Byla 2A-486-590/2014
Dėl nuostolių ir neteisėtai išmokėtų sumų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Henricho Jaglinskio,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „FLAKT“ ir atsakovo A. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „FLAKT“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nuostolių ir neteisėtai išmokėtų sumų priteisimo.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas UAB „FLAKT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovo naudai 50 704,20 Lt nuostolių bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-11 sudarius darbo sutartį, atsakovas buvo priimtas į UAB „FLAKT“ generalinio direktoriaus pareigas. Per darbo laikotarpį atsakovas pagal 2009-12-30 įsakymą Nr. K-133 išsimokėjo sau 19 360 Lt (neįskaitant mokesčių) premiją už 2008 metus, o pagal 2010-04-14 įsakymą – 3 159,31 Lt (neįskaitant mokesčių). Nurodyti įsakymai nebuvo priimti valdybos ir nepasirašyti nei vieno iš jos narių, todėl atsakovas be teisėto pagrindo išsimokėjo sau 22 519,31 Lt (neįskaitant mokesčių) dydžio premijas. Pabrėžė, jog ieškovas patyrė papildomai 6 999 Lt nuostolių dėl priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių SoDrai ir garantiniam fondui. Pažymėjo, jog atsakovas 2010 metais premijas už 2008 metus išmokėjo ir kitiems darbuotojams – G. J. bei V. I., nors 2008 metais ieškovo pelnas siekė tik 22 477 Lt, o paskirstytinas pelnas buvo neigiamas; ieškovas turėjo 1 484 918 Lt nuostolį, todėl jokia pelno dalis negalėjo būti skirta premijoms, tuo labiau, kad 2009 metais ieškovas patyrė 1 110 658 Lt dydžio nuostolį. Be to, dėl sunkios ieškovo finansinės padėties atsakovui bei kitiems darbuotojams 2009-2010 metais buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, todėl atsakovas žinojo, jog premijų išmokėjimas pažeidžia ieškovo ir jo akcininkų interesus ir yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 11 punkto, 6 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 bei 6.248 straipsnių normomis, DK 255 straipsnio norma, Darbo sutarties 10.1. bei 10.3. punkto nuostatomis. Pažymėjo, kad netgi tuo atveju, jeigu ieškovas būtų turėjęs pelno, kurį būtų galėjęs skirti premijoms išmokėti, ieškovas nebūtų galėjęs skirti daugiau nei 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, t. y. ne daugiau kaip 4 495,40 Lt. Nurodė, kad dėl bendrai atsakovo išsimokėtų bei kitiems darbuotojams išmokėtų premijų ieškovui 2010 metais buvo padarytas 50 704,20 Lt nuostolis. Atsižvelgiant į tai, kad tokie veiksmai buvo padaryti tyčia, atsakovo atsakomybei neturėtų būti taikomos ribos, kaip tai numato DK 225 straipsnio 1 punktas.

6Atsakovas A. Ž. atsiliepimu prašė ieškovo UAB „FLAKT“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis UAB „FLAKT“ įstatų 58 punktu, bendrovės vadovas, be kitų jam priskirtų funkcijų, skatina darbuotojus, todėl jis turėjo teisę skirti jiems premijas. Nurodė, kad UAB „FLAKT“ įstatų 43 punktas numatė, kad ieškovo valdyba, be kitų jai priskirtinų funkcijų, skatina bendrovės vadovą. Paaiškino, jog iš ieškovo valdybos nario V. M. 2009-04-24 buvo gautas elektroninis laiškas, adresuotas atsakovui, FLAKT korporacijos finansų kontrolierei Baltijos šalims V. D., bei kitam ieškovo valdybos nariui, kuriame patvirtinama, kad atsakovo metinė premija yra 28 procentai metinio atlyginimo, o atsakovo pavaldžių darbuotojų darbo metinės premijos negali viršyti 20 procentų metinio atlyginimo. Nurodė, jog iš ieškovo valdybos nario V. M. 2009-05-13 buvo gautas dar vienas elektroninis laiškas, adresuotas atsakovui bei finansų kontrolierei V. D., kuriame valdybos narys teiravosi, ar atsakovas pateikė reikalingus duomenis premijų išmokėjimui, ir koks yra išmokėjimų grafikas. Tai įrodo, kad ieškovas aiškiai išreiškė valią, kad premijos turi būti išmokėtos tiek atsakovui, tiek darbuotojams G. J. bei V. I.. Pažymėjo, jog atsakovas ieškovo valdybos nariams elektroniniu paštu 2009-09-23 nusiuntė ketinamų išmokėti premijų atsakovui, G. J., V. I. ir D. J. paskaičiavimus, o ieškovo valdybos nariui V. M. elektroniniu paštu 2009-12-31 nusiuntė įsakymų dėl premijų išmokėjimo projektus. Taigi, ieškovas buvo informuotas dėl premijų mokėjimo, prieštaravimų nereiškė. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-06-04 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-2040-560/2012 konstatavo, jog neįtikinama, kad UAB „FLAKT“ valdyba, vykdydama įmonės finansinę kontrolę, pajamų ir išlaidų kontrolę, nežinojo apie atsakovui išmokėtas premijas. Be to, teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog būtent atsakovui tenka pareiga surinkti parašus ant raštiškų valdybos narių sprendimų bei paruošti kitus valdybos sprendimų įgyvendinimui susijusius dokumentus. Minėtoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, todėl nurodytame sprendime konstatuotos aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Pažymėjo, jog visi ginčo mokėjimai buvo atlikti valdymo organų sprendimų pagrindu: 2010-04-14 ieškovo gen. direktoriaus įsakymu Nr. K-115 atsakovui buvo patvirtinta 3 159,31 Lt (neįskaitant mokesčių) premija; 2009-12-30 ieškovo valdybos pirmininko įsakymu Nr. K-113 atsakovui buvo patvirtinta 19 360 Lt (neįskaitant mokesčių) premija; 2009-12-30 gen. direktoriaus įsakymu Nr. K-114 ieškovo darbuotojai G. J. buvo patvirtinta 7 073,92 Lt premija; 2009-12-30 gen. direktoriaus įsakymu Nr. K-112 ieškovo darbuotojai V. I. buvo patvirtinta 9 088,64 Lt (neįskaitant mokesčių) premija. Nei vieno iš minėtų įsakymų neprašoma pripažinti negaliojančiu, o nenuginčijus jų teisėtumo, ieškinys negali būti tenkinamas. Be to, toks reikalavimas negalėtų būtų tenkinamas dėl praleisto CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi ieškovas apie minėtus įsakymus žinojo nuo pat jų priėmimo momento, gavęs atsakovo 2009-12-31 elektroninį laišką. Nurodė, kad jam išmokėtos premijos yra darbo užmokesčiui prilygintos išmokos, todėl patenka į CK 6.241 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, todėl ieškovui neįrodinėjant sąskaitybos klaidos, įvertinat, jog premijų išmokėjimas buvo derinamas su valdybos nariais, jiems pateikiant išmokų apskaičiavimus, įsakymų projektus, valdybos nariams bei ieškovo akcininkams žinant apie išmokėtas premijas nuo pat įsakymų priėmimo momento ir nereiškiant pretenzijų, ieškinys negali būti tenkinamas. Be to, jo atsakomybės klausimas turėtų būti spręstinas pagal DK teisės normas ir taikytina ribota materialinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (27 720 Lt).

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. Ž. 4 141,22 Lt, 124,28 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „FLAKT“ naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs elektroninio susirašinėjimo turinį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ne tik privalėjo kontroliuoti bendrovės finansinę veiklą, jos rezultatus, pajamas ir išlaidų sąmatas, bet ir turėjo galimybę, sprendė, jog apie premijų išmokėjimą atsakovui už 2008 m. žinojo, o tai, kad anksčiau neginčijo jų išmokėjimo, įrodo, kad buvo sutikimas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas, teikdamas duomenis dėl skirtinų premijų dydžio už 2008 m. ir jas išmokėdamas, veikė pagal bendrovėje tuo metu esančią tvarką, bendradarbiaudamas su valdybos nariais ir kontroliere, todėl teisėtai. Teismas pažymėjo, jog UAB „FLAKT“ generalinio direktoriaus 2009-12-30 įsakymas Nr. K-114 „D. G. J. premijos“ ir 2009-12-30 įsakymas Nr. K-112 „D. V. I. premijos“ nenuginčyti. Teismas nurodė, kad ieškovas, neginčydamas sprendimų išmokėti premijų už 2008 m., faktiniais veiksmais patvirtino, jog jie nėra iš esmės pažeidžiantys jo interesus, todėl sprendė, kad šio teisminio proceso metu kilęs ginčas dėl pelno skaičiavimo ypatumų nesudaro pagrindo daryti išvados, kad dėl atsakovo atliktų veiksmų jam kiltų civilinė atsakomybė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, priimdamas 2010-04-14 įsakymą Nr. K-115, pažeidė teisės aktus, todėl konstatavo, kad atsakovas neveikė atsakingai ir pareigingai priimdamas įsakymą, nesant tam teisėto pagrindo, tuo padarė ieškovui žalą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog nebuvo pagrindo išmokėti 3 159,31 Lt premiją atsakovui. Be to, ieškovo turtas sumažėjo 981,91 Lt, atsakovui padarius žalą dėl neteisėtos veikos, t. y. priimant 2010-04-14 įsakymą Nr. K-115, dėl ko bendrovė turėjo sumokėti mokesčius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies, bei vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.248, 6.249 straipsniais, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 4 141,22 Lt.

8Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „FLAKT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimą. Nurodo, kad vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, valdyba skatina bendrovės vadovą. Teismo posėdžio metu atsakovas pats pripažino, kad jokio valdybos sprendimo dėl premijų jam išmokėjimo, įskaitant už 2008 metus, nebuvo. Faktas, kad valdybos nariai žinojo apie atsakovo norus ir pageidavimus nėra pagrindas laikyti, kad šiuo klausimu buvo priimtas valdybos sprendimas. Pažymi, jog atsakovas valdybai ir kitiems asmenims nurodė visiškai neteisingus duomenis apie bendrovės veiklos rezultatus 2008 metais. Atsakovas neginčijo ir 2009-09-23 žinutėje nurodė, kad ieškovo EBITDA buvo 63,9 tūkstančiai EUR, t. y. 220 633,92 Lt suma. Ieškovas pateikė teismui oficialią finansinę atskaitomybę, kurią pats atsakovas pateikė juridinių asmenų registrui, pagal kurią bendrovės pelnas prieš nuostolius tesiekė 22 477 Lt sumą, t. y. buvo 10 kartų mažesnis, nei atsakovas nurodė valdybos nariams ir kitiems atsakingiems asmenims. Netgi tuo atveju, jeigu būtų daroma prielaida, kad užtenka valdybos narių žinojimo apie vadovo norą išmokėti premiją (o ne sprendimo), visi valdybos nariai žinojo apie visai kitokio dydžio bendrovės rezultatus nei jie buvo faktiniai. Ši paaiškėjusi aplinkybė buvo esminė ir teismas privalėjo ją išsiaiškinti. Ši aplinkybė yra esminė ir sprendžiant dėl premijų išmokėjimo darbuotojams, nes būtent nurodydamas klaidingą informaciją, atsakovas priėmė sprendimą dėl premijų išmokėjimo. Tokiu būdu, iš esmės buvo pažeisti bendrovės interesai. Pažymi, jog ieškovui buvo žinoma, kad bendrovės pelnas 2008 m. sudarė tik 22 477 Lt sumą, o įvertinus ankstesnių metų 1 507 395 Lt nuostolį, paskirstytinas pelnas buvo neigiamas. Atitinkamai 2008 m. jokia pelno dalis nebuvo ir negalėjo būti skirta darbuotojų premijoms. Netgi tuo atveju, jeigu ieškovas būtų turėjęs pelno, kurį būtų galėjęs skirti premijoms išmokėti, ieškovas nebūtų galėjęs skirti daugiau nei 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, t. y. ne daugiau kaip 4 495,40 Lt.

9Atsakovas A. Ž. atsiliepimu į ieškovo UAB „FLAKT“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovui būtų buvę nurodyta nemokėti premijų sau ir darbuotojams, dėl, kaip nurodo ieškovas, prastos įmonės finansinės padėties. 2009-04-24 el. laišku, ieškovo valdybos pirmininkas V. M. nurodė finansų kontrolierei V. D. prižiūrėti premijų išmokėjimą. 2009-05-13 V. M. el. laišku V. D. buvo pakartotinai paprašyta patikrinti duomenis dėl premijų išmokėjimo ir juos patvirtinti. 2009-12-23 V. M. el. laišku nurodė atlikti premijų išmokėjimą pinigams patekus į sąskaitą. Jei ieškovui, kaip jis pats teigia, nebuvo žinoma apie premijų išmokėjimo faktą, jei toks išmokėjimas pažeidžia ieškovo interesus, tuomet neaišku, kodėl į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovui būtų nurodyta nemokėti premijų, kad finansų kontrolierė V. D. būtų reagavusi į minėtus el. laiškus, atsakiusi V. M. ir atsakovui, jog premijų išmokėjimas negalimas, neteisėtas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad premijų išmokėjimas buvo ieškovo darbuotojų skatintino būdas ir atitiko ieškovo interesus bei ketinimus. Pažymi, jog ieškovo finansinės atskaitomybės vedime, sudaryme bei vertinime dalyvauja visa eilė subjektų, tuo tarpu iš apeliacinio skundo susidaro įspūdis, kad atsakovas tiek valdybą, tiek akcininkus suklaidino viena vienintele el. laiško žinute. Maža to, paties ieškovo pateiktose darbinės formos ataskaitose nurodoma, kad 2008 m. ieškovo EBITDA sudarė 64 000 Eur. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, kad premijų išmokėjimui buvo būtinas valdybos sprendimas, o jo nesant – išmokos laikomos neteisėtomis, yra nepagrįstas. Ieškovo įstatų 58 p. įtvirtina nuostatą, kad bendrovės vadovas (šiuo atveju – atsakovas) organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi, darbuotojų skatinimas (premijavimas) įėjo į atsakovo funkcijas ir šis turėjo teisę skirti premijas darbuotojams, įskaitant ieškinyje minimas G. J. ir Y. I.. Valdybos sprendimas šių darbuotojų premijoms net nebuvo būtinas. Maža to, 2009-12-30 ieškovo Gen. Direktoriaus įsakymas Nr. K-114, kuriuo ieškovo darbuotojai G. J. buvo patvirtinta 7 073,92 Lt premija ir 2009-12-30 ieškovo Gen. Direktoriaus įsakymas Nr. K-112, kuriuo ieškovo darbuotojai V. I. buvo patvirtinta 9 088,64 Lt (neatskaičiavus mokesčių) premija, nebuvo nuginčyti ir pripažinti neteisėtais. Nesant teismine tvarka nuginčytų atsakovo, kaip tuometinio įmonės vadovo, įsakymų, negali būti pagrindo ieškinio tenkinimui šioje dalyje. Be to, ieškovas yra praleidęs CK 1.125 str. str. 4 d. nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad ieškovui buvo žinoma tik apie ketinimą ir norą išmokėti premijas, bet ne apie išmokėjimo faktą, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Sukauptos sumos matydavosi įmonei pateiktose ataskaitose, taip pat bandomajame balanse, kurį gaudavo ir V. D., todėl valdybos nariams negalėjo būti nežinoma, kad darbuotojams išmokamos premijos. Nežinojimą paneigia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – susirašinėjimas el. paštu. 2009-12-23 el. laišku V. M. nurodė V. D. atlikti premijų išmokėjimą pinigams patekus į sąskaitą. Pažymi, jog net ir konstatavus, kad atsakovas premiją gavo be teisinio pagrindo, ši suma iš jo negali būti priteisiama. CK 6.241 str. 1 d. 4 p. įtvirtina nuostatą, kad negali būti išreikalaujama sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Atsakovui išmokėtos premijos yra darbo užmokesčiui prilygintos išmokos, todėl patenka į CK 6.241 str. 1 d. reguliavimo sritį, todėl negali būti priteisiamos iš atsakovo. Be to, nurodo, kad atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, jo atsakomybės klausimas yra spręstinas pagal DK teisės normas ir taikytina ribota materialinė atsakomybė – ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (DK 254 str.). Kadangi atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 9 240 Lt, tai atsakovo materialinės atsakomybės ribos (nustačius kitas būtinas sąlygas) yra 9 240 Lt * 3 = 27 720 Lt, o ne 50 704,20 Lt, kaip nurodoma ieškinyje.

10Atsakovas A. Ž. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimą dalyje dėl patenkinto ieškinio panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 3 159,31 Lt atsakovui yra išmokėta lokalinio teisės akto – vadovo įsakymo pagrindu. Darbo teisėje galioja bendra taisyklė, kad lokalinis teisės aktas yra laikomas teisėtu ir galiojančiu, kol nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010-04-14 UAB „FLAKT“ direktoriaus įsakymą Nr. K-115. Tokio sprendimo nepriėmė ir pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, minėtas įsakymas yra teisėtas ir galiojantis pilna apimti. Iš to seka išvada, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 4 141,22 Lt (3 159,31 Lt + 981,91 Lt) nuostolių priteisimo ieškovo naudai. Be to, pažymi, jog net, jei atskiru ieškinio reikalavimu būtų prašoma nurodytus įsakymus pripažinti negaliojančiais, toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas dėl praleisto senaties termino. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant nustatytus neteisėtus atsakovo veiksmus, todėl priėmė iš dalies neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog kilusiam ginčui taikytinas CK 6.241 str. 1 d. 4 p. įtvirtinantis nuostatą, kad negali būti išreikalaujama sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Ginčo dėl to, kad atsakovui išmokėti 3 159,31 Lt pagal savo pobūdį yra premija, t. y. darbo užmokesčiui prilyginta išmoka, nebuvo. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl išmokėjimo pagrįstumo. Vadinasi, atsakovo gautos piniginės lėšos, pagal savo pobūdį patenka į CK 6.241 str. 1 d. 4 p. reguliavimo sferą. Be to, pastebėtinas tam tikras pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumas – nors nurodoma, kad ieškovas, neginčydamas sprendimų išmokėti premijas už 2008 m., faktiniais veiksmais patvirtino, jog jie nėra iš esmės pažeidžiantys jo interesų, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad ieškovas iki nagrinėjamos bylos iškėlimo neginčijo ir 2010 m. atsakovui išmokėtos 3 159,31 Lt premijos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas žinojo apie atsakovui išmokėtą 3 159,31 Lt premiją, taip pat į tai, kad atsakovui darbo santykių laikotarpiu jokios pretenzijos dėl neva neteisėtos išmokos nebuvo reiškiamos, labiau tikėtina, kad premijos išmokėjimas atitinka ieškovo valią ir nepažeidžia pastarojo interesų.

11Ieškovas UAB „FLAKT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas neginčija ir neginčijo 2010-04-14 įsakymo Nr. K-115 dėl 3 159,31 Lt premijos išmokėjimo neturi reikšmės šioje byloje, nes uždarosios akcinės bendrovės vadovo sprendimas ar įsakymas nėra pagrindas išmokėti premijos uždarosios akcinės bendrovės vadovui. Vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi valdyba skatina bendrovės vadovą. Teismo posėdžio metu atsakovas pats pripažino, kad jokio valdybos sprendimo dėl premijų jam išmokėjimo, įskaitant už 2010 metus, nebuvo. Tik valdybos sprendimas būtų teisėtas pagrindas premijai bendrovės vadovui išmokėti, o visi kiti įsakymai, nurodymai ar sprendimai nėra teisėtas pagrindas premijai išmokėti. Vien aplinkybė, kad valdybos nariai žinojo apie atsakovo norus ir pageidavimus nėra pagrindas laikyti, kad šiuo klausimu buvo priimtas valdybos sprendimas. Pažymi, jog išmokėdamas premijas, kai ieškovo veiklos rezultatai buvo neigiami, atsakovas ne tik pažeidė LR Akcinių bendrovių įstatymą, ieškovo įstatuose nustatytus tikslus, bet taip pat ir CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas, jog juridinio asmens vadovas juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai, juridinio asmens vadovas privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens vadovas negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu, ar panaudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Atsakovas taip pat pažeidė Darbo sutarties 10.1., 10.3. punktais prisiimtus įsipareigojimus, kontroliuoti bendrovės išlaidas ir visais įmanomais būdais tarnauti bendrovės interesams. Be to, atsakovas nuostolius ieškovui padarė tyčia, siekdamas asmeninės naudos. Dėl išdėstyto, aplinkybė, kad ieškovas neginčija 2010-04-14 įsakymo Nr. K-115 dėl 3 159,31 Lt premijos išmokėjimo neturi reikšmės šioje byloje. Nurodo, kad CK 6.241 straipsnyje 1 dalies 4 punkte nurodyta išimtis gali būti taikoma tik tokiais atvejais, kai gavėjas yra sąžiningas. Kadangi atsakovas, būdamas direktoriumi, ir nesant valdybos sprendimo, pats išsimokėjo sau premijas, akivaizdu, kad jis buvo nesąžiningas, nes apie aukščiau nurodytas bendrovės vadovui keliamas pareigas atsakovas žinojo (privalėjo žinoti). Todėl nurodyta įstatymo išimtis, kai negali būti išreikalaujamos be pagrindo išmokėtos lėšos, šioje situacijoje negali būti taikoma.

12Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

13Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p..). Šioje byloje ieškovas UAB „FLAKT“ pareiškė ieškinį atsakovui buvusiam bendrovės vadovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl įmonės vadovo padarytos įmonei žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai ar žala buvo padaryta „vidiniuose“ ar „išoriniuose“ įmonės santykiuose, išskiriamos dvi skirtingos teisinės atsakomybės rūšys: civilinė ir materialinė teisinė atsakomybė. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu bendrovės vadovas žalą padarė, veikdamas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikoma civilinė teisinė atsakomybė ir žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal Civilinio kodekso ir kitas civilinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-356/2013), o jeigu žala padaroma, veikiant „vidiniuse“ santykiuose, vadovui turi būti taikoma materialinė teisinė atsakomybė ir žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal Darbo kodekso ir kitas darbo teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas (LAT 3K-3-117/2014(S)).

14Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti bendrovei padarytą žalą dėl buvusio bendrovės vadovo veiksmų, neteisėtai išmokant premijas pačiam atsakovui ir kitiems įmonės darbuotojams. Taigi ieškiniu prašoma atlyginti bendrovės „vidiniuose“ santykiuose vadovo padarytą žalą. Todėl vadovaujantis aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika, šioje byloje turi būti nagrinėjama ir sprendžiama dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės bei taikomos šią atsakomybę reglamentuojančios darbo teisės normos. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes byloje sprendė ne bendrovės vadovo materialinės atsakomybės, bet civilinės atsakomybės klausimą. Nors civilinės ir materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra panašios (CK 6.246 str. - 6.249 str., DK 246 str.), tačiau nėra tapačios. Materialioji atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 straipsnis, 253–255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sąlygos, sampratą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009), tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Materialinės atsakomybės dydžiui turi taip pat turi įtakos paties nukentėjusiojo kaltė, atsakovo turtinė padėtis ir aplinkybės lėmusios žalos atsiradimą (DK 247 str., 257 str. 5 d.).

15Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes atsakovo teisinės atsakomybės klausimui išspręsti taikė Civilinio kodekso normas ir netaikė Darbo kodekso normų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatskleidė bylos esmės, nes byloje neišnagrinėjo ir neišsprendė atsakovo materialinės atsakomybės klausimo. Todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir civilinę bylą perduodi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Proceso dalyviai
Ryšiai