Byla 3K-3-542/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo sodininkų bendrijos „Volungėlė“ kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Volungėlė“, bendrijos pirmininkui A. A. L. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu; išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė dirbo pas atsakovą buhaltere.

5Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 25 d. paskyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą už: 1) savavališką išėjimą iš 2005 m. rugpjūčio 20 d. bendrijos valdybos posėdžio; 2) 2005 m. birželio 11 d. bendrijos valdybos nutarimo nevykdymą; 3) 2005 m. gegužės 7 d. bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo nevykdymą; 4) atsisakymą rašyti pasiaiškinimą bendrijos valdybai.

6Atsakovas 2005 m. rugsėjo 26 d. paskyrė jai drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ir kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus (neleistinas elgesys su lankytojais, interesantais ar kiti veiksmai, pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti).

7Ieškovė teigia, kad drausminės nuobaudos jai paskirtos nepagrįstai, neteisėtai ir pažeidžiant jų skyrimo tvarką. Ji tinkamai vykdė pareigas, nustatytas jos darbo sutartyje. Nuo 2005 m. vasario mėnesio prasidėjo jos konfliktas su bendrijos pirmininku, nes ji atsisakė vykdyti jo neteisėtą nurodymą – mokėti jam papildomai 60 Lt per mėnesį už kurą (benziną), panaudojant jo asmeninį automobilį bendrijos reikalais, tačiau nepagrindžiant šio mokėjimo teisėtumo jokiais dokumentais. Papeikimas jai paskirtas neteisėtai, nes ji nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo.

8Apie 2005 m. rugpjūčio 20 d. valdybos posėdį ji nebuvo iš anksto informuota, pakviesta jau vykstant posėdžiui, todėl nebuvo pasirengusi ir, atsižvelgdama į tai, kad jai buvo reiškiami nekonkretūs kaltinimai, be to, blogai jautėsi, ji išėjo iš posėdžio.

9Valdybos 2005 m. birželio 11 d. nutarimai padidinti pirmininko atlyginimą bei išmokėti jam 240 Lt už sunaudotą benziną buvo neteisėti, prieštaravo bendrijos įstatams, todėl ji jų nevykdė.

10Su 2005 m. gegužės 7 d. bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimais ji nebuvo supažindinta, todėl negalėjo jų vykdyti.

11Reikalavimas rašyti pasiaiškinimą dėl išėjimo iš valdybos posėdžio buvo nekonkretus, be to, rašyti pasiaiškinimą yra jos teisė, bet ne pareiga.

12Ji atleista iš darbo jos laikino nedarbingumo metu; įsakyme nenurodant, už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą ji atleidžiama iš darbo; nepareikalaujant iš jos pasiaiškinimo, t. y. pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 234 straipsnį, 240 straipsnio 1 dalį. DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą neteisėtam atleidimui iš darbo apskųsti teisme ji praleido dėl ligos. Dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų bei atsakovui platinant apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, ji patyrė nervinį šoką, nepatogumų, susirgo depresija, todėl atsakovas privalo jai atlyginti neturtinę žalą.

13Ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą; panaikinti jai paskirtas drausmines nuobaudas; pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu; pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 297 straipsnio 4 punktą (teismo sprendimu); priteisti jai iš atsakovo sodininkų bendrijos „Volungėlė“ 7441,83 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 930 Lt išeitinę išmoką, 1084,93 Lt už nepanaudotas atostogas, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

15Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą, panaikino ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikė ją atleista iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 punktą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovo sodininkų bendrijos „Volungėlė“ 7441,83 Lt už priverstinę pravaikštą, 1000 Lt neturtinę žalą, 930 Lt išeitinę išmoką, 1084,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; kitą ieškinio dalį atmetė; atmetė ieškinį atsakovui bendrijos pirmininkui A. A. L. kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

16Teismas atnaujino praleistą ieškinio terminą tuo pagrindu, kad ieškovė nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2005 m. lapkričio 25 d. sunkiai sirgo, be to, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi konstatuota, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

17Teismas nurodė, kad revizijos komisijos aktas, apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius bendrijos buhalterinės veiklos pažeidimų, patvirtina, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai. Konfliktinė situacija su bendrijos pirmininku kilo dėl jos nenoro mokėti jam papildomai 60 Lt už kurą. Drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei paskirta neteisėtai, pažeidžiant DK 228, 234, 240 straipsnių reikalavimus, nes: 1) iš 2005 m. rugpjūčio 20 d. valdybos posėdžio ji išėjo dėl pateisinamų priežasčių (į posėdį ji iškviesta skubiai, iš anksto neinformavus apie posėdžio darbotvarkę, tuo metu jos sveikata buvo sutrikusi); 2) 2005 m. birželio 11 d. valdybos posėdyje buvo svarstyti keturi klausimai. Iš įsakymo dėl papeikimo skyrimo teksto neaišku, kokio valdybos nutarimo ieškovė nevykdė; 3) atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo supažindinta su 2005 m. gegužės 7 d. visuotinio sodininkų susirinkimo nutarimais; 4) atsisakymas rašyti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga; 5) darbuotojas turi teisę vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, o nevykdydamas neteisėtų nurodymų, darbo drausmės nepažeidžia; 6) darbo tvarkos taisyklių pas atsakovą nebuvo nustatyta, o jokio konkretaus buhalterės pareiginės instrukcijos punkto ieškovė taip pat nepažeidė; 7) pareiškiant papeikimą nebuvo konkrečiai nurodytas drausmės pažeidimo padarymo laikas ir pobūdis. Atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo jos laikino nedarbingumo metu, pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, todėl jai priteistina 1000 Lt neturtinės žalos, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į pačios ieškovės veiksmus sukeliant tam tikras konfliktines situacijas bei į tai, kad atsakovas nėra ūkiskaitinė organizacija, jo gaunamos lėšos susideda tik iš bendrijos narių tikslinių įnašų.

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir sprendimo motyvacija.

19Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad DK 240 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas, prieš skirdamas ieškovei papeikimą, šios pareigos neįvykdė. Įsakymas dėl papeikimo yra nekonkretus, jame nenurodyta nei faktinių, nei teisinių drausminės nuobaudos taikymo pagrindų, atsisakymas pasiaiškinti įvertintas ne kaip drausminės nuobaudos skyrimo procedūros dalis, o kaip savarankiškas drausmės pažeidimas. Visi šie drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimai vertintini kaip esminiai. Pripažinus, kad drausminė nuobauda – papeikimas paskirta neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas. Skiriant šią nuobaudą taip pat nebuvo laikytasi DK reikalavimų. 2005 m. rugsėjo 24 d. valdybos posėdyje nutarta atleisti ieškovę iš darbo nuo 2005 m. rugsėjo 30 d., o 2005 m. rugsėjo 26 d. valdybos posėdyje nutarta panaikinti 2005 m. rugsėjo 24 d. valdybos nutarimą ir nustatyti jos atleidimo datą nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. Su nurodytais valdybos posėdžio nutarimais ieškovė buvo supažindinta tik 2005 m. spalio 8 d., tuo tarpu byloje esantys bendrijos buhalteriniai dokumentai yra pasirašyti ieškovės 2005 m. rugsėjo 28-30 d. Tai rodo, kad ieškovė, nežinodama apie atsakovo sprendimą paankstinti jos atleidimo iš darbo datą, ir toliau vykdė darbines funkcijas. Jų vykdymas taip pat patvirtina atsakovo galimybę supažindinti ieškovę su 2005 m. rugsėjo 26 d. valdybos posėdžio protokolu ir įsakymu dėl atleidimo iš darbo, tačiau ja nepagrįstai nebuvo pasinaudota. Be to, pripažinus 2005 m. rugsėjo 26 d. valdybos posėdžio nutarimą pagrįstu, liktų galioti tik šio valdybos posėdžio nutarimai ir tos pačios dienos įsakymas, kuriuose nurodoma tik ieškovės atleidimo iš darbo data, nenurodant nei faktinių, nei teisinių atleidimo iš darbo pagrindų. Aptartos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kai visi iš darbo santykių kylantys neaiškumai vertintini darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, naudai, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė iš darbo atleista 2005 m. rugsėjo 30 d. Dėl šios priežasties atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė buvo atleista dar iki jos nedarbingumo pradžios (iki 2005 m. rugsėjo 28 d.). Pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo jo laikino nedarbingumo metu. Šio draudimo nesilaikymas vertintinas kaip pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei 1084,93 Lt už nepanaudotas atostogas, kitus ieškinio reikalavimus atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Dėl ieškinio senaties termino

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 14.6 punkte nurodyta, kad ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas (ieškinyje nurodytas) atsakovu. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino nenutraukia. Kai naują atsakovą į bylą įtraukia teismas savo iniciatyva (CPK 414 straipsnio 2 dalis), ieškinio senaties terminas nutraukiamas nuo naujo atsakovo įtraukimo į bylą momento.

24Ieškovė iš darbo atleista 2005 m. rugsėjo 27 d., įsakymas dėl atleidimo iš darbo jai įteiktas 2005 m. spalio 8 d. Į teismą jį kreipėsi 2005 m. gruodžio 9 d., ieškinyje nurodydama netinkamą atsakovą. Ieškinio senaties eiga nutrūko tik 2006 m. kovo 6 d., kai teismas savo iniciatyva antruoju atsakovu šalia bendrijos pirmininko įtraukė ir sodininkų bendriją „Volungėlė“. Taigi ieškinio pateikimas teismui 2005 m. gruodžio 9 d. ieškinio senaties termino nenutraukė, nes jame buvo nurodytas netinkamas atsakovas. Teismas svarbia senaties termino praleidimo priežastimi laikė ieškovės nedarbingumą nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2005 m. lapkričio 25 d., tačiau visiškai nepasisakė dėl termino praleidimo priežasčių nuo 2005 m. lapkričio 26 d. iki 2006 m. kovo 6 d. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai atnaujino vieno mėnesio senaties terminą kreiptis į teismą, taip pažeidė CPK 78 straipsnio 1 dalį.

252. Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto

26Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo jos laikino nedarbingumo metu, pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šios teisės normos atsakovas nepažeidė, nes ieškovė iš darbo atleista 2005 m. rugsėjo 27 d., o jos laikinas nedarbingumas prasidėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė, elgdamasi rūpestingai ir būdama sodininkų bendrijos narė, turėjo galimybę susipažinti su valdybos 2005 m. rugsėjo 26 d. posėdžio protokolu, kuris buvo paskelbtas bendrijos skelbimų lentoje, bei tos pačios dienos įsakymu dėl jos atleidimo iš darbo. Pažymėtina, kad darbo sutarties nutraukimo įstatyminio pagrindo nenurodymas įsakyme dėl atleidimo iš darbo negali būti pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes tai neprieštarauja DK 10 straipsniui, 297 straipsnio 3 daliai, CPK 3 straipsnio 7 daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 20 punktas). Šios situacijos apeliacinės instancijos teismas neturėjo vertinti kaip iš darbo santykių kylančio neaiškumo, kuris būtų vertintinas darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykio šalies, naudai ir tik dėl to daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės atleidimo iš darbo datą – 2005 m. rugsėjo 30 d.

273. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo

28Teismai nepagrįstai pripažino papeikimo skyrimą neteisėtu. Ši drausminė nuobauda jai paskirta teisėtai, nepažeidžiant DK normų. Ieškovė, dirbdama buhaltere ir būdama bendrijos narė, privalėjo domėtis ir vykdyti visuotinio sodininkų susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimus, kurie buvo skelbiami visiems matomoje ir prieinamoje vietoje – bendrijos skelbimų lentoje. 2005 m. rugpjūčio 20 d. vykusiame valdybos posėdyje buvo svarstomi finansiniai klausimai, todėl ir buvo iškviesta ieškovė. Posėdžio metu ji neatsakė į valdybos klausimus dėl bendrijos finansinės padėties, dėl to valdyba negalėjo priimti sprendimų darbotvarkės klausimais. Ieškovė taip pat be jokio pagrindo atsisakė vykdyti visuotinio sodininkų susirinkimo nutarimus dėl kompensacijos bendrijos pirmininkui už nuosavo automobilio panaudojimą bendrijos reikalais išmokėjimo. Ieškovė, nevykdydama visuotinio sodininkų susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimų, nevykdė savo kaip bendrijos buhalterės pareigų, taip pažeidė bendrijos įstatus ir padarė darbo drausmės pažeidimą. Nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovė nevykdė neteisėtų bendrijos valdymo organų nurodymų. Teismai nenurodė, kokie bendrijos valdymo organų patvarkymai buvo neteisėti ir kodėl.

294. Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo

30Ieškovei buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl to, kad ji po drausminės nuobaudos-papeikimo paskyrimo ir toliau ignoravo bendrijos valdymo organų nutarimus, nevykdė visuotinio sodininkų susirinkimo sprendimų. Ši drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepažeidžiant DK 240 straipsnio. Nepagrįsta teismų išvada, kad atsakovas neįrodė DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytų darbo drausmės pažeidimų padarymo, nes valdybos posėdžio protokole šie pažeidimai konkrečiai neįvardyti, be to, jie nesusiję su ieškovės darbo funkcijomis. Darbo sutartyje buvo nustatytos ieškovės pareigos – laiku atlikti mokesčių rinkimą ir jų išieškojimą, pateikti ataskaitas apie naudojamas bendrijos lėšas ir surenkamus mokesčius. Visų šių pareigų ji akivaizdžiai nevykdė, todėl padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnis).

315. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

32Neturtinė žala gali būti priteisiama tik tuo atveju, jeigu nustatoma žalą padariusio asmens kaltė. Nėra pagrindo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, nes visi jo veiksmai buvo teisėti: drausminės nuobaudos ieškovei pareikštos ir darbo sutartis su ja nutraukta teisėtai; bendrijos valdymo organų sprendimai skelbiami viešai, jokios kitos informacijos apie ieškovę, siekiant ją sukompromituoti ar įžeisti, bendrija nepaskleidė; vietiniuose laikraščiuose buvo išspausdinta ne bendrijos, bet policijos informacija. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Sodininkų bendrija yra specifinė organizacija, nesiekianti pelno, jos turtą sudaro tik tikslinės įmokos, skirtos atsiskaityti už vandenį, elektrą ir kitas būtinas bendrijos egzistavimui paslaugas. Teismų priteista neturtinė žala dar labiau pablogino ir taip šiuo metu sunkią bendrijos finansinę padėtį.

33Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, konstatuodamas, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškinio senaties eigos nutraukimo klausimas išspręstas įsiteisėjusia ir prejudicinę galią turinčia Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, kurios atsakovas kasacine tvarka neskundė. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad atleidimo iš darbo diena laikytina 2005 m. rugsėjo 30 d., ieškovė tuo metu buvo laikinai nedarbinga, todėl atsakovas, atleisdamas ją iš darbo jos laikino nedarbingumo laikotarpiu, pažeidė CPK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstai teismų pripažintos neteisėtomis, nes paskirtos pažeidžiant DK 228, 234, 240, 131 straipsnių reikalavimus. Darbuotojo atsisakymas vykdyti neteisėtus bendrijos valdymo organų ir administracijos nurodymus nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos, nepažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatų.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl įstatymų, reglamentuojančių senaties termino atnaujinimą, taikymo

37Kasacinio skundo argumentas dėl senaties termino nutraukimo, kai ieškinys pareiškiamas netinkamam atsakovui, yra teisiškai pagrįstas, bet teismai šios nuostatos nepažeidė. Tiesiogiai to netvirtinama kasaciniame skunde ir nenurodoma su tuo susijusi materialinės teisės norma. Teismai vadovavosi faktu, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ir sprendė dėl jo atnaujinimo esant svarbioms priežastims ir jį atnaujino. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas žemesnių instancijų teismų nustatytų aplinkybių, šiuo atveju – kad kreipimosi į teismą senaties terminas buvo praleistas, bet teismo atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

38Praleisto termino atnaujinimas kasaciniame skunde kvestionuojamas tuo pagrindu, kad pažeista CPK 78 straipsnio 1 dalis, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šios nuostatos tinkamo taikymo. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatyti terminai, kurie asmenų praleisti dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujinami. Ši norma reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą. Ieškinio senaties terminas yra materialinės teisės terminas, todėl CPK 78 straipsnio 1 dalis dėl jo atnaujinimo netaikoma. Senaties terminui atnaujinti darbo ginčuose yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, nes Darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų normose nėra specialių ieškinio senaties taikymo šiuo klausimu nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų ir nuorodų į ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, kurios buvo pažeistos atnaujinant senaties terminą. Teisiniai kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai taikė ar pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias normas, o kiti skundo argumentai yra faktinio pobūdžio, dėl to nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 347 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

39Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą kasacine tvarka, neprivalo ieškoti teisinių argumentų, formuluoti savo nuožiūra teisinių problemų, jeigu nėra pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį išeiti už kasacinio skundo ribų yra pagrindas, jei to reikalauja viešasis interesas. Civilinėje byloje, kurioje darbuotojo ieškinys dėl grąžinimo į darbą yra patenkintas, o kasacinį skundą padavė atsakovas – juridinis asmuo, kuris naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, kur pagal bylos aplinkybes teismas atnaujino praleistą ieškinio senatį iš dalies dėl to, kad darbuotojas dalį laiko sirgo, o dėl likusios praleisto laiko dalies teismų sprendimuose nemotyvuota, bet dėl netinkamo motyvavimo atskirai teisinių argumentų nenurodoma, teisėjų kolegija nevertina to kaip viešojo intereso ir pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų. Ji atsižvelgia ir į tai, kad termino atnaujinimas savaime nereiškė darbuotojo reikalavimo patenkinimo, o sudarė sąlygas bylos aplinkybėms tirti išsamiai ir visapusiškai, o ne formaliu pagrindu vien dėl kreipimosi į teismą termino praleidimo atmesti ieškinį. Priešinga išvada gali būti svarstoma, jeigu byloje būtų nustatytas būtinumas saugoti teisinį ir faktinį šalių santykių stabilumą. Šiems tikslams įtvirtintas ieškinio senaties institutas. Darbo ginčų bylose šios nuostatos turi būti derinamos su darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesų gynybos principu.

40Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo teisiniai argumentai dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįsti, faktiniai argumentai nenagrinėjami, o išeiti už kasacinio skundo ribų šios kategorijos bylose pagal ginčo aplinkybes ir bylos nagrinėjimo rezultatus nėra pagrindo.

41Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo ir dėl darbuotojo, padariusio darbo drausmės pažeidimą, teisių gynybos jo atleidimo iš darbo atveju

42Minėta, kad kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro teisiniai, o ne faktiniai argumentai, nes kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus (CPK 347 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas argumentuojamas faktine aplinkybe, kad teismas neteisingai nustatė darbuotojo atleidimo iš darbo datą, o ji yra neprasidėjus darbingumui. Bylą nagrinėję teismai nustatė faktą, kad darbuotojas buvo atleista iš darbo tuo metu, kai turėjo nedarbingumo lapelį. Kasacinis teismas yra saistomas faktinių aplinkybių, kurias nepažeisdami materialinės ir procesinių teisės normų nustatė teismai (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti svarstoma dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo ir pagal tai sprendžiama, kokių atsiranda pasekmių, kai darbuotojas jo nedarbingumo laikotarpiu drausminės nuobaudos taikymo tvarka atleidžiamas iš darbo. Nors nedarbingumo laikotarpiu draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo, bet ši norma tiesiogiai nenurodo, kokios dėl to atsiranda pasekmės – ar sprendimo priėmimas dėl darbuotojo, padariusio darbo drausmės pažeidimą, už kurį galima jam taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra pagrindas darbuotoją besąlygiškai grąžinti į darbą, ar pripažinti jo atleidimą neteisėtu laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, bet taikyti kitus jo teisių gynimo būdus, pvz., nukelti jo atleidimo datą iki to laiko, kol pasibaigs nedarbingumo laikotarpis.

43DK 131 straipsnyje nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai. Jeigu darbo sutartis nutraukiama drausminės nuobaudos taikymo tvarka, tai DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turi būti taikoma atsižvelgiant į drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir įstatymais nustatytas sankcijas ar kitokias pasekmes, kurios taikomos už tvarkos nustatytos tvarkos pažeidimą. Drausminės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Darbuotojo ligos atveju darbuotojas yra ginamas tiek taikant drausminę atsakomybę, tiek nustatant teisines darbo santykių tęstinumo garantijas. Skiriant drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą reikia laikytis drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis). Pagal vieną iš jų, nustatytą DK 241 straipsnio 1 dalyje, drausminė nuobauda skiriama per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos. Dėl darbuotojo ligos pratęsiamas įspėjimo terminas (DK 130 straipsnio 7 dalis), o jeigu atleidimas įvyksta nepasibaigus įspėjimo terminui, tai atleidimo iš darbo data perkeliama (DK 130 straipsnio 8 dalis).

44Tokios garantijos taikomos darbuotojams, kurie padarė pažeidimus ir jiems taikoma drausminė atsakomybė, bet jie serga tuo metu, kai priimamas sprendimas dėl drausminės atsakomybės taikymo. Tokios garantijos taikomos tiems darbuotojams, kurie atleidžiami iš darbo su įspėjimu. Tuo tarpu jeigu darbuotojas padaro tokį darbo drausmės pažeidimą, kad yra pagrindas jį atleisti iš darbo be įspėjimo, tai būtų neteisinga naudotis tokios pat apimties teisine gynyba dėl ligos, kuria naudojasi darbuotojas, jeigu jis atleidžiamas be įspėjimo ir ne dėl darbo drausmės pažeidimo, t. y. ne drausminės nuobaudos taikymo tvarka. Tai neatitiktų teisingumo principo, nes teisė negali ginti pažeidėjo daugiau, negu nieko nepažeidusio asmens. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad jeigu drausminės atsakomybės taikymo tvarka darbuotojas atleidžiamas iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu, pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai pagal DK 241 straipsnio 1 dalį laikino nedarbingumo laikotarpis neturi būti įskaitomas į laiką nuobaudai skirti. Jeigu sprendimas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą priimtas darbuotojo ligos metu, tai darbuotojo atleidimo iš darbo data turi būti perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti laikinas nedarbingumas. Tokiu atveju drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas sukeltų pasekmes – atleidimo iš darbo datos perkėlimą pagal DK 130 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka, bet nesudarytų pagrindo pripažinti atleidimą neteisėtu ir taikyti DK 297 straipsnio 3 dalį. Jeigu darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo ir tai padaryta pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, pvz., paskiriant nuobaudą tuo laiku, kai nebuvo galima jos paskirti, tai teismas gali apsvarstyti, ar jam taikomos pačios palankiausios gynybos sąlygos pagal DK 297 straipsnio 3 dalį, ar būtų perkeliama atleidimo iš darbo diena į pirmąją darbo dieną po laikino nedarbingumo ir už ją apmokama kaip už priverstinę pravaikštą ir prireikus taikomi kiti papildomi jo pažeistų teisių gynimo būdai. Palankiausių gynybos sąlygų taikymas būtų neteisingas, nes pažeidėjas būtų lygiaverčiai ginamas kaip ir jokio pažeidimo nepadaręs, bet iš darbo atleistas kitais pagrindais darbuotojas. Gynybos apimtis būtų neadekvati pažeidimui, nes DK 131 straipsnyje suteiktos garantijos esmė yra išsaugoti darbo vietą tam tikrą laiką, o dėl padaryto pažeidimo pasekmės būtų neproporcingai paskirstytos – pažeidimą padaręs darbuotojas ir išvengtų atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, ir jam būtų užtikrinta garantija. Tuo tarpu padaryto pažeidimo visa finansinė našta tektų darbdaviui, kuris padarė procedūrinį pažeidimą. Tokiu atveju būtų galimybė svarstyti, ar už tokio pobūdžio pažeidimą darbdaviui nepakaktų taikyti kitų pažeistų teisių atkūrimo būdų – atlyginti darbuotojui neturtinę žalą, jeigu pagal bylos aplinkybes pažeidimą padariusiam darbuotojui būtų protinga ir teisinga ją priteisti, teismo sprendime pripažinti darbdavio padarytą pažeidimą ir šį pripažinimą vertinti kaip pakankamą satisfakciją už sudarytus pergyvenimus ir nepatogumus ar kt.

45Jeigu nebuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos, tai darbo ginčą nagrinėjantis organas turės teisę nuobaudą panaikinti pagal DK 242 straipsnio 2 dalį. Jeigu drausminės nuobaudos taikymo tvarka yra paskirtas atleidimas iš darbo, bet pažeista įstatymo nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, tai teismas taiko DK 297 straipsnio 3 dalį kartu su 242 straipsnio 2 dalimi. Teismas tokiu atveju neturi pareigos grąžinti darbuotoją į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį pagal DK 297 straipsnio 3 dalį, o pagal 242 straipsnio 2 dalį gali priimti sprendimą nepripažinti atleidimo iš darbo neteisėtu, o taikyti kitus jau minėtus darbuotojo teisių gynimo būdus. Pagal DK 130 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 133 straipsnio 2 dalį darbuotojui, susirgusiam ne dėl profesinio susirgimo, kuris atleistas iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu, pažeista garantija dėl darbo vietos išsaugojimo per laikino nedarbingumo laiką gali būti apginta perkeliant drausminės nuobaudos taikymo laiką į pirmąją dieną po laikino nedarbingumo, o ne pripažįstant atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinant darbuotoją į darbą ir priteisiant iš darbdavio už priverstinės pravaikštos laiką. Tokios apimties darbuotojo pažeistos teisės gynyba būtų neproporcinga ginant darbo drausmės pažeidimą padariusį asmenį, nes jo teisės būtų pažeistos tik dėl drausminės atsakomybės taikymo tvarkos nesilaikymo. Tai būtų neproporcinga našta darbdaviui, kuris taikydamas drausminę atsakomybę padarė procedūros pažeidimų, bet buvo teisus dėl esmės – taikė drausminę atsakomybę esant pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų nepaisė, pažeidė DK 242 straipsnio 2 dalį, 297 straipsnio 3 dalį.

46Sprendžiant dėl pažeistos garantijos atkūrimo reikėtų vadovautis įstatymo nuostatomis dėl pasekmių, kurios atsiranda dėl darbuotojo ligos. Pagal DK 136 straipsnio 4 dalį darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, turi laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Pagal 241 straipsnį į terminą drausminei nuobaudai skirti neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas nebuvo dėl ligos. Jeigu ši nuostata pažeista, tai darbuotojui, padariusiam drausmės pažeidimą, per laikino nedarbingumo laiką turi būti užtikrinta teisė į darbo vietos išsaugojimą – atleidimas iš darbo kaip drausminė nuobauda perkeliama iš laikino nedarbingumo laiko į pirmąją darbo dieną po laikino nedarbingumo pagal analogiją su DK 130 straipsnio 7 ir 8 dalimis, o darbuotojui sumokama už priverstinę pravaikštą, kurią sudaro atleidimo iš darbo dienos darbo užmokestis (DK 242 straipsnio 2 dalis, 241 straipsnio 1 dalis, 297 straipsnio 3 dalis).

47Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, kai atleidimas iš darbo taikomas drausminės nuobaudos taikymo tvarka, nesudaro pagrindo besąlygiškai taikyti DK 297 straipsnio 3 dalį ir teismas neprivalo grąžinti darbuotojo į darbą, o gali spręsti dėl kitų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdų taikymo.

48Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindų

49Drausminė atsakomybė taikoma esant drausmės pažeidimui. Darbo drausmės pažeidimas, kaip pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, yra darbo funkcijų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas (DK 234 straipsnis). Jeigu teismas daro išvadą, kad drausminė nuobauda nepagrįstai taikoma už neteisėtų nurodymų nevykdymą, tai turi būti nurodyta, kokie nurodymai ir kokiu teisiniu pagrindu teismo vertinami kaip neteisėti. Tokie yra veiksmai, kurie pažeidžia teisę. Kaip pažeidžiantys teisę vertinami ir sutarčių pažeidimai, nes sutartis yra prievolių teisės institutas, vienas iš įstatyminių sutarčių teisės principų yra tai, kad sutarčių reikia laikytis ir jas privalu vykdyti. Darbo sutartis yra viena iš sutarčių.

50DK 94 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys, sulygdamos dėl sutarties sąlygų, apibrėžia savo teises ir pareigas. Pagal DK 95 straipsnio 1 dalį darbo sutartyje sulygstama dėl darbo funkcijų. Joje gali būti susitariama ir nustatoma, ką darbuotojui pavedama atlikti. Darbuotojo funkcijas gali apibrėžti pareigų instrukcija, bet jas galima nurodyti darbo sutartyje.

51Byloje nustatyta, kad darbuotojo pareigybinė instrukcija nebuvo parengta ir patvirtinta, bet teismai netyrė ir nevertino, kad pareigų nevykdymu, sudarančiu pagrindą drausminei atsakomybei, gali būti darbo sutartyje išdėstytų pavedimų neatlikimas, nors darbuotojo pareigų instrukcija kaip atskiras dokumentas neparengtas ir nepatvirtintas. Pagal byloje esančią darbo sutartį darbuotojo darbo funkcijos nustatomos analizuojant visą darbo sutarties tekstą, o ne jo dalį dėl darbuotojo pareigų pavadinimo. Byloje turi būti vertinami darbo sutarties 1.2 ir 10 punktų turinys ir pagal tai sprendžiama, kokios pareigos paskirtos darbuotojui ir ar jas darbuotojas vykdė.

52Vienas iš darbo drausmės pažeidimo pagrindų yra darbuotojo kaltė (DK 234 straipsnis). Ar darbuotojas padarė drausminį pažeidimą, teismai pagrįstai sprendė iš to, ar darbuotojas buvo supažindintas su valdybos nutarimais. Šis aspektas skiriant drausminę nuobaudą pagal DK 234 straipsnį yra svarbus kaip darbuotojo kaltės dalis. Darbuotojas yra kaltas, jeigu sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė. Ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, turi įrodyti darbdavys, tai teismai nurodė tinkamai pagal CPK 78 straipsnį. Jeigu apie supažindinimą su darbuotojui reikalinga informacija nėra tiesioginių įrodymų, tai teismas, vertindamas netiesioginius duomenis, turi atkreipti dėmesį į svarbias konkrečias aplinkybes: darbdavio, kaip organizacijos, ypatumus, teisės aktų nustatytą ir taip pat joje įprastą informavimo tvarką, darbuotojo pareigas ir padėtį darbovietėje bei kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju yra svarbu, kad darbdavys yra laisva valia susivienijusių narių organizacija, kuri nesiekia pelno, o darbuotojus yra pasamdę darbo sutartimi rūpintis bendraisiais bendrijos narių klausimais ir tvarkyti tai sričiai, kuri reikalauja specialių apskaitos ir buhalterijos vedimo žinių. Iš tokio darbuotojo visuomeninės organizacijos nariai, mokėdami atlyginimą iš asmeniškai renkamų lėšų, tikisi iniciatyvaus darbo. Minėta, kad turi būti įvertinta įprasta informavimo tvarka, t. y. kaip buvo ji skelbiama bendrijoje: ar tai nustatyta bendrijos dokumentuose (įstatuose ar kt.), ar susiklostė faktiškai ir buvo nariams priimtina ir įprasta. Minėta, kad darbuotojas turi būti iniciatyvus. Kita vertus, reikia įvertinti, ar jis yra vienas iš bendrijos narių ir tokiu būdu yra informuojamas kaip bet kuris narys, pagaliau gali turėti reikšmės tai, ar konkrečiu atveju darbuotojas dalyvavo visuotiniame susirinkime ar valdybos posėdyje, kuriame buvo priimti sprendimai, susiję su jo nubaudimu.

53Vien formalus darbuotojo instrukcijos nesudarymas ir nesupažindinimas su ja, jeigu po pirmiau išdėstytų aplinkybių visapusiško tyrimo ir įvertinimo būtų nustatyta, jog darbuotojas galėjo žinoti apie savo pareigas, sudarytų pagrindą išvadai dėl darbuotojo kaltės.

54Dar vienas iš pagrindų panaikinti nuobaudą buvo tai, kad darbuotojui buvo duoti neteisėti pavedimai, susiję su išmokomis. Teismai, svarstydami dėl informavimo apie tokių bendrijos valdybos veiksmų teisėtumą, turėjo vadovautis įstatymų ir bendrijos įstatų nuostatomis ir vertinti, ar bendrijos sprendimai nėra niekiniai dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, taip pat ar jie teismo yra pripažinti neteisėtais. Byloje įrodyta, kad bendrijos visuotinio susirinkimo 2005 m. gegužės 7 d. protokolu Nr. 6 bendrijos pirmininkui buvo nustatyta skirti 60 Lt per mėnesį transporto išlaidoms padengti. Pagal bendrijoje galiojančią tvarką ir įstatymus turi būti sprendžiama, ar šis nutarimas galioja, o galiojantys dokumentai turi būti vykdomi bendrijos valdymo organų ir asmenų. Valdybos pavedimas dėl lėšų naudojimo ar mokėjimo yra teisėtas, jeigu sprendimas dėl lėšų mokėjimo priimtas bendrijoje nustatyta tvarka ir sprendimas nenuginčytas. Tuo aspektu teismai nepasisakė, todėl nurodymo teisėtumo klausimas neišnagrinėtas ir neatitinka DK 234 straipsnio. Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendime nenurodyta, kad lėšų už transporto išlaidų padengimą mokėjimas siejamas su tam tikromis sąlygomis – sutarties ir dokumentų pateikimu. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į organizacijos specifiką ir klausimų sprendimo reglamentavimą jos vidaus teisės aktų. Dėl organizacijos narių laisva valia surinktų lėšų panaudojimo yra priimtas sprendimas. Sprendžiant dėl jo vykdymo galimybės - ar jis galioja ir kokiomis sąlygomis vykdomas, reikia įvertinti, kad pagal bendrijos įstatus bendrijos lėšas sudaro nario įmokos (Įstatų 11.1 punktas), kad bendrijos valdyba naudoja bendrijos lėšas pagal visuotinio bendrijos narių susirinkimo suteiktus įgaliojimus (Įstatų 29.5 punktas), kad bendrijos lėšomis ir turtu disponuoja valdyba (Įstatų 13 punktas), o įstatymai ir kiti teisės aktai įpareigoja lėšų apskaitą tvarkyti šiuose aktuose nustatyta tvarka (Įstatų 14 punktas). Taigi, lėšų apskaita tvarkoma pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o disponavimas vykdomas valdybos sprendimais. Vertinant, ar darbuotojas pagrįstai ilgą laiką nevykdė visuotinio susirinkimo sprendimo ir valdybos nutarimo ir ar taip nepadarė drausmės nusižengimo, lėšų naudojimo klausimas nevertintas pagal bendrijoje galiojančią tvarką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu teismai pažeidė DK 234 straipsnį.

55Dėl drausminės atsakomybės taikymo tvarkos pažeidimo

56Teismai svarstė, kad skiriant drausminę nuobaudą buvo padaryta esminių drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų - nebuvo tinkamai pareikalauta pasiaiškinti, įsakyme dėl atleidimo nenurodyta pažeidimų aplinkybių. Tokie pažeidimai gali būti vertinami kaip esminiai, jeigu teismas sprendžia, kad darbuotojas nebuvo informuotas apie pažeidimą ir jo aplinkybes, dėl to negalėjo pasinaudoti tinkama savo teisių gynybą –informacijos negavimas sutrukdė pateikti jam pasiaiškinimus darbdaviui ar ginti savo teises darbo ginčo nagrinėjimo metu darbo ginčų komisijoje, teisme ir kt. (DK 242 straipsnio 2 dalis). Ar darbuotojo teisės reikalaujant pasiaiškinimo ar surašant dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo iš esmės pažeistos, vertinama pagal jau pirmiau išdėstytus kriterijus – atsižvelgiant į organizacijos specifiką, darbuotojo padėtį joje, informavimo tvarką bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesy į tai, kad bendrijos pirmininko įsakymu yra vykdomas bendrijos valdybos nutarimas. Ar nepažeista tvarka, ar pažeidimai esminiai ir ar jie sukliudė darbuotojui veiksmingai ginti savo teises, turi būti sprendžiama ne tik iš įsakymo turinio, bet ir iš valdybos protokolo turinio bei sprendžiamųjų jo nuostatų, taip pat vadovaujantis faktu, ar darbuotojas dalyvavo posėdyje, kai buvo svarstomas su juo susijęs klausimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai byloje visapusiškai neįvertinta, todėl pažeidimų konstatavimas ir jų vertinimas kaip esminių neatitinka DK 242 straipsnio 2 dalies.

57Atsižvelgiant į išdėstytus darbo teisės normų aiškinimus, jų pagrindu įvertinus šios bylos aplinkybes ir nusprendus, ar darbuotojas padarė nusižengimų ir kiek, ar jis pagrįstai atleistas iš darbo, ar dėl padarytų pažeidimų, jeigu jie nereikšmingi arba yra tik procedūrinio pobūdžio, jis turi būti grąžintas į darbą, gali būti svarstoma, ar jam padaryta neturtinė žala, o jeigu padaryta, tai koks dydis būtų pagrįstas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus (CK 6.250 straipsnis), darbdavio ir darbuotojo veiksmus ir kitas bylos aplinkybes (DK 250 straipsnis).

58Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nurodytų materialinės teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (359 straipsnio 3 dalis), nes nėra išimtinių pagrindų perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

59Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus išspręstas po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

61Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

62Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė dirbo pas atsakovą buhaltere.... 5. Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 25 d. paskyrė jai drausminę nuobaudą –... 6. Atsakovas 2005 m. rugsėjo 26 d. paskyrė jai drausminę nuobaudą –... 7. Ieškovė teigia, kad drausminės nuobaudos jai paskirtos nepagrįstai,... 8. Apie 2005 m. rugpjūčio 20 d. valdybos posėdį ji nebuvo iš anksto... 9. Valdybos 2005 m. birželio 11 d. nutarimai padidinti pirmininko atlyginimą bei... 10. Su 2005 m. gegužės 7 d. bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimais ji nebuvo... 11. Reikalavimas rašyti pasiaiškinimą dėl išėjimo iš valdybos posėdžio... 12. Ji atleista iš darbo jos laikino nedarbingumo metu; įsakyme nenurodant, už... 13. Ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą; panaikinti... 14. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė... 15. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismas atnaujino praleistą ieškinio terminą tuo pagrindu, kad ieškovė nuo... 17. Teismas nurodė, kad revizijos komisijos aktas, apylinkės prokuratūros... 18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad DK 240 straipsnio 1 dalyje... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį,... 22. 1. Dėl ieškinio senaties termino... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39... 24. Ieškovė iš darbo atleista 2005 m. rugsėjo 27 d., įsakymas dėl atleidimo... 25. 2. Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto... 26. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo... 27. 3. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo... 28. Teismai nepagrįstai pripažino papeikimo skyrimą neteisėtu. Ši drausminė... 29. 4. Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo... 30. Ieškovei buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas... 31. 5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 32. Neturtinė žala gali būti priteisiama tik tuo atveju, jeigu nustatoma žalą... 33. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo teismų sprendimą ir... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl įstatymų, reglamentuojančių senaties termino atnaujinimą, taikymo ... 37. Kasacinio skundo argumentas dėl senaties termino nutraukimo, kai ieškinys... 38. Praleisto termino atnaujinimas kasaciniame skunde kvestionuojamas tuo pagrindu,... 39. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą kasacine tvarka, neprivalo ieškoti... 40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo teisiniai argumentai dėl... 41. Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo ir dėl darbuotojo, padariusio... 42. Minėta, kad kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro teisiniai, o ne faktiniai... 43. DK 131 straipsnyje nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai. Jeigu... 44. Tokios garantijos taikomos darbuotojams, kurie padarė pažeidimus ir jiems... 45. Jeigu nebuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos, tai darbo ginčą... 46. Sprendžiant dėl pažeistos garantijos atkūrimo reikėtų vadovautis... 47. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto... 48. Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindų ... 49. Drausminė atsakomybė taikoma esant drausmės pažeidimui. Darbo drausmės... 50. DK 94 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys, sulygdamos dėl... 51. Byloje nustatyta, kad darbuotojo pareigybinė instrukcija nebuvo parengta ir... 52. Vienas iš darbo drausmės pažeidimo pagrindų yra darbuotojo kaltė (DK 234... 53. Vien formalus darbuotojo instrukcijos nesudarymas ir nesupažindinimas su ja,... 54. Dar vienas iš pagrindų panaikinti nuobaudą buvo tai, kad darbuotojui buvo... 55. Dėl drausminės atsakomybės taikymo tvarkos pažeidimo... 56. Teismai svarstė, kad skiriant drausminę nuobaudą buvo padaryta esminių... 57. Atsižvelgiant į išdėstytus darbo teisės normų aiškinimus, jų pagrindu... 58. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nurodytų materialinės teisės... 59. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 62. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...