Byla 2A-192-254/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

2sekretoriaujant R. M.,

3dalyvaujant ieškovės atstovams G. M. ir K. P.,

4atsakovams T. Z. ir A. R. Z., atsakovų atstovei advokatei R. G.,

5trečiojo asmens atstovui D. D.,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo su Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prisidėjimu prie apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto ieškinį atsakovams A. R. Z., T. Z., dėl iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir atsakovo T. Z. priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetui, atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, A. R. Z. dėl buto nuomos sutarties sudarymo.

7Teisėjų kolegija,

Nustatė

8I.

9Ginčo esmė

101.

11Ieškovė prašė iškeldinti atsakovus iš patalpų, esančių ( - ), su visu tose patalpose esančiu ir jiems priklausančiu turtu. Ieškinyje nurodė, kad ginčo patalpas (butą) ieškovė valdo turto patikėjimo teise ir šios patalpos jai yra reikalingos visuomeninei veiklai vykdyti (jos suteiktos studentų organizacijai). Atsakovo A. R. Z. motina Z. L. Z. 1994 m. gegužės 31 d. buvo sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį su Kauno miesto valdyba dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau 1995 m. balandžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ši sutartis buvo panaikinta dėl pateiktų klaidingų duomenų. Z. L. Z. 2014 m. spalio 20 d. mirė, ginčo bute liko jos daiktai, kuriuos paveldėtojo pagal įstatymą jos sūnus atsakovas A. R. Z.. Ieškovė išsiuntė atsakovui A. R. Z. pranešimą–raginimą, kad jis atlaisvintų patalpas ir iškraustytų visus daiktus, tačiau per nustatytą terminą ieškovės įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Nuomos ar panaudos sutartis pagal teisės aktų reikalavimus tarp šalių niekada nebuvo sudaryta. Orderis apsigyventi ginčo bute Z. L. Z. nebuvo išduotas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie de jure ar de facto patvirtintų tarp šalių buvusius nuomos teisinius santykius, Z. L. Z. niekada nemokėjo jokio nuomos mokesčio. Ieškovė nepripažįsta aplinkybės, kad atsakovas T. Z. nuo 1998 metų nepertraukiamai gyveno su Z. L. Z. ginčo bute, o neįrodžius pastarosios nuomos santykių su ieškove, neatsiranda teisės bei pareigos ir jos šeimos nariams.

122.

13Atsakovas T. Z. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę ir Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, sudaryti su atsakovu rašytinę neterminuotą nuomos sutartį dėl buto, esančio ( - ). Nurodė, kad ginčo bute pas močiutę Z. L. Z. jis apsigyveno 1998 m. dar būdamas nepilnametis ir po jos mirties toliau liko gyventi. Butą ne kartą remontavo tiek močiutės, tiek ir savo lėšomis. Ši gyvenamoji vieta buvo deklaruojama, kaip pagrindinė atsakovo interesų buvimo vieta. Kadangi jis gyveno su močiute ir su ja vedė bendrą ūkį, todėl buvo sukurti faktiniai nuomos santykiai, sudaryta žodinė nuomos sutartis, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo prašyti iškeldinti atsakovus.

143.

15Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nėra suteikusi atsakovams teisės naudotis ginčo patalpomis, t. y. atsakovai savavališkai yra užėmę ginčo patalpas, neturėdami jokių teisių į jas. Ieškovė su Z. L. Z. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudariusi nuomos ar panaudos sutarties. Kadangi šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl ieškovei nėra pareigos su atsakovu T. Z. sudaryti neterminuotą buto nuomos sutartį.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

184.

19Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, įpareigojo ieškovę VšĮ Kauno technologijos universitetą ir atsakovę pagal priešieškinį valstybę, atstovaujamą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sudaryti su atsakovu T. Z. rašytinę neterminuotą buto, esančio Laisvės al. 13A-5, Kaune, nuomos sutartį, priteisė atsakovui T. Z. iš ieškovės VšĮ Kauno technologijos universitetas ir atsakovės pagal priešieškinį valstybės, atstovaujamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po 520,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovui A. R. Z. iš ieškovės ir atsakovės pagal priešieškinį po 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovės pagal priešieškinį po 13,70 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

205.

21Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta rašytinė šalių sutartis dėl ginčo buto nuomos, panaudos ar kitokių sutartinių santykių buvimo. Įvertinęs byloje pateiktus Z. L. Z. su įsidarbinimu Kauno politechnikos institute susijusius dokumentus, kurie surašyti 1963–1965 m., ieškovės pateiktą 2017 m. birželio 1 d. pažymą apie darbą universitete, kurioje nurodyti V. A. Z. (Z. L. Z. sutuoktinio) darbo Kauno technologijos universitete laikotarpiai nuo 1962-01-15 iki 2013-03-29, V. A. Z. ir Z. L. Z. ištuokos liudijimą, fizinių asmenų raštu pateiktus paliudijimus, surašytus apie 1971 m., teismas pripažino, kad ginčo butu Z. šeima pradėjo naudotis nuo 1961 m.

226.

23Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, kad Z. šeimai ginčo patalpa buvo suteikta, leista apsigyventi nuo 1961 m. (vėliausiai nuo 1963 m.) ir ji ten gyveno iki Z. L. Z. mirties, t. y. daugiau kaip penkiasdešimt metų, ieškovė pretenzijų nereiškė. Taigi teismo vertinimu, atsakovai leistinais įrodymais pagrindė faktinę aplinkybę – asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą, leidimą naudotis patalpa pagal paskirtį, kuri laikytina teisiškai reikšminga sprendžiant dėl asmens teisės į būstą. Visgi, teismo nuomone, atsakovai nepagrindė nuomos mokesčio mokėjimo fakto, tačiau ta aplinkybė, kad nebuvo reikalaujama mokėti jokio mokesčio, pati savaime negali būti vertinama atsakovų nenaudai, nes šiuo atveju ieškovė, kaip patalpas suteikęs gyventi asmuo, turėjo pareigą tinkamai įforminti šalis siejančius teisinius santykius, atitinkamai turėjo pareigą, valdydama turtą patikėjimo teise, spręsti klausimą dėl galimo užmokesčio už suteiktas patalpas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir Z. L. Z. buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai.

247.

25Teismo vertino, kad byloje pateiktas ieškovės 2015 m. kovo 26 d. pranešimas–raginimas atlaisvinti patalpas ( - ), neatitinka CK 6.642 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta, kad nutraukiami panaudos teisiniai santykiai, nurodytas terminas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis nėra adresuotas faktiniam naudotojui atsakovui T. Z.. Šalis siejant faktiniams panaudos santykiams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus nėra nutraukti, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų.

268.

27Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog atsakovas T. Z., norėdamas sudaryti nuomos sutartį, gali kreiptis pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, kadangi faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp šalių susiformavo 1961 m. (vėliausiai 1963 m.), o minėtas įstatymas priimtas 1998 m., t. y. po 37 m. (ar 35 m.) nuo panaudos atsiradimo. Po minėto teisės akto priėmimo Z. L. Z. nebuvo informuota, kad gali pasikeisti jos teisinė situacija dėl minėto įstatymo. Pagal bylos duomenis ieškovė 2003 m. buvo parengusi nuomos sutartį, nors jau penkerius metus galiojo minėtas įstatymas, todėl teismas sprendė, kad minėtas teisės aktas šalių tarpusavio teisiniams santykiams netaikytinas, nes šiuo atveju nėra svarstomas klausimas dėl naujų teisinių santykių sukūrimo.

289.

29Teismas pažymėjo, kad pagal galiojusių įstatymų reikalavimus įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo atsakovui T. Z. teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta. Byloje esantys rašytiniai duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas T. Z. ginčo bute gyveno kartu su Z. L. Z. nuo vaikystės iki jos mirties, o jai mirus, ir toliau naudojosi ginčo butu. Atsakovas rūpinosi močiute, kai ji sirgo, kartu gyveno, rūpinosi bendra buitimi, todėl juos siejo asmeniniai ir turtiniai interesai, bendra buitis ir ūkis. Kadangi mirus panaudos gavėjui teisės aktai nenumato, kad panaudos sutartis pasibaigtų, taikant bendrąsias asmenų pasikeitimo prievolėje nuostatas, tokio pobūdžio turtinę teisę į panaudą galima paveldėti, o atsakovas R. A. Z. (kuris yra savo motinos įpėdinis) konkliudentiniais veiksmais toliau leido gyventi savo sūnui (padėjo remontuoti butą, apmokėti sąskaitas ir kt.), todėl teismas laikė, kad T. Z. turi teisėtą lūkestį naudotis ginčo patalpa, o įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Kadangi Z. L. Z. ir ieškovę siejo panaudos teisiniai santykiai, kurie po Z. L. Z. mirties nepasibaigė, todėl mirusiosios įpėdiniai turi teisę reikalauti įforminti minėtus santykius.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3210.

33Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ Kauno technologijos universitetas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341.1.

35Teismas neatsižvelgė į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytą valstybės turto valdytojų teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Teismo nuomone, šis 1998 m. priimtas įstatymas ir jį įgyvendinantys Vyriausybės nutarimai dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos ginčo atveju netaikomi, kadangi faktiniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir L. Z. Z. susiklostė 1961 m. (vėliausiai 1963 m.), t. y. šių santykių atsiradimo momentu minėti teisės aktai negaliojo. Tačiau ginčo atveju sprendžiama ne dėl L. Z. Z., kuri mirė ( - ), teisės į ginčo butą, bet atsakovų – A. R. Z. ir T. Z.. Todėl teismas turėjo taikyti ne tik CK 6.128 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir šiuo metu galiojantį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Ieškovas su atsakovais nebuvo sudaręs nuomos sutarties, tarp jų nebuvo susiklostę net ir faktiniai nuomos teisiniai santykiai, todėl nuomos sutarties su T. Z. sudarymas būtų visiškai naujų teisinių santykių sukūrimas.

361.2.

37Teismas nevertino, ar ginčo patalpos ieškovei yra reikalingos visuomeninei veiklai vykdyti, ir nevertino aplinkybės, kad šios patalpos 2015-09-28 KTU vykdomojo direktoriaus potvarkiu Nr. PP-114-1 yra suteiktos Kauno technologijos universiteto studentų „Akademinio mokslo pažinimo klubui“, kuris įpareigotas prižiūrėti ir saugoti suteiktas patalpas. Valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei, todėl atsakovo T. Z. privačiam interesui negali būti teikiamas prioritetas, lyginant su Kauno technologijos universiteto viešuoju interesu naudoti ginčo patalpas visuomenės poreikiui.

381.3.

39Valstybinės aukštosios mokyklos teises išnuomoti valstybės turtą ir jo naudojimo paskirtį riboja įstatymai. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 5 dalis nustato, kad pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikiant panaudos pagrindais, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti ir tik viešo konkurso būdu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus šioje dalyje numatytas išimtis, ne ilgesniam kaip 10 m. laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šį teisinį reglamentavimą ir įpareigojo ieškovę ginčo patalpas išnuomoti neterminuotai.

401.4.

41Teismas ir atsakovas savo priešieškinyje rėmėsi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencijos) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiama jo teisė į būsto neliečiamybę, ir Konstitucijos 24 straipsniu, kad žmogaus būstas neliečiamas. Tačiau paminėtos Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis taip pat numato šios teisės ribojimus, kai siekiama apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir, kai toks ribojimas nustatytas įstatymu (EŽTT 2000 m. balandžio 27 sprendimas byloje L. prieš Suomiją, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nustato specialų valstybės turto teisinį režimą, todėl teismas turėjo pripažinti proporcingu atsakovo teisės į būstą ribojimą, ginant teisėto būsto savininko ir valdytojo teises. Atsakovai be teisėto pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, todėl jie negali suabsoliutinti savo teisių, pažeisdami ieškovės ir valstybės teises.

421.5.

43Ginčo patalpos, kurios turto patikėjimo teise priklauso ieškovei, nėra socialinis būstas ir aprūpinimas fizinius asmenis būstu nėra jos veiklos sritis ar pareiga, o dauguma atsakovų byloje nurodytų teismų sprendimų yra priimti sprendžiant ginčus būtent dėl fizinių asmenų teisių į valstybės teikiamą socialinį būstą. Tuo tarpu nagrinėjant ginčą šioje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl to, ar atsakovai priskiriami socialiai remtiniems asmenims. EŽTT praktikoje pažymėta, nors akivaizdžiai pageidaujama, jog kiekvienas asmuo turėtų vietą, kurioje jie gali oriai gyventi ir vadinti šią vietą namais, deja, valstybėse – Konvencijos dalyvėse yra daug asmenų, neturinčių namų. Todėl klausimas, ar valstybė skirs lėšų, suteikiančių galimybę kiekvienam turėti namus, yra susijęs su politiniu, o ne teismo sprendimu.

441.6.

45Byloje esantys duomenys nepatvirtina Z. L. Z. ir jos įpėdinių (atsakovų) teisių į ginčo patalpas, kadangi, kaip išaiškinta 1995 m. balandžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime ir 1995 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu. Pirmosios instancijos teismas nutylėjo svarbią aplinkybę, kad iš tiesų Z. L. Z. pirkimo–pardavimo sandoris buvo panaikintas, nes buvo sudarytas nesąžiningai, pateikiant klaidingus duomenis apie buto priklausomybę. Nei Z. L. Z., nei atsakovai niekada nemokėjo nuomos mokesčio, yra duomenų tik apie komunalinių mokesčių mokėjimą, todėl su šiuo asmeniu nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis. Neįrodžius Z. L. Z. nuomos santykių su ieškove, neatsiranda teisės bei pareigos ir jos šeimos nariams, todėl teismo sprendimas įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu T. Z. neterminuotą nuomos sutartį yra nepagrįstas.

461.7.

47Aplinkybę, kad atsakovas T. Z. be teisinio pagrindo naudojasi ginčo butu, tuo pažeisdamas ieškovės teisę naudoti šias patalpas savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą valstybės turto valdytojo funkciją, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-31-738/2016, kuriuo T. Z. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą (savavališką remontą), numatytą ATPK 188 straipsnyje, ir jam skirtas įspėjimas.

481.8.

49Byloje esantys rašytiniai įrodymai nėra pakankami atsakovo T. Z. nepertraukiamo gyvenimo ginčo bute faktui nustatyti (jie arba yra to laikotarpio, kai atsakovas dar mokėsi mokykloje, arba jo paties adreso nurodymas darbdaviui). Atsakovas teigė, kad vykdė nuomininko pareigas, kai nuomos teisinių santykių teismas nenustatė. Jis neteisingai nurodė, kad ginčo bute gyveno su J. T. ir sūnumi, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Atsakovų liudytojai V. B., A. R., V. Z., M. G. susiję su atsakovais artimos giminystės, draugystės santykiais, todėl jų parodymai vertintini kaip subjektyvūs ir nepatikimi. Vienintelis nešališkas liudytojas, buvęs ieškovės darbuotojas J. L., tačiau pagal jo parodymus negalima spręsti, kad atsakovas T. Z. nuolat gyveno ginčo bute. Be to, ieškovė nebuvo sudariusi jokios rašytinės sutarties nei su Z. L. Z., nei su atsakovais, todėl atsakovai neturi teisės įrodinėti sutarties sudarymo ar vykdymo fakto, remdamiesi liudytojų parodymais.

501.9.

51Teismas nepagrįstai sprendė, kad A. R. Z., kaip teisėto paveldėtojo (šio fakto teismas bylos nagrinėjimo metu iš viso neįrodinėjo), leidimu ginčo patalpomis be panaudos davėjo sutikimo, kaip faktinis gyventojas toliau gali naudotis T. Z., nes valstybės turto panaudos sutartys su fiziniais asmenimis nėra sudaromos. Net ir nustačius, kad susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai su Z. L. Z., tai nereiškia ieškovės valios ir toliau tęsti tuos santykius su atsakovais, kaip Z. L. Z. įpėdiniais. Be to, ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovai ginčo butą užėmė savavališkai. O tai, kad atsakovai mokėjo komunalinius mokesčiu, reikia vertinti kaip tiesioginių ieškovės nuostolių atlyginimą, o ne panaudos gavėjo teisių vykdymą, nes ieškovas aiškiai išreiškė savo valią neturėti jokių prievolinių santykių su atsakovais.

521.10.

53Teismas konstatavo, kad byloje pateiktas ieškovės pranešimas – raginimas atlaisvinti ginčo patalpas neatitinka CK 6.642 straipsnio keliamų reikalavimų. Tačiau ieškovė pabrėžė, kad tokio įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Ieškovė, teigdama atsakovui A. R. Z. 2015-03-26 pranešimą dėl patalpų atlaisvinimo nežinojo apie tai, kad pretenzijas į butą turi ir atsakovas T. Z.. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį. Atsakovas net ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo kreipimosi į teismą dienos (kai atsakovui tapo žinoma apie ieškovės valią susigrąžinti ginčo patalpas) patalpų neatlaisvino, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau jomis naudojosi. Kadangi atsakovas T. Z. tebegyvena ginčo patalpoje ir po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo, 3 mėn. termino nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovui nesukėlė, ieškovas turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų, net ir nustačius panaudos teisinius santykius, laikant juos nutrauktais.

541.11.

55Teismo sprendimas įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu T. Z. neterminuotą nuomos sutartį negali būti vykdomas dėl to, kad sudarant tokią sutartį būtų pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo imperatyvios 15 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, viešosios teisės principai (šio įstatymo 9 straipsnis), o pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

5611.

57Trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, prisidėjimu prie apeliacinio skundo palaiko ieškovės VšĮ Kauno technologijos universiteto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir sutinka su skundo dalyku.

5812.

59Atsakovai A. R. Z. ir T. Z. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

603.1.

61Ieškovės skundo argumentas, jog teismas privalėjo vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir netaikyti teisės normų, susijusių su gyvenamosios patalpos nuomos (panaudos) santykiais, nepagrįstas kasacinio teismo praktika, kuri yra visiškai priešinga apeliantės argumentams. Nagrinėjamo ginčo atveju taikomos gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančios CK XXXI skyriaus normos, o ne Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes nagrinėjamu atveju nėra svarstomas klausimas dėl naujų teisinių santykių sukūrimo.

623.2.

63Bylos duomenys patvirtina, kad leidimas apsigyventi ginčo bute buvo duotas žodinio susitarimo pagrindu, vėliau patvirtintas raštu daugelyje dokumentų. Šio ginčo atveju konkliudentinių veiksmų pagrindu buvo susitarta dėl panaudos santykių ir iš esmės sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią daiktas buvo naudojamas neatlygintinai, mokant už butą tik jo eksploatavimo mokesčius. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo faktiniai panaudos teisiniai santykiai, ginčas privalo būti sprendžiamas vadovaujantis CK XXXII skyriaus normomis, t. y. panaudos sutartį ir jos pabaigą reglamentuojančiomis teisės normomis. Tokią atsiliepimo poziciją atsakovai grindė teismine praktika analogiško pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, Kauno apygardos teismo 2014-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1817-480/2014).

643.3.

65Ieškovė atsakovams nepateikė jokio apie panaudos sutarties nutraukimą informuojančio pranešimo, o teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pateiktas 2015 m. kovo 26 d. pranešimas – raginimas atlaisvinti patalpas, neatitinka CK 6.642 straipsnyje nurodytų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta, kad panaudos sutartis nutraukiama, be to, raštas nėra adresuotas faktiniam patalpų naudotojui T. Z. bei jame nurodytas terminas – atlaisvinti butą per vieną savaitę, neatitinka CK numatyto įspėjimo prieš tris mėnesius. Kadangi šalis sieja faktiniai panaudos santykiai, kurie nėra nutraukti, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų.

663.4.

67Bylos duomenys patvirtina, kad Z. L. Z. ginčo bute pragyveno daugiau kaip 50 metų, ieškovė jai neteikė jokių pretenzijų, reikalavimų, nekėlė jokių sąlygų dėl apsigyvenimo ar atsiskaitymo. Atsakovas T. Z. bute taip pat gyveno nuolat nuo pat vaikystės ir ginčo būstas buvo pastovi jo gyvenamoji vieta. Kadangi Z. L. Z. su ieškove siejo panaudos teisiniai santykiai, kurie po panaudos gavėjos mirties nepasibaigė, mirusiosios įpėdiniai turi teisę reikalauti minėtus santykius įforminti. Ginčo butas buvo pastovi T. Z. gyvenamoji vieta, jis mokėjo už butą mokesčius, tiek abu su močiute, tiek jai mirus – vienas. Ieškovo atstovai matė, kad atsakovai ginčo butą remontavo – apšiltino sienas, vykdė dažymo darbus. Atsakovai šias aplinkybes įrodė liudytojų V. B., A. R., V. Z., M. G., J. L. parodymais, kurie parodė, kad atsakovas T. Z. gyveno su močiute iki jos mirties ir butu naudojosi jai mirus. Liudytojų parodymai neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniam įrodymams, o giminystės ar artimos draugystės faktas negali automatiškai reikšti, kad įrodymai nepatikimi.

68IV.

69Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7013.

71Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir kartu patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-215-553/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantės prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais ieškovė įrodinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai)

72Dėl ginčo esmės

7314.

74Byloje kilo ginčas dėl atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų (pagal ieškovų ieškinį), ir dėl įpareigojimo ieškovę sudaryti neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (pagal atsakovo T. Z. priešieškinį).

7515.

76Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus A. R. Z. ir T. Z. iš patalpų, esančių ( - ), su visu jose esančiu jiems priklausančiu turtu, kadangi tarp ieškovės ir Z. L. Z., kuri šiomis patalpomis naudojosi nuo 1961 m. (vėliausiai 1963 m.) ir jose gyveno iki savo mirties ( - )., jokie nuomos ar panaudos santykiai nei teisiškai, nei faktiškai nebuvo susiklostę, todėl po jos mirties atsakovai neįgijo jokių teisių ir pareigų į šį butą. Ieškovė laiko, kad atsakovai ginčo patalpas užėmė savavališkai bei tvirtina, kad sudarydama su T. Z. ginčo buto neterminuotą sutartį pažeistų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytą valstybės turto valdytojų teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.

7716.

78Atsakovas T. Z. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę ir Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sudaryti su juo rašytinę neterminuotą nuomos sutartį dėl buto, esančio ( - ), nuomos. Priešieškinyje nurodė, kad jo močiutę Z. L. Z. su ieškove siejo panaudos teisiniai santykiai, kurie po panaudos gavėjos mirties nepasibaigė, jų ieškovė įstatymo nustatyta tvarka nenutraukė, todėl mirusiosios šeimos narys T. Z. turi teisę reikalauti minėtus santykius įforminti, nes ginčo butas buvo ir yra pastovi T. Z. gyvenamoji vieta.

7917.

80Atsakovas A. R. Z., 2015-05-06 teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra netinkamas atsakovas byloje, nes ginčo bute negyvena, jame nėra jam priklausančių daiktų (1 t., b. l. 61).

81Dėl atsakovo T. Z. iškeldinimo ir jo teisės į būsto nuomą pripažinimo

8218.

83Byloje nustatyta, kad ginčo patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jas patikėjimo teise valdo ieškovė VšĮ Kauno technologijos universitetas (t. 1, b. l. 8-37). Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Z. L. Z. ir jos šeimos nariai ginčo patalpomis pradėjo naudotis 1961 m. (vėliausiai 1963 m.) ir Z. L. Z. jose gyveno iki savo mirties ( - ). Byloje yra Z. L. Z. su Kauno miesto valdyba 1994 m. gegužės 31 d. sudaryta buto ( - )pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartis (1 t., b. l. 114-115), kuri Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965/95 (1 t., b. l. 46-47) buvo panaikinta. Sprendime konstatuota, kad Kauno miesto valdyba neturėjo teisės parduoti butą, kuris jai nepriklausė, nes šis butas LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 777 p. buvo perduotas Kauno technologijos universitetui. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovė, teikdama dokumentus buto privatizavimui, suklaidino ieškovę, kad jai priklauso naudotis dviem butais – ginčo butu Nr. 5 ir dar butu Nr. 4 (t. 1, b. l. 44-50). Ieškovė, remdamasi šiais teismo motyvais sprendžia, kad kadangi buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, tai jokia nuomos sutartis su Z. L. Z. nebuvo sudaryta, ji ir jos šeimos nariai negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių į ginčo butą. Teisėjų kolegija tokiems ieškovės vertinimams neturi pagrindo pritarti, nes panaikinus buto privatizavimo sutartį, nebuvo paneigta Z. L. Z. ir jos šeimos narių teisė naudotis ginčo butu, kuris jai buvo suteiktas pačios ieškovės ir kuriuo ji naudojosi iki savo mirties ( - ).

8419.

85Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje yra ieškovės 1982-04-30 atsakymas Z. L. Z., kuriame nurodyta, kad Z. šeimai leista apsigyventi ( - ) mansardoje (t. 1, b. l. 103). Klausimas dėl Z. L. Z. iškeldinimo iš šio buto buvo išspręstas Kauno m. Lenino raj. 1971 m. gegužės 17 d. sprendimu ir ieškovės ieškinys atmestas (4 t., b. l. 7-10-11). Sprendime konstatuota, kad Kauno politechnikos institutas ginčo butą sutuoktiniams Z. suteikė 1963 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno politechnikos instituto kasacinį skundą, nutartyje nurodė, kad Z. neleidžia gyventi bute Z., kuris jam priklauso nuomininko teisėmis. Pastebėtina, kad Z. L. Z. ginčo bute deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1970-08-14 (t. 3, b. l. 116). Ieškovės užimta pozicija byloje, kad šalių nesiejo jokių prievoliniai teisiniai santykiai, prieštarauja jos pačios raštuose nurodomoms aplinkybėms. KTU 1995-11-27 rašte nurodoma, kad Z. L. Z. bus leista išsipirkti jos nuomojamą gyvenamąją patalpą, kai ji išsiregistruos iš savavališkai (be KTU žinios) priregistruoto ( - ) ketvirto buto (t. 4, b. l. 12). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-455 yra nurodyta, kad ieškovės atstovas paaiškino, jog Z. L. Z. buvo 5-to buto nuomininke (3 t., b. l. 118). Byloje yra KTU 2003 metais parengta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurioje buvo numatyta Z. L. Z. išnuomoti 29,95 kv. m patalpą ( - ), mokant po 0,297 Lt už gyvenamųjų patalpų vieną kv. m.; sutartį yra pasirašęs KTU prorektorius (t. 1, b. l. 129–131). Nors šios nuomos sutarties nepasirašė Z. L. Z., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nesudarius rašytinės nuomos sutarties, ieškovė ėmėsi kokių nors veiksmų šio asmens atžvilgiu, gindama savo pažeistas teises dėl daikto valdymo ir disponavimo juo, tuo pačiu leido Z. L. Z. butu naudotis iki pat jos mirties, nemokant nuomos mokesčių.

8620.

87Apibendrindama pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. L. Z. ilgą laiką valdė ir naudojo ginčo patalpas, kurios jai buvo suteiktos teisėtai. Nutartyje jau paminėtose civilinėse bylose priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nėra nuostatų apie Z. L. Z. neteisėtą ginčo patalpų valdymą. Ieškovė jos teisės naudotis patalpomis kaip būstu neginčijo ir jokių pretenzijų šiam asmeniui nereiškė iki Z. L. Z. mirties, priėmė jos mokamus mokesčius už komunalines paslaugas. Todėl nesant rašytinės nuomos sutarties ir duomenų apie nuomos mokesčio mokėjimą, šiuo metu galiojančių teisės normų pagrindu tokios būsto valdymo ir naudojimo aplinkybės leidžia vertinti, kad tarp ieškovės ir Z. L. Z., teisėtai naudojusios ginčo patalpą, buvo susiformavę gyvenamosios patalpos panaudos teisiniai santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnis, CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Tokios teisėjų kolegijos išvados paneigia apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovę su Z. L. Z. siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Be to, nesutiktina su apeliante, kad sprendžiant dėl atsakovo T. Z. teisės į būsto nuomos sutarties sudarymą nėra reikšmingos pirmiau nurodytos aplinkybės dėl Z. L. Z. ir jos šeimos narių teisėto naudojimosi ginčo butu, nes būtent jos teikia pagrindą atmesti ieškovės argumentus, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl visai naujų teisinių santykių su atsakovu T. Z. nustatymo.

8821.

89Bylos duomenys patvirtina, kad su Z. L. Z. nuo pat vaikystės gyveno atsakovas T. Z.. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir pati ieškovė. Z. L. Z. 1991-12-10 pateikė prašymą privatizuoti butą ( - ), kuriame nurodė, kad jos šeimos narys – anūkas T. Z. (t. 1, b. l. 104). Kad su ja gyvena anūkas, Z. L. Z. ieškovei nurodė ne viename pareiškime (t. 4, b. l. 37–42), taip pat ir 2003-02-25 prašyme KTU Senatui (1 t., b. l. 127). Pagal ieškovės ieškinį Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-965/95 (1 t., b. l. 46-47) dėl Z. L. Z. su Kauno miesto valdybos 1994 m. gegužės 31 d. sudarytos buto ( - ) pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutarties panaikinimo. Šios sutarties sudarymą pagrindžiančiuose dokumentuose, kurie pateikti ir į nagrinėjamą bylą (1 t., b. l. 104-125), taip pat buvo duomenų apie Z. L. Z. šeimos narį anūką T. Z.. Byloje yra Kauno m. SP Centro PK 1998-06-16 pažymėjimas, kad T. Z. nuo 1998-06-06 gyvena su močiute Z. L. Z., adresu Kaunas, ( - ) (1 t., b. l. 63, 125). Byloje yra 2015-11-10 KTU skundas dėl Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-10-26 nutarimo administracinio pažeidimo byloje Nr. AD-77, kuriuo buvo nutraukta T. Z. administracinio teisės pažeidimo byla. Skunde nurodoma, kad ieškovės atstovas pastebėjo, jog T. Z. ginčo patalpoje vykdo remonto (griovimo) darbus (2 t., b. l. 22-27). Todėl teisėjų kolegija turi pagrindo spręsti, kad ne tik ieškovę su teisėtai patalpą naudojusia Z. L. Z. iki pat jos mirties, bet ir jos šeimos narį T. Z., siejo panaudos teisiniai santykiai, nes jo ilgalaikis ir nepertraukiamas gyvenimas ginčo patalpoje suformavo pakankamus ir tęstinius ryšius su šia patalpa tam, kad ji būtų laikoma jo būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme.

9022.

91Šios išvados paneigia apeliantų argumentus, kad tarp šalių nebuvo susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Šalių santykius kvalifikavus panauda, ieškovės teisės gali būti ginamos pagal panaudos santykius reglamentuojančias taisykles. O tai reiškia, kad atsakovas T. Z. iš naudojamų patalpų gali būti iškeldinamas tik nutraukus panaudos sutartį įstatymo nustatyta tvarka. CK 6.642 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ji neįspėjo tinkamai atsakovo apie sutarties nutraukimą, nes teigdama atsakovui A. R. Z. 2015-03-26 pranešimą dėl patalpų atlaisvinimo nežinojo apie tai, kad pretenzijas į butą turi ir atsakovas T. Z.. Jos manymu, vien kreipimasis į teismą laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį.

9223.

93Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-03-26 pranešimas dėl patalpų atlaisvinimo buvo teikiamas atsakovui A. R. Z., o ne T. Z., todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais nėra įspėjusi atsakovo T. Z. apie panaudos sutarties nutraukimą. Tokiu atveju panaudos sutartis tarp ieškovės, kaip panaudos davėjos, ir atsakovo T. Z., kaip panaudos gavėjo, nėra nutraukta, ir atsakovui T. Z. pareiškus reikalavimus pagal priešieškinį, byloje nebuvo sprendžiama dėl naujų buto nuomos teisinių santykių tarp šalių nustatymo. Būtina pastebėti, kad ieškovė nepripažįsta, jog tarp šalių yra susiklostę buto panaudos santykiai, todėl jos argumentai dėl tinkamo atsakovo įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo net prieštarauja ir jos pačios paaiškinimams dėl ieškinio ir atsikirtimams į atsakovo T. Z. priešieškinį. Ieškovei nenutraukus įstatymo nustatyta tvarka panaudos sutarties su atsakovu T. Z., jos argumentai, kad šios patalpos 2015-09-28 KTU vykdomojo direktoriaus potvarkiu Nr. PP-114-1 yra suteiktos Kauno technologijos universiteto studentų „Akademinio mokslo pažinimo klubui“, kuris įpareigotas prižiūrėti ir saugoti suteiktas patalpas, negali turėti įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui.

9424.

95Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpų atitiktį būsto sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatomi kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet ar tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (pvz., EŽTT 1996 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje B. prieš Junginę Karalystę; 1986 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę; 1978 m. vasario 8 d. sprendimas byloje W. prieš Jungtinę Karalystę). Be nutarties 21 punkte jau paminėtų duomenų apie ilgalaikius atsakovo T. Z. ryšius su ginčo patalpa, byloje yra daug rašytinių duomenų apie tai, kad dar ir nesant ginčo teisme bei vėliau atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodė būtent ginčo bute (2003-05-20 darbo sutartis (1 t., b. l. 99-100), 2016-05-19 darbo sutartis (5 t., b. l. 104-108), 2017-09-20 pažyma Nr. 2017/310 (4 t., b. l. 5) 2015-07-22 pažyma apie T. Z. mokymąsi ir jo gyvenamąją vietą (4 t., b. l. 6), medicininiai duomenys (5 t., b. l. 96-103)). Ieškovės liudytojas J. N., dirbęs pas ieškovę laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2013 m., apeliacinės instancijos teisme paliudijo, kad kartu su Z. L. Z. gyvenant jis matė ir atsakovą T. Z.. Šis liudytojas parodė, kad jam taip pat žinoma, jog atsakovas A. R. Z. iš ginčo buto išsikėlė gyventi kitur. Liudytojas A. M., 2008 m. – 2012 m. 10 mėn. dirbęs KTU ūkio tarnybos direktoriumi, 2019-04-04 apeliacinės instancijos teismo posėdyje paliudijo, kad ginčo bute buvo du kartus. Kai bute buvo antrą kartą, tai suprato, kad jame gyvena Z. L. Z. su jaunuoliu T. Z., butas buvo remontuojamas, o buto reikalais rūpinosi ir A. R. Z. (garso įrašas nuo 30:01 iki 36:45, 42:43 iki 43:33). Ieškovė neneigia, kad atsakovas T. Z. ginčo bute su visa manta gyvena lig šiol. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas T. Z. turėjo kitą gyvenamąjį patalpą, su kuria jį siejo ilgalaikiai, pakankami ir tęstiniai ryšiai, t. y. tiek iki pat močiutės Z. L. Z. mirties, tiek ir po jos mirties jis turėjo kitą būstą.

9625.

97Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir atsakovai iš ginčo buto iškeldinti, buvo panaikintas ir perduota byla Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nutarties 40 punkte nurodė, kad įvertinusi tai, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad liudytojas V. Z. pripažino, jog buvo keletas laikotarpių, kai atsakovas gyveno pas draugės tėvus, vėliau atskirai su kita drauge, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas T. Z. turi 2009 m. gruodžio 27 d. gimusį sūnų D. Z., kuris gyvena su motina J. T., todėl siekiant nustatyti, ar atsakovas T. Z. iki pat Z. L. Z. mirties gyveno ginčo patalpoje ir faktiškai ja naudojosi kaip būstu Konvencijos prasme, tikslinga apklausti J. T. kaip liudytoją.

9826.

99Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2019-04-04 teismo posėdyje, buvo apklausta liudytoja A. O. V. – Z. L. Z. sesuo (garso įrašas nuo 44:45 iki 1:11:05), kuri paliudijo, kad atsakovas T. Z. iki pat močiutės mirties gyveno su ja, nes kiek liudytoja atvažiuodavo, visada būdavo T. Z., savo daiktų jis niekada nebuvo išsinešęs kitur. T. Z. su Juste (Gembickiene) 2014-08-06 dar dalyvavo V. Z. vestuvėse, o po jų greit jų keliai vėl išsiskyrė. Kai sesers sveikata labai silpnėjo, tai Tomas kvietė liudytoją atvažiuoti, padėti jam prižiūrėti seserį. Kvietė atvažiuoti, nes bijojo, kad močiutė numirs jam būnant vienam. Prieš mirtį sesuo ligoninėje pabuvo tik keletą dienų. Po močiutės mirties jis kvietė ir brolį V. Z., kad atvyktų kartu nakvoti bute, nes jam vienam jame buvo nejauku.

10027.

101Pirmosios instancijos teismo 2017-11-28 teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. Z. (garso įrašas nuo 14:25 iki 34:25), atsakovo T. Z. brolis, paliudijo, kad jų tėvas bendras, o motinos skirtingos. Jie su broliu augo atskirai, nes liudytojo motina nenorėjo, kad jis augtų kartu, todėl liudytojas dažnai lankydavosi pas močiutę Z. L. Z. ir bendravo su broliu. Šis liudytojas manė, kad atsakovui močiutė buvo kaip mama. Buvo laikotarpis, kai broliui gimus vaikui, jis kelis mėnesius gyveno kitur, tačiau tai buvo trumpi laikotarpiai. Tomas prieš močiutės mirtį gyveno su ja ir teigė, kad šias aplinkybes jis gerai prisimena, nes močiutė mirė ( - ), po jo vestuvių, kurios buvo 2014 m. rugpjūčio mėn. Močiutei mirus, brolis prašė pabūti su juo ginčo bute, nes jam vienam buvo nesmagu. Liudytojas taip pat parodė, kad padėjo broliui remontuoti šį butą.

10228.

103Pirmosios instancijos teismo 2017-11-28 teismo posėdyje liudytoja M. G. paliudijo (garso įrašas nuo 35:08 iki 46:25), kad T. Z. buvo jos vaikinas, su kuriuo draugavo. Jai yra žinoma, kad Tomas gyveno su močiute iki jos mirties. Po močiutės laidotuvių liudytoja atvežė Tomui močiutės nuotraukas, kurios buvo naudojamos jos laidotuvių metu, po to ne kartą lankėsi pas jį ginčo bute.

10429.

105Liudytoja J. G. (buvusi T.), apklausta apeliacinės instancijos teisme 2019-05-09 teismo posėdyje (garso įrašas nuo 31:38 iki 51:31), parodė, kad jos bendravimas su atsakovu apėmė laikotarpį nuo jų pažinties 2008 m. ir tęsėsi iki 2015 m., tačiau liudytoja ne kartą pabrėžė, kad nepamena tiksliai datų, nes tai buvo seniai ir tokia informacija jai neaktuali, nes ji turi kitą šeimą. Ji dalyvavo močiutės laidotuvėse, bet santykiai su atsakovu buvo labai nepastovūs, susiję su daugkartiniais jų tarpusavio susipykimais, išsiskyrimais ir vėl susitaikymais, todėl negali konkrečiai nurodyti jų gyvenimo ir negyvenimo kartu laikotarpių. Išsiskyrę buvo keletą kartų, išsiskyrimai truko net apie metus, pusmetį. Su atsakovu pastovios gyvenamosios vietos jie neturėjo. Kaip susitaikydavo, tai apie du, tris ar net keturis mėnesius pagyvendavo išnuomotame bute iki kol vėl susipykdavo, tuomet atsakovas grįždavo gyventi pas močiutę, kur mokėjo mokesčius kartu su močiute. Liudytoja neprisiminė net atsakovo močiutės mirties datos. O ją priminus parodė, kad 2014 m. lygtai gyveno Panemunėje, tačiau negali tiksliai pasakyti kiek tai buvo iki močiutės mirties, kai nuomojo butą Plento g. ir kiek laiko ten gyveno. Liudytoja vieną kartą nurodė, kad iki močiutės mirties buvo išsiskyrę ir atsakovas gyveno pas močiutę, o ji su vaiku Plento g. Tomas rūpinosi močiute. Po to nurodė, kad gal Tomas po močiutės mirties grįžo į butą, kai Plento g. jie buvo pagyvenę apie du mėnesius. Jai yra žinoma, jog po močiutės mirties atsakovas liko gyventi jos bute ir darė jame remontą.

10630.

107Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, be to, rėmėsi liudytojo V. B., A. R., V. Z., M. G. parodymais, kurie yra nepatikimi, nes šie asmenys susiję su atsakovais artimos giminystės, draugystės santykiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog šie liudytojai nepatvirtino ieškovės argumentų, jog atsakovas T. Z. negyveno ginčo patalpoje, nesudarė pagrindo jų nevertinti ar jais nesiremti. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kad tarp šių liudytojų parodymų yra prieštaravimų, kad jie neatitinka byloje surinktiems kitiems įrodymams, todėl apeliantės argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

10831.

109Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019 ir kt.).

11032.

111Teisėjų kolegija, vertindama liudytojos J. G. (buvusi T.) 2019-05-09 teismo posėdyje duotus parodymus, konstatuoja, kad jie neteikia pagrindo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad iki Z. L. Z. mirties ginčo patalpa nebuvo atsakovo gyvenamoji patalpa ir, kad jis su šia patalpa buvo nutraukęs ilgalaikius ir pastovius ryšius. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, įvertinti liudytojų V. B., A. R., V. Z., M. G. parodymų, kurie yra aprašyti skundžiamame teismo sprendime. Todėl vertinant įrodymų visumą, kartu ir su apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais (nutarties 24, 26 punktai), teismas sprendžia, kad atsakovas ginčo patalpa naudojosi kaip būstu, nes tai buvo jo vienintelė, pastovi gyvenamoji vieta, su kuria jį siejo ilgalaikiai (nuo vaikystės) ryšiai, todėl atsakovo T. Z. teisė į būstą pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta ir saugoma, priimant ieškovės skundžiamą sprendimą atmesti jos ieškinį dėl šio atsakovo iškeldinimo.

11233.

113Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su atsakovu T. Z. negalėjo būti įpareigota sudaryti patalpų nuomos sutartį, nes toks teismo įpareigojimas prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams, pagal kuriuos valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus šioje dalyje nustatytas išimtis, o maksimalus nuomos terminas negali būti ilgesnis negu 10 metų.

11434.

115Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl nagrinėjamoje byloje priimto Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. teismo sprendimo išnagrinėjus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties 44 punkte pažymėjo, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai (1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, šiame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas pirmiausiai skirtas valstybės ir savivaldybių institucijoms įgyvendinant įgaliojimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, bet ne vykdant teismo, kuris vykdo teisingumą, sprendimus. Taip pat pažymėjo ir tai, kad teismui nustačius, jog dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų yra susiklostę faktinės panaudos santykiai, o šiuo pagrindu Konvencijos prasme tokiomis patalpomis asmuo naudojosi kaip būstu, dėl ko jam turėtų būti taikoma Konvencijos pripažįstama ir saugoma teisė į būstą, valstybės institucija, atsakinga už valstybės nuosavybės teisių į tokias patalpas įgyvendinimą, turi būti įpareigota sudaryti nuomos, bet ne panaudos sutartį. Priešingas aiškinimas prieštarautų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintam visuomeninės naudos principui, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą.

11635.

117Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina tai, kad ieškovę ir atsakovą T. Z. sieja faktinės panaudos santykiai, ir vadovaudamasi pirmiau paminėta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimo iškeldinti atsakovą T. Z. iš ginčo patalpų ir dėl jo priešieškinio tenkinimo bei įpareigojimo ieškovę VšĮ Kauno technologijos universitetą ir atsakovę pagal priešieškinį valstybę, atstovaujamą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sudaryti su atsakovu T. Z. rašytinę neterminuotą buto, esančio ( - ), nuomos sutartį. Todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

118Dėl atsakovo A. R. Z. iškeldinimo

11936.

120Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti A. R. Z. iš patalpų, esančių ( - ), su visu tose patalpose esančiu ir jam priklausančiu turtu. Ieškinyje ji nurodė, kad 2015 m. kovo 26 d. išsiuntė atsakovui pranešimą iki 2015 m. balandžio 2 d. atlaisvinti ginčo patalpas, tačiau atsakovas iki šio termino pabaigos patalpų neatlaisvino, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl atsakovo iškeldinimo.

12137.

122Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2011; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

12338.

124LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarime administracinėje byloje Nr. II-31-738/2016, kuri buvo išnagrinėta pagal ieškovės KTU skundą dėl Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-10-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-77, nurodyta, kad atsakovas A. R. Z. paaiškino, jog iš ginčo patalpos išsikėlė 1986 m. Teismas konstatavo, kad KTU prašymas patraukti administracinėn atsakomybėn A. R. Z. yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad jis siektų užvaldyti KTU patikėjimo teise valstybės valdomą turtą ar pretenduoti į jį.

12539.

126Nagrinėjamu atveju atsakovas A. R. Z. dar 2015-06-15 atsiliepime į ieškovės pradinį ieškinį nurodė, kad ginčo bute negyvena, jame nėra jam priklausančių daiktų, todėl jis nėra tinkamas atsakovas byloje, jis negali būti įpareigotas iškraustyti daiktus, kurie priklauso T. Z. (1 t., b. l. 60-61). Šis atsakovas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tvirtino tą patį, kad ginčo bute negyvena ir jame nėra jam priklausančių daiktų.

12740.

128Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neginčijo atsakovo A. R. Z. nurodytų aplinkybių, kad jis bute ( - ) negyvena ir jame nėra jam priklausančio turto bei priešingų įrodymų neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). Šio atsakovo atstovei pasiūlius ieškovei spręsti klausimą dėl ieškinio šio atsakovo atžvilgiu atsisakymo, ieškovė pareiškimo, atitinkančio CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl nustačius, kad atsakovas A. R. Z. ginčo patalpose negyvena, nėra jokio pagrindo nustatyti, kad šis atsakovas pažeidžia ieškovės teises ir (ar) teisėtus interesus, todėl ieškovės ieškinys šio atsakovo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas (CPK 2 ir 5 straipsniai).

129Dėl bylinėjimosi išlaidų

13041.

131CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

13242.

133Atmetus ieškinį ir tenkinus priešieškinį atlygintinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Pagal bylos duomenis atsakovas T. Z. per visą bylos nagrinėjimo procesą turėjo šias bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė į bylą pateiktais duomenimis: sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (t. 1, b. l. 97), 37,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (5 t. b. l. 18) ir turėjo 1 400 Eur išlaidų advokatės pagalbai už atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinį skundą, priešieškinio parengimą (600 Eur (2 t. 47–48), 400 Eur (t. 2, b. l. 50), 400 Eur (4 t. b. l. 174-175)), iš viso 1 478,5 Eur. Atsakovas A. R. Z. sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio (5 t. b. l. 18) ir turėjo 1 100 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atstovavimą ir teisines konsultacijas (700 Eur (t. 4, b. l. 80), 400 Eur (4 t. b. l. 174-175)), iš viso 1 137,50 Eur. Šios atsakovų turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (pridedama) numatytų maksimalių dydžių (8.2p., 8.11 p., 8.19 p.), todėl jos priteisiamos atsakovams iš ieškovės ir atsakovės pagal priešieškinį lygiomis dalimis taip: atsakovui T. Z. po 739,25 Eur ir atsakovui A. R. Z. po 568,75 Eur iš kiekvienos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

13443.

135Apeliacinės instancijos teismas turėjo 65,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos valstybei iš VšĮ Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – po 32,87 Eur iš kiekvienos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

136Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

137Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

138Priteisti atsakovui T. Z. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės VšĮ Kauno technologijos universiteto (įstaigos kodas 111950581) ir atsakovės pagal priešieškinį Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (įstaigos kodas 188603091) po 739,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

139Priteisti atsakovui A. R. Z. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės VšĮ Kauno technologijos universiteto (įstaigos kodas 111950581) ir atsakovės pagal priešieškinį Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (įstaigos kodas 188603091) po 568,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

140Priteisti valstybei iš ieškovės VšĮ Kauno technologijos universiteto (įstaigos kodas 111950581) ir atsakovės pagal priešieškinį Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos (įstaigos kodas 188603091) po 32,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

141Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant R. M.,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovams G. M. ir K. P.,... 4. atsakovams T. Z. ir A. R. Z., atsakovų atstovei advokatei R. G.,... 5. trečiojo asmens atstovui D. D.,... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 7. Teisėjų kolegija,... 8. I.... 9. Ginčo esmė... 10. 1.... 11. Ieškovė prašė iškeldinti atsakovus iš patalpų, esančių ( - ), su visu... 12. 2.... 13. Atsakovas T. Z. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę ir Lietuvos... 14. 3.... 15. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo,... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 4.... 19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį... 20. 5.... 21. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta rašytinė šalių sutartis dėl... 22. 6.... 23. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, kad Z. šeimai... 24. 7.... 25. Teismo vertino, kad byloje pateiktas ieškovės 2015 m. kovo 26 d.... 26. 8.... 27. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog atsakovas T. Z., norėdamas sudaryti... 28. 9.... 29. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojusių įstatymų reikalavimus įgyta teisė... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 32. 10.... 33. Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ Kauno technologijos universitetas prašo... 34. 1.1.... 35. Teismas neatsižvelgė į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo... 36. 1.2.... 37. Teismas nevertino, ar ginčo patalpos ieškovei yra reikalingos visuomeninei... 38. 1.3.... 39. Valstybinės aukštosios mokyklos teises išnuomoti valstybės turtą ir jo... 40. 1.4.... 41. Teismas ir atsakovas savo priešieškinyje rėmėsi Žmogaus teisių ir... 42. 1.5.... 43. Ginčo patalpos, kurios turto patikėjimo teise priklauso ieškovei, nėra... 44. 1.6.... 45. Byloje esantys duomenys nepatvirtina Z. L. Z. ir jos įpėdinių (atsakovų)... 46. 1.7.... 47. Aplinkybę, kad atsakovas T. Z. be teisinio pagrindo naudojasi ginčo butu, tuo... 48. 1.8.... 49. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nėra pakankami atsakovo T. Z.... 50. 1.9.... 51. Teismas nepagrįstai sprendė, kad A. R. Z., kaip teisėto paveldėtojo (šio... 52. 1.10.... 53. Teismas konstatavo, kad byloje pateiktas ieškovės pranešimas – raginimas... 54. 1.11.... 55. Teismo sprendimas įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovu T. Z.... 56. 11.... 57. Trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) Lietuvos Respublikos... 58. 12.... 59. Atsakovai A. R. Z. ir T. Z. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą... 60. 3.1.... 61. Ieškovės skundo argumentas, jog teismas privalėjo vadovautis Valstybės ir... 62. 3.2.... 63. Bylos duomenys patvirtina, kad leidimas apsigyventi ginčo bute buvo duotas... 64. 3.3.... 65. Ieškovė atsakovams nepateikė jokio apie panaudos sutarties nutraukimą... 66. 3.4.... 67. Bylos duomenys patvirtina, kad Z. L. Z. ginčo bute pragyveno daugiau kaip 50... 68. IV.... 69. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 70. 13.... 71. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamam civiliniam procesui... 72. Dėl ginčo esmės ... 73. 14.... 74. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitų... 75. 15.... 76. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus A. R. Z. ir T. Z.... 77. 16.... 78. Atsakovas T. Z. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę ir Lietuvos... 79. 17.... 80. Atsakovas A. R. Z., 2015-05-06 teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį... 81. Dėl atsakovo T. Z. iškeldinimo ir jo teisės į būsto nuomą pripažinimo... 82. 18.... 83. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise... 84. 19.... 85. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje yra ieškovės 1982-04-30 atsakymas Z.... 86. 20.... 87. Apibendrindama pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija... 88. 21.... 89. Bylos duomenys patvirtina, kad su Z. L. Z. nuo pat vaikystės gyveno atsakovas... 90. 22.... 91. Šios išvados paneigia apeliantų argumentus, kad tarp šalių nebuvo... 92. 23.... 93. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-03-26 pranešimas dėl patalpų... 94. 24.... 95. Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpų atitiktį būsto sąvokai lemia EŽTT... 96. 25.... 97. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 98. 26.... 99. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2019-04-04 teismo... 100. 27.... 101. Pirmosios instancijos teismo 2017-11-28 teismo posėdyje apklaustas liudytoju... 102. 28.... 103. Pirmosios instancijos teismo 2017-11-28 teismo posėdyje liudytoja M. G.... 104. 29.... 105. Liudytoja J. G. (buvusi T.), apklausta apeliacinės instancijos teisme... 106. 30.... 107. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų... 108. 31.... 109. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios... 110. 32.... 111. Teisėjų kolegija, vertindama liudytojos J. G. (buvusi T.) 2019-05-09 teismo... 112. 33.... 113. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su atsakovu T. Z. negalėjo būti... 114. 34.... 115. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl nagrinėjamoje byloje priimto Kauno... 116. 35.... 117. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis,... 118. Dėl atsakovo A. R. Z. iškeldinimo... 119. 36.... 120. Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti A. R. Z. iš patalpų, esančių ( - ),... 121. 37.... 122. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės... 123. 38.... 124. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12... 125. 39.... 126. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. R. Z. dar 2015-06-15 atsiliepime į ieškovės... 127. 40.... 128. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neginčijo atsakovo A. R. Z.... 129. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 130. 41.... 131. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 132. 42.... 133. Atmetus ieškinį ir tenkinus priešieškinį atlygintinos atsakovų patirtos... 134. 43.... 135. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 65,73 Eur išlaidų, susijusių su... 136. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 137. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 138. Priteisti atsakovui T. Z. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės VšĮ Kauno... 139. Priteisti atsakovui A. R. Z. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės VšĮ Kauno... 140. Priteisti valstybei iš ieškovės VšĮ Kauno technologijos universiteto... 141. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....