-1243-614/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. D. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2550-545/2018 pagal ieškovo Č. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams V. D., T. S., Z. R., V. J., M. M., S. M., D. M., T. V., J. J., L. R., A. D. S., L. K., su trečiaisiais asmenimis Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius, VĮ Registrų centras, K. Ž., R. Ž., A. Ž., A. J., I. V., L. K. dėl žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu be bendrasavininkų sutikimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas Č. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti Č. Ž. teisę be bendraturčių sutikimo vykdyti 0,1211 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), ir 0,273 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbiami) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), pertvarkymą, sujungiant šiuos žemės sklypus į vieną bendrą 0,1484 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami).; 2) nustatyti, jog po 0,1211 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) ir 0,0273 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr(duomenys neskelbiami)) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), sujungimo, bendrą 0,1484 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdys, naudos ir disponuos tokiomis dalimis: A. D. S. asmeninės nuosavybės teise 126/1484, K. Ž. ir Č. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 131/1484, R. Ž. ir A. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 31/1484, Lietuvos Respublika nuosavybės teisė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teise 192/1484, L. R. asmeninės nuosavybės teise 31/1484, V. D. ir T. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teise 30/1484, J. J. nuosavybės teise 64/1484, D. M. nuosavybės teise 11/1484, S. M. nuosavybės teise 11/1484, M. M. nuosavybės teisė 11/1484, V. J. nuosavybės teise 32/1484, Z. R. nuosavybės teise 33/1484, L. K. nuosavybės teise 32/1484, T. V. nuosavybės teise 31/1484, Č. Ž. nuosavybės teise 445/1484 ir 273/1484; 3) įpareigoti 0,1484 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), bendraturčius per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Nekilnojamojo tūrio registro savo nuosavybės teises į šį žemės sklypą; 4) jei atsakovai per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįregistruos nuosavybės teisių 0,1484 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), suteikti teisę Č. Ž. kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras dėl atsakovų nuosavybės teisių į ginčo sklypą įregistravimo; 5) priteisti iš atsakovų ieškovui byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, kad šalys, kartu ir 546-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais bendrosios nuosavybės teisėmis valdo, naudoja ir disponuoja Nekilnojamojo turto registre įregistruotu (registro Nr. (duomenys neskelbiami)) 0,1211 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami) bei jame esantį garažą - 757,55 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)). Pagal 2013 m. balandžio 5 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-164 ieškovas įgijo šalia šio žemės sklypo esantį Nekilnojamojo turto registre įregistruotą (registro Nr. (duomenys neskelbiami)) 0,0273 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami). Remiantis minėta sutartimi ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo patvirtintu 2013 m. vasario 1 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami). pardavimo Č. Ž.“ (3.4 p.) ieškovas turėjo per 6 mėnesius nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, dėl 0,1211 ha ir 0,0273 ha žemės sklypų sujungimo į vieną bendrą 0,1484 ha ploto žemės sklypą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priimtu 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu „Dėl leidimo pradėti rengti žemėn sklypo (duomenys neskelbiami) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Nr. A30-2009“ pradėtas rengti 1500 kv. m ploto žemės sklypo planas, tikslu padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtu 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo Nr. 49SK-1913 (14.49.109.)“ 0,1211 ha ir 0,0273 ha žemės sklypai pertvarkyti sujungimo būdu ir patvirtinti naujo žemės sklypo kadastriniai duomenys. Naujai suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbiami)) adresu (duomenys neskelbiami). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informavo ieškovą 2015 m. lapkričio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo Nr. 49SFN-1322-(14.49.104.)“, kad Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. VILRS-2668 atsisakė įregistruoti naujai suformuotą žemės sklypą Valstybės nuosavybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teisę Nekilnojamojo turto registre, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi žemės sklypai sujungiami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai patvirtintą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi ieškovo iniciatyva ir lėšomis pradėtas detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, pertvarkant 0,1211 ha ir 0,0273 ha žemės sklypus juos sujungiant, negali būti baigtas dėl atsakovų atsisakymo be svarbios priežasties duoti sutikimą. Pažymėjo, kad sujungus žemės sklypus faktinė padėtis nepasikeis ir atsakovų interesai nenukentės, nes jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis atitenka naujai suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami).

83.

9Atsakovų V. D., T. S., Z. R., V. J., M. M., T. V., S. M., J. J., L. R., A. D. S., D. M. atstovas advokatas P. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas - 400 Eur advokato išlaidų atsakovės M. M. naudai. Pažymėjo, jog „Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692, 2.15 p. numatyta, kad: jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis, bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku). Remiantis šia įstatymo nuostata, įsiterpęs 0,0273 ha valstybinės žemės plotas turėtų būti parduodamas visiems žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), bendraturčiams, o ne tik ieškovui. Tačiau šiuo konkrečiu atveju įsiterpęs žemės sklypas buvo parduotas tik Č. Ž.. Tokiu būdu, buvo pažeistos atsakovų, kaip bendraturčių, teisės. Nurodė, kad nei apie 0,0273 ha sklypo projektavimą, formavimą, nei apie sklypų pertvarkymą sujungimo būdu, atsakovai, kaip bendraturčiai, nebuvo informuoti. Atsakovai nedavė sutikimo jiems priklausančio žemės sklypo padidinimui, todėl neturi pareigos pasirašyti ieškovui sutikimo dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio daikto padidinimo.

104.

11Atsakovas L. K. ir trečiasis asmuo L. K. pateikė teismui atsiliepimus į ieškinį, kuriais prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 49SK-1913-(14.49.109.), kuriuo žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) buvo pertvarkyti sujungimo būdu ir VĮ Registrų centre įregistruotas vienas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami), pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, kadangi buvo priimtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) bendraturčiams nesudarius notariškai patvirtintos sutarties dėl sklypų sujungimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nuo pat prašymo dėl 0,0273 ha žemės sklypo išpirkimo pateikimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui elgėsi nesąžiningai, kadangi nei apie šio sklypo projektavimą, nei apie sklypų pertvarkymą sujungimo būdu, atsakovai nebuvo informuoti. Nurodė, kad ieškovas įsigijo 0,0273 ha sklypą pažeisdamas kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) bendraturčių teisę įsigyti dalį šio sklypo ir taip, ignoruodamas kitus bendraturčius, siekė padidinti savo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje.

125.

13Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą 2015 m. lapkričio 4 d. kreipėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM įgaliotas asmuo H. Č. su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 0,1484 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį (duomenys neskelbiami), (toliau - 0,1484 ploto žemės sklypas) (suformuotą sujungus 0,1211 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), (toliau - 0,1211 ha ploto žemės sklypas) ir 0,0273 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau - 0,0273 ha ploto žemės sklypas) bei Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM valstybinės žemės patikėjimo teises į jį. Kartu su prašymu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vedėjo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 49SK-1913- (14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ 2011-09-08 parengtą 0,1484 ploto žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Vilniaus filialas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vedėjo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo pagrindu Registre 2015 m. lapkričio 11 d. įregistravo suformuotą sujungimo būdu 0,1484 ploto žemės sklypą, o 0,1211 ha ploto žemės sklypo ir 0,0273 ha ploto žemės sklypo registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami) nurodė, kad daiktai performuoti. Vilniaus filialas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. VILRS-2668 atsisakė Registre įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teisę į dalį 0,1484 ploto žemės sklypo, nes, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį (išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai) laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų), kuri Vilniaus filialui kartu su prašymu nebuvo pateikta. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 p., 84-1.1.1 p., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vedėjo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas patvirtina žemės sklypo suformavimo teisėtumą ir yra pagrindas Registre registruoti žemės sklypą, Registre minėto sprendimo pagrindu 2015 m. lapkričio 11 d. buvo įregistruotas 0,1484 ploto žemės sklypas. Tačiau performuoti 0,1211 ir 0,0273 ha ploto žemės sklypai nuosavybės teise priklauso daugiau nei vienam asmeniui, todėl asmuo, norintis Registre įregistruoti savo nuosavybės (patikėjimo) teisę į naujai suformuotą 0,1484 ha ploto žemės sklypą, Registro tvarkytojui turi pateikti notariškai patvirtintą visų performuotų 0,1211 ir 0,0273 ha ploto žemės sklypų savininkų susitarimą dėl jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu, kuriame turi būti nurodyta, kokiomis dalimis bendraturčiai susitaria nuosavybės teise valdyti naujai suformuotą 0,1484 ha ploto žemės sklypą (Žemės įstatymo 30 str. 3 d.). Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM tokio susitarimo Registro tvarkytojui nebuvo pateikusi, Vilniaus filialas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. VILRS-2668 atsisakė Registre įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teisę į dalį 0,1484 ha ploto žemės sklypo. Kadangi nagrinėjamu atveju yra kilęs nesutarimas dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas ieškinys, būtų pagrindas Registre registruoti bendraturčių nuosavybės teises į 0,1484 ha ploto žemės sklypą.

146.

15Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas Č. Ž. 2011 m. gegužės 21 d. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriuo prašė išsipirkti įsiterpusį žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1047 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir jo sprendinius, t. y. plotą — 0,1484 ha, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0273 ha sklypą prie 0,1211 ha privataus žemės sklypo bei apribojimus ir sąlygas. Vilniaus miesto skyrius 2013 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami) pardavimo Č. Ž.“ nusprendė parduoti Č. Ž. 0,0273 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį (duomenys neskelbiami) (toliau - Įsiterpęs žemės sklypas). Vilniaus miesto skyrius 2013 m. balandžio 5 d. su Č. Ž. sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavė Įsiterpusį žemės sklypą. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 49SK-1913-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ nusprendė pertvarkyti Žemės sklypą ir Įsiterpusį žemės sklypą sujungimo būdu ir patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Skaitmeninės kartografijos skyriaus inžinieriaus geodezininko A. Meidaus 2011 m. rugsėjo 8 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 49SFN-1322-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Č. Ž., kad VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti 0,1484 ha ploto žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, kadangi turi būti pateikta notariškai patvirtinta žemės sklypų sujungimo sutartis. Minėtame rašte Č. Ž. ir buvo pasiūlyta Vilniaus miesto skyriui pateikti notariškai patvirtintą žemės sklypų sujungimo sutartis. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto skyrius išreiškė savo neprieštaravimą dėl ginčo žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 49SK-1913-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ priėmimu. Akcentavo, kad minėtas sprendimas nėra nuginčytas teisme ir yra galiojantis.

167.

17Tretieji asmenys A. Ž. ir R. Ž. ir K. Ž. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

198.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

219.

22Teismas pažymėjo, kad valstybinė žemė - tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Žemės teisiniams santykiams reglamentuoti Lietuvos Respublikoje yra skirtas specialus įstatymas - Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs (LAT 2014-10-15 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-43 6/2014).

2310.

24Teismas sprendė, kad atsakovų atsisakymas pasirašyti notarinį susitarimą dėl ginčo žemės sklypų sujungimo neturi pakankamo motyvacinio pagrindo, grindžiamas tik teisės turėjimu, bet tokios suabsoliutinti negalima, kai teisė prieštarauja nustatytai tvarkai, teisiniam reglamentavimui, prieštarauja sandorių stabilumui, įtvirtintam civilinėje teisėje, kaip vienam iš pagrindinių principų, bei pažeidžia ieškovo, kaip pirkimo-pardavimo sandorio šalies, teisę įregistruoti turimą nuosavybę. Nurodė, kad, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypų sujungimas į vieną žemės sklypą pažeis bendraturčių interesus. Dėl minėtų argumentų ieškovui pripažintina teisę be žemės sklypo bendraturčių sutikimo vykdyti žemės sklypų pertvarkymą, juos sujungiant į vieną bendrą žemės sklypą bei teismui nustatant jo bendraturčių dalis pagal VĮ „Registrų centras“ turimus duomenis.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2611.

27Atsakovai V. D. ir M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

2811.1.

29Nurodo, kad netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, skundžiamą sprendimą priėmė išimtinai atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus argumentus ir visiškai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų.

3011.2.

31Nurodo, jog teismas visiškai suabsoliutino ieškovo teises, netinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes ir tokiu būdu grubiai pažeidžė atsakovų teises. Atsakovai niekada neketino sudaryti žemės sklypų sujungimo sutarties ir tai atitinka jų valią, o ieškovas siekia sujungti žemės sklypus siekdamas tik naudos sau. Ieškovas jau nuo pat prašymo dėl įsiterpusio žemės sklypo išpirkimo pateikimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui elgėsi nesąžiningai, nes jo siekis buvo ignoruojant kitus bendraturčius padidinti savo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje. Visi priimti administraciniai bei individualūs aktai, susiję su sklypų pertvarkymu atsakovams nebuvo žinomi - apie ginčo sklypų sujungimą jie sužinojo tik gavę Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro pareiškimą, kuriuo buvo siūloma pasirašyti susitarimą dėl žemės sklypų sujungimo.

3211.3.

33Pažymėjo, kad šalies valia ir sutarties laisvės principas yra vieni iš kertinių civilinės teisės principų, šalia tokių kaip šalių autonomija, subjektų lygiateisiškumas, nuosavybės neliečiamumas, sutarties laisvė, nesikišimas į privačius santykius, teisinis apibrėžtumas, proporcingumas ir teisėti lūkesčiai, neleistinumas piktnaudžiauti teise ir visokeriopa civilinių teisių teisminė gynyba, dispozityvumas, teisingumas, sąžiningumas, protingumas.

3411.4.

35Bylos nagrinėjimo atveju joks įstatymas nenumatė atsakovams pareigos sudaryti sandorio, taip pat nebuvo savanoriško jų įsipareigojimo sudaryti sutartį. Dėl to patenkindamas ieškinį teismas grubiai pažeidė aukščiau minėtą teisės normą, nes už šalį t. y. ieškovus nusprendė, kada su kuo ir kokiomis sąlygomis jiems sudaryti sutartį.

3611.5.

37Situacija nagrinėjamoje byloje bei ieškovo ieškinio reikalavimas praktiškai pažodžiui prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktui, numatančiam, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valia sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, t. y. ieškovas nuo pat 2016 m. liepos 27 d., kai atsakovus kvietė atvykti į notaro biurą reikalavo sujungti savo nuosavybę su ieškovu nuosavybe bei pateikė tokį ieškinį teismui reikalaudamas vardan savo asmeninių turtinių interesų, kad atsakovai prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su jo nuosavybe. Teisės normoje, kurioje kaip savo atsikirtimą šiam ieškiniui nurodė atsakovai (CK 4.93 str. 2 d.) nėra numatyta jokių išimčių, todėl teismas negalėjo jos aiškinti ir taikyti kitaip nei toje normoje nurodyta. Nurodydamas, kad minėtą normą galima suprasti visiškai kitaip nei joje nurodyta, teismas sukūrė pavojingą precedentą, jog bet kokia teisės norma gali būti aiškinama ne taip, kaip ją suformulavo įstatymo leidėjas, bet taip, kaip to nori teismas. Tokiu būdu kišamasi į įstatymų leidėjo kompetenciją, o civiliniu santykių dalyviai pasirinkdami savo elgesio variantą vadovaudamiesi galiojančia teise negali būti tikri, kad teismas toki elgesį laikys tinkamu.

3811.6.

39Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis numato, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinama sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Šiame kontekste laikytina, kad žemės sklypų sujungimas nėra įvykęs, nes nėra sudaryta notariškai tvirtinama sutartis, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie ZUM 2015-11-03 sprendimas Nr. 49SK-1913-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” nesukuria jokių materialinių teisinių pasekmių. Šio individualaus administracinio akto nepakanka tam, kad žemės sklypų sujungimą laikyti įvykusiu. Teismas nesant notariškai patvirtintos sutarties nuspręsdamas sukurti bendra nuosavybę, t. y. sujungdamas sklypus ne tokiu būdu kaip numatyta įstatyme, pažeidė aukščiau paminėta teisės normą. Tuo tarpu reikalavimo pripažinti sujungimo sutartį sudaryta ar kito reikalavimo dėl sujungimo sutarties ieškovas šioje byloje nereiškė.

4011.7.

41Nurodė, jog sklypų sujungimas susijęs su tam tikromis išlaidomis, t. y. notarinės sutarties pasirašymu, naujo sklypo registravimu VĮ Registrų centre. Tokios išlaidos atsakovams nėra priimtinos, tuo tarpu teismas patenkindamas ieškovo ieškinį ir įpareigodamas atsakovus registruoti savo nuosavybę iš naujo šias išlaidas atsakovams priskyrė. Vienas iš asmens sutarties laisvės principų suteikia šaliai teisę sudaryti sutartis su tais asmenimis, su kuriais jie pageidauja. Šiuo atveju ieškovas daugeliu atveju buvo nesąžiningas atsakovų atžvilgiu, ilgai slėpė faktą, jog perka įsiterpusį žemės sklypą todėl yra pateisinamas nenoras su tokiu asmeniu sujungti savo nuosavybę. Atsakovų manymu, šios priežastys yra pagrįstos ir pakankamos, kad atsakovus neversti sudaryti sutartį, kurios jis nenori su asmeniu su kuriuo tokios sutarties sudaryti nenori. Tačiau teismas pasielgė priešingai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

4212.

43Ieškovas Č. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

4412.1.

45Apeliantų teiginys, kad pirmos instancijos teismas pažeidė sutarties laisvės principą ir įpareigojo juos su ieškovu sudaryti sutartį, neatitinka tikrovės, kadangi teismas savo sprendimu suteikė ieškovui teisę be bendraturčių sutikimo vykdyti nurodytų žemės sklypų sujungimą. Teismas jokių prievolių atsakovams nesukūrė, sudaryti sutarties su ieškovu neįpareigojo.

4612.2.

47Nurodė, kad 0,1211 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik apeliantams, bet ir ieškovui bei kitiems atsakovams, kurie neprieštarauja žemės sklypų sujungimui. Apeliantų atsisakymas sujungti žemės sklypus pažeidžia ieškovo ir kitų bendraturčių teises, o apeliantai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių reikšmingų savo atsisakymo priežasčių.

4812.3.

49Žemės sklypas mums su atsakovais priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalys nėra atidalintos, taigi apeliantai neturi teisės savarankiškai savo nuožiūra disponuoti, naudotis ir valdyti bendrą turtą. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai turėtų pasiekti bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, šis ginčas gali būti išspręstas teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu atveju bendraturčiai gali įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.

5012.4.

51Sujungti žemės sklypus ieškovą įpareigojo 2013 m. balandžio 5 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kurią apeliantai bandė nuginčyti teisme, tačiau 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas jų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Be apeliantų sutikimo ieškovas negali tinkamai įgyvendinti šio įpareigojimo, tai iš esmės pažeidžia jo interesus, dėl to buvo priverstas kreiptis į teismą. Kita vertus, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad sklypų sujungimas apeliantams jokių neigiamų pasekmių neturės, faktinės situacijos nepakeis, jų turto nesumažins, taigi jų interesų nepažeis. Apeliantų atsisakymas yra remiamas vien noru pakenkti ieškovo interesams. Jų siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant ieškovo interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą teisingai išsprendė tarpusavio interesų suderinimo klausimą, savo sprendimu pasiekė interesų pusiausvyrą, ieškovo ir apeliantų interesus įvertino nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, tinkamai nustatė, kad ieškovo interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio atsakovų nuosavybės teisės pažeidimo.

5213.

53Atsakovai A. Ž., R. Ž. ir K. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą.

5414.

55Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5614.1.

57Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisimų santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

5814.2.

59Trečiojo asmens teigimu, teismas pagrįstai tenkino ieškinį, įvertinęs šalių pusiausvyros interesus, priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir kodėl būtent šie interesai turėtų būti ginami.

6014.3.

61Apeliaciniame skunde nurodytos nesutikimo priežastys nesukuria pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, Apeliantai taip ir neįrodė kokiu būdu ginčo žemės sklypų sujungimas pažeis jų interesus, dar kartą paminėtina, kad teisė nesutikti pasirašyti notarinį susitarimą dėl žemės sklypų sujungimo negali būti suabsoliutinta, kadangi kitu atveju būti neproporcingai būtų pažeisti ieškovo interesai.

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6315.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

6516.

66Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

6717.

68Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui Č. Ž., atsakovams ir tretiesiems asmenims daline nuosavybės teise priklauso 0,1211 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami) (toliau – Žemės sklypas A), bei jame esantis 757,55 kv. m bendro ploto garažas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – Pasatas A1), atitinkamomis dalimis (e. b. t. 1, l. 10-12, 13-23). 2013 m. balandžio 5 d. su ieškovu Č. Ž. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-(14.49.55)-164, pagal kurią atsakovui Č. Ž. buvo parduotas 0,0273 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – Žemės sklypas B) (e. b. t. 1, l. 24-25, 26-28). Minėtos sutarties 10 punktu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo patvirtintu 2013 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 (3.4 p.) (e. b. t. 1, l. 32-33) ieškovas įsipareigojo per 6 mėnesius nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos kreiptis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, dėl Žemės sklypo B bei Žemės sklypo A sujungimo į vieną bendrą 0,1484 ha ploto žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 49SK-1913-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami) pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė 0,1211 ha bei 0,0273 ha žemės sklypus sujungimo būdu ir patvirtino kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Skaitmeninės kartografijos skyriaus inžinieriaus geodezininko A. Meidaus 2011 m. rugsėjo 8 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nekilnojamojo turto registre pertvarkytam 0,1484 ha ploto žemės sklypui (toliau – Žemės sklypas C) suteiktas naujas kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) (e. b. t. 1, l. 40-41). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 25 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo Nr. 49SFN-1322-(14.49.104.)“ informavo ieškovą, kad Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. VILRS-2668 atsisakė įregistruoti Žemės sklypą C Valstybės nuosavybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teisę Nekilnojamojo turto registre, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi žemės sklypai sujungiami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai patvirtintą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų (e. b. t. 1, l 42). Pažymėjo, kad Žemės sklypas C priklauso ne vienam asmeniui, todėl ieškovas turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus mieste skyriui notariškai patvirtintą žemės sklypų sujungimo sutartį. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 49SFN-1322-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Č. Ž., kad VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti 0,1484 ha ploto žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, kadangi turi būti pateikta notariškai patvirtinta žemės sklypų sujungimo sutartis. Minėtame rašte Č. Ž. ir buvo pasiūlyta Vilniaus miesto skyriui pateikti notariškai patvirtintą žemės sklypų sujungimo sutartį. Atsakovai (žemės sklypo bendraturčiai) nesutiko pasirašyti žemės sklypų sujungimo sutarties (e. b. t. 1, l. 47) ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti 2013 m. vasario 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 ir pripažinti negaliojančia 2013 m. balandžio 5 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55)-164, pagal kurią atsakovui Č. Ž. buvo parduotas 0,0273 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10716-872/2017 ieškinys dėl 2013 m. vasario 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-145 panaikinimo ir 2013 m. balandžio 5 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 49SU-(14.49.55)-164 pripažinimo negaliojančia ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos tesimo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-622-262/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistu.

6918.

70Ieškovas nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ieškovo iniciatyva ir lėšomis pradėtas detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, pertvarkant Žemės sklypą A ir Žemės sklypą B juos sujungiant, negali būti baigtas dėl atsakovų atsisakymo be svarbios priežasties duoti sutikimą. Pažymėjo, kad sujungus žemės sklypus faktinė padėtis nepasikeis ir atsakovų interesai nenukentės, nes Žemės sklypas C jiems atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis.

71Dėl bendraturčio teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline nuosavybe

7219.

73Šiuolaikinės teisės sampratos turinį atskleidžia subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Kiekviena subjektinė teisė turi socialinę vertę tiek, kiek ją galima įgyvendinti, kiek galima tenkinti teisės subjekto materialinius ir dvasinius poreikius. Civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo institutas civilinėje teisėje nustato būdus ir priemones, kaip įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas. Šiuo institutu civilinėje teisėje įtvirtintos materialiosios teisės normos veikia, juo yra ginamos.

7420.

75Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nagrinėjamoje byloje šalys yra žemės sklypo bendraturtės. Esant tokiai situacijai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojmasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

7621.

77Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.

7822.

79Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nenurodė ir neįrodė kokiu būdu ginčo žemės sklypų sujungimas pažeis jų interesus. Apeliantai nesutinka, kad ieškovui priklausantis 0,0273 ha žemės sklypas būtų sujungtas su ieškovui ir kitiems bendraturčiams, tame tarpe ir apeliantams, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 0,1211 ha žemės sklypu, nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nurodoma, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Taip pat nurodė, kad sklypų sujungimas susijęs su tam tikromis išlaidomis, t. y. notarinės sutarties pasirašymu, naujo sklypo įregistravimu VĮ Registrų centre, kurios atsakovams nėra priimtinos. Daugiau jokių nesutikimo priežasčių apeliantai nenurodė ir neįrodinėjo. Tuo tarpu atsakovų atsisakymas pritarti žemės sklypų sujungimui, trukdo ieškovui įvykdyti 2013 m. balandžio 5 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55)-164, pagal kurią atsakovui Č. Ž. buvo parduotas 0,0273 ha ploto žemės sklypas, prisiimtus įsipareigojimus.

8023.

81Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs teisinį reglamentavimą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo normas, skirtas žemės teisiniams santykiams reguliuoti bei ypatingą šių teisinių santykių objektą – valstybinę žemę, jo svarbą visuomenės interesų kontekste, atkreipdamas dėmesį į kiekvienos sutarties šalies privalomus elgesio standartus, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose, pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovų atsisakymas pasirašyti notarinį susitarimą dėl ginčo žemės sklypų sujungimo neturi pakankamo motyvacinio pagrindo, grindžiamas tik teisės turėjimu, bet tokios teisės suabsuliutinti negalima, kai teisė prieštarauja nustatytai tvarkai, teisiniam reglamentavimui ir pažeidžia ieškovo kaip pirkimo-pardavimo sandorio šalies teisę įregistruoti nuosavybę.

8224.

83Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas.

8425.

85Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

86Dėl bylinėjimosi išlaidų

871.

88Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

892.

90Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyto dydžio išlaidos pagrįstos pinigų paėmimo kvitu LAT Nr. 734240, išlaidų dydis neviršija ir nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti.

913.

92Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 500 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

93Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

94Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

95Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. D., asmens kodas ( - ) ir M. M., asmens kodas ( - ) 500 Eur (po 250 Eur iš kiekvieno atsakovo) ieškovui Č. Ž., asmens kodas ( - ) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas Č. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti Č. Ž.... 6. 2.... 7. Nurodė, kad šalys, kartu ir 546-osios Garažų statybos ir eksploatavimo... 8. 3.... 9. Atsakovų V. D., T. S., Z. R., V. J., M. M., T. V., S. M., J. J., L. R., A. D.... 10. 4.... 11. Atsakovas L. K. ir trečiasis asmuo L. K. pateikė teismui atsiliepimus į... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą... 14. 6.... 15. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos... 16. 7.... 17. Tretieji asmenys A. Ž. ir R. Ž. ir K. Ž. pateikė atsiliepimus į ieškinį,... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 8.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo... 21. 9.... 22. Teismas pažymėjo, kad valstybinė žemė - tai ypatingas civilinių teisinių... 23. 10.... 24. Teismas sprendė, kad atsakovų atsisakymas pasirašyti notarinį susitarimą... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 26. 11.... 27. Atsakovai V. D. ir M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 28. 11.1.... 29. Nurodo, kad netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, skundžiamą... 30. 11.2.... 31. Nurodo, jog teismas visiškai suabsoliutino ieškovo teises, netinkamai vertino... 32. 11.3.... 33. Pažymėjo, kad šalies valia ir sutarties laisvės principas yra vieni iš... 34. 11.4.... 35. Bylos nagrinėjimo atveju joks įstatymas nenumatė atsakovams pareigos... 36. 11.5.... 37. Situacija nagrinėjamoje byloje bei ieškovo ieškinio reikalavimas praktiškai... 38. 11.6.... 39. Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis numato, kad žemės sklypai sujungiami,... 40. 11.7.... 41. Nurodė, jog sklypų sujungimas susijęs su tam tikromis išlaidomis, t. y.... 42. 12.... 43. Ieškovas Č. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti,... 44. 12.1.... 45. Apeliantų teiginys, kad pirmos instancijos teismas pažeidė sutarties... 46. 12.2.... 47. Nurodė, kad 0,1211 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės... 48. 12.3.... 49. Žemės sklypas mums su atsakovais priklauso bendrosios dalinės nuosavybės... 50. 12.4.... 51. Sujungti žemės sklypus ieškovą įpareigojo 2013 m. balandžio 5 d.... 52. 13.... 53. Atsakovai A. Ž., R. Ž. ir K. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 54. 14.... 55. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 56. 14.1.... 57. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis... 58. 14.2.... 59. Trečiojo asmens teigimu, teismas pagrįstai tenkino ieškinį, įvertinęs... 60. 14.3.... 61. Apeliaciniame skunde nurodytos nesutikimo priežastys nesukuria pagrindo... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 15.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 16.... 66. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių... 67. 17.... 68. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui Č. Ž., atsakovams ir tretiesiems... 69. 18.... 70. Ieškovas nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo... 71. Dėl bendraturčio teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja... 72. 19.... 73. Šiuolaikinės teisės sampratos turinį atskleidžia subjektinių teisių ir... 74. 20.... 75. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 76. 21.... 77. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą... 78. 22.... 79. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nenurodė ir neįrodė kokiu būdu... 80. 23.... 81. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos... 82. 24.... 83. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 84. 25.... 85. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 87. 1.... 88. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams nėra atlyginamos jų patirtos... 89. 2.... 90. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur... 91. 3.... 92. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis... 93. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 94. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti... 95. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. D., asmens kodas ( - ) ir M. M.,...