Byla 2A-1107-265/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovui K. L., jo atstovui Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkui E. Š., atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ atstovei A. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės direktoriaus 2010-09-27 įsakymu ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-09-27 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės 15 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jis 2009-06-11 buvo išrinktas Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos KTKB skyriaus pirmininku. Atsakovė atleido ieškovą negavusi profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo. Be to, ieškovo veiksmuose nebuvo vieno esminių DK 136 str. 3 d. 2 p. nurodytos drausminės nuobaudos elementų – šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Nurodė, kad 2010-08-22 sugedo ieškovui priskirtas autobusas. Su sugedusia transporto priemone ieškovas negalėjo ir neturėjo teisės dirbti (vežti keleivius), todėl 2010-08-23 raštu kreipėsi į atsakovės direktorių, kad jam būtų skirta tvarkinga transporto priemonė saugiam keleivių vežimui arba kad būtų suteiktas kitas darbas ar įforminta prastova. Tačiau atsakovė nedavė kito autobuso ir nesuteikė kito darbo, kurį ieškovas galėtų dirbti prastovos laikotarpiu. Prastova įvyko ne dėl ieškovo kaltės, ieškovas kiekvieną dieną atvykdavo į darbą (bendrovės administraciją) 8 val. ryto ir raštu reikalaudavo įforminti prastovą arba skirti kitą tvarkingą autobusą, atsakovei buvo pateikti prašymai – 2010-08-23, 2010-08-24, 2010-08-25 ir 2010-08-26. Apie tai, kad 2010-08-23 įsakymu Nr. 93 buvo įforminta prastova, ieškovas sužinojo 2010-08-25. Jis suprato, kad prastova buvo suteikta tik 2010-08-23. Ieškovas 2010-08-26 apie 10.00 val. nuvyko į AB „Klaipėdos kranai“ automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė, kad jam priskirtas autobusas stovi stovėjimo aikštelėje, tai yra kliūčių vykdyti darbo sutartį nėra. Tą pačią dieną apie 14.00 val. ieškovas atsakovės direktoriui įteikė prašymą dėl fakto, kad ieškovui priskirtu autobusu 9-tu maršrutu dirba antros pamainos vairuotojas T. M.. Tai rodė, kad autobusas suremontuotas ir techniškai tvarkingas, tačiau apie tai ieškovui nebuvo pranešta. 2010-08-26 ieškovas nevyko dirbti, nes nebuvo pasirengęs darbui, nebuvo pasiėmęs autobuso bilietų pardavimui, pamaina tęsėsi iki 12.00 val. Nuo nurodyto įvykio dienos atsakovės požiūris į ieškovą pasikeitė, nuolat buvo ieškoma priežasčių, dėl kurių būtų galima ieškovui pateikti pastabų ar papeikimų. Atsakovė 2010-08-31 pranešimu informavo, kad nuo 2010-09-06 ieškovas bus atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Ieškovo manymu, griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo, buvo paskirta nepagrįstai, ji yra susijusi su nepalankiu atsakovės požiūriu, jos asmeniniu priešiškumu ieškovo atžvilgiu. Dėl patirto psichologinio ir moralinio spaudimo iš darbdavio pusės ieškovas privalėjo lankytis pas gydytojus – psichologus, kurie konstatavo stresinę būklę, nemigą, nerimą, baimę bei psichologinį spaudimą. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kuriuos patyrė iš darbdavio, ieškovui padaryta neturtinė žala. Kadangi dėl atleidimo iš darbo santykiai su atsakove labai konfliktiški, grąžinus ieškovą į darbą gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu nenori būti grąžintas į darbą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-07 sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovo K. L. atsakovei Keleivių transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ 1000,00 Lt ir 9,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei.

4Teismas padarė išvadą, kad atsakovė įvykdė savo pareigas esant prastovai, įstatymo nustatyta tvarka 2010-08-23 suteikė ieškovui prastovą, informuodama apie prastovos sąlygas, prastovos pabaigą (prastova 2010-08-23, mokama darbo užmokesčio dalis pagal DK 195 str.). Taip pat konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas neatvyko į darbą 2010-08-26 be svarbių priežasčių visą darbo pamainą, o ieškovas neįrodė, jog jo neatvykimo į darbą priežastys buvo svarbios. Kadangi ieškovas apie prastovos laikotarpį, prastovos pabaigą buvo informuotas (įteikiant įsakymą apie prastovą) ir tai suprato, todėl neįrodė aplinkybių, kad pas atsakovą buvo susiformavusi darbo tvarka, jog užbaigus autobuso remontą, darbuotojai (vairuotojai) buvo informuojami apie autobuso remonto pabaigą. Su darbo grafiku ieškovas buvo supažindintas, tai yra žinojo, jog jo darbo pamaina yra 2010-08-26 nuo 06.41 val. iki 11.38 val., jam buvo žinoma apie pas atsakovą nustatytą darbo tvarką, jog darbo pareigas jis turi pradėti vykdyti iš AB „Klaipėdos kranai“ automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau ieškovas 2010-08-26 nuo 06.41 val. iki 11.38 val. šia susiformavusia tvarka savo darbo pareigų nevykdė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neatvyko į darbą visą darbo pamainą be svarbių priežasčių, tai yra atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra laikomi darbo drausmės pažeidimu. Kadangi ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, yra pagrindas pripažinti, kad dėl to buvo pažeista pas atsakovę nustatyta darbo tvarka. Teismas nenustatė aplinkybių, jog ieškovo neatvykimui į darbą galėjo turėti įtakos atsakovės neteisėti veiksmai (ieškovas neįrodė, kad pas atsakovę buvo susiformavusi tvarka pranešti apie transporto priemonės remonto pabaigą), todėl padarė išvadą, jog ieškovas darbo drausmės pažeidimą padarė dėl savo kaltės. Teismo nuomone, atsakovas padarytą ieškovo darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą visą darbo pamainą, pagrįstai kvalifikavo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal šio pažeidimo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad atsakovė būtų pažeidusi drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, tai yra DK 240 str., 241 str. ir 238 str. reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra profesinės sąjungos arba darbo tarybos pirmininkas, todėl Profesinių sąjungų įstatymo ir DK numatytos garantijos ieškovui netaikytinos skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, nes atitinkamo organo sutikimas nebuvo reikalingas. Teismo nuomone, taikyta drausminė atsakomybė atitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą. Netenkinęs ieškovo pagrindinio reikalavimo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo išvestinių iš šio reikalavimo pareikštų reikalavimų, tai yra vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

5Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo kita sudėtimi. Nurodo, kad teismas buvo šališkas, neteisingai aiškino ir pritaikė materialines bei procesines teisės normas, kuriomis atsakovė vertino jo darbo pareigas. Teismas nevertino, ar atsakovė pagrįstai taikė jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Neatsižvelgta į situacijos specifiką, susijusią su tuo, kad ieškovui buvo paskelbta prastova, kad jis nuolat nuo 8 val. ateidavo į savo darbo vietą ir raštu prašydavo direktoriaus suteikti jam kitą tvarkingą transporto priemonę, su kuria galėtų saugiai vežti keleivius, arba įforminti prastovą. Pažymi, kad atsakovės bendrovėje dirba nuo 2007-11-05, drausminių nuobaudų neturėjo, yra profesinės sąjungos narys, tačiau darbdavys piktybiškai stengėsi sudaryti kliūtis dirbi ir taip atleisti iš darbo. Nurodo, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų ir priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų 2010 m. rugpjūčio mėn. 23-26 dienomis. Teismas vertino tik atsakovės liudytojų parodymus, o ieškovo liudytojo parodymus vertino kritiškai. Neatsižvelgė į ieškovo darbo sutarties formuluotę, kad jo darbo sutartis Nr. 357 yra nutraukta nuo 2010-10-27 direktoriaus 2010-08-31 įsakymu Nr. 101, o rėmėsi tik atsakovės direktoriaus 2010-09-27 įsakymu Nr. 107, kuris yra suklastotas atgaline data. Teismo teiginys, kad ieškovo darbo vieta yra „Klaipėdos kranai“ aikštelė ir dėl savo kaltės jis padarė drausmės pažeidimą bei pažeidė nustatytą atsakovės darbo tvarką, vertintinas kritiškai, nes „Klaipėdos kranai“ aikštelė nėra sulygta darbo vieta nei darbo sutartyje, nei vidaus darbo tvarkos taisyklėse, nei kituose bendrovės lokaliniuose aktuose. Teismas padarė išvadą, kad 2010-08-26 ieškovo veiksmai, pateikiant prašymą įforminti šiai dienai prastovą, buvo tyčiniai, tačiau sąmoningai nesirėmė ieškovo pateiktais įrodymais – 2010-08-26 prašymu atsakovės direktoriui, jog atvykus 2010-08-26 į administracines patalpas nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ieškovui nebuvo suteikta jokia informacija apie susidariusią padėtį bei apie tai, ar autobusas sutvarkytas. Taip pat neatsižvelgta į 2010-08-26 ieškovo pakartotinį prašymą, kurį jis įteikė 14.00 val. dėl informacijos pateikimo ir jame nurodytas aplinkybes.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nenustatyta, jog būtų neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Vertinti į bylą surinktus įrodymus kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovės teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas niekaip nepagrindė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad 2010-08-26 jis neatvyko į darbą visą darbo pamainą dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas pagristai konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas neatvyko į darbą 2010-08-26 be svarbiu priežasčių visą darbo pamainą, o ieškovas neįrodė, jog jo neatvykimo į darbą priežastys buvo svarbios. Pažymi, kad ieškovui nebuvo jokio teisinio pagrindo nevykti į darbą visą darbo dieną 2010-08-26. Ieškovui nebuvo pagrindo manyti, kad vienai dienai įforminta prastova pratęsta ilgesniam laikui, nes tai patvirtina pats ieškovas savo 2010-08-26 prašyme atsakovei nurodydamas, kad nuo 2010-08-24 iki 2010-08-26 jam daugiau nebuvo įforminta jokia prastova. Ieškovas 2010-08-26 pagal darbo grafiką turėjo išvykti į darbą nuo 6.41 val. iki 11.38 val. su pietų pertrauka nuo 9.38 val. iki 10.08 val., tačiau 2010-08-26 pakartotinai visą darbo dieną neatvyko į darbą, ką patvirtina 2010-08-26 atsakovės įmonės darbuotojų sudarytas šį faktą patvirtinantis aktas. 2010-08-30 pasiaiškinime ieškovas kaip svarbias neatvykimo į darbą priežastis įvardijo tai, jog atsakovė neinformavo jo dėl jam priskirto autobuso MAN ( - ) techninės būklės, tačiau 2010-08-25 ieškovas buvo supažindintas su 2010-08-23 įsakymu dėl prastovos skyrimo. Taigi 2010-08-25 jis sužinojo, kad prastova jam įforminta tik vienai darbo dienai, ir kad autobusas 2010-08-25 jau buvo suremontuotas. Jokie atsakovės veiksmai neleido ieškovui teigti, kad prastova tęsiama ar skiriama nauja prastova, taip pat nebuvo jokių objektyvių priežasčių tęsti prastovą, nes ieškovui priskirtas autobusas buvo suremontuotas 2010-08-23 vakare ir nuo to laiko stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos 2010-08-26 atvykti į darbą pagal darbo grafiką ir vykdyti darbo sutartimi sulygtą darbą. Ieškovas savavališkai be svarbių priežasčių 2010-08-26 neatvykdamas į darbą ir dėl to neatlikdamas vairuotojo pareigų padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 234 str.). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nėra profesinės sąjungos pirmininkas arba darbo tarybos pirmininkas, todėl jam negalioja įstatymuose darbuotoju atstovams nustatytos garantijos, yra teisėta ir pagrista.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kita sudėtimi, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti visi reikiami įrodymai ir pagal esančius įrodymus bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto prašymas dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui atmestinas. Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo taip pat nenagrinėtini ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi teisėjo šališkumo klausimai sprendžiami įstatymo nustatyta specialia procesine tvarka (CPK 68 str., 69 str.).

9Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl žemiau nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl 2011-03-07 priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

10Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrįstumo

11Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-11-05 tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 357, kuria šalys susitarė, kad atsakovas nuo 2007-11-06 priima ieškovą dirbti vairuotoju, atliekant vienkartinių bilietų platinimą ir kitą papildomą darbą. 2009-06-11 įvyko Keleivinio transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus narių susirinkimas, kuriame nutarta įsteigti Keleivinio transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ profsąjungos skyrių, skyriaus pirmininku išrinkti ieškovą. Atsakovės direktoriaus R. Ž. 2010-08-31 įsakymu Nr. 101 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 2 d. 9 p.) už tai, kad 2010-08-26 neatvyko į darbą ir nedirbo pagal savo darbo grafiką autobuso vairuotoju visą darbo dieną. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai taikė jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

12Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog darbdavys (atsakovė) teisėtai ir pagrįstai įvertino ieškovo veiksmus (neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą)) kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį skyrė griežčiausią įstatyme numatytą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į situacijos specifiką, susijusią su tuo, kad buvo paskelbta prastova, o ieškovas nuolat nuo 8 val. ateidavo į savo darbo vietą nuo 8 val. ir raštu prašydavo direktoriaus suteikti jam kitą tvarkingą transporto priemonę, su kuria jis galėtų saugiai vežti keleivius arba įforminti prastovą. Be to, teismas nevertino pateiktų įrodymų ir priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų 2010 m. rugpjūčio mėn. 23-26 dienomis.

13DK 136 str. nustato pagrindus darbo sutarčiai nutraukti be įspėjimo, t. y. šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas reglamentuojamas DK 235 str. 1 d., pagal kurią šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra toks, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kurio 9 punkte šiukščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Taigi pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. KB „Panevėžio kredito unija“, bylos Nr. 3K-3-551/2010).

15Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovas 2010-08-26 pagal darbo grafiką turėjo atvykti į darbą nuo 6.41 val. iki 11.38 val., su darbo grafiku ieškovas supažindintas pasirašytinai 2010-07-21 (b.l. 101, 1 tomas). Ieškovas savo darbo pareigas pagal darbo grafiką turėdavo vykdyti iš „AB „Klaipėdos kranai“ automobilių stovėjimo aikštelės, kur stovėdavo jam priskirtas autobusas MAN ( - ) 2010-08-26 8.00 val. ieškovas atvyko į atsakovės administraciją, pateikė prašymą įstatymiškai įforminti prastovą remiantis DK 195 str., taip pat nurodė, jog nebuvo informuotas apie jam priskirto autobuso techninę būklę (b.l. 49, 1 tomas). 2010-08-26 apie 10.00 val. ieškovas nuvyko į AB „Klaipėdos kranai“ stovėjimo aikštelę, pamatė, kad jam priskirtas autobusas stovi stovėjimo aikštelėje, tačiau nevyko dirbti, nes nebuvo pasirengęs darbui, nebuvo pasiėmęs autobuso bilietų pardavimui (b.l. 195, 1 tomas). 2010-08-26 apie 14.00 val. ieškovas nuvyko į atsakovo administraciją, pateikė prašymą suteikti jam informaciją, kodėl nebuvo tinkamai (raštu) informuotas, jog jam priskirtas autobusas MAN ( - ) yra suremontuotas (b.l. 50, 1 tomas). Ieškovas 2010-08-30 paaiškinime darbdaviui savo neatvykimo į darbo priežastis nurodo, kad bendrovės administracija sąmoningai jo neinformavo, jog jam priskirtas autobusas yra tvarkingas ir tinka saugiai vežti keleivius (b.l. 54, 1 tomas). Be to, jis 2010-08-23, 2010-08-24 ir 2010-08-25 raštais kreipėsi į atsakovę, kad jam būtų įforminta prastova darbe. Tame pačiame paaiškinime ieškovas pažymėjo, kad 2010-08-26 kartu su Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininku E. Š. buvo nuvykęs į AB „Klaipėdos kranai“ teritoriją, kur nustatė, kad jam priskirtas autobusas yra suremontuotas. Taigi darytina išvada, kad ieškovas 2010-08-26 savo darbo pareigų kaip vairuotojo nevykdė, todėl pažeidė darbo drausmę, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis piktybiškai pažeidinėjo darbo drausmę, nes 2010-08-26 buvo atvykęs tiek į darbovietės administraciją, tiek į savo darbo vietą AB „Klaipėdos kranai“ teritorijoje ir siekė išsiaiškinti situaciją dėl jam priskirtos transporto priemonės techninės būklės.

16Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovė 2010-08-23 buvo paskelbusi ieškovui prastovą dėl jam priskirtos transporto priemonės gedimo, tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, kad su atsakovės direktoriaus įsakymu dėl prastovos skyrimo ieškovas buvo supažindintas tik 2010-08-25 (b.l. 51), nors ieškovas jau 2010-08-23 prašymu prašė įforminti prastovą. Kaip jau buvo minėta, ieškovas 2010-08-24, 2010-08-25 ir 2010-08-26 raštais kreipėsi į atsakovę dėl prastovos įforminimo ar situacijos dėl sugedusios transporto priemonės išsiaiškinimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų raštu atsakiusi į šiuos darbuotojo prašymus. Pažymėtina, kad darbdavys yra stipresnioji darbo teisinių santykių šalis ir jo nurodymai darbuotojui privalo būti aiškūs, maksimaliai apibrėžti ir labai tikslūs. Taigi atsižvelgiant į darbuotojo aktyvius veiksmus siekiant išsiaiškinti situaciją dėl transporto priemonės gedimo ir galimybės jam vykdyti savo darbo funkcijas bei į tai, kad darbdavys aiškiai darbuotojui nenurodė, jog transporto priemonė 2010-08-26 buvo techniškai tvarkinga ir jis turi vykdyti savo darbo funkcijas, darytina išvada, kad ieškovas 2010-08-26 savo darbo pareigų kaip vairuotojo nevykdė dėl pateisinamų priežasčių.

17Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovas, 2010-08-26 nevykdamas savo darbo pareigų, sukūrė neigiamų padarinių atsakovės bendrovei ar dėl šio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės buvo pažeisti. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010-08-26 ieškovui priskirtas darbo funkcijas atliko kitas vairuotojas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo iš esmės pažeistas atsakovės veiklos procesas.

18Vadovaudamasi nurodytais motyvais bei atsižvelgdama į minėtas reikšmingas vertintinas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo veiksmai nepagrįstai buvo vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, todėl npagrįstai buvo taikytas DK 235 str. 2 d. 9 p. Šiuo atveju ieškovo veiksmai gali būti vertinami tik kaip darbo pareigų pažeidimas, nesudarantis savarankiško pagrindo darbo sutarčiai nutraukti. Atsižvelgiant į tai, šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimas (atsakovės 2010-08-31 įsakymas Nr. 101 dėl K. L. atleidimo iš darbo) pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pripažintinas neteisėtu.

19Konstatavus, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir esant ieškovo prašymui negrąžinti į darbą, yra faktinis ir teisinis pagrindas ginti ieškovo teises DK 297 str. 4 d. numatytu būdu, todėl konstatuotina, kad atsakovės ir ieškovo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos – 2011-10-27), ieškovui priteistina išeitinė išmoka, numatyta DK 140 str. 1 d. Iš byloje pateiktos atsakovės darbuotojo darbo užmokesčio pažymos nustatyta, kad ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 580,48 Lt (b.l. 81, tomas 1), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina DK 140 str. 1 d. 2 p. numatyta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 1160,96 Lt (DK 297 str. 4 d.). Pagal DK 297 str. 4 d. ieškovui taip pat turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismas įvertina ilgą bylos nagrinėjimo laiką, atsižvelgia į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei į tai, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl daro išvadą, jog priteistinas šešių mėnesių vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. 3482,88 Lt, bus pakankamas (DK 35 str., 297 str. 4 d.).

20Dėl neturtinės žalos atlyginimo

21Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovės nepagrįstai jam paskirtos nuobaudos jis patyrė psichologinį ir moralinį spaudimą, privalėjo lankytis pas gydytojus – psichologus, kurie konstatavo stresinę būklę, nemigą, nerimą, baimę. Teigia, kad jam buvo patirta moralinė žala, kurią jis įvertina 15 000 Lt.

22DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindai yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2007-11-06, t. y. nepilnus 3 metus iki jo neteisėto atleidimo iš darbo. Nenustatyta, kad atleidžiant darbuotoją jam būtų padaryta turtinė žala (neišmokėtas darbo užmokestis ar pan.). Be to, kartu su ieškiniu pateikti ieškovo siuntimai tirtis, konsultuotis ir gydytis bei išrašai iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad ieškovo nurodomą susirgimą galėjo sukelti neteisėto atleidimo iš darbo faktas. Siuntimas psichologo konsultacijai ieškovui išduotas 2010-08-30, t.y. dar iki atsakovės 2010-08-31 įsakymo atleisti ieškovą priėmimo, ieškovo informavimo apie atleidimą (2010-09-03) ir ieškovo atleidimo iš darbo (2010-09-27). Taip pat ieškovo siuntimas psichologo konsultacijai ir jo lankymasis 2010-09-03 VšĮ Klaipėdos Psichikos sveikatos centre dar nepatvirtina, kad ieškovui buvo diagnozuota atleidimo iš darbo sąlygota depresija ar kitoks psichikos sveikatos sutrikimas ir ieškovas buvo gydomas. Taigi ieškovas neįrodė, kad dėl atleidimo iš darbo jis patyrė neturtinę žalą, o pripažinimu jo atleidimą iš darbo už pravaikštą neteisėtu darbuotojui padaryta skriauda atlyginta teisingai ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

23Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pripažintina, kad darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukimas (atsakovės 2010-08-31 įsakymas Nr. 101 dėl K. L. atleidimo iš darbo) pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. yra neteisėtas; nustatytina, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2011-10-27); iš atsakovės ieškovui priteistina 1160,96 Lt išeitinė išmoka bei 3482,88 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką; kiti ieškinio reiklaavimai atmestini .

24Kadangi iš esmės ieškovo reikalavimai patenkinti, todėl remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 4 d., 96 str. 1 d., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 278 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir tiek pat už apeliacinį skundą (viso – 556 Lt).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo K. L. ieškinį tenkinti iš dalies.

27Pripažinti atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ ir ieškovo K. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimą (atsakovės 2010-08-31 įsakymas Nr. 101 dėl K. L. atleidimo iš darbo) DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu.

28Nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisijimo dienos (2011-10-27) bei priteisti ieškovui K. L. iš atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ 1160,96 Lt išeitinę išmoką bei 3482,88 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

29Priteisti iš atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės „Gintarinis vairas“ 556 Lt žyminio mokesčio, pervedant šias lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią Swedbank, AB, nurodant įmokos kodą 5660.

30Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės direktoriaus... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-07 sprendimu ieškinį atmetė –... 4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė įvykdė savo pareigas esant prastovai,... 5. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 7. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 9. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl žemiau nurodytų motyvų... 10. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrįstumo... 11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-11-05 tarp ieškovo ir atsakovės... 12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog darbdavys (atsakovė) teisėtai... 13. DK 136 str. nustato pagrindus darbo sutarčiai nutraukti be įspėjimo, t. y.... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai už... 15. Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovas 2010-08-26... 16. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovė 2010-08-23 buvo paskelbusi... 17. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovas, 2010-08-26 nevykdamas... 18. Vadovaudamasi nurodytais motyvais bei atsižvelgdama į minėtas reikšmingas... 19. Konstatavus, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136... 20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 21. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovės nepagrįstai jam paskirtos nuobaudos jis... 22. DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai... 23. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinys tenkintinas iš... 24. Kadangi iš esmės ieškovo reikalavimai patenkinti, todėl remiantis CPK 79... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 26. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą ir... 27. Pripažinti atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės... 28. Nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo... 29. Priteisti iš atsakovės Keleivių transporto kooperatinės bendrovės... 30. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti....