Byla 3K-3-356/2013
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – V. Viščinio individuali įmonė „IERA“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų autobusų parkas“ ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – V. Viščinio individuali įmonė „IERA“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą.

5Ieškovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ prašė priteisti iš atsakovo V. V. 91 767,41 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Byloje nustatyta, kad atsakovas V. V. nuo 2000 m. gruodžio 22 d. iki 2008 m. spalio 31 d. ėjo ieškovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ generalinio direktoriaus pareigas. Ieškovas 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. liepos 16 d. su V. Viščinio IĮ „IERA“ sudarė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis, kuriomis ieškovui išnuomoti trys autobusai. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo V. V. civilinės atsakomybės už žalą, kilusią ieškovui sudarius nurodytas sutartis su V. Viščinio individualia įmone „IERA“. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas, sudarant sutartis su jam priklausančia įmone, veikė nesąžiningai ir neteisėtai, o atsakovas tvirtino, kad šios sutartys yra teisėtos ir ekonomiškai pagrįstos, ieškovas dėl jų nuostolių nepatyrė.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 91 767,41 žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

9Teismai nurodė, kad trijų transporto priemonių nuoma iš V. Viščinio individualios įmonės „IERA“ ieškovui buvo ekonomiškai nenaudinga. Aplinkybė, kad 12 ieškovui priklausančių transporto priemonių išnuomota kitai transporto paslaugas teikiančiai bendrovei UAB „Druskininkų autobusai“, paneigia atsakovo teiginius, jog ieškovui trūko autobusų veiklai vykdyti ir buvo poreikis išsinuomoti autobusus iš atsakovui priklausančios individualios įmonės. Teismai konstatavo, kad ieškovo bendrovės generalinis direktorius V. V. , turėdamas nuosavybės teise kitą, individualią įmonę, kuri vertėsi ta pačia veiklos rūšimi kaip ir ieškovas, t. y. būdamas abiejų susitariančiųjų įmonių vadovas, sudarinėjo autobusų nuomos sandorius tarp susijusių įmonių, taip neišvengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštaravo juridinio asmens interesams. Atsakovas supainiojo savo asmeninės ir patikėtos valdyti bendrovių turtą, neinformavo kitų vadovaujamos įmonės juridinio asmens dalyvių (akcininkų) apie nurodytus sandorius, pažeisdamas įstatyme įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organui veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad numatomus sudaryti sandorius svarstė bendrovės akcininkai ar valdyba, jog buvo pritarta tokių sandorių sudarymui. Teismai sprendė, kad ieškovo vadovo veiksmai, sudarant autobusų nuomos sutartis, taip pat priimant sprendimą sumokėti V. Viščinio IĮ „IERA“ priklausančios transporto priemonės remonto išlaidas, akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, šie sprendimai priimti asmeniniais atsakovo, kaip IĮ „IERA“ savininko, interesais, pažeidžiant CK 2.87 straipsnio nuostatas.

10Teismai atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, konstatavę, kad ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus pastebėjo 2008 m. spalio 30 d., su pareiškimu į prokuratūrą kreipėsi 2008 m. lapkričio 28 d., o ieškinio senaties termino eiga ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka prasidėjo 2010 m. lapkričio 16 d., prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą. Teismai sprendė, kad ieškovas, nepavykus apginti savo teisių baudžiamojo proceso tvarka, ieškinį pateikęs 2010 m. rugsėjo 21 d., ieškinio senaties termino nepraleido.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti byloje neapklaustus liudytojus. Kasatorius savo prašymą motyvuoja taip:

131. Ieškovo reikalavimai šioje civilinėje byloje yra kildinami iš ieškovo ir V. Viščinio IĮ „IERA“ 2006 m. rugpjūčio 19 d. bei 2008 m. liepos 16 d. sudarytų sandorių. Ieškovas apie ginčo sandorius žinojo jų sudarymo dieną (apie juos žinojo tiek ieškovo tuometis direktorius – atsakovas, tiek bendrovės valdybos nariai, pats ieškovas yra ginčo sandorių šalis), todėl ieškinį pareiškęs 2010 m. rugsėjo 21 d., praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. CK 2.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas per akcininkus įgyvendina tik išimtiniais – įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais, todėl aplinkybė, kada bendrovės akcininkai sužinojo apie ginčo sandorius, neturi reikšmės sprendžiant klausima dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties terminą apskaičiavo netinkamai, pažeisdami CK 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies ir 1.127 straipsnio nuostatas.

142. Teismai netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovui pakako jo turimų autobusų veiklai tinkamai vykdyti, prieštarauja rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad 7–10 jo nuosavybės teise valdomų autobusų visuomet būdavo remontuojami ir negalėdavo aptarnauti maršrutų. Valdybos nariai teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie planuojamus sudaryti sandorius jiems buvo žinoma, jie pritarė jų sudarymui. Teismai atsakovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus privalėjo įvertinti priimdami sprendimą, tačiau to nepagristai nepadarė.

153. Bylą nagrinėję teismai privalėjo remtis ne atsakovo pateikta auditoriaus ataskaita, o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kuri pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį laikytina aukštesnės įrodomosios galios rašytiniu įrodymu. Teismai nepagristai sprendė, kad specialistas, pateikęs išvada, nebuvo kompetentingas vertinti sutarčių sudarymo teisiniu aspektu ir nustatyti, ar sutartys sudarytos pažeidžiant teisės aktus.

164. Įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir šioje byloje, todėl išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi būti laikomos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad ieškovas atliko V. Viščinio IĮ „IERA“ autobuso einamąjį remontą, todėl, vadovaujantis sutarties nuostatomis, šio remonto išlaidas privalo padengti būtent ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pakeitė šį prejudicinį faktą, nes ieškovui nustatytą pareigą atlyginti autobuso remonto išlaidas nepagrįstai perkėlė atsakovui.

175. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 2.87 straipsnio ir 6.249 straipsnio 2 dalies normas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas veikė teisėtai, pagristai, jam nustatytas pareigas atliko tinkamai. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad ieškovas dėl ginčo sandorių nepatyrė jokios žalos, naudos iš jų gavo ne atsakovas asmeniškai, bet V. Viščinio IĮ „IERA“, todėl atsakovui negali kilti pareigos atlyginti ieškovui žalą.

186. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatytomis teismingumo taisyklėmis, taikytinomis deliktinės asmens atsakomybės atveju, kai žala padaroma asmens materialiam turtui – kilnojamiesiems bei nekilnojamiesiems daiktams, o ne finansiniam turtui. Reikalavimas nuostolius atlyginti turi būti nagrinėjamas pagal CPK 29 straipsnio nuostatas.

197. Pirmosios instancijos teismas, nors buvo nusprendęs apklausti papildomus liudytojus, nepagrįstai jų neapklausė, sprendime nurodęs, jog tam nebėra pagrindo, visas faktines aplinkybes, kurias jie galėtų nurodyti, jau nustačius bylos nagrinėjimo metu, nors šie liudytojai galėtų patvirtinti kitokias, nei teismų nustatytos, aplinkybes.

208. Atsakovo veiksmų teisėtumo klausimo nagrinėjimas būtų galimas tik jei ginčo sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, tačiau jų negaliojimo klausimas nebuvo keliamas. Ginčo sutartys šalims sukelia nustatytas teises ir pareigas bei privalo būti vykdomos. Dėl to nėra pagrindo ieškovui priteisti žalos atlyginimą, ieškovui patyrus išlaidų pagal galiojančias sutartis.

21Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą motyvuodamas taip:

221. Tais atvejais, kai juridinio asmens organai nevykdo CK 2.87 straipsnyje išvardytų fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui, veikia priešingai juridinio asmens interesams, tokių asmenų žinojimas apie juridinio asmens teisių pažeidimą negali būti prilygintas paties juridinio asmens žinojimui apie jo teisių pažeidimą. Priešingas aiškinimas šios bylos kontekste prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Atsakovas ir jo bendrininkai ieškovo valdybos nariai buvo suinteresuoti nuslėpti neteisėtus veiksmus nuo ieškovo, todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia negali būti siejama su atsakovo ir jo bendrininkų žinojimu apie sandorius. Tokioje situacijoje vieninteliu ieškovo interesus galinčiu ginti organu tapo akcininkų susirinkimas ir (ar) jo nariai. Dėl to senaties termino pradžia nustatytina pagal akcininkų sužinojimo apie pažeidimus momentą. Apie atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovo akcininkai sužinojo tik 2008 m. pabaigoje, kai buvo atliktas ieškovo veiklos patikrinimas. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Išvardytos aplinkybės patvirtina pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, net jei jis būtų praleistas.

232. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad valdybos nariai kartu su atsakovu piktnaudžiavo bendrovėje einamomis pareigomis, jų parodymų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Dėl to teismai pagrįstai nesivadovavo atsakovo ir apklaustų kaip liudytojai valdybos narių parodymais. Atsakovas ir kiti valdybos nariai negalėjo paaiškinti, kokia forma buvo pateikta informacija apie interesų konfliktą, nors pagal CK 2.87 straipsnio 5 dalį apie tai turi būti pranešta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organo protokolą. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas užkerta galimybę remtis liudytojų parodymais. Tarp ieškovui perduotų dokumentų nėra valdybos posėdžio protokolo, kuriame būtų užfiksuotas valdybos sprendimas dėl sutarčių su atsakovo įmone sudarymo, nors pagal CK 2.90 straipsnio 1 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 5 bei 8 dalis toks sprendimas turėjo būti užfiksuotas protokole. Be to, atsakovo veiksmai negalėtų būti laikomi teisėtais ir tuo atveju, jeigu jis būtų veikęs su valdybos žinia ir (ar) pritarimu, nes bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, jam keliama lojalumo pareiga. Atsakovo priešingą veikimą patvirtina įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai.

243. Atsakovas byloje neįrodė teiginio dėl ieškovo nuolat remontuojamų autobusų skaičiaus. Be to, veiklai vykdyti galėjo būti naudojami ieškovui priklausantys, tačiau kitai įmonei – UAB „Druskininkų autobusai“ – išnuomoti gerokai naujesni autobusai, kurių buvo daugiau nei išnuomota iš atsakovo įmonės, o gaunamas nuomos mokestis už juos – mažesnis nei už atsakovo įmonei mokėtą nuomos mokestį.

254. Byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada buvo parengta, siekiant atsakyti į ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų klausimus. Išvadą teikiantys specialistai neturi teisės atlikti sandorių ir komercinių santykių teisinio vertinimo, nustatyti žalos padarymo faktą ir dydį – tai yra teismo prerogatyva. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad oficialiaisiais rašytiniais įrodymais pripažįstami tik valstybės ir savivaldybės institucijų, neviršijant joms suteiktų įgaliojimų, išduoti dokumentai, o ne ekspertinės įstaigos specialisto išvada, kuri laikytina paprastu rašytiniu įrodymu. Dėl šių priežasčių teismai pagrįstai nesivadovavo specialisto išvada. Atsakovas, nesutikdamas su auditoriaus ataskaita, turėjo teisę teikti ją paneigiančius įrodymus, o jų nepateikus, nėra pagrindo ataskaita abejoti.

265. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuomos sutartys, atsakovo sudarytos ieškovo vardu su savo įmone, kilus interesų konfliktui. Šios sutartys prieštaravo ieškovo interesams, todėl jų pagrindu ieškovo patirtos išlaidos, įskaitant už einamąjį remontą, yra ieškovo nuostoliai, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. Atsakovas pažeidė bendrovės vadovui keliamus reikalavimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas yra V. Viščinio IĮ „IERA“ savininkas ir pagal Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus turi teisę gauti įmonės pelną, taigi jis netiesiogiai, per jam priklausančią įmonę, gavo naudos iš neteisėtai ieškovo vardu sudarytų sandorių. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada yra teisiškai nereikšminga, nes joje nėra aiškinamasi, kokie būtų buvę ieškovo veiklos rezultatai, jei nebūtų sudarytos sutartys su atsakovo įmone.

276. Pasisakydamas dėl teismingumo, atsakovas nepagrįstai sutapatina turto ir materialinio turto sampratas bei siaurinamai aiškina CPK 30 straipsnio 6 dalį. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi nušalino visus Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjus nuo bylų, kuriose dalyvauja ieškovas.

287. Ieškovas nenurodė, kokias naujas aplinkybes prašomi iškviesti papildomi liudytojai galėtų paliudyti, jie į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, nors jiems buvo išsiųsti teismo šaukimai. Atsižvelgdami į bylos nagrinėjimo trukmę, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, teismai pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti toliau, neapklausę papildomų liudytojų.

298. Nuomos sandorių su atsakovo įmone nenuginčijimas nėra kliūtis tenkinti ieškinį, nes sandorių pripažinimas negaliojančiais ir civilinės atsakomybės taikymas yra savarankiški pažeistų teisių gynybos būdai (CK 1.131 straipsnis), o ieškovas turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl ieškinio senaties termino

33Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. –M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,LRG farmacija“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

35Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus prašymą taikyti ieškinio senatį teismai atmetė, konstatavę, kad ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus pastebėjo 2008 m. spalio 30 d., su pareiškimu į prokuratūrą kreipėsi 2008 m. lapkričio 28 d., o ieškinio senaties termino eiga ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka prasidėjo 2010 m. lapkričio 16 d., prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą. Teismai sprendė, kad ieškovas, nepavykus apginti savo teisių baudžiamojo proceso tvarka, ieškinį pateikęs 2010 m. rugsėjo 21 d., ieškinio senaties termino nepraleido.

36Kasatoriaus teigimu, ieškovas apie ginčo sandorius žinojo jų sudarymo dieną (apie juos žinojo tiek ieškovo tuometis direktorius – kasatorius, tiek bendrovės valdybos nariai, pats ieškovas yra ginčo sandorių šalis), todėl ieškinį pareiškęs 2010 m. rugsėjo 21 d., praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad tiek ieškovui, kaip sandorių šaliai, tiek juridinio asmens organams (valdybos nariams ir kasatoriui, kaip įmonės vadovui) apie sudarytus sandorius buvo žinoma nuo jų sudarymo momento. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Taigi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme. Tačiau tokiais atvejais, kai juridinio asmens valdymo organai neatlieka savo pareigų ir nesiima priemonių, kad būtų ginami juridinio asmens interesai, toks ieškinio senaties termino taikymas, kaip nurodo kasatorius, neatitiktų teisingumo principo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiais atvejais teismas, nustatęs teisės į ieškinį atsiradimo momentą pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies taisykles, ir konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, turi būti svarstomos tokio termino praleidimo priežastys ir, įvertinus jas kaip svarbias, pažeistoji teisė gintina, o ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

37Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi baudžiamojo proceso nustatyta tvarka 2008 m. gruodžio 8 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teisės į ieškinį įgyvendinimo momentą sutapatino su kreipimusi dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau šios aplinkybės galėjo būti pripažintos praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą ir įvertinusi tai, kad įmonės vadovas, kuriam tenka pareiga įgyvendinti ir ginti įmonės teises, ieškinio teisme nereiškė, be to, reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas būtent dėl jo, kaip įmonės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, daro išvadą, kad tokiu atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau įmonės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Pažymėtina tai, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,LRG farmacija“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012).

38Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą sąlygų

39Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalys (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija). Vienasmenį valdymo organą (administracijos direktorių) bendrovė turi turėti visada, kolegialų (valdybą) – bendrovės dalyvių pasirinkimu. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, kad bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas (pvz., administracijos vadovas turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), valdyba turi svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kt.), yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

41Kasacinis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, yra išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą; Civilinei atsakomybei taikyti pirmiau nurodytomis sąlygomis teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar su bendrovės vadovu yra sudaryta visiškos jo materialinės atsakomybės sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009).

42Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma būtent civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

43Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Plėtodamas savo praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius (nagrinėjamos bylos atveju tai būtų nuomos sutartys) turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009). Kadangi valdymo organo narių civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek pačiam juridiniam asmeniui, tiek kreditoriams, tai žala, kaip viena iš būtinųjų valdymo organo nario civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Taigi valdymo organo narys privalėtų atlyginti tik tą žalą, kuri būtų jo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis).

44Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad trijų transporto priemonių nuoma iš V. Viščinio individualios įmonės „IERA“ ieškovui buvo ekonomiškai nenaudinga; aplinkybė, kad 12 ieškovui priklausančių transporto priemonių išnuomota kitai transporto paslaugas teikiančiai bendrovei UAB „Druskininkų autobusai“, paneigia atsakovo teiginius, jog ieškovui trūko autobusų veiklai vykdyti ir buvo poreikis išsinuomoti autobusus iš atsakovui priklausančios individualios įmonės. Teismai taip pat konstatavo, kad ieškovo bendrovės generalinis direktorius, t.y. kasatorius, turėdamas nuosavybės teise kitą, individualią įmonę, kuri vertėsi ta pačia veiklos rūšimi kaip ir ieškovas, t. y. būdamas abiejų susitariančių įmonių vadovas, sudarinėjo autobusų nuomos sandorius tarp susijusių įmonių, taip neišvengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštaravo juridinio asmens interesams. Teismai, įvertinę kasatoriaus veiksmus kaip nesąžiningus, padarė išvadą, kad jeigu transporto nuomos sutartys nebūtų buvusios sudarytos, bendrovei nebūtų atsiradę nuostolių, kuriuos sudaro sumokėtas nuomos mokestis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog kasatorius veikė neteisėtai, todėl iš neteisėtų veiksmų negalėjo gauti sau naudos.

45Kasatorius savo skunde teigia, kad dėl nuomos sutarčių sudarymo ar vykdymo ieškovo bendrovė jokios žalos nepatyrė, o priešingai – dėl šių sandorių vykdymo gavo atitinkamo dydžio pelną. Kasatoriaus teigimu, ieškovas šioje byloje neįrodė nuostolių fakto ir jų dydžio, todėl teismai, tenkindami tokį ieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos kasatoriaus nurodytose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais turi pagrindą sutikti. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kuri nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas, tai atsakingas už žalą juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys privalo ją atlyginti, kad juridinis asmuo ar kreditorius atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jie būtų, jeigu jiems nebūtų buvę padaryta žalos (restitutio in integrum). Žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio – asmens sąskaita.

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo argumentus vertina kaip nepakankamus ir teisiškai nepagrindžiančius išvados dėl kasatoriaus veiksmais ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio. Jau pirmiau minėta, kad neteisėtais kasatoriaus veiksmais teismai pripažino autobusų nuomos sutarčių sudarymą su kasatoriaus individualia įmone nesant tam faktinio poreikio. Kolegija pažymi, kad visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog egzistavo dvi atskiros transporto priemonių nuomos sutartys, kurios buvo sudarytos skirtingu metu (2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. liepos 16 d.). Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar šiais konkrečiais momentais ieškovo padėtis buvo vienoda, ar abiem šiais momentais neegzistavo transporto priemonių nuomos poreikis, o jei toks poreikis egzistavo, ar nuomos sutarčių sąlygos buvo ekonomiškai pagrįstos. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės turi byloje esminę reikšmę, nes, nustačius faktą, kad transporto priemonių nuomai ieškovui nebuvo poreikio, darytina išvada, kad kasatoriaus veiksmai buvo neteisėti. Šių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę ir sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti 11 068,86 Lt išsinuomoto autobuso remonto išlaidų. Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos ir sprendžiant klausimą dėl kasatoriaus veiksmų teisėtumo, tai tinkamai nenustačius ir neišnagrinėjus šių aplinkybių nėra galimybės spręsti dėl kasatoriaus, kaip bendrovės vadovo, veiksmų teisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio.

47Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ištyrė bylos duomenis dėl kasatoriaus, kaip juridinio asmens vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų – bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas. Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Faktinių aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kasacinis teismas negali ištaisyti klaidų, padarytų nustatinėjant faktines bylos aplinkybes, todėl dėl nustatyto proceso bei materialiosios teisės normų netinkamo taikymo apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus,... 5. Ieškovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ prašė priteisti iš... 6. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. V. nuo 2000 m. gruodžio 22 d. iki 2008 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismai nurodė, kad trijų transporto priemonių nuoma iš V. Viščinio... 10. Teismai atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, konstatavę, kad... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 13. 1. Ieškovo reikalavimai šioje civilinėje byloje yra kildinami iš ieškovo... 14. 2. Teismai netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo... 15. 3. Bylą nagrinėję teismai privalėjo remtis ne atsakovo pateikta auditoriaus... 16. 4. Įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15... 17. 5. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 2.87 straipsnio ir 6.249... 18. 6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį vadovaudamasis... 19. 7. Pirmosios instancijos teismas, nors buvo nusprendęs apklausti papildomus... 20. 8. Atsakovo veiksmų teisėtumo klausimo nagrinėjimas būtų galimas tik jei... 21. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš... 22. 1. Tais atvejais, kai juridinio asmens organai nevykdo CK 2.87 straipsnyje... 23. 2. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad valdybos... 24. 3. Atsakovas byloje neįrodė teiginio dėl ieškovo nuolat remontuojamų... 25. 4. Byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, o Lietuvos teismo ekspertizės... 26. 5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuomos sutartys, atsakovo sudarytos... 27. 6. Pasisakydamas dėl teismingumo, atsakovas nepagrįstai sutapatina turto ir... 28. 7. Ieškovas nenurodė, kokias naujas aplinkybes prašomi iškviesti papildomi... 29. 8. Nuomos sandorių su atsakovo įmone nenuginčijimas nėra kliūtis tenkinti... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl ieškinio senaties termino... 33. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties... 35. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus prašymą taikyti ieškinio senatį teismai... 36. Kasatoriaus teigimu, ieškovas apie ginčo sandorius žinojo jų sudarymo... 37. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas... 38. Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už juridiniam asmeniui... 39. Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 41. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų... 42. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais,... 43. Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų... 44. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad trijų transporto priemonių nuoma... 45. Kasatorius savo skunde teigia, kad dėl nuomos sutarčių sudarymo ar vykdymo... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, apeliacinės instancijos... 47. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...