Byla 2-580-351/2014
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė,

2sekretoriaujant Gintė Vingytė,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. M. 2350,13 Lt skolos, 116.60 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2013-05-03 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 4848 (toliau - Sutartis), kurios specialiosiose sąlygose jie sutarė, t. y. ieškovas atsakovui suteikė 1199,95 Lt kreditą 45 d. terminui, grąžintina bendra suma - 1372,44 Lt. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos - laiku nemokėjo sutartinių įmokų, ieškovas 2013-09-16 kreipėsi į atsakovą su pretenzija (pridedama), kurioje nurodyta, kad nesumokėjus skolos, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą bei inicijuoti priverstinį pradelstos skolos išieškojimo procesą. Atsakovas į šią ieškovo pretenziją nereagavo bei nesumokėjo skolos per nustatytą laikotarpį, todėl ieškovas dėl atsakovo pradelstos skolos, 2013-10-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl ko buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 11 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt už skolininko administravimą. Teismas ieškovo pareiškimą priėmė ir 2013-10-29, tačiau procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, grąžinti teismui, nurodant, kad įteikti nepavyko. Teismas 2014-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-316-635/2014 panaikino 2013-10-29 teismo įsakymą ir ieškovo pareiškimą paliko nenagrinėtu. Atsakovo bendra skola yra 2350,13 Lt, kurią sudaro: 1199,95 Lt kreditas, 172,49 Lt nesumokėta paskolos kainos, 632,46 Lt kompensacinės palūkanos, 14,23 Lt delspinigių, 200 Lt už teisinę pagalbą, 11 Lt žyminis mokestis ir 120 Lt būtinosios vykdymo išlaidos.

5Į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas ir atsakovas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims tinkamai pranešta. Atsakovui procesiniai dokumentai tinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Iš ieškovo gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-05-03 tarp ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovo A. M. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 4848, kurios specialiosiose sąlygose šalys sutarė, t. y. ieškovas atsakovui suteikė 1199,95 Lt kreditą 45 d. terminui, grąžintina bendra suma - 1372,44 Lt (b. l. 6-13). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos - laiku nemokėjo sutartinių įmokų, ieškovas 2013-09-16 kreipėsi į atsakovą su pretenzija (pridedama), kurioje nurodyta, kad nesumokėjus skolos, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą bei inicijuoti priverstinį pradelstos skolos išieškojimo procesą (b. l. 14). Atsakovas į šią ieškovo pretenziją nereagavo bei nesumokėjo skolos per nustatytą laikotarpį, todėl ieškovas dėl atsakovo pradelstos skolos, 2013-10-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl ko buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 11 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt už skolininko administravimą. Teismas ieškovo pareiškimą priėmė ir 2013-10-29, tačiau procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, grąžinti teismui, nurodant, kad įteikti nepavyko. Teismas 2014-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-316-635/2014 panaikino 2013-10-29 teismo įsakymą ir ieškovo pareiškimą paliko nenagrinėtu (b. l. 18).

8Ieškovas nurodė, kad atsakovo bendra skola yra 2350,13 Lt, kurią sudaro: 1199,95 Lt kreditas, 172,49 Lt nesumokėta paskolos kainos, 632,46 Lt kompensacinės palūkanos, 14,23 Lt delspinigių, 200 Lt už teisinę pagalbą, 11 Lt žyminis mokestis ir 120 Lt būtinosios vykdymo išlaidos.

9Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 str., 6.881 str. 1 d., 6.886 str. 1 d. 1 p.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p.). Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2004,90 Lt skolos, kurią sudaro: 1199,95 Lt kreditas, 172,49 Lt nesumokėta paskolos kainos, 632,46 Lt kompensacinės palūkanos.

10Šalys pagal sutarties 7.4 punkto nuostatas buvo susitarusios, kad klientas (šiuo atveju atsakovas) praleidęs terminą sumokėti įmokas, privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovas laiku nemokėjo įmokų ieškovui iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 14,23 Lt delspinigių.

11Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 211 Lt išlaidų, patirtų dėl pirminio kreipimosi į teismą teismo įsakymo išdavimo tvarka (11 Lt žyminis mokestis ir 200 Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidos). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu skolininkui A. M. dėl teismo įsakymo išdavimo. Iš 2014-01-29 mokėjimo nurodymo Nr. 84457 nustatyta, jog 200 Lt išlaidos už teisines paslaugas ieškovo buvo faktiškai patirtos, tačiau ieškovo sumokėtas 11 Lt žyminis mokestis jam buvo grąžintas 2014-01-27 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-316-635/2014. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo turėtas išlaidas paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tenkintinas iš dalies, priteisiant 200,00 Lt išlaidas už teisines paslaugas (CPK 87 str. 3 d., b.l. 6, 8).

12Sutarties 7.7 p. nurodyta, kad klientui (šiuo atveju atsakovui) nevykdant savo įsipareigojimų ir suėjus sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui, skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose aptartos palūkanos už negrąžintą pinigų sumą iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalimi nustatytos metinės palūkanos, kurias turi mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, sudaro 5 procentus sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal CK6.37 str. 3 d. nuostatas, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Kai šalys susitaria dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK6.37 str. 3, 4 d., CK 1.5 str.). Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu. Teismas turi užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Šalys buvo sudariusios vartojimo kredito sutartį (b. l. 15, CK 6.886 str.). Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių dažnai yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (LAT 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009). Todėl aplinkybė, kad ieškovas vienašališkai nustatė palūkanų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryšio priemonių būdu, dar nereiškia, kad palūkanų dydis yra protingas ir pagrįstas, bei kad sutartyje ieškovo nustatytų palūkanų dydis yra ieškovo nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs LAT, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (LAT nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Vertinant greito kredito sutarties sąlygas, teismui būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią įtvirtintą 2011-04-01 įsigaliojusiame Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas būtent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikišką veiklą ir užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje (Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2010-12-23 pranešimas žiniasklaidai (iš Seimo plenarinių posėdžių) „Priimtas vartojimo kredito įstatymas“). Minėtu įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Įstatyme įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumą. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai netesybos siekia 0,1?0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. J. V., bylos Nr. 3K-3-173/2006; kt.). Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką dėl netesybų dydžio, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, į atsakovo galimybę įtakoti sudaromos sutarties sąlygas (sudaryta prisijungimo būdu per internetą), į atsakovui suteikto kredito dydį ir laikotarpį, kuriam šis kreditas buvo suteiktas (5 mėnesiai), ieškovo reikalavimas priteisti 116,60 proc. metines palūkanas yra tenkintinas iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5 proc. metinės palūkanos nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str., 6.37 str. 3 d.). Priteisdamas tokią palūkanų normą teismas atsižvelgia į tai, kad net ir pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą, 2013-10-18 mokėtina palūkanų norma yra 9 proc., tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, palūkanų normą sumažina iki 5 proc., kuri atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus.

13Ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt žyminis mokestis, 300 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 372 Lt (CPK 93 str.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu,

Nutarė

15ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) du tūkstančius keturis litus 90 ct (2004,90 Lt) skolos, keturiolika litų 23 ct (14,23 Lt) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2019,13 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tris šimtus septyniasdešimt du litus (372,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų UAB „Sostinės kreditai“, kodas 302513887, naudai.

17Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

18Atsakovas A. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19Ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai