Byla 2A-978-553/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. B. ir D. B. dėl žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovas „AB Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu reikalaudamas: 1) iš atsakovų D. B. ir D. B. priteisti solidariai 11 850,86 Lt žalos atlyginimą, 356 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) iš atsakovo D. B. priteisti 11 850,86 Lt žalos atlyginimą, 356 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2006-10-31 Švenčionių rajone įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas V. P. priklausantis automobilis VW Passat, v/n ( - ) bei sužaloti V. P. ir E. A.. Minėtas eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Mitsubishi, v/n ( - ) valdytojo D. B. kaltės. D. B. neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Transporto priemonės Mitsubishi, v/n ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino D. B. padarytą žalą, nukentėjusiesiems išmokėjo 23 701,72 Lt dydžio draudimo išmoką (dėl automobilio VW Passat sugadinimo V. P. išmokėta 5 862 Lt dydžio draudimo išmoka, dėl V. P. sužalojimo jam išmokėta 2 080,19 Lt dydžio draudimo išmoka, Valstybinei Socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 13 809,18 Lt dydžio išmoka, dėl E. A. sužalojimo išmokėta 1 950,35 Lt dydžio draudimo išmoką). Kadangi D. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis privalo atlyginti visą 23 701,72 Lt dydžio žalą vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 22 straipsniu. Transporto priemonės Mitsubishi, v/n ( - ) savininkė D. B. (draudėja) ir AB „Lietuvos draudimas“ 2006-10-31 sudarydami šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis) susitarė, kad transporto priemonės nevairuos jaunesnis nei 25 metų asmuo (Sutarties 1.5.2.5 p.) bei susitarė, kad draudėja informuos draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (Sutarties 1.5.3 p.). Žalos padarymo metu D. B. buvo 17 metų amžiaus. D. B. neinformavo draudiko apie padidėjusią draudime riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 56 p., prašė 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos priteisti iš atsakovės D. B., kurios atsakomybė yra solidari (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis) (b. l. 124-125).

8Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas negali siekti subrogacijos į draudėją. Visi mokėjimai pagal Sutartį turėtų būti sprendžiami neišeinant už draudimo sutarties sąlygų. Draudikas su draudėju sudarytos Sutarties apimtimi su atsakovu solidariai atsakingi už žalos atlyginimą. Atsakovui neatlyginus visos žalos iš draudiko nukentėjusieji asmenys gali reikalauti visos žalos atlyginimo draudimo sumų ribose. Draudikas taip pat turi grąžinti draudėjui (atsakovo motinai D. B.) pagal vykdomuosius dokumentus D. B. jau išmokėtas žalos sumas ir išmokėti likusią žalą Sutarties ribose. Pažymėjo, kad D. B. baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinta bendrininke, ji neskatino atsakovo vairuoti automobilio. Nėra aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad atsakovė žinojo apie padidėjusią riziką, apie kurią turėtų pranešti draudikui. Nurodė, kad ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį, nes ieškovui reikalavimo teisė turėjo atsirasti išmokėjus 11 850,86 Lt, o išmokėjimai atlikti iki 2010-05-17. Prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 132-134).

9Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovės atsiliepimo argumentai iš esmės sutampa su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais. Papildomai atsakovė nurodė, kad Taisyklių 56 punktas būtų pažeistas tuo atveju, jeigu atsakovė būtų davusi sutikimą atsakovui (nepilnamečiui) vairuoti transporto priemonę ir apie šias aplinkybes nebūtų pranešusi per pagrįstą laiko tarpą draudikui. Transporto priemonė buvo apdrausta tokiomis sąlygomis, kurios visiškai atitiko atsakovės valią Sutarties sudarymo metu, t. y. kad transporto priemonę gali vairuoti tik vyresni nei 25 metų asmenys. Vien aplinkybė, kad transporto priemonę vairavo 17 metų asmuo, pati savaime nesudaro sąlygų teigti, kad atsakovė pažeidė Sutartį jo sudarymo metu ar vėliau. Ieškovo teiginiai nesusiję su atsakovės atsakomybe šioje byloje, nes atsakovė neprivalėjo informuoti ieškovo apie aplinkybes, kurių nežinojo ir negalėjo žinoti ir/ar numatyti Sutarties sudarymo metu (b. l. 135-136).

10Posėdžio metu atsakovė D. B. papildomai paaiškino, kad ji buvo apsidraudusi, o žala jai nebuvo atlyginta. Ji nepažeidė Sutarties, o baudžiamojoje byloje buvo tik solidariai atsakinga su sūnumi. Atsakovė nesutiko su tuo, kad draudimo bendrovė dar nepasibaigus teisminiams procesams nukentėjusiesiems savo nuožiūra išmokėjo dalį žalos, o jai žalos neatlygino. Jos teigimu ji neslėpė nei rizikos dėl galimų draudiminių įvykių, nei paties įvykio: avarija įvyko tą pačią dieną, kai buvo apdraustas automobilis, numatyti, kad įvyks avarija ji negalėjo. Tą dieną šeima nusipirko automobilį „Mitsubishi Eclipse“ ir tuoj pat apdraudė jį AB ,,Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės draudimu. Automobilį pastatė kieme, raktus padėjo į stalčių. Vyras su dviem sūnumis išvažiavo su reikalais, o jauniausias sūnus – D. B., kuriam iki 18 metų buvo likusi 1 savaitė, liko namuose. Apie 19.00 val. atsakovė dirbo virtuvėje, kai Dainius savavališkai paėmė automobilį, ir išvažiavęs su trimis draugais padarė avariją. Dainiui buvo sužalotas klubas, draugas, kuris sėdėjo priekyje ir nebuvo prisisegęs saugos diržų, patyrė galvos traumą, gale sėdėję vaikinai nenukentėjo. Automobilio, į kurį atsitrenkė Dainius, vairuotojas patyrė smegenų sukrėtimą. Automobiliai po avarijos jau buvo neberemontuojami. Apie įvykį atsakovė sužinojo tik vyrui grįžus į namus. Draudimo bendrovei apie avariją pranešė kitą dieną, nuėjusi į draudimo bendrovę: pranešė raštu ar tiesiog žodžiu, nepamena. Po įvykio jai skambino draudimo atstovai, siuntė vekselius, tačiau, kadangi pinigų neturėjo, tai vekselių neapmokėjo. Kai gavo pirmąjį vekselį teismo procesai dar nebuvo prasidėję. Su ieškiniu nesutinka ir dėl to, kad praleistas senaties terminas. Jos manymu draudimo bendrovė yra neteisi, nes privalėjo dalį žalos atlyginti ir jai. Nukentėjusiajam, kuris patyrė lengvą smegenų sukrėtimą, buvo priteista 14 000 Lt žala, Ligonių kasoms 36 000 Lt, šios žalos dalį padengė savanoriškai, draugui važiavusiam kartu – 80 000 Lt žala. Šios sumos buvo priteistos solidariai iš jos ir sūnaus. Buvo nuspręsta, kad ji yra solidariai atsakinga, kadangi saugiai nepadėjo automobilio raktelių. Tačiau automobilio ji sūnui nedavė ir neleido jam juo naudotis. Kadangi automobilis priklausė jai, todėl į ginčus dėl žalos buvo įtraukta ji be vyro. Sutarties sudarytos su draudimo bendrove ji neginčija, tačiau draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino tik nedidelę dalį žalos, o ji nieko negavo. Prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 155).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011-10-26 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai: 1) priteisė iš atsakovų D. B. ir D. B. ieškovo naudai solidariai 11 850,86 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 356 Lt žyminį mokestį; 2) priteisė iš atsakovo D. B. ieškovo naudai 11 850,86 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 356 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad D. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl vadovaujantis TPSVCAPDĮ 22 straipsniu, privalo atlyginti ieškovui padarytą visą 23 701,72 Lt žalą. Kadangi senaties termino eigos pradžia skaičiuotina ne anksčiau kaip nuo 2010-04-16, tai laikytina, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų D. B. ir D. B. prašymą taikyti sutrumpintą įstatyme nustatytą vienerių metų senaties terminą. Ieškovo argumentas, kad atsakovė sudarydama draudimo sutartį nuslėpė Sutarties sudarymui svarbią informaciją (kad turi sūnų (-us), kuris (-ie) nėra 25 metų amžiaus ir gali naudotis apdrausta transporto priemone) priimtinas ir pagrįstas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010-04-02 sprendime konstatuota, kad dėl automobilio valdymo netekimo yra ir valdytojos D. B. kaltė, nes ji nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kad jos automobilio nevairuotų asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 23-27). Teismas konstatavo, kad tiek atsakovo D. B., tiek atsakovės D. B. veiksmuose yra priežastinis ryšys tarp priešingų teisei veiksmų ir kilusios žalos, kurią ieškovas prašė atlyginti. Vadovaudamasis Taisyklių 56 punktu, teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš D. B. 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos (11 850,86 Lt) yra pagrįstas. Atsakovų D. B. ir D. B. atsakomybė 11 850,86 Lt žalos atlyginimo dalyje yra solidari, nes žala padaryta bendrais neteisėtais veiksmais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) (b. l. 158-161).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nevertino, ar skundžiamas sprendimas nėra precedentas draudikams neteisėtai praturtėti draudėjo sąskaita. Teismas neatsakė į apeliantės klausimą, kam jai tokia Sutartis. Teismas netinkamai vadovavosi didžiausio pasitikėjimo tarp draudimo sutarties šalių principu. Teismas nepasisakė dėl to, ar apeliantas turi mokėti draudikui kažkurias sumas, kurias draudikas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o ir vėliau nustatinėjo ir mokėjo vienasmeniškai ir be teismo, kuris taip pat nagrinėjo žalos dydžio nustatymo ir mokėjimo klausimus, žinios ir valios. Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2009-12-24 sprendimu, kadangi teismas vadovaujasi ne tik teismų nustatytomis aplinkybėmis, įstatymu, bet pats tiesiogiai vertina bylos esmę. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senatį ir pasisakė dėl senaties taikymo toms išmokoms, kurioms senaties apeliantas neprašė taikyti. Apeliantė prašo taikyti ieškinio senaties terminą išmokėjimams, atliktiems anksčiau nei 2010-05-17 (b. l. 164-165).

13Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko D. B. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad draudiko teisė nemokėti draudimo išmokos tuo atveju, kai teismas nenustato, kad draudėjas yra pažeidęs draudimo sutartį, yra niekinė (b. l. 167).

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad privalomojo draudimo atveju nedraudiminių įvykių nėra, draudikas visais atvejais privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Apdraustojo turtiniai interesai draudžiami ne visais atvejais. Jei draudėjas ar apdraustasis pažeidžia įstatymo reikalavimus, jam gali kilti pareiga atlyginti žalą ar jos dalį. Ieškovas pažymi, kad atsakovai jo neinformavo apie draudimo rizikos padidėjimą nei prieš eismo įvykį, nei po įvykio. Vilniaus apygardos teismas 2010-04-02 sprendime konstatavo, kad dėl automobilio valdymo netekimo yra ir valdytojos D. B. kaltė. Apeliantė ginčija žalos dydį, bet nenurodo, kokios žalos dalies nereikia atlyginti, visus žalos dydžio rašytinius įrodymus ieškovas pateikė apeliantei dar prieš pateikiant civilinį ieškinį. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad žalos dydžio paskaičiavimas neteisingas ir kad žala turėtų būti mažesnė. Dėl ieškinio senaties ieškovas nurodo, kad ją nutraukė baudžiamojoje byloje atsakovams pateikti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ įgijo teisę reikšti ieškinį tik atlyginęs avarijos metu padarytą žalą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo paskutinio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007) (b. l. 173-174).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

16Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kadangi senaties termino eigos pradžia skaičiuotina ne anksčiau kaip nuo 2010-04-16, tai laikytina, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino (ieškinys gautas 2011-03-07) ir nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų D. B. ir D. B. prašymą taikyti sutrumpintą įstatyme nustatytą vienerių metų senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Kasacinis teismas nurodė, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Šioje byloje kilo ginčas dėl draudiko (ieškovo AB „Lietuvos draudimas“) išmokėtų išmokų, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui priteisimo iš žalą padariusio asmens (atsakovo D. B.) ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojos (atsakovės D. B.). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, vadovavosi TPSVCAPDĮ 22 straipsniu bei Taisyklių 56 punktu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma abiejų atsakovų civilinė atsakomybė nagrinėjamos bylos atveju atsiranda CK 6.270 straipsnio 3 dalies pagrindu, ką yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas skirtingų procesų metu: 1) 2009-12-24 nutartyje dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, (baudžiamosios bylos Nr. 1A-1207/2009) teisėjų kolegija nustatė „civilinė atsakovė D. B., būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, turėjo būti tiek rūpestinga ir apdairi, kad jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu negalėtų pasinaudoti jos nepilnametis, vairuotojo pažymėjimo neturintis sūnus, tačiau ji to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, už nukentėjusiesiems padarytą žalą D. B. turi atsakyti solidariai su D. B.“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis); 2) teismas padarė analogišką išvadą priimdamas 2010-04-02 sprendimą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovams D. B., D. B., AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-325-619/2010) (b. l. 50). Teisėjų kolegija pažymi, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo reikalavimas priteisti solidariai 11 850,86 Lt žalos atlyginimą iš atsakovų D. B. ir D. B. bei 11 850,86 Lt žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo D. B. – tai reikalavimas, kildinamas ne iš draudimo sutarties, bet iš žalos atlyginimo teisinių santykių. Iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo teisė reikalauti patirtos žalos atlyginimo vienoje dalyje solidariai iš abiejų atsakovų, o kitoje dalyje tik iš vieno atsakovo, atsirado nuo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y.po 2009-12-24 Vilniaus apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1207/2009 priėmimo, kai ieškovui tapo žinomi visi dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atsakingi asmenys, t. y. ne tik atsakovas D. B., bet kartu ir D. B.. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniai civilinėse bylose Nr. L2-412-763/2011 ir Nr. L2-413-405/2011, kurios 2011-05-09 nutartimi buvo sujungtos (b. l. 99-100), Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gauti 2011-03-07, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senatį, nes ji nebuvo praleista.

17Dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieškovo pareiga atlyginti jos dėl draudžiamojo įvykio patirtą žalą (t. y. atlyginti apeliantės nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas), teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Priešieškinys šioje byloje nėra pareikštas, todėl minėtas apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

18Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką siejama su privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimu. Šiai prievolei atsirasti reikšmės turi ne reikalavimo išmokėti draudimo išmoką (pvz., neturtinei žalai atlyginti) ar neigiamų turtinių padarinių, kuriuos reikalaujama kompensuoti, atsiradimo momentas, bet draudžiamojo (eismo) įvykio, dėl kurio atsiranda valdytojo civilinė atsakomybė, momentas. Draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį išmokėtas išmokas. Draudiko pareiga mokėti išmoką taip pat nepriklauso nuo to, ar apdraustas pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojas vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, taip pat nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. TPSVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl vadovaujantis TPSVCAPDĮ 22 straipsniu, privalo atlyginti ieškovui padarytą visą 23 701,72 Lt žalą. Dėl atsakovės D. B. solidarios atsakomybės teisėjų kolegija pakartotinai atkreipia dėmesį į CK 6.270 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Be to, TPSVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Nagrinėjamos bylos atveju netinkamas Sutartyje nustatytų pareigų vykdymas pasireiškė tuo, kad atsakovė D. B. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad užtikrintų, jog transporto priemonės nevairuos jaunesnis nei 25 metų asmuo (Sutarties 1.5.2.5 p.). Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus (b. l. 5-11), kad dėl atsakovo D. B. kaltės padaryto draudžiamojo eismo įvykio, ieškovas patyrė 23 701,72 Lt žalą. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, ar apeliantas turi mokėti draudikui kažkurias sumas, kurias draudikas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o ir vėliau nustatinėjo ir mokėjo vienasmeniškai ir be teismo, kuris taip pat nagrinėjo žalos dydžio nustatymo ir mokėjimo klausimus, žinios ir valios, teisėjų kolegija nustatė, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nei vienas iš atsakovų nepateikė argumentų dėl to, kad visos žalos ar jos dalies atlyginimo ieškovas reikalauja nepagrįstai. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad reikalaujamas žalos dydis yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Esant į bylą pateiktiems įrodymams dėl ieškovo patirtos žalos, nepaneigus žalos dydžio bei žalos pagrįstumo, nėra pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo.

19Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės D. B. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Apeliantės D. B. apeliacinį skundą atmesti.

22Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovas „AB Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu... 8. Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 9. Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, taikyti... 10. Posėdžio metu atsakovė D. B. papildomai paaiškino, kad ji buvo... 11. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011-10-26 priėmė sprendimą... 12. Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono... 13. Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko D. B.... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo... 15. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kadangi senaties... 17. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieškovo pareiga atlyginti jos dėl... 18. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką siejama su privalomojo civilinės... 19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 21. Apeliantės D. B. apeliacinį skundą atmesti.... 22. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą palikti...