Byla 2-120-302/2017
Dėl ieškotojo pakeitimo vykdymo procese

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria pakeistas išieškotojas vykdymo procese, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-590-479/2005 pagal pareiškėjos antstolės B. T. prašymą dėl ieškotojo pakeitimo vykdymo procese,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Sprendžiamas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje pagrįstumo.
  2. Antstolė B. T. 2016 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01525 pakeisti išieškotoją BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ išieškotoju UAB „Verslo valdymo centras“. Antstolė nurodė, jog 2008 m. kovo 28 d. gautas UAB „Verslo valdymo centras“ pranešimas, iš kurio matyti, kad pagal 2008 m. kovo 20 d. BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ ir UAB „Verslo valdymo centras“ reikalavimo perleidimo sutartį kreditorė BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Verslo valdymo centras“ reikalavimus į skolininkės R. K. skolą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino - vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01525 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. K. išieškotoją BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ pakeitė išieškotoju UAB „Verslo valdymo centras“.
  2. Teismas nustatė, kad antstolė B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01525 išieško skolą iš skolininkės R. K. išieškotojai BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-590-479/2005; 2008 m. kovo 20 d. BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ ir UAB „Verslo valdymo centras“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią kreditorė BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Verslo valdymo centras“ reikalavimus į skolininkės R. K. skolas, kurios išieškomos vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01525. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalimi, teismas išieškotoją BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ pakeitė išieškotoju UAB „Verslo valdymo centras“.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir antstolės prašymą atmesti bei priimti atskirąją nutartį dėl antstolės veiksmų. Skundai grindžiami šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas neturėjo teisės perduoti teises ir pareigas subjektui, kurio teisinis statusas yra neįregistruotas, ką patvirtina su atskiruoju skundu teikiamas Juridinių asmenų registro išrašas.
    2. Vykdomoji byla buvo užvesta 2005 metais, prašymus pakeisti išieškotoją antstolė gavo 2008 metais, o į teismą dėl išieškotojo pakeitimo antstolė kreipėsi tik 2016 metais. Neaišku, kieno naudai išieškojimą antstolė vykdė nuo 2008 metų iki kreipimosi į teismą dienos. Duomenų, kurių pagrindu antstolė prašo pakeisti išieškotoją, vykdomosiose bylose nėra, be to, šių dokumentų antstolė nepateikė ir skolininkei. Šie dokumentai teismui buvo pateikti atskirai nuo vykdomosios bylos. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar šiuo atveju nereikia taikyti CPK 299 straipsnio ir 300 straipsnio 1 dalies nuostatų. Siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas privalėjo suteikti galimybę skolininkei pateikti atsiliepimą į antstolės pateiktą prašymą.
    3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2008 m. kovo 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2008/09/20 ir 2008 m. kovo 20 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo.

4Teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
  4. Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje.
  5. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles nustato CPK 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, jo pertvarkymas ir pan.), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui.
  6. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
  7. Minėtos procesinės teisės normos įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.
  8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pradinį išieškotoją BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01525. pakeitė nauju išieškotoju UAB „Verslo valdymo centras“ tarp BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ ir UAB „Verslo valdymo centras“ 2008 m. kovo 20 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir antstolės prašymą atmesti bei priimti atskirąją nutartį dėl antstolės veiksmų.
  9. Visų pirma, atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradinį išieškotoją BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ pakeitė subjektu, kurio teisinis statusas yra neįregistruotas.
  10. Aptariant minėto atskirojo skundo pagrįstumą, apeliantei išaiškintina, kad juridinio asmens teisinis statusas „Neįregistruota“ reiškia, kad juridinis asmuo veikia, nėra likviduojamas, reorganizuojamas, jam neiškelta bankroto byla ir pan. Jeigu teisinis statusas yra įregistruotas, grafoje „Teisinis statusas“ yra atitinkamas įrašas: „likviduojamas“, „reorganizuojamas“, „bankrutuojantis“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 18.19 papunktis (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01 iki dabar)). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pradinio išieškotojo pakeisti nauju išieškotoju, kurio teisinis statusas yra „Neįregistruota“, vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas.
  11. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, jog apeliantei nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į antstolės pateiktą prašymą.
  12. Pagal CPK 593 straipsnio, reglamentuojančiame pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, 1 dalį CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tokie pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įstatymas nenumato teismui pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims apie gauto prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nagrinėjimą ar skirti šio prašymo žodinį nagrinėjimą. CPK 596 straipsnis, reglamentuojantis skolininko pakeitimą, išimčių taip pat nenustato. Taigi įstatymas suteikia teisę teismui pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims.
  13. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teisę pateikti savo poziciją dėl antstolės prašymo ji realizavo pateikdama atskirąjį skundą ir jame išdėstydama savo argumentus.
  14. Kaip neatitinkantis tiesos vertintinas ir apeliantės teiginys, jog duomenų, kurių pagrindu antstolė prašė pakeisti išieškotoją, vykdomojoje byloje nėra. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/05/01525, kurią antstolė teismui buvo pateikusi su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo, medžiagos matyti, kad vykdomojoje byloje yra 2008 m. kovo 28 d. UAB „Verslo valdymo centras“ pranešimas, 2008 m. kovo 20 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2008/09/20 ir 2008 m. kovo 20 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 (v.b.l. 42-44).
  15. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. kovo 20 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2008/09/20 ir 2008 m. kovo 20 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 nėra nuginčyti, taip pat byloje nėra duomenų, kad jie būtų ginčijami, abejoti jų teisėtumu šio klausimo sprendimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
  16. Pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015 ir kt.)
  17. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog teisų perėmimas įvyko, neturėjo jokio pagrindo atmesti antstolės prašymus pakeisti išieškotoją vykdymo procese.
  18. Kiti atskirųjų skundų argumentai, susiję su antstolės veiksmais/neveikimu, neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Nenustačius atskirosios nutarties priėmimo pagrindų (CPK 299 – 300 straipsniai), apeliantei išaiškintina, kad antstolės veiksmai/neveikimas yra skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.
  19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias šalies pakeitimą vykdymo procese, todėl atskirųjų skundų argumentais naikinti ar keisti teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo nutartis nėra jokio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirieji skundai atmestini, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartys paliktinos nepakeistos.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

8Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-590-479/2005, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai