Byla 2-2511/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorinį reikalavimą, uždarosios akcinės bendrovės „Dagrame“ bankroto byloje Nr. B2-803-555/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorinį reikalavimą, uždarosios akcinės bendrovės „Dagrame“ bankroto byloje Nr. B2-803-555/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje vyksta UAB „Dagrame“ bankroto procedūra.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas ginčas dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo.

6V. G. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti UAB „Dagrame" direktoriaus D. M. 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 09-11/1, kuriuo ji buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, bei priteisti Vilmai Glinskienei iš atsakovo UAB „Dagrame" vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio 27 d., viso 9 000 Lt, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Nurodė, kad ieškovė 2008 m. gegužės 6 d. su atsakovu UAB „Dagrame" sudarė darbo sutartį Nr. 22 (toliau – Darbo sutartis) pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta įmonėje inžiniere. Remiantis Darbo sutarties 3 punktu, atsakovas bandomuoju laikotarpiu įsipareigojo mokėti ieškovei 1 000 Lt mėnesinę algą, kuri, vėlesniu šalių susitarimu, buvo mokama ir pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovas, motyvuodamas sunkia finansine įmonės padėtimi, nustojo mokėti ieškovei mėnesinį atlyginimą. 2009 m. rugsėjo mėnesį Valstybinė darbo inspekcija atsakovo įmonėje atliko patikrinimą. Ieškovės teigimu, UAB „Dagrame" direktorius ieškovei darbo užmokesčio žiniaraštyje liepė pasirašyti, kad ieškovė darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio yra gavusi. Nežinodama tokio reikalavimo pasekmių, susijaudinusi ir jausdama psichologinį spaudimą, ieškovė pasirašė darbo užmokesčio žiniaraštyje, tačiau už šį laikotarpį atsakovas su ieškove yra atsiskaitęs tik iš dalies: 2009 m. rugpjūčio mėnesį pavedimu ieškovei sumokėjo 2 000 Lt, t.y. atsakovas ieškovei nesumokėjo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio, viso 9 000 Lt. Ieškovei primygtinai reikalaujant išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį, 2009 m. lapkričio 27 d. nuvykus į darbą, UAB „Dagrame" direktorius D. M. ieškovės neįleido į bendrovės patalpas ir žodžiu pranešė, kad ieškovė yra atleista už darbo drausmės pažeidimą. Tačiau atsakovas, atleisdamas ieškovę, neinformavo jos už kokį darbo drausmės pažeidimą ieškovei skiriama pati griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo, nepareikalavo ieškovės rašytinio pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, taip pat nesupažindino ieškovės su įsakymu dėl ieškovės atleidimo, t. y. nenurodė, pagal kokį darbo kodekso straipsnį ji yra atleidžiama, todėl ieškovė negalėjo įvertinti atleidimo iš darbo pagrindo. Tik 2009 m. gruodžio 22 d. ieškovė gavo atsakovo pranešimą, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad yra „<...> atleista iš UAB „Dagrame" užimamų inžinierės pareigų pagal Darbo kodekso 135 str. 3 d. 2 p. dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nuo 2009 11 27.“ Klaidingai nurodomas DK 135 str. 3 d. 2 p., tačiau loginė DK straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra atleista pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 2 d. 7 p.). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepareikalavo ieškovės pasiaiškinimo, taip pat nenurodė konkretaus darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieškovė yra atleidžiama, atsakovas tik žodžiu apkaltino ieškovę, neva ji neteisėtai pasisavinusi įmonės pajamas. 2008 m. gegužės 6 d. priėmimo į darbą metu atsakovo UAB Dagrame" direktorius supažindino ieškovę su jos darbo sąlygomis, nurodė, kad tiesioginės ieškovės, dirbančios inžinierės pareigose, darbo funkcijos yra žemės sklypų ribų planų sudarymas, taip pat informavo ieškovę, kad ji privalės su bendrovės klientais sudaryti bendrovės tipines geodezinių darbų atlikimo sutartis, jas užpildyti, įrašyti bendrą darbų kainą, avanso dalį ir pasirašyti sutartis. Be to, ieškovė buvo informuota, kad avanso daliai ieškovė turės išrašyti bei pasirašyti kasos pajamų orderius, kurių blankai sukurti bendrovėje ir laikomi bendrovės kompiuterinėse laikmenose. Pažymėjo, kad ieškovė neturi buhalterinio išsilavinimo, o pasirašydama ant kasos pajamų orderių, ji vykdė bendrovės direktoriaus nurodymus. Akivaizdu, kad ieškovės veiksmai, kuriuos ją atlikti įpareigojo bendrovės direktorius, kuris organizuoja darbą, kontroliuoja darbuotojams pavestų funkcijų atlikimą, negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės taikymo pagrindas. Ieškovės grąžinimas į ankstesnį darbą negalimas, kadangi jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl laikytinas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, numatytas DK 297 str. 4 d., ir ieškovei priteistina DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio kompensacija bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, apibrėžiančias drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantiją, todėl ieškovės atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažintinas neteisėtu. Ieškovei dėl neteisėto atleidimo yra padaryta ir neturtinė žala, kadangi atsakovo veiksmai, psichologinis spaudimas, grasinimai apie ieškovę paskleisti negatyvią ir žeminančią informaciją, pakenkė ieškovės, kaip specialistės reputacijai, pažemino ieškovę kitų darbuotojų akyse, sumažino galimybes susirasti kitą darbą. Darbo sutarties nutraukimas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu reiškia, kad darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo už veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių. Atleidimas tokiu pagrindu gali turėti neigiamos įtakos ir ieškovės artimiesiems, ypač jos mažamečiam sūnui. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertino 5 000 Lt.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visą darbo sutarties laikotarpį ieškovė dirbo labai neatsakingai, jos atliktuose darbuose buvo daug klaidų, ji nesilaikė vidaus darbo tvarkos taisyklių, įmonėje nustatytų darbo valandų, ji ne kartą buvo perspėta, tačiau į perspėjimus nereaguodavo. Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2009 m. lapkričio surinko dokumentus, kad ieškovė priiminėjo užsakymus, atliko darbus, tačiau nepasirašė su bendrovės klientais sutarčių, nepildė apskaitos dokumentų ir neįnešė į bendrovės kasą pinigų – avanso mokėjimų ir mokėjimų už jau atliktus darbus. Atsakovo žiniomis, prasidėjo tokie veiksmai: atėjus į įmonę naujam klientui – fiziniam asmeniui, ieškovė V. G. įmonės vardu su juo susitardavo dėl darbų atlikimo, tačiau sutarties nepasirašydavo, kitas įmonės darbuotojas, inžinierius R. P., atlikdavo žemės matavimus, po to ieškovė V. G. juos išbraižydavo, suformuodavo bylas, suderindavo reikiamose institucijose ir paimdavo iš kliento apmokėjimą, kurį tikėtina pasisavindavo. Atsakovas nustatė tokių ieškovės neapskaitytų, tačiau įmonėje užsakytų ir įvykdytų darbų sąrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė padarė atsakovui 27 600 litų žalą. Nustatęs ieškovės neteisėtus veiksmus ir šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atsakovo direktorius 2009 m. lapkričio 27 d. pareikalavo V. G. pasiaiškinti dėl nustatytų faktų. 2009 m. lapkričio 27 d. ieškovė buvo darbe. Pokalbis su ja vyko 11 val. direktoriaus kabinete dalyvaujant ieškovei inžinierei V. G., direktoriui D. M., įmonės akcininkei G. M.. Iš ieškovės buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą raštu, tačiau pasiaiškinimą pateikti ji atsisakė. Apie atsisakymą pateikti pasiaiškinimą buvo surašytas 2009 m. lapkričio 27 d. aktas. Ieškovei buvo paaiškinta, kad ji atleidžiama iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – tiesioginių savo pareigų neatlikimą, žalos padarymą, bendrovės lėšų pasisavinimą. Šiuo atveju V. G. padarė šiurkštų darbo pažeidimą – šiurkščiai nusižengė darbo pareigoms. Tokie ieškovės veiksmai sudarė darbdaviui pagrindą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kai darbuotojas šiukščiai nusižengia darbo pareigoms. Atsakovas manė, kad ieškovės nurodytas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, netgi darant prielaidą, kad atsakovas klydo, atleisdamas ją iš pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas niekada nedarė jokio psichologinio spaudimo ieškovei, negrasino apie ieškovę paskleisti negatyvią ir žeminančią informaciją ir jos neskleidė. Tai pati ieškovė susigadino savo reputaciją nevykdydama savo pareigų ir padarydama žalą įmonei.

8Atsakovui 2010 m. kovo 10 d. iškėlus bankroto bylą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta ir perduota Kauno apygardos teismui. Teismui 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui UAB „Dagrame“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, su darbo santykiais susijusių išmokų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atnaujinus ir pridėjus prie bankroto bylos, V. G. reikalavimai laikytini kreditoriniais reikalavimais bankrutuojančiai įmonei.

9Bankrutavusios UAB „Dagrame“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorės, buvusios UAB „Dagrame“ darbuotojos, V. G. finansinį reikalavimą iš viso 1 844,55 Lt sumai, susidedantį iš neišmokėto darbo užmokesčio 1 483,81 Lt ir nepanaudotų atostogų kompensacijos 360,74 Lt. Nurodė, jog šis finansinis reikalavimas yra patikslintas pagal įmonės apskaitos dokumentus ir jo administratorius neginčija. Teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi įtraukė į bankrutavusios UAB „Dagrame“ kreditorių sąrašą kreditorę V. G. su 1 844,55 Lt finansiniu reikalavimu.

10Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. išbraukė V. G. iš bankrutavusios UAB „Dagrame“ kreditorių sąrašo, kadangi jos finansiniai reikalavimai yra i patenkinti.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi ieškinį dėl pripažinimo, jog ieškovė iš darbo atleista neteisėtai ir reikalavimus dėl nesumokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Teismas atsisakė tvirtinti BUAB „Dagrame“ kreditorės V. G. kreditorinį reikalavimą pareikštų reikalavimų dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos bei darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. lapkričio 27 d. priteisimo dalyse. Konstatavo, kad byloje yra duomenų apie tai, už kokius konkrečius darbo pareigų pažeidimus kreditorei buvo skirta ginčijama drausminė nuobauda, taip pat duomenų, kad šie drausminės atsakomybės faktiniai pagrindai – konkretūs darbo pareigų pažeidimai – kreditorei buvo darbdavio nurodyti dar prieš skiriant drausminę nuobaudą. Teismas, įvertinęs kreditorės pareigybinę instrukciją, kurioje įtvirtinta inžinierės pareiga sudaryti su užsakovais sutartis, apskaičiuoti atliekamų darbų kainą, išrašyti kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitas faktūras, taip pat pateiktus rašytinius įrodymus, garso įrašą, liudytojų parodymus, iš kurių matyti, kad atlikti darbai be sutarties, neapskaičiavus jų kainos, nesant duomenų apie įmokų priėmimą bei įnešimą į įmonės sąskaitą, kai darbdavio paslaugomis pasinaudoję asmenys tvirtina, jog sumokėjo už paslaugas, padarė išvadą, kad kreditorė, darbdavio vardu sudarydama žemės planus, gavo už šį darbą pinigus, jų neįnešimas į įmonės sąskaitą atitinka pasisavinimo požymiams. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, jog kreditorė suvokė, kad į jos pareigas įeina sutarčių sudarymas, avanso bei galutinio atsiskaitymo už atlikus darbas priėmimas, tačiau, nepaisydama minėtų privalomų įstatymo reikalavimų, gautų iš užsakovų įmokų už jiems atliktą darbą įmonės sąskaitoje neapskaitydavo – neišrašydavo avansinę įmoką patvirtinančių kasos pajamų orderių bei PVM sąskaitų faktūrų, kas suteikia pagrindą spręsti, kad byloje nustatytus kreditorės veiksmus, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatą jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma veika, turinti pasisavinimo požymių, yra teisinis pagrindas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nurodė, kad žiniaraščiai, kuriuose darbuotojas parašu patvirtinęs gavęs darbo užmokestį, laikytina leistina įrodinėjimo priemone, patvirtinančia išmokų, susijusių su darbo santykiais išmokėjimo darbuotojui faktą. Taip pat konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad kreditorė darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė įtakojama darbdavio grasinimo (CK 1.91 straipsnis).

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti ieškinyje pareikštus kreditorinius reikalavimus, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Kauno apygardos teismas nurodė, jog kreditorės reikalavimai dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir kreditorinio reikalavimo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų patvirtinimo netenkintini. Teismas šių savo teiginių niekuo nepagrindė, todėl manytina, jog toks teismo teiginys yra nemotyvuotas ir neteisėtas.
  2. Atsakovas UAB „Dagrame“ įstatymo nustatyta tvarka raštu nepareikalavo ieškovės pasiaiškinimo, neskyrė termino raštiškam pasiaiškinimui pateikti, taip pat nenurodė konkretaus darbo drausmės pažeidimo už kurį ieškovė yra atleidžiama ir nenurodė konkrečios datos, kada atsakovas sužinojo apie tariamai ieškovės padarytą pažeidimą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė DK 240 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, apibrėžiančias drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantiją, todėl ieškovės atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu pripažintinas neteisėtu.
  3. Ieškovei paštu gavus atleidimo iš darbo dokumentus, ieškovė sužinojo tai, jog ji buvo atleista iš darbo pagal DK 135 str. 3 d. 2 p., kuris neegzistuoja. Todėl ieškovei sunku suprasti, pagal kokį straipsnį ir dėl ko ji buvo atleista iš darbo.
  4. Teismas neįvertino galimybės, kad atsakovas visus nuobaudos skyrimo dokumentus galėjo įforminti vėliau, nei ieškovė buvo iš tiesų atleista, t. y. 2009 m. lapkritį, todėl ir atsakovo dokumentuose atsakovas galėjo parašyti, kad ieškovė atsisakė pasirašyti reikalavimą pasiaiškinti raštu.
  5. Atsakovas pažeidė DK 136 str. 4 d. nuostatą, pagal kurią darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir jokių išimčių, pateisinančių darbdavio aplaidumą Kauno apygardos teismas neturėjo taikyti priimdamas skundžiamą nutartį. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas darbo bylose turi būti aktyvus ir ginti darbuotoją, kuris yra silpnesnė darbo santykių šalis, ir darbdavio nerūpestingumas, neatsakingumas negali būti aiškinamas darbuotojo nenaudai.
  6. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, kad pats darbdavys nenustatė pinigų perdavimo buhalterijai fakto įforminimo tvarkos.
  7. Kaltindamas ieškovę pasisavinus įmonės lėšas, atsakovas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę bei nesudarančius jokių prielaidų abejoti tokios išvados pagrįstumu. Atsakovas ieškovės nesupažindino su jos neva padarytu darbo pažeidimu, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė atliko veiksmus, prieštaraujančius bendrovės vidaus lokaliniams teisės aktams ar bendrovės direktoriaus nurodymams, todėl ieškovei neteisėtai buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda už veiklą, atsakovo tariamai pripažintą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.
  8. Veiksmai, atlikti vykdant darbdavio nurodymus, negali būti drausminės atsakomybės pagrindu. Be to, UAB „Dagrame“ direktorius, ieškovės reikalaudamas atlikti darbus, nepriskiriamus jos tiesioginėms inžinierės pareigoms, pažeidė DK 19 str. įtvirtintą draudimą reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi, taip pat pareigą organizuoti darbą, kontroliuoti darbuotojų atliekamas funkcijas.
  9. Apklaustas liudytojas Z. K. nurodė, kad „tvarkėsi žemės dokumentus, nors ir neprisimenąs kam, tačiau už atliktus darbus yra sumokėjęs“. Remiantis šiais parodymais negalima daryti išvados, kad pinigus yra paėmusi ieškovė.
  10. Liudytojas R. P. nurodė, kad atlikdavo žemės matavimo darbus, tame tarpe savo pažįstamiems ir giminaičiams, kurių pagrindu kreditorė sudarydavo planus, gaudavo iš jų pinigus, juos perduodavo kartais direktorei, kartais grupės vadovei. Neaišku, kodėl teismas šiuos parodymus vertino ieškovės nenaudai.
  11. 2009 m. lapkričio 27 d. D. M. ir G. M. iniciatyva padarytame garso įraše (stenogramoje) neatsispindi teismo nurodyti parodymai.
  12. Teismas nevertino ieškovės argumentų, kad ji darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė tik reikalaujama darbdavio, nes jautė psichologinį spaudimą ir baimę prarasti darbą.
  13. Atsakovas su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, nesumokėjo darbo užmokesčio nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio, iš viso 9 000 Lt. Tai įrodo ir 2009 m. lapkričio 27 d. padarytas garso įrašas (garso įrašo stenograma yra byloje).
  14. Teismas nevertino atsakovo veiklos finansinių dokumentų, iš kurių matyti, jog tuo metu, kuomet ieškovė yra pasirašiusi darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose, kad yra gavusi darbo užmokestį, įmonėje faktiškai nebuvo pinigų, taigi atsakovas UAB „Dagrame“ negalėjo išmokėti pinigų.

15Atsakovas BUAB „Dagrame“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas byloje teisingai nustatė, kad darbo užmokestis kreditorei nuo 2009 m. kovo iki spalio 1 d. buvo išmokėtas. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: UAB „Dagrame“ 2009 m. kovo 9 d. darbo užmokesčio žiniaraščiai ir juose esantys kreditorės parašai. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių darbo užmokesčio kreditorei išmokėjimą. Kreditorės teiginiai, kad ji pasirašė jausdama spaudimą ir nesuprasdama pasekmių, yra nelogiški, nes pagal savo išsilavinimą ir darbo funkcijas ji galėjo pasekmes suprasti. Be to, kadangi pinigų neišmokėjimas ne nuo darbdavio priklausančių aplinkybių nėra nusižengimas, nelogiška manyti, kad darbdavys galėjo prašyti darbuotojų pasirašyti žiniaraščiuose, kai atlyginimai nesumokėti.
  2. Atsakovas pripažino, kad iš dalies yra skolingas kreditorei: kreditorei yra neišmokėtas atlyginimas ir kompensacija už atostogas 1 844,55 Lt. Šiai sumai buvo patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje ir pilnai išmokėtas lėšomis, gautomis iš Garantinio fondo. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartimi ji buvo išbraukta iš BUAB „Dagrame“ kreditorių sąrašo visiškai su ja atsiskaičius. Kreditorės atleidimo iš darbo dieną atsakovas pripažino faktą, kad yra neatsiskaitęs su ieškove.
  3. Kreditorės argumentai dėl to, kad pagal apskaitos dokumentus darbdavys kasoje ir banke neturėjo pinigų išmokėti darbo užmokestį, yra nepagrįsti. Tuo metu bendrovės pinigai buvo apskaityti pas atskaitingus bendrovės asmenis – vadovą D. M., kuris ir mokėjo kreditorei darbo užmokestį. Šie duomenys matomi pateiktuose UAB „Dagrame“ kasos knygos išrašuose.
  4. Kreditorė neteisėtai reikalauja priteisti jai visą darbo sutartyje nurodytą atlyginimo dydį – 1 000 Lt per mėnesį, nes nuo šios sumos kreditorė dar turi mokėti jai priklausančius mokėti mokesčius, kuriuos darbdavys perveda atitinkamiems biudžetams.
  5. 2009 m. lapkričio 27 d. kreditorė buvo pakviesta pasiaiškinti dėl neapskaitytų 15 darbų ir paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Buvo padarytas garso įrašas. Pasiaiškinimą tiek žodžiu, tiek raštu ji atsisakė pateikti, taip pat pasirašyti, kad atsisako pateikti pasiaiškinimą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas skyrė kreditorei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo be darbuotojo pasiaiškinimo.
  6. Nors kreditorė formaliai veikė vykdydama savo darbo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jos veikla buvo nukreipta savo asmeninių arba kitų asmenų interesų tenkinimui. Darbuotojos V. G. kaltos veikos konstatavimui neturi reikšmės, ar buvo realiai pasiekti tie tikslai, kurių darbuotoja siekė pasinaudodama pareigomis, todėl neturi reikšmės, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių tiesioginį kreditorės pinigų gavimą iš fizinių asmenų, kuriems atliktos paslaugos. Tokiais savo veiksmais kreditorė pažeidė ne tik savo tiesiogines pareigas, bet buvo pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai, bei atsakovo veiklos principas – siekti pelno.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

17Byloje sprendžiami keli tarpusavyje susiję ieškovės – atsakovo darbuotojos reikalavimai atsakovo bankroto byloje: 1) ar atsakovas teisėtai nutraukė su ieškove darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo; 2) ar yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo: a) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; b) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; c) neišmokėtą darbo užmokestį; d) neturtinės žalos atlyginimą. Patenkinus pirmąjį neturtinio pobūdžio reikalavimą (ieškinį dėl pripažinimo), būtų pagrindas spręsti turtinio pobūdžio reikalavimų dėl priteisimo pagrįstumo klausimą. Tuo tarpu pripažinus, kad atsakovas ieškovę iš darbo atleido teisėtai, kreditorinius reikalavimus bankroto byloje reikėtų atmesti. Siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamą bylą, reikia išsiaiškinti darbo sutarties nutraukimo ginčijamu pagrindu teisinę prigimtį ir esmę, ieškovės darbo funkcijas pas atsakovą, ar ieškovė tinkamai vykdė jai pavestą darbą, ar atsakovas tinkamai organizavo atsakovės darbą ir kitas su tuo susijusias reikšmingas bylai aplinkybes.

  1. Teisiniai argumentai

18Viena iš kiekvienos darbo sutarties būtinųjų sąlygų yra susitarimas dėl darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų ( DK 95 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo funkcijas gali apibrėžti pareigų instrukcija, bet jas galima nurodyti darbo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2008). Darbuotojo pagrindinės darbo funkcijos nurodomos darbo sutartyje, o konkrečios funkcijos paprastai yra apibrėžiamos darbdavio vadovo patvirtintose pareiginėse instrukcijose, kuriose išvardytos darbuotojo pareigos, pavyzdžiui, organizuoti klientų paiešką, dalyvauti tam tikruose renginiuose ir pan. Šių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali sudaryti pagrindą spręsti, ar yra padarytas darbo drausmės pažeidimas, jeigu taip, ar jis gali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu.

  1. Dėl atleidimo iš darbo šiurkščiai pažeidus darbo pareigas

19Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-57/2011).

20Darbdavys, nutraukdamas su darbuotoju darbo sutartį be įspėjimo (DK 136 str.), turi ne tik nurodyti tinkamą materialiosios teisės normą, kuria remiantis darbuotojas atleidžiamas iš darbo, bet aiškiai įvardyti darbo drausmės pažeidimo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas darbuotojo veiksmų neteisėtumas. Priešingu atveju darbuotojas, nežinodamas tikslių jo atleidimo iš darbo priežasčių, negali tinkamai gintis nuo darbdavio galimai neteisėtų veiksmų, apribojama darbuotojo teisė ne tik žinoti apie jo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumą, bet ir jo teisė į tesiminę gynybą.

21Tuo atveju, kai darbdavys įsakyme dėl darbuotojo atleidimo iš darbo nurodė, kad darbuotojas atleidžiamas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o iš darbdavio atstovų atskiro rašytinio sprendimo matyti, kad darbuotojas kaltinamas kelių neteisėtų veiksmų atlikimu, tarp jų ir materialinės žalos padarymu darbdaviui, teismas, būdamas aktyvus darbo byloje, turi išsiaiškinti darbdavio poziciją dėl darbo sutarties nutraukimo tikrųjų priežasčių. Tik išsiaiškinus šias priežastis, galima teisiškai tinkamai kvalifikuoti darbo sutarties nutraukimo pagrindą be įspėjimo. Todėl bylą dėl darbdavio sprendimo nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo teisėtumo nagrinėjantis teismas negali atmesti darbuotojo ieškinio dėl pripažinimo, jeigu nėra aiškus sprendimo atleisti darbuotoją iš darbo teisinis pagrindas ir tokį sprendimą pagrindžiančios aplinkybės bei įrodymai. Aiškiai neapibrėžus bylos nagrinėjimo dalyko ir bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, negalima priimti teisingo sprendimo joje. Darbuotojas, tik žinodamas darbdavio jam pateiktus konkrečius kaltinimus ir darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, t. y. ar darbdavys darbo sutartį su juo nutraukė dėl lėšų pasisavinimo (CPK 235 str. 2 d. 7 p.) ar dėl kitų, DK konkrečiai nenurodytų nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (CPK 235 str. 2 d. 11 p.), gali nuspręsti, ar jam sutikti su tokiu darbdavio sprendimu, ar vis dėlto ginti subjektines teises teismine tvarka, ginčijant darbdavio galimai neteisėtą sprendimą, jeigu taip, kokiais argumentais grįsti pareikštą reikalavimą.

22DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Vienas iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų - kai darbuotojas padaro veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju turi būti nustatyti ne tik darbuotojo neteisėti, t. y. darbo teisei priešingi veiksmai, bet ir dėl to darbdaviui atsiradę neigiami turtinio pobūdžio teisiniai padariniai – įmonės lėšų netekimas ir tuo pačiu nepagrįstas darbuotojo praturtėjimas. Šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-208/2004). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-144/2009). Prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti priskirti ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-59/2006). Tam, kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne; šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarka šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, reali žala darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-560/2007).

23Taigi darbdavys, priimdamas sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi aiškiai įvardyti, kuo konkrečiai pasireiškė darbuotojo galimai neteisėti veiksmai ar neveikimas. Tik nustačius atleidimo iš darbo konkretų teisinį pagrindą, darbuotojas gali nuspręsti dėl savo teisių teisminės gynybos. Tam, kad būtų galima nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi būti nustatyti konkretūs akivaizdžiai neteisėti darbuotojo veiksmai ar neveikimas, t. y. darbdavio nuomonė, kad darbuotojas visiškai nerūpestingai atlieka jam pavestas darbo pareigas turi būti pagrįsta konkrečiais įrodymais, o ne abstraktaus pobūdžio teiginiais. Tai gali būti tiek sistemingi darbuotojo neteisėti veiksmai, tiek ir vienas neteisėtas veiksmas, jei dėl to darbuotojas praranda darbdavio pasitikėjimą juo. Be to, neužtenka nustatyti darbo drausmės pažeidimo faktą, bet būtina, kad šis pažeidimas būtų toks žymus, kad jį būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų.

  1. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

24CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuluota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-335/2009). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010).

25Teismų praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė darbo bylose, kai sprendžiamas darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas. Kai darbdavys nutraukia su darbuotoju sudarytą darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-560/2007).

  1. Dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo darbo bylose

26Tai, kad ieškovės neturtinio ir turtinio pobūdžio (kreditoriniai) reikalavimai nagrinėjami atsakovo bankroto byloje nelemia kitokių nei įprasta įrodinėjimo taisyklių taikymo. Šalys pareikštus reikalavimus gali grįsti visomis CPK įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.). Dėl garso įrašo, kaip leistinos įrodinėjimo priemonės, naudojimo procese teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-271/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi požiūrio, kad įrodymų leistinumas ar jų vertinimas yra nacionalinės teisės ir nacionalinių teismų prerogatyva (dalykas) ir, nors Konvencijos 6 straipsnis garantuoja asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, šiame straipsnyje neįtvirtinta taisyklių dėl įrodymų leistinumo ar vertinimo (žr. Edwards c. Royaume- Uni du 16 décembre 1992, série A n° 247-B, pp. 34-35, § 34, Bernard c. France du 23 avril 1998, Recueil des arr?ts et décisions 1998-II, § 37 et Garcia Ruiz c. Espagne du 21 janvier 1999, Recueil 1999-I). Teismas apsiriboja patikrinimu, ar bylos nagrinėjimas (įskaitant įrodymų „administravimo“ būdą) buvo teisingas (žr. Edwards c. Royaume- Uni du 16 décembre 1992, série A n° 247-B, p. 34-35, § 34, Bernard c. France du 23 avril 1998, Recueil des arr?ts et décisions 1998-II, § 37 et Garcia Ruiz c. Espagne du 21 janvier 1999, Recueil 1999-I). Šiame kontekste Teismui svarbu, ar pareiškėjui buvo užtikrintas proceso rungimosi principo įgyvendinimas (galimybė pateikti, jo manymu, bylai svarbius argumentus, paaiškinimus ir pan.), kitos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijos (šalių lygybės, nešališko bylos nagrinėjimo užtikrinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2010). Tuo atveju, kai darbdavys ar jo atstovai padaro savo bei darbuotojo pokalbio dėl darbo pareigų vykdymo (ne)tinkamumo garso įrašą, apie tai įspėdami darbuotoją, šis įrašas (tiksliau garso įrašo stenograma) gali būti laikoma tinkama įrodinėjimo priemone darbo byloje, jeigu iš įrašo įmanoma nustatyti pokalbyje dalyvavusius asmenis, įrašo datą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau šis įrodymas turi būti vertinamas neatsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Be to, padarytas garso įrašas turi būti vertinamas sistemiškai, t. y. neatsietai nuo įrašo padarymo konteksto. Sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo teisėtumo gali būti vertinami ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų, kuriems darbdavio vardu galimai neteisėtai paslaugas suteikė darbuotojas, parodymai, dokumentai, susiję su galimai neteisėtu sutarčių darbdavio vardu sudarymu, įmonės finansiniai dokumentai, iš kurių matyti, kad darbuotojas gavo pajamas ir jų neapskaitė įmonės kasoje ir pan.

  1. Faktiniai argumentai

27Ieškovės V. G. ir atsakovo UAB „Dagrame“ 2008 m. gegužės 6 d. sudarytoje darbo sutartyje sulygta, kad ieškovė priimama dirbti inžiniere. Darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad ieškovei taikytina visiška materialinė atsakomybė už jai patikėtas darbo priemones, įmonės techniką bei atliekamus darbus (b.l. 9-11). Atsakovas pateikė į bylą 2006 m. gruodžio 15 d. atsakovo vadovo įsakymu patvirtintą UAB „Dagrame“ inžinieriaus geodezininko pareiginę instrukciją (b.l. 31-32). Iš UAB „Dagrame“ inžinieriaus geodezininko pareiginės instrukcijos nuostatų matyti, kad į inžinieriaus darbo funkcijas patenka tiesioginis bendravimas su užsakovais, jų užsakomų darbų kainų apskaičiavimas, pirminių užsakymo dokumentų tvarkymas (darbų atlikimo sutarčių su fiziniais asmenimis pasirašymas, kasos pajamų orderių avansiniam apmokėjimui bei PVM sąskaitų faktūrų išrašymas), dokumentų rengimas žemėtvarkos skyriams, atsakovo vadovo parengtų sutarčių su užsakovais pildymas bei jų registravimas, reikalingų duomenų klientų užsakymams vykdyti parengimas, žemės sklypų matavimo organizavimas ir koordinavimas ir pan. (Instrukcijos 2 punktas). Taigi, iš pareiginių instrukcijų turinio negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovė, dirbusi UAB „Dagrame“ inžiniere, turėjo teisę iš klientų (darbų užsakovų) imti pinigus (avansą) už darbų atsakovo vardu atlikimą. Juo labiau ieškovė neturėjo teisės priimti užsakymų iš klientų ne atsakovo vardu, atlikti darbus nepasirašius sutarties, gauti iš klientų lėšas neišrašant įmonės buhalterinių dokumentų – PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio. Tokie V. G. veiksmai, jeigu jie būtų įrodyti byloje, iš tiesų galėtų sudaryti pagrindą juos teisiškai kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

28Į bylą pateiktas atsakovo UAB „Dagrame“ vadovo D. M. bei įmonės vienintelės akcininkės G. M. pasirašytas protokolas (b.l. 33-34) įrodo, kad 2009 m. lapkričio 27 d. buvo svarstomas ieškovės V. G. darbo funkcijų atlikimo tinkamumo klausimas ir nuspręsta ją atleisti iš pareigų dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p.). Atsakovo vadovas ir akcininkė išreiškė nepasitenkinimą ieškovės nepagarbiu bei nemandagiu elgesiu jų bei įmonės atžvilgiu, taip pat apkaltino ieškovę neteisėtai pasisavinus atsakovo klientų sumokėtas lėšas už darbų atlikimą (atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė nepasirašė sutarčių su klientais, bet atliko su jais sutartus darbus ir gavo apmokėjimą už darbus) bei tuo, kad ieškovė neteisėtai neatvyko į darbą. Protokole nurodoma, kad ieškovė atsisakė jį pasirašyti (b.l. 33-34). Tačiau nei iš minėto 2009 m. lapkričio 27 d. protokolo nuostatų, nei iš tą pačią dieną priimto įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo, esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui, taip pat kitų dokumentų, nėra aišku, dėl kokių konkrečiai veiksmų atsakovas atleido ieškovę iš darbo (ar dėl to, jog ieškovė galimai pasisavino atsakovo lėšas ir tuo padarė materialinės žalos įmonei (DK 235 str. 2 d. 7 p. ), ar dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (DK 235 str. 2 d. 9 p.), ar vis dėlto dėl kitų nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeista darbo tvarka (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Kitaip tariant, byloje nėra pakankamai atskleistas ieškovės atleidimo iš darbo teisinis pagrindas. 2009 m. lapkričio 27 d. atsakovo vadovas įsakymu Nr. 09-11/1 atleido ieškovę V. G. iš užimamų pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Šiame įsakyme nėra nurodoma, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės pareigų netinkamas atlikimas, ieškovė pasirašytinai nesupažindinta su įsakymu atleidimo dieną (b.l. 13). Iš minėto protokolo turinio galima tik spėti, jog ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas yra pasisavinimas atsakovo lėšų, kurias ji gavo bendraudama su klientais. Taip pat galima daryti tik prielaidą, kad ieškovė nėra atleista iš darbo už, kaip nurodyta 2009 m. lapkričio 27 d. protokole, neatvykimą į darbą. Atsakovas byloje turi ne tik nurodyti konkretų ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, bet ir įrodyti, kad ieškovė atliko anksčiau nurodytus neteisėtus veiksmus. Tik išsiaiškinęs darbdavio poziciją šiuo klausimu, teismas galėjo spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

29Savo teiginiams dėl ieškovės neteisėtai vykdomų darbų pagrįsti atsakovas pateikė teismui duomenis iš ieškovės darbinio kompiuterio, taip pat 2009 m. lapkričio 27 d. padarytą garso įrašą. Teismas netyrė ir nevertino, ar į bylą pateikti duomenys iš kompiuterio atitinka leistinumo reikalavimus, kas juos paėmė, kaip tai užfiksuota ir pateikta byloje, kokią įrodomąją vertę turi šie duomenys. Be to, atsakovo atstovų pateikta garso įrašo stenograma (beje, į bylą pateiktame dokumente neteisingai nurodyta, kad įrašas padarytas 2010 m. lapkričio 27 d., nes ieškovė iš darbo atleista 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymu, o įrašas padarytas iki šio įsakymo priėmimo, b.l. 181) neįrodo, jog V. G. prisipažino gavusi pinigus iš asmenų, kurių neapskaitė kaip atsakovo klientų atlygį už atliktus darbus pagal jai priklausančias darbo funkcijas. Atsakovų atstovų G. M. ir D. M. iniciatyva padaryto įrašo turinys leidžia manyti, kad atsakovai sistemingai siekė išprovokuoti ieškovę prisipažinti atlikus neteisėtus veiksmus. Tačiau ieškovė nepripažino, jog jai pateikti kaltinimai dėl iš klientų gautų lėšų neapskaitymo kaip įmonės lėšų bei jų pasisavinimo pagrįsti. Atvirkščiai, ieškovė nuolat neigė jai mestus kaltinimus („Nepasisavinau“, b.l. 181; „Ne, aš nieko nepasisavinau“, b.l. 182). Dar daugiau, atsakovų atstovai pokalbio metu iš esmės patys pripažino, kad tinkamai nevykdo savo pareigų ir nemoka ieškovei sutarto atlyginimo („...kada turėsime pinigų, mes jums tikrai sumokėsime, mes to neneigiame“, b.l. 183; „Mes neneigiame to, kad neatsiskaitinėjame“ „...vėluojama nuo šių metų pradžios“, b.l. 184). Be to, iš šalių pokalbio galima manyti, kad tuomet, kai V. G. bei pokalbio metu dalyvavęs kitas atsakovo darbuotojas R. P. pateikdavo atsakovo atstovams tam tikrus kaltinimus dėl užmokesčio nesumokėjimo, pastarieji nukreipdavo kalbą apie kitus dalykus (b.l. 181-186). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl šio įrodymo leistinumo bei jo patikimumo nepasisakė.

30Negalima sutikti su bylą nagrinėjusio žemesnės instancijos teismo atliktu liudytojų Z. K. bei R. P. parodymų įvertinimu. Iš 2011 m. kovo 2 d. įvykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoju iškviestas Z. K., kurio pavardė įrašyta tarp asmenų, iš kurių, anot atsakovo vadovo, ieškovė gavo atlygį už savo iniciatyva neteisėtai atliktus darbus, iš jam pateiktos ieškovės nuotraukos pase, ieškovės neatpažino ir nurodė, kad su ja reikalų neturėjo (b.l. 132-133). Kaip liudytojas apklaustas kitas atsakovo darbuotojas R. P. taip pat nepatvirtino, jog ieškovė liepė jam atlikti neteisėtus veiksmus ir gavo avansą iš (potencialių) atsakovo klientų. Jis nurodė, kad V. G. jam nedavė jokių nurodymų, o iš J. Z. (apie ją duomenis teismui pateikė atsakovas iš ieškovės kompiuterio kaip apie klientę, kuriai ieškovė suteikė paslaugas, gavo atlygį ir jį pasisavino) jis pats gavo pinigus grynais. Be to, R. P. paaiškino, kad įmonėje pinigus atsakovo akcininkei G. M. perduodavo jos darbuotojai ir jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo išrašomi. Svarbu ir tai, jog R. P. iš esmės patvirtino ieškovės paaiškinimams, jog įmonės darbuotojai pasirašė įmonės žurnale gavę pinigus, nors iš tiesų pinigai jiems už darbą nebuvo sumokėti (b.l. 149-150). Tuo tarpu teismas nesiaiškino, ar šie R. P. parodymai nepaneigia byloje esančių atsakovo darbo užmokesčio žiniaraščių, kuriuose ieškovė pasirašė gavusi juose nurodytas sumas (b.l. 36-47), taip pat netyrė, ar nėra kitų įrodymų (pavyzdžiui, įmonės finansinių dokumentų apie tuo metu turėtas lėšas bei išmokėtas sumas), kurie pagrįstų ar paneigtų šiuos prieštaringus įrodymus, o R. P. parodymus nepagrįstai vertino kaip pagrindžiančius ieškovės neteisėtus veiksmus.

31Taigi, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino pačių atsakovų padarytą ir teismui pateiktą stenogramą, liudytojų parodymus byloje. Be to, teismas iš esmės nevertino paties atsakovo veiksmų teisėtumo. Liudytojas R. P. nurodė, jog pinigų gavimą iš klientų kontroliavo G. M. (b.l. 150). Byloje nenustatyta, kokia tvarka remiantis inžinieriai turėjo apskaityti gautus iš klientų pinigus bei įnešti į kasą, gaudami įnešimo faktą patvirtinantį kasos dokumentą. Nepateikus atsakovo teiginių patvirtinančių įrodymų, pagal pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė neteisėtai sudarinėjo susitarimus su atsakovo potencialiais klientais, neįformindavo šių susitarimų atsakovo vardu, gaudavo avansą iš jų ir neįformindavo gautų pinigų kaip atsakovo pajamų. Išvadą, kad ieškovė akivaizdžiai netinkamai atliko jai pavestas darbo funkcijas ir šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, galima daryti tik nustačius visus būtinus objektyviuosius bei subjektyviuosius drausminės atsakomybės požymius.

32Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nenustatęs ieškovės atleidimo iš darbo pagrindo. Be to, teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, o pagal bylos duomenis nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atmesti ieškinį dėl pripažinimo, jog ieškovė iš darbo atleista neteisėtai. Teismas neanalizavo turtinio pobūdžio reikalavimų dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos, neišmokėto darbo užmokesčio bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti pirmosios instancijos teismui priskirtų klausimų. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis dėl bylos esmės neatkleidimo naikintina, ieškinys dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atsakovo bankroto byloje perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

33Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi atkreipti dėmesį į šioje nutartyje pateiktus su neturtinio pobūdžio reikalavimu pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu susijusius išaiškinimus, nustatyti atleidimo iš darbo pagrindą, taip pat spręsti, ar yra pagrindas išreikalauti papildomus įrodymus: atsakovo buhalterinius dokumentus (tam, kad būtų išsiaiškinta, ar atsakovas iš tiesų turėjo realias galimybes sumokėti ieškovei darbo užmokestį už laikotarpį, už kurį ji atsakovo žurnale pasirašė, palyginti byloje esančius finansinės atskaitomybės dokumentus – banko operacijas, kasos operacijas, įrašus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, liudytojų parodymus ir garso įrašo informaciją), esant reikalui kviesti kitus atsakovo darbuotojus liudytojais, kad būtų išsiaiškintos su įrašu atsakovo žurnale dėl apmokėjimo už darbą susijusios aplinkybės ir kita. Teismas taip pat turėtų aiškintis, ar atsakovas turėjo pasitvirtinęs pinigų apskaitos, darbuotojui juos perduodant įmonės vadovui ar dalininkui, tvarką, taip pat išsiaiškinti, ar ikiteisminis tyrimas, atliekamas šalių pareiškimu, yra baigtas, jeigu taip, kokie yra ikiteisminio tyrimo rezultatai. Atsakovas taip pat turi teisę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės atleidimo pagrindą bei teisėtumą.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pagal V. G. ieškinį atsakovui BUAB „Dagrame“ dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje vyksta UAB „Dagrame“ bankroto procedūra.... 5. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas ginčas dėl atleidimo iš darbo... 6. V. G. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė:... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visą darbo sutarties laikotarpį... 8. Atsakovui 2010 m. kovo 10 d. iškėlus bankroto bylą, Kauno miesto apylinkės... 9. Bankrutavusios UAB „Dagrame“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. išbraukė V. G. iš bankrutavusios... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi ieškinį dėl... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m.... 15. Atsakovas BUAB „Dagrame“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 17. Byloje sprendžiami keli tarpusavyje susiję ieškovės – atsakovo... 18. Viena iš kiekvienos darbo sutarties būtinųjų sąlygų yra susitarimas dėl... 19. Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės... 20. Darbdavys, nutraukdamas su darbuotoju darbo sutartį be įspėjimo (DK 136... 21. Tuo atveju, kai darbdavys įsakyme dėl darbuotojo atleidimo iš darbo nurodė,... 22. DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo... 23. Taigi darbdavys, priimdamas sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl... 24. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo... 25. Teismų praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė... 26. Tai, kad ieškovės neturtinio ir turtinio pobūdžio (kreditoriniai)... 27. Ieškovės V. G. ir atsakovo UAB „Dagrame“ 2008 m. gegužės 6 d.... 28. Į bylą pateiktas atsakovo UAB „Dagrame“ vadovo D. M. bei įmonės... 29. Savo teiginiams dėl ieškovės neteisėtai vykdomų darbų pagrįsti atsakovas... 30. Negalima sutikti su bylą nagrinėjusio žemesnės instancijos teismo atliktu... 31. Taigi, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino pačių atsakovų... 32. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nenustatęs ieškovės... 33. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi atkreipti... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3... 35. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti...