Byla e2A-99-241/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno, Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Group Europa Investment“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Group Europa Investment“ 581 802,10 Eur skolą, 38 049,86 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2004 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 1-PS, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 230 000 JAV dolerių paskolą įmonės veiklai vykdyti, paskolos grąžinimo terminas – 2004 m. lapkričio 1 d.; 2004 m. rugsėjo 9 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 4-PS, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 300 000 Lt paskolą nekilnojamojo turto įsigijimui, paskolos grąžinimo terminas – 2008 m. gruodžio 31 d.; 2004 m. lapkričio 2 d. sudarytas paskolos sutarties Nr. 4-PS pakeitimas, pagal kurį šalys susitarė, kad paskola bus grąžinta ieškovui pareikalavus; 2005 m. kovo 8 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 8-PS, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 1 234 934,91 Eur paskolą, šalys susitarė, kad paskola bus grąžinta ieškovui pareikalavus. Atsakovė šiomis sutartimis įsipareigojo šias paskolas grąžinti laiku. Sulygtu terminu atsakovė su ieškovu pilnai neatsiskaitė, įsipareigojimų pagal paskolos sutartis tinkamai neįvykdė ir liko skolinga ieškovui 581 802,10 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo reikalavimus patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovui 581 802,26 Eur skolos, 36 304,45 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 618 106,71 Eur sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 646 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra praleidusi paskolų pagal sutartis grąžinimo terminus. Teismas vertino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl negrąžintos paskolų sumos, todėl sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 581 802,26 Eur skola. Taip pat teismas konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovui 36 304,45 Eur palūkanas už termino grąžinti paskolas praleidimą, todėl sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos 36 304,45 Eur palūkanos. Be to, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismas konstatavo, kad atsakovė prievolę grąžinti ieškovui paskolas pažeidžia daugiau kaip dvejus metus, negrąžinta paskolų suma yra didelė. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.e2-2636-656/2016, kurią atsakovė sieja su galimybe vykdymo procese įskaityti galimai atsakovo naudai priimtu sprendimu priteistą sumą dėl žalos iš ieškovo priteisimo, nagrinėjama tik pirmoje instancijoje, ši civilinė byla yra sustabdyta iki papildomos ekspertizės atlikimo, ekspertizės metu sprendžiami sudėtingi verslo vertinimo klausimai, todėl teismas vertino, kad ekspertizės atlikimas gali užtrukti, be to, byla gali pasibaigti ir atsakovės (toje byloje ieškovės) ieškinio atmetimu.
  4. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie realią atsakovės turtinę padėtį. Teismas konstatavo, kad paskutinė Juridinių asmenų registrui pateikta atsakovės finansinė atskaitomybė yra 2011 m. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės turtinės padėties nėra pagrindo vertinti kaip ypač sunkios. Nors atsakovės turtą iš esmės sudaro reikalavimo teisės į dukterines ir asocijuotas įmones, tačiau, teismo vertinimu, reikalavimo teisės yra sudėtinė visos turto masės dalis, į jas taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas. Teismas, atsižvelgęs į dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informaciją, atsakovės sąskaitos išrašo duomenis, padarė išvadą, kad atsakovė gauna pajamas, kurių didžiąją dalį turi galimybę nukreipti skolų grąžinimui.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Group Europa Investment“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 581 802,26 Eur skolos, 36 304,45 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 618 106,71 Eur sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atidėti teismo sprendimo vykdymą trejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, pažeidė kasacinio teismo praktiką dėl CPK 284 straipsnio taikymo, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, bendruosius teisės principus, todėl nepagrįstai atsisakė atidėti teismo sprendimo vykdymą.
    2. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, dėl kurių susidarė sunki atsakovės finansinė padėtis, bei jų įtakos sprendimo vykdymui. Atsakovės sunki finansinė padėtis, negalėjimas grąžinti skolos ieškovui yra tiesiogiai sąlygotas nesąžiningų ieškovo veiksmų, dėl kurių atsakovė neteko pagrindinio pajamų šaltinio. Atsakovės prašymas atidėti sprendimo vykdymą turėjo būti vertinimas bendrame ieškovo ir atsakovės ginčų kontekste, įvertinant ieškovės nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu.
    3. Atsakovės sunki finansinė padėtis yra nulemta nesąžiningų ieškovo veiksmų, kurie yra nagrinėjami Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2636-656/2016. Atsakovė šiuo metu nevykdo jokios veiklos, negauna pastovių pajamų dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, kuriais buvo nesąžiningai perleistas atsakovės vykdytas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo verslas. Teismas turėjo pripažinti atsakovės finansinę padėtį kaip itin sunkią, nes atsakovė nuo 2013 m. balandžio mėn. nustojo vykdyti bet kokią veiklą, jokių pajamų negauna.
    4. Atsakovė neturi jokio likvidaus turto, iš kurio galėtų būti padengiama skola ieškovui. Didžiąją dalį atsakovo turto sudaro investicijos į dukterines ir asocijuotas bendroves, kurios negali būti lengvai išieškotos ir panaudotos įsiskolinimo dengimui. Nors atsakovė turi 1 890 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į ( - ) registruotą įmonę „Europa Technopark OOD“, tačiau vienintelis šios įmonės turtas yra žemės sklypas ( - ), kuris buvo įsigytas už visą atsakovės suteiktą paskolą, lygią reikalavimo sumai. Šio žemės sklypo reali rinkos vertė yra iki 500 000 Eur, t. y. tris kartus mažesnė nei įsigijimo kaina. Todėl atsakovės turtas būtų išieškotas už itin mažą kainą, būtų pažeisti atsakovės ir kitų jos kreditorių interesai.
    5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinės padėties nėra pagrindo vertinti kaip ypač sunkios, nes atsakovė 2015 m. „Europa Group Towers SRL“ bankroto procese atgavo apie 1 350 000 Eur. Atsakovė šios sumos iš „Europa Group Towers SRL“ nėra gavusi, šia suma yra sumažėję atsakovės finansiniai įsipareigojimai. Todėl atsakovės finansinė padėtis iš esmės nepagerėjo.
    6. Teismas nepagrįstai sprendimą atmesti atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą motyvavo tuo, kad atsakovė nėra kreipusis dėl sprendimo, kuriuo buvo priteistas įsiskolinimas kitam atsakovės akcininkui A. B., atidėjimo ar išdėstymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. B. nėra atlikęs jokių nesąžiningų veiksmų atsakovės atžvilgiu, be to, atsakovė neturi jokių reikalavimo teisių, kurias galėtų įskaityti. Sprendimo vykdymo atidėjimas dar labiau pablogintų atsakovės finansinę padėtį, nes nuo A. B. priteistų sumų tektų mokėti palūkanas už visą atidėjimo laikotarpį.
    7. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-2636-656/2016 bei patenkinus ieškinį, atsakovė bus pajėgi visiškai atsiskaityti su ieškovu, įskaitydama savo reikalavimo teisę į nagrinėjamoje byloje nurodytą ieškovo reikalavimą. Nurodytoje civilinėje byloje atsakovei prašoma priteisti suma viršija ieškovo reikalavimo sumą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
    8. Neatidėjus teismo sprendimo vykdymo nagrinėjamoje byloje, atsakovė atsidurtų itin sunkioje padėtyje, nes būtų pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros. Iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-2636-656/2016 ieškovas galėtų laisvai disponuoti iš atsakovės išieškotu turtu, jį paslėpti ar perleisti, todėl patenkinus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2636-656/2016, pasunkėtų tokio teismo sprendimo vykdymas ir atsakovė negautų visiško žalos atlyginimo iš ieškovo.
    9. Šalių interesai geriausiai būtų užtiktini, jeigu teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas ir šalys galėtų įskaityti jų tarpusavio reikalavimus tikrąja jų verte. Neatidėjus sprendimo vykdymo susiklostytų ekonomiškai nepagrįsta situacija, kuomet ieškovas išsiieškotų jam priteistą sumą iš atsakovės, o atsakovė, patenkinus jos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2636-656/2016, turėtų išsiieškoti tą patį turtą atgal iš ieškovo.
    10. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis ieškovo interesų, nes ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi beveik po dviejų metų nuo reikalavimo grąžinti paskolas pateikimo atsakovei dienos. Ieškovas pakartotinai nesikreipė į atsakovę su reikalavimais dėl paskolų grąžinimo. Todėl ieškovui nėra svarbus skubus teismo sprendimo vykdymas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė nepagrįstai reikalauja teismo atsižvelgti į civilinėje byloje Nr. e2-2636-656/2016 pateiktus įrodymus, nes jie neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Ši byla yra neišnagrinėta, todėl nėra pagrindo jos sieti su nagrinėjamos bylos sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumu.
    2. Įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą. Atsakovė neturi vykdytino dokumento, todėl šiuo metu negali pasinaudoti įskaitymo galimybe ir neaišku, ar ja galės pasinaudoti ateityje.
    3. Atsakovė nepagrįstai sieja nagrinėjamos civilinės bylos sprendimo įvykdymą su sprendimo įvykdymo galimumu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2636-656/2016. Galimai atsakovei palankiam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti atsakovė gali pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu.
    4. Atsakovė 2015 m. iš dukterinės bendrovės „Europa Group Towers SRL“ gavo 1 350 000 Eur. Finansinio įsipareigojimo sumažėjimas taip pat laikytinas finansinės padėties pagerėjimu. Be to, kita atsakovės dukterinė bendrovė „Europa Technopark OOO“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą ( - ), kurio pardavimą už 1 800 000 Eur atsakovės prokuristas inicijavo dar 2015 m. birželio mėn. Tai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera.
    5. Atsakovės turtą sudaro reikalavimo teisės į dukterines ir asocijuotas įmones. Atsakovė atsiskaito tik su vienu iš savo skolininkų – akcininku A. B., perleisdama jam atsakovės turimas reikalavimo teises. Šie veiksmai pažeidžia ieškovo teises ir interesus laiku gauti lėšas, kurias jis galėtų naudoti pragyvenimui.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
  2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

6Dėl bylos esmės

  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo įvykdymo atidėjimo. Atsakovė prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti trejiems metams. Tokį prašymą atsakovė grindė itin sunkia įmonės finansine padėtimi, likvidaus turto neturėjimu, veiklos nevykdymu, pajamų negavimu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės turtinę padėtį vertinti kaip ypač sunkią. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad ji neturi jokio likvidaus turto, nevykdo jokios veiklos, didžiąją dalį turto sudaro investicijos į dukterines ir asocijuotas bendroves, į kurias, atsakovės nuomone, išieškojimas negali būti lengvai nukreiptas. Atsakovės teigimu, išieškojimas negali būti nukreiptas ir į jos turimas reikalavimo teises, nes toks išieškojimas pažeistų atsakovės interesus ir pablogintų jos finansinę padėtį. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
  2. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs CK 1.2. straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
  3. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau jokių konkrečių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, susijusių su sunkią turtinę padėtį patvirtinančiomis aplinkybėmis, atsakovė teismui nenurodė ir nepateikė. Todėl deklaratyvaus pobūdžio atsakovės argumentai nelaikytini tinkamais pagrįsti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo būtinybę. Apeliaciniame skunde atsakovė apsiribojo tik pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų sprendimo įvykdymo (ne)atidėjimo aspektu kritika, nors atsakovei, siekiančiai teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, tenka pareiga įrodymais pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis).
  4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, rėmėsi atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis, gautais iš netiesioginių šaltinių (specialisto išvados, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“), ir nustatė, kad 2012 m. atsakovė turėjo 44 642 494 Lt vertės turto, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 29 146 096 Lt sumą, grynasis pelnas – 920 933 Lt; 2013 m. atsakovė turėjo 40 035 464 Lt vertės turto, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 24 627 652 Lt sumą. Taip pat teismas įvertino atsakovės prokuristo V. D. paaiškinimuose nurodyta aplinkybę, kad 2015 m. bendrovės „Europa Group Towers“ bankroto procese atsakovė atgavo apie 1 350 000 Eur sumą. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinės padėties nėra pagrindo vertinti kaip ypač sunkios. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pažymi, kad atsakovė jokių įrodymų (pvz., aktualių finansinės atskaitomybės duomenų ir pan.), paneigiančių šią teismo išvadą, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu, nei apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo finansinės būklės sudėtingumo įrodymais tinkamai nepagrindė.
  5. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 1 350 000 Eur sumos iš „Europa Group Towers“ ji realiai negavo, nes šia suma tiesiog sumažėjo jos finansiniai įsipareigojimai, tačiau, kaip teisingai pastebi ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, finansinių įsipareigojimų sumažėjimas neabejotinai vertintinas kaip įmonės turtinės padėties pagerėjimas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos turtinė padėtis, sumažėjus esamiems finansiniams įsipareigojimams kreditoriams, nepagerėjo.
  6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, taip pat konstatavo, kad atsakovė kitoje civilinėje byloje neprašė teismo atidėti ar išdėstyti priimto teismo sprendimo vykdymą. Šį teismo motyvą atsakovė kvestionuoja, teigdama, kad sprendimo vykdymo atidėjimas kitoje civilinėje byloje pablogintų atsakovės finansinę padėtį, nes nuo priteistų sumų tektų mokėti palūkanas už visą atidėjimo laikotarpį. Toks atsakovės argumentas neišlaiko kritikos, nes ir nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas priteisė iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl sprendimo įvykdymo atidėjimas prašomam trejų metų laikotarpiui taip pat analogiškai pablogintų atsakovės finansinę padėtį.
  7. Atsakovė, ginčydama teismo sprendimo dalies pagrįstumą, nurodo, kad egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės teigimu, vienintelė reali jos turima reikalavimo teisė, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra 1 890 000 Eur dydžio reikalavimo teisė į ( - ) registruotą bendrovę „Europa Technopark OOD“, tačiau vienintelis šios įmonės turtas yra žemės sklypas ( - ), kuris buvo įsigytas už visą atsakovės suteiktą paskolą, lygią reikalavimo sumai. Šio žemės sklypo reali rinkos vertė, atsakovės nuomone, yra iki 500 000 Eur, t. y. tris kartus mažesnė nei įsigijimo kaina, todėl nukreipus išieškojimą į šį turtą, jis būtų realizuotas už itin mažą kainą. Dėl šių atsakovės argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės turimos reikalavimo teisės yra sudėtinė įmonės turto dalis ir į jas gali būti nukreipiamas išieškojimas. Atsakovės teiginiai dėl per mažos minimo turto realizavimo kainos, viena vertus, yra grindžiami tik subjektyvia atsakovės nuomone ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Kita vertus, atsakovės išdėstytos aplinkybės nelaikytinos itin nepalankiomis aplinkybėmis teismo sprendimo įvykdymui CPK 284 straipsnio 1 dalies prasme. Vienintelis atsakovės argumentas, kuriuo ji grindžia šių aplinkybių nepalankumą teismo sprendimo įvykdymui, yra atsakovės nuomonė, kad šiuo metu būtų nepalanku vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, nukreipiant jį į žemės sklypą ( - ), nes žemės sklypo kaina yra žema, o per ateinančius dvejus-trejus metus, pagerėjus ekonominei situacijai ( - ), kaina turėtų pakilti ir turtas galėtų būti parduotas už didesnę (jo įsigijimo) kainą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyviomis prielaidomis pagrįstas atsakovės argumentas apie itin nepalankių aplinkybių teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą atmestinas.
  8. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Atsakovės nuomone, išnagrinėjus Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2636-656/2016 bei patenkinus jos ieškinį, atsakovė, įskaitydama savo reikalavimo teisę į nagrinėjamoje byloje nurodytą ieškovo reikalavimą, bus pajėgi visiškai atsiskaityti su ieškovu, nes nurodytoje civilinėje byloje atsakovei prašoma priteisti suma viršija ieškovo reikalavimo sumą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl, atsakovės įsitikinimu, teismas turėtų atidėti teismo sprendimo įvykdymą trejiems metams, kol, atsakovės manymu, galutiniu ir neskundžiamu sprendimu bus patvirtinta atsakovės reikalavimo teisė ieškovui. Su šiuo atsakovės argumentu teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neteisi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2636-656/2016 nagrinėjama pirmąja instancija, byla yra sustabdyta, nes joje paskirta ekspertizė, kurios atlikimas gali užtrukti. Be to, teismas pažymėjo, kad byla gali pasibaigti ir atsakovei nepalankiu sprendimu – ieškinio atmetimu. Taigi teismas iš esmės padarė išvadą, kad atsakovė šiuo metu neturi galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą, todėl atsakovės nurodomas įskaitymas nėra galimas.
  10. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos atlikti įskaitymą kaip prievolės pabaigos pagrindą: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti. Pažymėtina, kad materialiosios teisės normos imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes jie nėra aiškūs, apibrėžti (neaiškus dydis, galiojimas ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo teisė atsakovei neginčijama (nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo dalis dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra įsiteisėjusi), tuo tarpu atsakovės piniginio reikalavimo ieškovui teisę patvirtinantis sprendimas, priimtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2636-656/2016 (Nr. e2-2-656/2017), dar neįsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 279 straipsnio 1 dalis). Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas bus galimas tik įsiteisėjus abiejų šalių reikalavimus patvirtinantiems teismo sprendimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės atidėti teismo sprendimo vykdymą iki atsiras visos būtinos sąlygos šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui.
  11. Byloje nustatytos aplinkybės, kad prievolės grąžinti ginčo paskolas ieškovui atsakovė nevykdo jau ilgą laiką (nuo 2013 m. spalio 31 d.), negrąžinamų paskolų suma yra didelė (581 802,26 Eur), lemia prioritetinį ieškovo teisių bei teisėtų interesų gynimą. Sprendimo įvykdymo atidėjimas trejų metų laikotarpiui visiškai nepagrįstai ir neproporcingai apribotų ieškovo teises, pažeistų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, paneigtų teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nors ir pripažįsta skolą ieškovui, tačiau nededa pastangų atsiskaityti su juo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2013 m. spalio 31 d. (raginimo termino suėjimo) atsakovė būtų padengusi bent dalį įsiskolinimo. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu yra sunkioje finansinėje situacijoje, tačiau nepateikia jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad jos padėtis per prašomą sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpį pasikeis ir ji bus pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus.
  12. Atsakovė kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas tam tikrų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių nevertino arba vertino jas netinkamai. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus įvertino netinkamai.
  13. Kiti atsakovės argumentai (dėl ieškovo nesąžiningumo, neteisėtų jo veiksmų, nulėmusių sunkią atsakovės finansinę padėtį ir kt.) neturi teisinės reikšmės klausimo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

7Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, konstatavęs prašymo nepagrįstumą.
  2. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių pirmosios instancijos teismo neįvertintų argumentų ir įrodymų, kurie teisėjų kolegijai leistų padaryti kitokias, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos sprendimo dalies pakeitimui ar panaikinimui nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

  1. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Ieškovo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nespręstinas, nes nepateikti jokie šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai