Byla 2S-846-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Andžej Maciejevski,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams K.P. ir R.F. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų K.P. ir R.F. 1046,55 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2010-01-29 nurodyti atsakovo K.P. gyvenamosios vietos adresą ar darbo vietą, ar pateikti oficialius duomenis apie paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

7Teismas konstatavo, kad ieškovas atsakovo K.P. adreso nepatikslino, nenurodė ir nepateikė įrodymų apie jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, jog ieškovas nepašalino 2010-01-09 nutartyje nurodytų trūkumų, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

8Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas nei ieškovo pateiktų Gyventojų registro tarnybos prie VRM duomenų bazės išrašų, nei prašymų, 2010-01-08 nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovas, vykdydamas minėtą įpareigojimą, dar kartą pateikė teismui Gyventojų registro tarnybos prie VRM duomenų bazės išrašą apie atsakovo K.P. deklaruotą gyvenamąją vietą (nurodyta, kad 2009-12-21 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ( - )), bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašą apie jo darbovietę. Be to, apeliantas informavo teismą, kad kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ar duomenų apie jo darbovietę neturi. Taigi priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, ji ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdamas nustatyti K.P. gyvenamąją vietą, tačiau jam nepavyko. Ieškovo teigimu, paskutiniai žinomi duomenys apie atsakovo gyvenamąją vietą leidžia daryti išvadą, jog jis šiuo metu yra apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsižvelgiant į tai, ieškovas dar kartą paprašė teismo remiantis CPK 130 str. nustatyta tvarka leisti procesinius dokumentus įteikti K.P. viešo paskelbimo būdu. Nurodo, jog būtent šiuo atveju teismas turėjo leisti ieškovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, o ne laikyti ieškinį nepaduotu.

10Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

13Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

14Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotus ir grąžindamas ieškinį ieškovui, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė civilinio proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Bendrieji dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai yra įtvirtinti CPK 111 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta.

16Pažymėtina, jog atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus.

17Procesinių dokumentų įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą (CPK 117 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ v. UAB „ Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-183/2007).

18CPK 123 straipsnyje yra įtvirtina bendroji procesinių dokumentų įteikimo taisyklė, pagal kurią visi fiziniam asmeniui adresuoti procesiniai dokumentai turi būti įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje. Duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau LAT yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003).

19Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka (b.l. 2-3). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nurodė, kad atsakovas K.P. apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybė ir pateikė Gyventojų registro tarnybos išrašą apie K.P. (b.l. 24). Pirmosios instancijos teismas, sprendęs ieškinio priėmimo klausimą vertino, ar pateiktas ieškovo procesinis dokumentas atitinka CPK 111 ir 135 straipsnyje nustatytus ieškiniui keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 08 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo K.P. gyvenamosios vietos adresą arba nurodyti atsakovo darbo vietą, ar pateikti oficialius duomenis apie paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (b.l. 28). Ieškovas, vykdydamas minėtą įpareigojimą, dar kartą pateikė teismui Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės išrašą apie atsakovo K.P. deklaruotą gyvenamąją vietą (nurodyta, kad 2009-12-21 K.P. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ( - )) (b.l. 32), bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašą apie jo darbovietę (nurodyta, kad darbovietė nuo 2007-09-17 iki 2008-10-14 buvo UAB „Aitvaro palėpė“, ADRESAS – ( - )) (b.l. 31). Be to, ieškovas informavo, kad kitų duomenų apie atsakovo K.P. gyvenamąją vietą ar duomenų apie atsakovo darbovietę neturi. Ieškovas taip pat prašė teismo vadovaujantis CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka leisti procesinius dokumentus įteikti K.P. viešo paskelbimo būdu (b.l. 30). Tačiau pirmosios instancijos teismas 2010-01-28 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (b.l. 35).

20Pastebėtina, jog apeliantas teismui taip pat pateikė VĮ Registro centro pažymą, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis, K.P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo ir neturi (b.l. 40).

21Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas ėmėsi visų galimų priemonių K.P. gyvenamajai ar darbo vietai nustatyti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius nesėkmingus mėginimus sužinoti atsakovo gyvenamosios vietos arba darbo vietos adresą. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas neįvykdė įpareigojimų pašalinti ieškinio trūkumus, šios išvados išsamiau neargumentuodamas, pažeidė tiek CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus nutarties turiniui, tiek 137 straipsnio 3 dalies reikalavimus nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

22Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovams gali būti įteikti ne vien tik atsakovų gyvenamosios vietos adresu, bet ir kitais CPK nustatytais būdais, iš kurių vienas – viešo paskelbimo būdas (CPK 130 str.). Būtent teismas, remdamasis savo diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Ieškovas, vykdydamas teismo nurodymą pašalinti ieškinio trūkumus, prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau teismas dėl šio prašymo apskritai nepasisakė.

23Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

24Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad vienas esminių principų Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Teismas laikė nepateisinamais tokius teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejus, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, o dėl to teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu v. Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga v. Latvija).

25Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu teismas ieškovo paduotą ieškinį laikė nepriimtinu, buvo grindžiami ne tik formaliais, bet ir neatitinkančiais įstatymo nuostatų reikalavimais, taip užkirsdami kelią realiai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, todėl skundžiama nutartis naikintina (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 d.)

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 331 str., 334- 339 str.

Nutarė

27Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo... 7. Teismas konstatavo, kad ieškovas atsakovo K.P. adreso nepatikslino, nenurodė... 8. Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių... 9. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas nei ieškovo... 10. Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.... 11. Atskirasis skundas tenkintinas. ... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus... 15. Bendrieji dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir... 16. Pažymėtina, jog atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai... 17. Procesinių dokumentų įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai... 18. CPK 123 straipsnyje yra įtvirtina bendroji procesinių dokumentų įteikimo... 19. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas LR Transporto priemonių... 20. Pastebėtina, jog apeliantas teismui taip pat pateikė VĮ Registro centro... 21. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos... 22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog... 23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo... 24. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad vienas... 25. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir...