Byla 2A-1801-480/2015
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1670-920/2015 pagal ieškovo H. A. ieškinį atsakovei Kauno teritorinei darbo biržai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas H. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-16000, panaikinti atsakovo Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 01 d. įsakymu Nr. ( - ) ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Kauno teritorinės darbo biržos ( - ) skyriaus vedėja jau 2014 m. birželio 27 d. surašė patikrinimo išvadą bei būdama ieškovo darbdavio atstove, vienareikšmiai ir kategoriškai konstatavo, kad ieškovas padarė veikas, kurios jam inkriminuojamos kaip darbo drausmės pažeidimai. Kadangi paskirta drausminė nuobauda už šias veikas buvo paskirta 2014 m. rugpjūčio 1 d., tai yra akivaizdžiai praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo 2014 m. birželio 27 d., laikytina, jog drausminė nuobauda yra paskirta grubiai ir iš esmės pažeidus imperatyvią DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatą. Aplinkybė, jog darbdavio administracijos atstovė 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo išvadą atsakovės direktoriui pateikė ne iš karto po jos surašymo ir pasirašymo, o tik 2014 m. liepos 2 d., negali būti pagrindu laikyti, jog pažeidimai, už kuriuos ieškovui paskirta drausminė nuobauda, paaiškėjo ne 2014 m. birželio 27 d., o vėliau. Ieškovas paaiškinimą dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų darbdaviui pateikė 2014 m. liepos 11 d., todėl darbdavys turėjo galimybę nubausti ieškovą iki jį išleidžiant atostogų nuo 2014 m. liepos 14 d., taip pat po atostogų, nes ieškovas į darbą grįžo 2014 m. liepos 25 d. Aplinkybė, kad iš atsakovo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą jau po to, kai buvo sudaryta komisija jo pažeidimams tirti, taip pat aplinkybė, kad prieš paskiriant ieškovui nuobaudą, jis nebuvo supažindintas su komisijos išvada, atimant iš ieškovo galimybę atsikirsti į šios komisijos teiginius, leidžia teigti, jog ieškovo veikos jau buvo pripažintos pažeidimais dar negavus ir neišnagrinėjus jo paaiškinimų, o oficialus paaiškinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebuvo formalumas. Darbo ginčų komisijos pirmininkė bylą nagrinėjo šališkai, po paskutinio posėdžio komisijoje nebuvo vertinami įrodymai, o pirmininkė jau buvo priėmusi sprendimą dar iki posėdžio pradžios.

5Atsakovė Kauno teritorinė darbo birža prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Darbo biržos ( - ) skyrius, vadovaudamasis Darbo biržos direktoriaus patvirtintu ( - ) skyriaus veikios ir patikrų planu 2014 metams, atliko klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje Edbirža patikrą Kauno miesto skyriuje. Patikros metu buvo nustatyta, kad vyr. specialistas H. A. konsultavimo paslaugas teikia nekokybiškai, neefektyviai, aplaidžiai. Siekiant išsiaiškinti patikros išvadose nurodytus pažeidimus, Darbo biržos direktorius 2014 m. liepos 4 d. įsakymu sudarė komisiją įtariamam Kauno miesto skyriaus ( - ) 2-ojo poskyrio vyriausiojo specialisto H. A. darbo drausmės pažeidimui ištirti. Darbo biržos direktorius apie ( - ) skyriaus patikrinimo metu nustatytus Darbo biržoje registruotų klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje Edbirža pažeidimus buvo informuotas 2014 m. liepos 2 d., taigi būtent ši diena laikoma diena, kai jam, kaip darbdavio atstovui, tapo žinoma apie patikros metu nustatytus bei ginčijamus pažeidimus. Todėl teisiškai nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad ( - ) skyriaus vedėjas yra ieškovo darbdavio atstovas, kadangi nei pagal įstatymus, nei pagal įstaigos steigimo dokumentus šiam darbuotojui pagal kompetenciją nepriskirtinas Darbo biržos operatyvinis valdymas, kaip tai apibrėžta DK 24 straipsnio 1 dalyje. Drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta Darbo biržos direktoriaus 2014 m, rugpjūčio 1 d. įsakymu, t. y. nepraleidus DK 241 str. 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo H. A. valstybės naudai 5,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo (vertintina kaip rašymo apsirikimas, nes atsakovė skyrė drausminę nuobaudą – pastabą), todėl byloje svarbu nustatyti momentą, kada apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-07-02 Darbo biržos ( - ) vedėja I. B. Tarnybiniu pranešimu informavo direktorių T. B. apie ieškovo galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą, drausminė nuobauda H. A. paskirta 2014-08-01 direktoriaus įsakymu Nr. ( - ). Ieškovas nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 25 d. buvo kasmetinėse atostogose. Teismas sprendė, kad atsakovė DK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto termino nepraleido, drausminė nuobauda ieškovui skirta nepraleidus vieno mėnesio termino. Teismas pagrįstomis pripažino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ( - ) skyriaus vedėja I. B. negali būti pripažinta ieškovo darbdaviu, o taip pat ieškovo darbdavio atstovu pagal DK 24 straipsnio 1 dalį. Atsakovės įstaigoje galioja 2010-09-21 Kauno darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. V-171 patvirtintas 2-ojo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, su kuriuo H. A. 2010-10-01 supažindintas pasirašytinai. Ieškovas adaptacinės programos laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2010-10-31 susipažino su Užimtumo rėmimo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, poįstatyminių aktų analize, su kompiuterine programa Edbirža, norminiais dokumentais, kurie reglamentuoja jo darbą. Kauno teritorinėje darbo biržoje 2014 m. birželio 16-27 dienomis buvo atliekama klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje EdBirža patikra. Kauno miesto skyriuje buvo tikrinta 10 konsultavimo paslaugas teikiančio vyr. specialisto H. A. aptarnaujamų asmenų, registruotų Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje, kortelių. Kauno teritorinės darbo biržos ( - ) skyriaus vedėja I. B. 2014 m. birželio 27 d. surašė patikrinimo išvadą, konstatuodama, jog „vyr. specialistas H. A. konsultavimo paslaugas teikia nekokybiškai ir neefektyviai. Sudarant asmenų individualius užimtumo veiktos planas nesivadovaujama Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintomis Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairėmis, neužtikrinamas paslaugų teikimas pagal kliento profilį (nevykdomas 2012-03-06 Lietuvos darbo biržos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymasNr.V-123), konsultavimo paslaugos teikiamos nesilaikant patvirtinto konsultavimo standarto (nevykdomas 2013-04-16 Lietuvos darbo biržos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr.V-197). Darbo ieškančių asmenų kortelės netvarkingos“. Dėl patikros metu galimai nustatytų darbo drausmės pažeidimų, ieškovui raštu 2014-07-07 nurodyta pasiaiškinti. H. A. 2014-07-11 pateikė paaiškinimą. Atsakovės direktoriaus 2014-08-01 Įsakymu ieškovui už DK 234 straipsnių, Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus ( - ) 2-ojo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. V-171, 6.2.1 ir 6.4 punktų, ( - ) paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymu Nr. Al-476, 3.1, 3.4 ir 34 punktų, Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių, patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-03-27 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-171, 6, 8 punktų, Profiliuoto bedarbių aptarnavimo modelio ir jo taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-03-06 įsakymu Nr. V-123, Konsultavimo paslaugų teikimo kokybės standarto, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-04-16 įsakymu Nr. V-197, 2, 4 ir 6 punktų, Klientų aptarnavimo Kauno teritorinės darbo biržos skyriuose tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012-05-17 įsakymu Nr. V-106, 10.5 punkto nuostatų pažeidimus, skirta drausminė nuobauda – pastaba. Vertindamas atsakovės įsakyme dėl ieškovui skirtos drausminės nuobaudos nurodytų teisės aktų taikymo pagrįstumą, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai rėmėsi šiais teisės aktais, spręsdama ieškovo drausminės atsakomybės klausimą, nes jie tiesiogiai susiję su ieškovo darbo funkcijų vykdymu. Taip pat teismas konstatavo, kad tiek atsakovės direktoriaus 2014-08-01 įsakyme Nr. ( - ), tiek 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo išvadoje, tiek darbo byloje Nr. APS-2-16000 yra konkrečiai ir aiškiai įvardintos ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, nurodant, kad ieškovas į motyvacijos didinimo užsiėmimus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. nepasiuntė nė vieno jo konsultuojamo asmens, J. I. (gim. ( - )) pageidavo keramikos dekoruotojo, pakuotojo darbo. Individualiame užimtumo veiklos plane numatyta asmenį įdarbinti pakuotoju arba kiaušinių pakuotoju. Siūloma įsidarbinti valytoja, pardavėja, o tai neatitinka klientės pageidavimo. Individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos pakankamos priemonės motyvacijos didinimui 2014 m. II ir III ketvirčiams. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. Klientė priskirta nepasirengusių nemotyvuotų asmenų grupei, tačiau jai išduodamos rekomendacijos įsidarbinti. M. D. įgijęs vidurį išsilavinimą, pageidavimas darbui - žurnalistu, įstaigos vadovu. K. M. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos pakankamos priemonės motyvacijos didinimui 2014 m. II ir III ketvirčiams. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. Klientas priskirtas nepasirengusių nemotyvuotų asmenų grupei, tačiau jam išduodamos rekomendacijos įsidarbinti. I. P. individualiame užimtumo veiklos, plane nenumatomos pakankamos priemonės motyvacijos didinimui. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. Nepasirengęs nemotyvuotas asmuo siunčiamas dalyvauti Karjeros dienoje „Dirbk ir gyvenk Lietuvoje". S. V. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Klientui teikiami darbo pasiūlymai nesutampa su jo pageidavimu. Nepasirengusiam ir nemotyvuotam asmeniui išduodamos rekomendacijos įsidarbinti. Netinkamai aprašytas priemonių įgyvendinimo turinys, apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. E. S. laikinai nedarbingas, pas konsultantą apsilankęs nebuvo, o 2014-06-19 EdBirža sistemoje neįvestas apsilankymo rezultatas. A. Š. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Asmeniui nenumatytas dalyvavimas motyvacijos skatinimo priemonėse. Išduodamos rekomendacijos įsidarbinti neatitinka asmens pageidavimo darbui. Apsilankymo turinys nesutampą su ankstesnio apsilankymo tikslu. D. Ž. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Asmeniui nenumatytas dalyvavimas motyvacijos skatinimo priemonėse. Išduodamos rekomendacijos įsidarbinti neatitinka asmens pageidavimo darbui. Netinkamai aprašytas priemonių įgyvendinimo turinys. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. L. V. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Asmeniui nenumatytas dalyvavimas motyvacijos skatinimo priemonėse. Išduodamos rekomendacijos įsidarbinti neatitinka asmens pageidavimo darbui. Apsilankymo turinys nesutampą su ankstesnio apsilankymo tikslu. V. S. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Asmeniui nenumatytas dalyvavimas motyvacijos skatinimo Priemonėse. Išduodamos rekomendacijos įsidarbinti neatitinka asmens pageidavimo darbui. Netinkamai aprašytas priemonių įgyvendinimo turinys. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės direktoriaus 2014-08-01 įsakyme Nr. ( - ) ir darbo byloje Nr. APS-2-16000 pagrįstai nurodyta, jog ieškovas pažeidė nustatytą darbo tvarką, norminių teisės aktų reikalavimus, todėl ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas H. A. apeliaciniame skunde (b. l. 111-127) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą; panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-16000; priimti naują sprendimą - tenkinti H. A. 2014 m. lapkričio 28 d. ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

101. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi teismas pažeidė procesines teisės normas bei netinkamai taikė materialines teisės normas. Bylą nagrinėjusi Darbo ginčų komisija ir teismas neteisingai taikė DK 241 str. 1 d. nuostatas. Kadangi direktoriaus įsakymas, kuriuo apeliantui buvo paskirta drausminė nuobauda, buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 1 d., tai yra akivaizdžiai praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo 2014 m. birželio 27 d., laikytina, jog drausminė nuobauda yra paskirta grubiai ir iš esmės pažeidus imperatyvią DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikas, kuomet darbuotojas sirgo, neįskaitomas į terminą drausminei nuobaudai pareikšti tik tuo atveju, kai darbuotojas serga sprendimo dėl jo nubaudimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-542/2006). Analogiškai turi būti taikoma ir nuostata dėl laiko, kai darbuotojas atostogavo, neįskaitymo į terminą drausminei nuobaudai pareikšti. Todėl atostogos, kurias apeliantui suteikė darbdavys jau po to, kai buvo gavęs išvadą dėl tariamų jo pažeidimų, bei netgi po to, kai apeliantas parašė ir pateikė darbdaviui paaiškinimą dėl jų, negali būti pretekstu darbdaviui pratęsti įstatymo imperatyviai nurodytą terminą drausminės nuobaudos paskyrimui.

112. Teismas, pagrįstai pripažindamas I. B. apelianto darbdavio atstovu, padarė nepagrįstą išvadą apie tariamai apelianto padaryto darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui datą. Tai, kad Kauno teritorinės darbo biržos ( - ) skyriaus vedėja I. B. yra apelianto darbdavio atstovas, akivaizdu ne tik iš tos aplinkybės, kad pats darbdavys ją kaip savo atstovę siuntė atstovauti darbdaviui šioje byloje, bet ir iš Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pateikto į šią bylą 2014 m. sausio 13 d. patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos ( - ) skyriaus patikrų vykdymo 2014 metais plano. Aplinkybė, jog apelianto darbdavio administracijos atstovė 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo išvadą Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui pateikė ne iš karto po jos surašymo ir pasirašymo, o tik 2014 m. liepos 2 d., negali būti pagrindu laikyti, jog pažeidimai, už kuriuos apeliantui paskirta drausminė nuobauda, paaiškėjo ne 2014 m. birželio 27 d., o 2014 m. liepos 2 d., nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas darbo bylose turi būti aktyvus ir ginti darbuotoją, kuris yra silpnesnė darbo santykių šalis, ir darbdavio nerūpestingumas, neatsakingumas negali būti aiškinamas darbuotojo nenaudai.

123. Teismas sprendimą priėmė pagrįstai neatmetęs apelianto įrodinėtų aplinkybių, neištyręs ir neišsiaiškinęs visu esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (išskirtinai atsakovės naudai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, tai yra iš esmės pažeisdamas CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Teismas netyrė apelianto nurodytų aplinkybių, kad jo veikos de facto pripažintos pažeidimais net negavus ir nenagrinėjus jo paaiškinimų dėl jų, o oficialus paaiškinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebuvo formalumas.

134. Apeliantas 2014 m. liepos 7 d. pranešime nebuvo tinkamai informuotas dėl to, kokios apimties ir kokių teisės aktų nuostatų pažeidimų jis įtariamas, nors tuo metu jau buvo sudaryta komisija šių pažeidimų tyrimui; 2014 m. rugpjūčio 1 d. direktoriaus įsakyme visiškai nedetalizuota kokiu būdu ir kokiomis konkrečiomis veikomis kiekvieną iš paminėtų teisės aktų nuostatų apeliantas pažeidė. Joks teisės aktas imperatyviai nenusako pareigos kiekvienam bedarbiui kiekvienam ketvirčiui sudaryti atskirą individualų užimtumo veiklos planą.

145. Teismas nepasisakė dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad darbdavio atliktas tariamo apelianto drausmės pažeidimo tyrimas nebuvo objektyvus ir nešališkas. ( - ) skyriaus vedėja I. B. 2014 m. birželio 27 d. surašė patikrinimo išvadą, kurioje konstatavo, kad apeliantas padarė veikas, kurios inkriminuojamos kaip darbo drausmės pažeidimai. Gavęs šią išvadą, direktorius 2014 m. liepos 4 d. įsakymu sudarė komisiją apelianto drausmės pažeidimams tirti, paskirdamas I. B. šios komisijos nare. 2014 m. liepos 31d. komisijos motyvuotą išvadą be kitų komisijos narių pasirašė ir I. B.. Aukščiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog tariamo apelianto drausmės pažeidimo tyrimas nebuvo objektyvus ir bešališkas.

156. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog skiriant jam drausminę nuobaudą buvo taikomi dvigubi standartai, jog nei vienas kitas analogiškas paslaugas teikiantis Kauno teritorinės darbo biržos darbuotojas, už tokias pat veikas, kurios apeliantui inkriminuojamos kaip drausmės pažeidimai, nebuvo traukiamas drausminėn atsakomybėn. Apelianto nubaudimas drausmine nuobauda turi aiškų diskriminacinį pobūdį. Apelianto pateikti byloje duomenys patvirtina jo nuosekliai įrodinėta aplinkybę, jog realių galimybių siųsti aptarnaujamus bedarbius į renginius konsultavimo grupėms nebuvo dėl pačios atsakovės kaltės, kuri neorganizavo šių renginių tiek, kad į juos savo aptarnaujamus bedarbius galėtų siųsti visi Kauno teritorinės darbo biržos darbuotojai.

167. Nei teismas, nei darbo ginčų komisija netyrė apelianto nurodytos aplinkybės, jog iš jam pateikto 2014 m. liepos 7 d. pranešimo apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą matyti, kad iš esmės jis nubaustas dėl to, jog konsultuodamas bedarbius, neapsiribojo vien tuo, kokį darbą jie patys išreiškė pageidavimą dirbti, ir kartais ieškodavo informacijos bei pasiūlydavo jiems pagalvoti apie kitokį darbą. Tokia darbdavio pozicija yra neteisinga ne tik apelianto, bet ir bedarbių, o taip pat dirbančios visuomenės dalies atžvilgiu, bei yra vienareikšmiai ydinga, nes apeliantas yra baudžiamas vien tik už iniciatyvą rasti ir suteikti bedarbiui informaciją apie kitą, nei jis pageidauja, darbą, nesant jo pageidaujamo darbo.

178. Teismas nepasisakė dėl apelianto argumentų dėl darbo ginčų komisijos šališkumo, teismo sprendimas yra grindžiamas darbo ginčų komisijos 2014 m. spalio 28 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis. Dėl Darbo ginčų komisijos pirmininkės veiksmų 2014 m. spalio 2 d. apelianto atstovas pareiškė jai nušalinimą, tačiau apelianto prašymas dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo Darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas tinkamai neišsprendus Darbo ginčų komisijos pirmininkės nušalinimo klausimo. Neleisdama apeliantui įrodinėti jo pasirinktų savo gynybai aplinkybių, kuriomis jis argumentavo savo prašymą dėl darbdavio paskirtos nuobaudos panaikinimo, bei tuo pat metu leisdama kitai šaliai - darbdaviui - pakreipti įrodinėjimą išskirtinai darbdaviui naudinga linkme, Darbo ginčų komisijos posėdžiuose aptarinėjant visiškai nesusijusias su šios bylos ginču aplinkybes apie rankraštinius įrašus apelianto aptarnautų bedarbių kortelėse, dėl kurių jis net nėra nubaustas, Darbo ginčų komisijos pirmininkė akivaizdžiai pažeidė rungimosi, dispozityvumo, asmens lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, bei buvo šališka šioje byloje, nes pastatė darbuotoją į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu - darbdaviu.

189. Nagrinėjant šį ginčą Darbo ginčų komisijoje, vienas iš Darbo ginčų komisijos narių nedalyvavo nei viename iš posėdžių, kita Darbo ginčų komisijos narė posėdžiuose taip pat dalyvavo tik epizodiškai, o atvykusi į 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdį, vidury posėdžio tiesiog atsistojo ir išėjo. Tokiu būdu buvo pažeistos esminės individualių darbo ginčų nagrinėjimo nuostatos, o iš apelianto buvo atimta teisė į tai, kad jo prašymą išnagrinės Darbo ginčų komisija iš trijų asmenų, bei tuo pačiu pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

19Atsakovė Kauno teritorinė darbo birža atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 135-148) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

201. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja savo teisiškai nepagrįstus teiginius, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, t. y. prašyme dėl nuobaudos panaikinimo, teiktame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, ir ieškinyje dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir drausminės nuobaudos panaikinimo, teiktame teismui, todėl darytina išvada, kad apelianto apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas.

212. Teismas teisingai aiškino DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo ir pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Tik įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas yra darbdavio atstovas, t.y. Darbo biržos direktorius, kuris apie ( - ) skyriaus patikrinimo metu nustatytus Darbo biržoje registruotų klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje Edbirža pažeidimus buvo informuotas 2014 m. liepos 2 d., taigi būtent ši diena laikoma diena, kai jam, kaip darbdavio atstovui, tapo žinoma apie patikros metu nustatytus bei ginčijamus pažeidimus.

223. Teisiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad ( - ) skyriaus vedėjas yra ieškovo darbdavio atstovas, kadangi nei pagal įstatymus, nei pagal įstaigos steigimo dokumentus šiam darbuotojui pagal kompetenciją nepriskirtinas Darbo biržos operatyvinis valdymas, kaip tai apibrėžta DK 24 straipsnio 1 dalyje. Darbo biržos ( - ) skyriaus vedėjas pagal savo kompetenciją neturi teisės duoti privalomų vykdyti nurodymų ieškovui. Apeliantas neteisingai tapatina atstovo teisme, numatyto CPK 56 straipsnyje, ir darbdavio atstovo, numatyto DK 24 straipsnio 1 dalyje, sąvokas. Darbo biržos atstovės I. B. dalyvavimas šioje byloje buvo sąlygotas, būtent, ieškovo bei jo advokato prašymo.

234. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2006 (atsakovo pastaba: civilinės bylos Nr. 3K-3-542/2008), tačiau šioje byloje nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios šiai ginčo bylai, kadangi apelianto nurodytoje nutartyje buvo sprendžiamas drausminės nuobaudos - darbuotojo atleidimo iš darbo ligos metu klausimas, o ne drausminės nuobaudos skyrimo terminas.

245. Darbuotojo darbo drausmės pažeidimas buvo konstatuotas tik Komisijos motyvuotoje išvadoje, kuria remiantis Darbo biržos direktorius priėmė skundžiamą įsakymą, o ne iki Komisijos sudarymo, kaip nurodo apeliantas. Taigi, nėra pagrindo apelianto teigimams, kad ieškovo veikos de facto pripažintos pažeidimais nei negavus ir nenagrinėjus šio paaiškinimų dėl jų, o oficialus paaiškinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebuvo formalumas“. Šios aplinkybės buvo išsamiai ištirtos tiek ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijos, tiek pirmosios instancijose teisme.

256. Darbo birža 2014 m. liepos 7 d. įteikė ieškovui pranešimą dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, kuriame buvo išsamiai nurodyti patikrinimo metu ( - ) skyriaus vedėjo nustatyti pažeidimai. Ieškovas 2014 m. liepos 11 d. pateikė paaiškinimą, be to, pasibaigus ieškovo kasmetinėms atostogoms, 2014 m. liepos 28 d, buvo pakviestas į Komisijos posėdį, suteikiant teisę papildomai išsakyti visus argumentus ir atsakyti į Komisijos narių klausimus dėl galimų pažeidimų Taigi, atsakovė tinkamai vykdė DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą prašyti darbuotojo raštu paaiškinti dėl apelianto galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų. Tiek motyvuotoje išvadoje, kuria remiantis Darbo biržos direktorius išleido skundžiamą įsakymą, tiek pačiame įsakyme yra išvardinti nurodyti pažeidimai, pasiremiant teisės aktų nuostatomis.

267. Nei prašyme Darbo ginčų komisijai, nei nagrinėjant darbo bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių dokumentų, kad atsakovė skirtingai vertino konsultavimo paslaugas teikiančių darbuotojų darbą. Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys apie Kauno teritorinės darbo biržos registruotus bedarbius ir organizuotus renginius nepagrindžia apelianto teiginių apie dvigubų standartų taikymą išimtinai apelianto atžvilgiu. Byloje atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės organizuotos motyvacijos didinimo renginius, be to, apeliantas, planuodamas atitinkamas motyvacijos didinimo priemones savo aptarnaujamiems klientams, kuriems dėl tam tikrų priežasčių nepavyko ilgą laiką įsidarbinti, privalėjo pats inicijuoti tokių užsiėmimų poreikį.

278. Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių, patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-171, 7 punkte nurodyta, kad individualus užimtumo veiklos planas, siekiant užtikrinti tinkamą aktyvios darbo rinkos politikos priemonių planavimą ir finansinių lėšų poreikio numatymą, sudaromas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, priemones ir paslaugas numatant ketvirčiais. Apeliantui bedarbių individualių užimtumo veiklos planuose nesuplanavus 2014 m, II ketvirčiui priemonių, buvo pripažinta, kad jis, nustačius ir kitus pažeidimus, padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta drausminė nuobauda.

289. Apeliacinio proceso paskirtis - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne pakartotinai nagrinėti Darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl visi apelianto argumentai dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo turi būti atmestini kaip nereikšmingi šioje byloje ir neturintys įtakos pagrįstam ir teisėtam pirmosios instancijos teismo sprendimui.

2910. Apelianto prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka Rekomendacijose nurodytų kriterijų, be to apeliantas nepateikia visų dokumentų, pagrindžiančių nurodytų teisinių paslaugų apmokėjimą.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

32Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

33Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. V. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005, 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. N. Š., M. V., S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „NB-SAN“ v. UAB „Manukas“, bylos Nr. 3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K., S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

34Darbo bylos Nr. DGKS – 4766 medžiaga nustatyta, kad Darbo biržos ( - ) skyrius, vadovaudamasis ( - ) skyriaus veiklos ir patikrų planu 2014 metams, atliko klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje Edbirža patikrą Kauno miesto skyriuje. Patikros metu buvo patikrinta 10 konsultavimo paslaugas teikiančio vyr. specialisto H. A. (t. y. apelianto) aptarnaujamų asmenų, registruotų Darbo biržos Kauno miesto skyriuje, kortelių. Kauno teritorinės darbo biržos ( - ) skyriaus vedėja I. B. pasirašė Patikrinimo išvadą, kurioje nurodyta patikros atlikimo data - 2014 m. birželio 27 d. ir 2014 m. liepos 2 d. Tarnybiniu pranešimu informavo direktorių T. B. dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. 2014 m. liepos 4 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. V-235 buvo suformuota Komisija galimai padarytiems H. A. darbo drausmės pažeidimams ištirti. Ieškovui H. A. 2014 m. liepos 7 d. įteiktas pranešimas apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas H. A. 2014 m. liepos 11 d. pateikė paaiškinimą. 2014 m. liepos 31 d. Komisija pateikė išvadą, kurioje pripažino, jog 2-ojo poskyrio vyriausiasis specialistas padarė darbo drausmės pažeidimą ir pasiūlė darbuotojui skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Drausminė nuobauda – pastaba ieškovui H. A. skirta atsakovės direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. P-109.

35Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl apeliantui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

36Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad bylą nagrinėjusi Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Darbo kodekso (toliau – DK; ginčui aktuali šio kodekso red. galiojusi nuo 2014-06-27) 241 straipsnio 1 dalies nuostatas.

37DK 241 straipsnyje, kuris reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, yra nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuojau pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (DK 241 str. 1 d.). DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. Švenčionių raj. savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-594/2012). Apeliantas nepagrįstai teigia, jog darbdaviui darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo data turėtų būti laikoma 2014 m. birželio 27 d., kai Kauno teritorinės darbo biržos ( - ) skyriaus vedėja I. B. surašė patikrinimo išvadą. Vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalyje pateikiama darbdavio sąvoka, darbdaviu gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą, kuris atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 str. 1 d.); o darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 str. 2 d.). DK 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujančius subjektus, o pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Byloje pateikta apelianto su atsakove 2010 m. vasario 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 246 rodo, kad darbdavio – Kauno darbo biržos – atstovas yra direktorius T. B.. Kauno teritorinės darbo biržos 2014 m. spalio 27 d. pažyma, o taip pat apelianto pareigybės, patvirtintos Kauno darbo biržos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-171, aprašymas, su kuriuo apeliantas supažindintas pasirašytinai, patvirtina, jog apeliantas dirba Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus ( - ) 2 – jame poskyryje vyriausiuoju specialistu ir yra tiesiogiai pavaldus Poskyrio vedėjui. Kauno teritorinės darbo biržos direktorius 2014 m. sausio 13 d. patvirtino Kauno teritorinės darbo biržos ( - ) skyriaus patikrų vykdymo 2014 metais planą, kuriame numatytos patikros (jų pavadinimai), jų tikslai, vykdymo terminai bei atsakingi darbuotojai. Be to, Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V – 91 ( - ) skyriaus vedėja buvo įpareigota: užtikrinti, kad individualių užimtumo veiklos planų įgyvendinimo ir efektyvumo patikros būtų atliekamos pagal Gairių 2 ir 3 prieduose pateiktas formas; ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti patikrų apibendrintas pažymas bei numatomus veiksmus patikrų metu užfiksuotų trūkumų pašalinimui teritorinės darbo biržos direktoriui. Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairės buvo patvirtintos Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-171. Šių gairių 20 punkte numatyta, kad teritorinėje darbo biržoje sudaromų individualių užimtumo veiklos planų sudarymo ir įgyvendinimo kontrolę vykdo teritorinės darbo biržos direktoriaus įgaliotas darbuotojas ( -ai), kuris (-ie) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį patikrina ir įvertina darbo biržos specialistų sudarytus individualius užimtumo veiklos planus, o 22 punkte išvardinti individualių užimtumo veiklos planų kriterijai. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, faktines byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo pažeidimą tapo žinoma darbdaviui, o šiuo konkrečiu atveju darbdaviui apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma tik 2014 m. liepos 2 d., kada jam buvo pateikta kartu su tarnybiniu pranešimu patikrinimo išvada. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, nes galimai kaltas asmuo padaręs darbo drausmės pažeidimą tapo aiškus darbdaviui tik 2014 m. liepos 2 d., o ne 2014 m. birželio 27 d. kaip tai nurodo apeliantas. Atlikusiai patikrinimą ir surašiusiai patikrinimo išvadą ( - ) skyriaus vedėjai I. B. apeliantas nėra tiesiogiai pavaldus ir ši neturi teisės duoti privalomų jam vykdyti nurodymų, jai yra pavesta atlikti atskirus veiksmus, bet nėra priskirtas Darbo biržos operatyvinis valdymas, kas leidžia spręsti, kad ( - ) skyriaus vedėja nėra apelianto darbdavio atstovė DK 24 straipsnio 1 dalies prasme, ir šios aplinkybės nepaneigia jos atstovavimas atsakovę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes toks atstovavimas yra reglamentuotas CPK 56 straipsnio 3 dalimi. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas tik paminėjo, kad ieškovas (apeliantas) nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 25 d. buvo kasmetinėse atostogose, tačiau vertinant bendrame bylos aplinkybių kontekste, tai visiškai neįtakojo DK 241 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam drausminės nuobaudos skyrimo 1 mėnesio terminui. Teisėjų kolegija vertina, kad apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2008) dėl termino drausminės nuobaudos paskyrimui skaičiavimo nesukuria precedento šioje byloje, nes jau išnagrinėta civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas drausminės nuobaudos – darbuotojo atleidimo iš darbo ligos metu klausimas, ir nagrinėjama civilinė byla, kai sprendžiamas darbo drausmės paaiškėjimo dienos klausimas, savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapačios. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.

38Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (išskirtinai atsakovės naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, tuo iš esmės pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, nes apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Analizuodama ir vertindama apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių, jog jo veikos de facto pripažintos pažeidimais net negavus ir nenagrinėjus jo paaiškinimų dėl jų, o oficialus paaiškinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebuvo formalumas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal DK 240 straipsnio 1 dalį, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo; jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Bylos medžiaga nustatyta ir pats apeliantas neneigia tos aplinkybės, kad 2014 m. liepos 7 d. jam buvo įteiktas Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pranešimas apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą Nr. 80, kuriame buvo paprašyta iki 2014 m. liepos 14 d. pateikti paaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Tokį paaiškinimą apeliantas pateikė 2014 m. liepos 11 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog 2014 m. liepos 4 d. Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. V – 235 sudaryta komisija dar iki pranešimo apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą įteikimo apeliantui dienos tik patvirtina, kad Darbo birža, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais darbo drausmės pažeidimus, siekė kuo išsamiau išnagrinėti įtariamą darbuotojo darbo drausmės pažeidimo klausimą. Siekdama kuo išsamiau išanalizuoti faktines aplinkybes, ši komisija neapsiribojo apelianto raštu duotais paaiškinimais, o pasikvietė apeliantą duoti paaiškinimų ir į Komisijos posėdį 2014 m. liepos 28 d. Komisiją savo motyvuotą išvadą, kurioje konstatavo apelianto padarytą darbo drausmės pažeidimą, pateikė 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. TP – 44. Šios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad oficialus paaiškinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebebuvo formalumas. Paminėtas faktines aplinkybes savo sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o tai, kad jos atskirai nebuvo įvertintos, nereiškia, kad šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir kitus apelianto argumentus, jog darbdavio atliktas tariamo jo darbo drausmės pažeidimo tyrimas nebuvo objektyvus ir bešališkas. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, prieš skiriant drausminę nuobaudą, apeliantas buvo paprašytas raštu pasiaiškinti dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų, po to jis buvo išklausytas ir Komisijos posėdyje. Komisijos motyvuotoje išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas įsakymas dėl darbo drausmės pažeidimo, yra detaliai aptartos faktinės aplinkybės, nurodyti pažeidimai, pasiremiant teisės aktų nuostatomis. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad į Komisijos sudėtį buvo įtraukta ir jos motyvuotą išvadą pasirašė ta pati patikrinimo išvadą surašiusi ( - ) skyriaus vedėja I. B., neteikia pagrindo išvadai, jog apelianto darbo drausmės tyrimas nebuvo objektyvus ir bešališkas, o šiuo aspektu apelianto pateiktus argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

39Kaip matyti iš Darbo biržos 2014 m. liepos 7 d. įteikto apeliantui pranešimo dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, o taip pat ir apelianto 2014 m. liepos 11 d. paaiškinimo į pranešime išdėstytus įtarimus pagal pranešimo punktus, apeliantui buvo aiškūs ir suprantami pažeidimai, kurių padarymu jis įtariamas, o tai, kad pranešime apeliantas nebuvo informuotas dėl kokių konkrečiai teisės aktų pažeidimų jis įtariamas, nesudaro pagrindo vertinti, kad toks pranešimas buvo netinkamas ir abstraktus, nes, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, reikalavime nurodytos konkrečios aplinkybės tiesiogiai susijusios su ieškovo (apelianto) darbo funkcijų vykdymu. Pažymėtina, kad kaip jau paminėta, Komisijos motyvuotoje išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas įsakymas dėl darbo drausmės pažeidimo, yra detaliai aptartos faktinės aplinkybės, nurodyti pažeidimai, pasiremiant teisės aktų nuostatomis, o apeliantas iš esmės nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė pagrįstai rėmėsi Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus ( - ) 2-ojo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 21 įsakymu Nr. V – 171, 6.2.1 ir 6.4 punktais, ( - ) paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-476, 3.1, 3.4 ir 34 punktais, Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių, patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V – 171, 6, 8 punktais, Profiliuoto bedarbių aptarnavimo modelio ir jo taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V – 123, Konsultavimo paslaugų teikimo kokybės standarto, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V - 197, 2, 4 ir 6 punktais, Klientų aptarnavimo Kauno teritorinės darbo biržos skyriuose tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V – 106, 10.5 punktu, spręsdama ieškovo drausminės atsakomybės klausimą, nes jie tiesiogiai susiję su ieškovo darbo funkcijų vykdymu. Teisėjų kolegija pastebi, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme dėl darbo drausmės pažeidimo nėra nurodoma konkrečių apelianto padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau šis įsakymas iš esmės vertintinas kartu su Komisijos 2014 m. liepos 31 d. motyvuota išvada Nr. TP – 44, kurioje yra pateikiamos tiek faktinės padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, tiek ir teisinis reglamentavimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t. y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir Motyvuota išvada tokius reikalavimus atitinka.

40Apelianto argumentus, kad jam skiriant drausminę nuobaudą buvo taikomi dvigubi standartai, nes nei vienas kitas analogiškas paslaugas teikiantis Kauno teritorinės darbo biržos darbuotojas už tokias pat veikas nebuvo traukiamas drausminėn atsakomybėn, teisėjų kolegija vertina kaip subjektyvią, įrodymais nepagrįstą jo nuomonę, neįtakojančią sprendimo teisėtumui. Priešingai nei teigia apeliantas, kad joks teisės aktas imperatyviai nenusako pareigos kiekvienam bedarbiui kiekvienam ketvirčiui sudaryti atskirą individualų užimtumo veiklos planą, tokių individualių veiklos planų sudarymo ir įgyvendinimo kontrolę reglamentuoja Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V – 171 patvirtintų Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių IV skyrius (šių gairių 22.1 – 22.7 p.).

41Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr.3K-3-536/2010; kt.).

42Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

44Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas H. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti... 5. Atsakovė Kauno teritorinė darbo birža prašė ieškinį atmesti, kaip... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas H. A. apeliaciniame skunde (b. l. 111-127) prašo panaikinti Kauno... 10. 1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi teismas pažeidė... 11. 2. Teismas, pagrįstai pripažindamas I. B. apelianto darbdavio atstovu,... 12. 3. Teismas sprendimą priėmė pagrįstai neatmetęs apelianto įrodinėtų... 13. 4. Apeliantas 2014 m. liepos 7 d. pranešime nebuvo tinkamai informuotas dėl... 14. 5. Teismas nepasisakė dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad darbdavio... 15. 6. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog... 16. 7. Nei teismas, nei darbo ginčų komisija netyrė apelianto nurodytos... 17. 8. Teismas nepasisakė dėl apelianto argumentų dėl darbo ginčų komisijos... 18. 9. Nagrinėjant šį ginčą Darbo ginčų komisijoje, vienas iš Darbo ginčų... 19. Atsakovė Kauno teritorinė darbo birža atsiliepime į apeliacinį skundą (b.... 20. 1. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja savo teisiškai... 21. 2. Teismas teisingai aiškino DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje... 22. 3. Teisiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad ( - ) skyriaus vedėjas... 23. 4. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 24. 5. Darbuotojo darbo drausmės pažeidimas buvo konstatuotas tik Komisijos... 25. 6. Darbo birža 2014 m. liepos 7 d. įteikė ieškovui pranešimą dėl... 26. 7. Nei prašyme Darbo ginčų komisijai, nei nagrinėjant darbo bylą pirmosios... 27. 8. Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių, patvirtintų... 28. 9. Apeliacinio proceso paskirtis - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 29. 10. Apelianto prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 33. Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas... 34. Darbo bylos Nr. DGKS – 4766 medžiaga nustatyta, kad Darbo biržos ( - )... 35. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl apeliantui paskirtos drausminės... 36. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad bylą nagrinėjusi Darbo... 37. DK 241 straipsnyje, kuris reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką,... 38. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos... 39. Kaip matyti iš Darbo biržos 2014 m. liepos 7 d. įteikto apeliantui... 40. Apelianto argumentus, kad jam skiriant drausminę nuobaudą buvo taikomi... 41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 42. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 43. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti...