Byla 2-2407-636/2012
Dėl grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G., sekretoriaujant D. J., dalyvaujant ieškovui A. S. ir jo atstovui advokatui V. J., dalyvaujant atsakovės AB „ Or.“ atstovei teisininkei A. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei AB „ O.“ dėl grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo.

3Teismas , išnagrinėjęs bylą ,

Nustatė

4kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp jo ir atsakovo AB „O. 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, ir jis buvo priimtas dirbti atsakovo bendrovės saugos padalinio turto saugotoju. Darbo sutartyje buvo nustatytas ir ieškovo darbo užmokestis, taip pat kitos būtinosios jos sąlygos. 2012 m. vasario 29 d. jam ir kitiems bendrovės saugos padalinio darbuotojams pasirašytinai buvo įteikti įspėjimai apie numatomą darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės). Įspėjime jam buvo pranešama, kad, vadovaujantis atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus 2012-02-21 įsakymu Nr.TVl(1.2-l)-34 yra naikinamas saugos padalinio objektų apsaugos skyrius ir visos jame esančios pareigybės, dėl ko jį yra numatoma atleisti iš darbo atsakovo bendrovėje nuo 2012 m. birželio 30 d. Toks pranešimas jam buvo visiškai netikėtas, tačiau manė, kad atsakovo bendrovės administracija arba suteiks jam kitą darbą toje pačioje bendrovėje, arba darbas bus pasiūlytas akcininkų kuriamoje naujoje saugos bendrovėje. Išsaugoti darbą, darbo vietą bei stabilias kasmėnesines pajamas buvo ypač aktualu, kadangi jis turi mažametį vaiką, gimusį 2010 m. balandžio 9 d. Negavęs pasiūlymo likti dirbti atsakovo bendrovėje, manė, jog tiesiog privalo sutikti su 2012 m. birželio 6 d. UAB „O." jam pateiktu siūlymu nuo 2012 m. liepos 1 d. dirbti šios bendrovės turto saugotoju, nors ir žymiai mažesniu darbo užmokesčiu bei blogesnėmis sąlygomis. nei atsakovo bendrovėje.Net ir po to turėjo dar vilties, jog iki įspėjimo termino pabaigos, t.y. 2012-06-29, atsiras jam darbas atsakovo bendrovėje. Tačiau joks kitas darbas atsakovo bendrovėje jam net nebuvo pasiūlytas, bet vietoj atleidimo iš darbo pagal jau minėtą DK 129 str. įspėjimo termino pačioje pabaigoje, t.y. 2012 m. birželio 26 d., atsakovo bendrovės administracija, tiksliau - AB „O." personalo direktorė J. J. jam įteikė pasiūlymą 2012 m. liepos 2 d. nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (pagal DK 125 str.) tokiomis sąlygomis: išmokant DK 140 str. 1 d. 3 p. nustatyto dydžio - 3 mėnesinių vidutinių darbo užmokesčių - išeitinę išmoką; išmokant vidutinį darbo užmokestį už likusį 37 kalendorinių dienų įspėjimo terminą; išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei papildomą 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nors pagal įstatymą apie sutikimą ar nesutikimą priimti minėtą pasiūlymą jis turėjo turėti galimybę atsakyti atsakovo administracijai per septynias dienas pagal DK 125 str. 1 d., AB „O." personalo skyriuje jam buvo liepta atsakyti tuoj pat, t.y. kelių minučių bėgyje, priešingu atveju net grasinant atsiimti šį pasiūlymą. Tokie atsakovo administracijos darbuotojų veiksmai nepaliko jokios apsisprendimo laisvės ir jokios galimybės pasirinkti, kadangi jis tuo metu manė, jog, atsisakęs minėto siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, vis vien nebus paliktas dirbti atsakovo bendrovėje, be to, bus atleistas iš darbo pinigine prasme blogesnėmis sąlygomis, nei atsakovo bendrovės administracija siūlė, t.y. tik gaunant DK 140 str. 1 d. 3 p. nustatyto dydžio - 3 mėnesinių vidutinių darbo užmokesčių - išeitinę išmoką ir išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Todėl jis, spaudžiamas atsakovo bendrovės personalo skyriaus darbuotojų, dar tą pačią 2012 m. birželio 26 d. pasirašė, kad sutinka su šiuo siūlymu. 2012 m. birželio 29 d. tarp jo ir atsakovo bendrovės, atstovaujamos personalo direktorės J. J., buvo pasirašytas susitarimas nuo 2012 m. liepos 2 d. nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atsakovo bendrovės siūlytomis sąlygomis. Tačiau tik po atleidimo iš darbo atsakovo bendrovėje jis sužinojo, jog jis, kadangi augina vaiką iki 3 metų, net negalėjo būti įspėtas apie numatomą jo atleidimą iš darbo AB „O." saugos padalinyje pagal DK 129 str., t.y. nesant jo kaltės, negalėjo būti ir šiuo pagrindu nutraukta su juo ir darbo sutartis. Suprato, jog, skubindama jį kuo greičiau sutikti su siūlomu darbo sutarties nutraukimu pagal DK 125 str., t.y. šalių susitarimu, ir šiuo pagrindu įspėjimo pagal DK 129 str. laikotarpio pabaigoje nutraukdama su juo darbo santykius, atsakovo bendrovės administracija, pasinaudodama jo darbo įstatymų nežinojimu, t.y. jo, kaip darbo santykių šalies silpnumu, iš esmės pasiekė, kad jo atleidimas iš darbo nebūtų neteisėtas, kad jis formaliai neprieštarautų įstatymui bei kad jam nereikėtų suteikti kito darbo AB „O.", t.y. jog jis šiuo atveju atsakovo bendrovės administracijos buvo suklaidintas šiek tiek didesne išeitine išmoka, nei priklausytų pagal DK 129 str., ir buvo paprasčiausiai apgautas. Jeigu toks susitarimas neišreiškia tikrosios šalių valios, o yra darbdavio darbuotojui paprasčiausiai primestas, neturėtų būti laikoma, kad darbo santykiai šiuo atveju pasibaigia pagal DK 125 str. Manė, kad atsakovo bendrovė elgiasi teisėtai, prieš 4 mėnesius, kaip tai numato įstatymas, įspėdama apie numatomą darbo sutarties su juo nutraukimą pagal DK 129 str., bei net nežinojo, kad šiuo pagrindo būtent jo atleisti iš darbo yra negalima. Jis ne tik sutiko pablogintomis sąlygomis pereiti dirbti į kitą atsakovo akcininkų suformuotą bendrovę, bet, manydamas, jog atsakovas iš tiesų siūlo geresnes sąlygas, suklaidintas sutiko ir su atsakovo siūlomu darbo sutarties nutraukimu esą šalių susitarimu. Jam net nekilo mintis, kad atsakovo administracija galėtų elgtis nesąžiningai. Atsakovo bendrovės administracija, kuri iš ieškovo asmens byloje esančio dukros Kamilės Sakalauskaitės, gimusios 2010 m. balandžio 9 d., gimimo liudijimo kopijos aiškiai žinojo, kad jis turi vaiką iki 3 metų, bei, jog jo negalima atleisti iš darbo pagal DK 129 str., negalėjo jam įteikti net 2012-02-29 įspėjimo apie numatomą darbo sutarties su juo nutraukimą po keturių mėnesių, kadangi vien šis atsakovo veiksmas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas. Atsakovo bendrovės administracija turėjo imtis bet kokių veiksmų, jog ieškovo atleidimas nebūtų neteisėtas bent formaliai, ir po to jis neturėtų formalių galimybių savo atleidimą iš darbo ginčyti teisme. Administracija jam darė spaudimą ir, kaip apgaulės įrankį siūlydama iš esmės tik vienu vidutiniu darbo užmokesčiu didesnę išeitinę išmoką, nei priklausytų atleidžiant pagal DK 129 str., siekė nutraukti su juo darbo santykius tokiu įstatyminiu pagrindu, kuriuo darbo įstatymai nedraudžia jo atleisti. Jeigu jis būtų žinojęs arba atsakovo bendrovės administracijos darbuotojai jį būtų informavę apie jo atžvilgiu galiojančią garantiją, numatytą DK 132 str. 2 d., jis tikrai nebūtų sutikęs nutraukti darbo santykius su atsakovu šalių susitarimu. Šalys ne tik neketino nutraukti darbo santykių tarpusavio susitarimu (DK 125 str.), bet atsakovas jį jau buvo informavęs apie savo ketinimą atleisti jį net kitu pagrindu, t.y. pagal DK 129 str. Tik paskutiniu momentu atsakovas staiga iniciavo pasiūlymą ir iš esmės spausdamas privertė neinformuotą ieškovą sutikti su darbo santykių nutraukimu šalių susitarimu (DK 125 str.), tuo taip pat atimdamas galimybę jį svarstyti laisvai pasirinktomis sąlygomis ir apsispręsti dėl jo per tam tikrą terminą, t.y. 7 dienas. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai bei panaudodamas apgaulę, primetė ieškovui savo valią dėl darbo santykių nutraukimo bei nutraukimo teisinio pagrindo, nors tai visiškai neatitiko nei ieškovo valios, nei jo interesų. Ieškovo valia, išreikšta tiek duodant sutikimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, tiek ir pasirašant patį šalių susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo buvo atsakovo išgauta apgaule, bei tai nėra tikroji jo valia. Atsakovas pažeidė DK 35 str. numatytą jam pareigą laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis sąžiningumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti teise. Nurodo, kad atleidimas iš darbo atsakovo bendrovėje yra akivaizdžiai neteisėtas, t.y. jis buvo atleistas tiek be teisėto pagrindo, tiek pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl grąžintinas į pirmesnį darbą, priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.).Nurodo, kad neteisėtais atsakovo bendrovės administracijos veiksmais jam buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią sukėlė jo kaip asmens pažeminimas neteisėtu atleidimu ir apgaule bei jo dvasiniai išgyvenimai po to (DK 250 str. ir Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.); neturtinę žalą vertina 10 000 Lt, ir prašo šią sumą ir bylinėjimosi išlaidas priteisti jam iš atsakovo.( b.l. 1- 4 ).

5Ieškovas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo nuo 2008 08 01 AB „ O.“ saugos padalinyje apsaugos darbuotoju. Darbo sutartis buvo neterminuota, atlyginimas mokamas valandinis, per mėnesį gaudavo virš 2000 Lt. Ruošiantis padalinį naikinti, 2012-02-29 gavo įspėjimo lapelį, jog bus atleistas iš darbo. Įspėjimo lapelius gavo visi to padalinio darbuotojai, jį jam įteikė jo vadovas E. B., jam, kadangi augina mažą vaiką, kiek anksčiau nei kitiems, tai yra prieš keturis mėnesius. Lapelyje buvo nurodyta kada bus atleistas iš darbo ir atėjus tą dieną, personalo skyriuje pasirašė atleidimo iš darbo dokumentus. Juos jam pateikė ten dirbanti moteris, kurios pavardės nežino ir kur parodė, ten pasirašinėjo. Jis tų dokumentų neskaitė, nes jam tai neatrodė svarbu, tiesiog pasitikėjo ta darbuotoja, kuri atliko savo darbą. Kokiu pagrindu buvo atleistas, nežino. Gavo išmokas, tris vidutinius atlyginimus ir viskas. Jiems visiems darbuotojams buvo pasiūlytas darbas naujai įkurtoje UAB „O.“. Pasiūlė, sutiko, nes neturėjo kito pasirinkimo, kadangi nenorėjo likti be darbo. Darbas buvo pasiūlytas dar tebedirbant senojoje darbovietėje, kai jau turėjo įspėjimo dėl atleidimo iš darbo lapelius. Vieną dieną atleido, kitą dieną jau pradėjo dirbti UAB „O.“, kur dirba dabar. Tik paskui sužinojo, kad su juo buvo pasielgta neteisingai, kad jam visiškai nebuvo išaiškintos jo teisės, kad jis, kaip auginantis vaiką iki trijų metų iš viso negalėjo būti atleistas, o dabar tiesiog buvo pasinaudota jo nežinojimu, todėl dabar kreipiasi į teismą, kad būtų atstatytas teisingumas. Paskui sužinojo, kad V. B., kuris irgi turi mažą vaiką, pasiliko dirbti AB „O.“, todėl suprato, kad jis liko apgautas .Teismo prašo, kad būtų sugrąžintas atgal į buvusią darbovietę. Kad vyks kažkokie pasikeitimai bendrovėje, kad bus kuriami UAB-ai , tokie gandai sklido labai seniai, tačiau nebuvo jokio konkretumo. Tai buvo gerokai anksčiau iki gavo įspėjimus dėl atleidimo. Saugos darbuotojų susirinkime, kurį vedė jų vadovai, dalyvavo, nes dalyvavimas buvo privalomas. Ar susirinkimas vyko prieš įteikiant įspėjimo lapelius, ar po to, neatsimena. Susirinkimo metu buvo pranešta, kad naikinamas jų, kuriame dirba, padalinys ir jis suprato, kad nebeteks darbo. Tai, žinoma, nebuvo gera žinia, tačiau ką galėjo padaryti. Savo išlikimo teisėmis nesidomėjo, nes manė, kad su juo bus pasielgta teisingai. Paaiškina, kad yra profsąjungos narys . Žinojo, kad ten yra teisininkas, tačiau į jį nesikreipė, tada neatrodė, kad reikia. S. D. pažįsta, apie atleidimą ir garantijas su juo nesikalbėjo. Kai šeimoje gimė vaikas, pasinaudojo jam priklausančiomis tėvystės atostogomis. Kad tokios yra suteikiamos, sužinojo iš savo žmonos. Dėl naujo darbo su jais kalbėjosi E. B.. Sutiko, nes neturėjo kito pasirinkimo. Visada jautė psichologinę įtampą, nes nenorėjo likti be darbo. Iš saugos padalinio buvo liepta nuvykti į personalo skyrių, kur ten dirbanti moteris įteikė naujo darbo pasiūlymą. Ar tai buvo J. J., nežino, nes ten dirbančių moterų pavardžių nežino, kažkiek jas pažįsta iš matymo. Ji pateikė jam dokumentus ir parodė, kur turi pasirašyti. Ar su juo kartu buvo daugiau žmonių, neatsimena. Tai vyko personalo skyriaus didžiojoje salėje. Kai gavo įspėjimo lapelį, jo viso teksto irgi neskaitė. Užmetė akį ir suprato, kad naikinamas visas padalinys ir, kad kitaip nebus, tačiau, kad turi teisę likti šioje darbovietėje, to nežinojo, niekas jam to nesakė, todėl savo teise ir nepasinaudojo. Nei atleidžiant jį iš darbo, nei pasiūlant kitą, niekas jam negrasino. Kodėl taip parašyta jo ieškinyje, nežino. Kodėl jam buvo išmokėti keturi, o ne trys vidutiniai atlyginimai, nežino. Reikėjo labai greitai viską nuspręsti, net nebuvo duota laiko pagalvoti. Padavė pasirašyti ir paklausė, tai nori tų pinigų, ar ne. Nepasirašysi, negausi. Žinoma, pinigų norėjo, tad ir pasirašė, kur liepiama. Tai jis ir vadina psichologiniu spaudimu. Kad leistų kažkiek pagalvoti, neprašė. Žodį „sutinku“ parašė nesuprasdamas su kuo sutinka. Suprato, kad tai yra, jog gauna pinigus ir kad pasirašo atleidimo iš darbo dokumentus. Ar išėjo iš darbo šalių susitarimu, ar kitaip, nesuprato ir nesiaiškino. Buvo įsitikinęs, jog elgiamasi taip, kaip priderama, kad jam išmokami pinigai, nes kitu atveju ir jų gali negauti. Suprato, kad neturi jokio pasirinkimo, pasirašė kur reikia, gauna išmokas ir pradeda dirbti kitame darbe. Tokia buvo jo situacija. Kas jam įteikė pasiūlymą išeiti iš darbo šalių susitarimu, to darbuotojo nei vardo, nei pavardės nežino. Po trijų dienų pasirašė susitarimą ten pat, personalo skyriaus didžiojoje salėje ir dėl nieko nesiaiškino, jis tai suprato kaip atleidimo iš darbo procedūrą, kuri jam neatrodė svarbi. J. J. nepažįsta. Vietinio laikraščio neskaito ir personalo direktorės nėra matęs. Kodėl jam buvo išmokėti keturi, ne trys atlyginimai, neklausė, ir niekas jam nieko nepaaiškino. Ar tai buvo daugiau nei kitiems darbuotojams, nežino, nes apie tai kiek kas gauna, nekalbama. Kaip supranta šalių susitarimą, į šį klausimą negali atsakyti. Kad yra pažeistos jo teisės, sužinojo vėliau. Kad jis negalėjo būti atleistas, kad jam , kaip ir Balsiui, turėjo būti pasiūlytas kitas darbas toje pačioje darbovietėje, sužinojo vėliau. Atsakovės AB „ O.“ atstovė A. J. teismo posėdyje parodė, kad A. S. laisva valia ir niekieno neverčiamas pasirašė jam pasiūlytą darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimą, jokios prievartos taikoma nebuvo, jis apsisprendė laisvai, todėl AB „ O.“ įstatymų nepažeidė. Prašo ieškinį , kuris yra nepagrįstas , atmesti. Nurodo, kad jų argumentus geriausiai atspindi rašytiniai įrodymai. 2008-07-23 su darbuotoju A. S. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis. Buvo sulygta, kad jis dirbs saugos padalinyje apsaugos darbuotoju. 2012-02-21 bendrovėje buvo nuspręsta atsisakyti kai kurių veiklų ir naikinti tam tikras saugos padalinio struktūrines dalis. Buvo nuspręsta atsisakyti objektų saugos skyriaus, kuriame dirbo ieškovas ir kt. Vos išėjo toks generalinio direktoriaus įsakymas 2012-02-22-23 buvo suorganizuotas apsaugos darbuotojų susirinkimai su tikslu, kad ši informacija pasiektų kiekvieną darbuotoją, nes jie dirba pamainomis. Ieškovas tame susirinkime dalyvavo 02-23. Susirinkimo metu buvo pranešta darbuotojams apie direktoriaus įsakymą, kaip tai palies darbuotojus ir apie atleidimo iš darbo pasekmes. Dalyvavo personalo direktorė, profsąjungos atstovai, buvo stengtasi paaiškinti kaip kas vyks, kaip turi vykti, buvo leidžiama užduoti klausimus, į juos atsakoma ir jeigu tuo metu klausimų nebuvo, buvo pasakyta, kad bet kada galima dėl konsultacijų kreiptis į padalinio vadovus, personalo skyrių, profsąjungą, kur dirba teisininkai. 2012-02-24 personalo skyriuje įvyko konsultacijos su darbuotojų atstovai, kuriuose dalyvavo personalo direktorė J. J., personalo darbuotoja L. V., apsaugos ir kontrolės direktorius B. B., darbuotojų profsąjungos pirmininkė V. V., profsąjungos teisininkas R. B. bei saugos padalinio atstovas S. D., kurį sakė ieškovas pažįstąs. Susitikimo tikslas su darbuotojų atstovais buvo, kad išvengti neigiamų pasekmių naikinant saugos padalinį bei atleidimo atleidžiamiems darbuotojams sušvelninimo. Toliau sekė įspėjimas apie atleidimą iš darbo, kurį darbuotojas gavo 2012-02-29, tai yra prieš keturis mėnesius, nes augina mažametį vaiką. Įspėjime buvo nurodoma, kada numatomas atleidimas, išaiškinta atsiskaitymo tvarka, pasakyta, kad bus suteikiamos laisvos valandos naujo darbo paieškoms. Šis įspėjimo terminas buvo pratęstas 37 kalendorinėm dienom dėl ieškovo atostogų ir turint nedarbingumo lapelį. Po trijų mėnesių, tai yra birželio 6 d. ieškovas iš UAB „O.“ gavo pasiūlymą dirbti pas juos taip pat turto saugotoju. Pasiūlyme matyti, kad ieškovui buvo suteiktos dvi dienos pagalvojimui, tačiau matyti, kad darbuotojas sutiko iš karto savo ranka parašydamas, kad sutinku ir nubraukdamas žodį nesutinku. Darbuotojas pasiūlymą priėmė ir tik paprašė, kad jo darbo grafikas būtų priderintas prie dirbančios žmonos darbo grafiko. UAB „O.“ pateikė tokią pažymą, kad praėjus 6 dienoms, tai yra birželio 11 d., t.y. iki siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, darbuotojas sudarė darbo sutartį su UAB „O.“ ir susitarė, kad nuo liepos 1 d. pradės ten dirbti. Darbdavys įvertinęs, kad nuo liepos 1 d. tikrai saugos padalinys yra naikinamas ir nėra jokios galimybės pasiūlyti darbuotojui kito darbo, taip pat įvertinęs, kad negali darbuotojo atleisti DK 129 str. pagrindu, tai yra dėl darbuotojų mažinimo, nenorėdamas darbuotojui skirti prastovos, kas atneštų darbdaviui ekonominius nuostolius, pasinaudojo galimybe pasiūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Tai buvo birželio 26 d., pabrėžia, po darbuotojo pasirašymo darbo sutarties su kita bendrove. Siūlymą darbdavys pateikė pagal numatomą DK tvarką. Siūlymas buvo įteiktas raštu, dviem egzemplioriais, buvo nurodytos priežastys, darbdavio įsipareigojimai, jis buvo nepasirašytas, kadangi tai buvo tik projektas, palikta galimybė darbuotojui teikti savo siūlymus . Personalo skyriaus darbuotojų teigimu, ieškovui buvo išaiškinta, kodėl jam siūloma vienas darbo užmokestis papildomai, ką numato DK, tai buvo išimtinė sąlyga, kuri kitiems darbuotojams nebuvo siūloma. Darbuotojas šį siūlymą priėmė, kaip pats teigia, iš karto ir pasirašė „Sutinku“. Kaip teigia personalo skyriaus darbuotojos, pateikus siūlymus visiems darbuotojams buvo leista išeiti pagalvoti, jie nebuvo skubinami ir teisė apsispręsti tikrai nebuvo apribota. Ieškovas savo ieškinyje įrodinėja, kad siūlymą dėl susitarimo jam įteikusi J. J., tačiau ši darbuotoja tuo metu buvo komandiruotėje ir bendrauti su ieškovu jokiu būdu negalėjo. Ją tuo metu darbe pavadavo D. B., tačiau ir ji asmeniškai su ieškovu nebendravo, siūlymus darbuotojams įteikinėjo personalo specialistės, kurios tuo metu jų įteikinėjo labai daug kam. Buvo pavesta dėl papildomo darbo užmokesčio išmokėjimo išaiškinti vienai specialistei, tai yra L. V., tačiau nustatyta, kad ir ji tuo metu nedirbo, tai tikėtina, kad tą darbą už ją atliko D. R.. Ieškovas teigia, kad nebuvo nurodytos 7 dienos pagalvojimui, taip tokia teisė nebuvo siūlyme nurodyta, tačiau ji nebuvo ir apribota. Kitą vertus, siūlymas nutraukti darbo sutartį buvo įteiktas birželio 26 d., susitarimas pasirašytas birželio 29, o pati darbo sutartis buvo nutraukta liepos 2 d. Taigi, tos 7 dienos tikrai praėjo ir per tas dienas ieškovas jokių veiksmų nesiėmė ir neatliko, žodžiu jis buvo visiškai pasyvus. Ieškovas teigia, kad susitarimą nutraukti darbo sutartį jam irgi įteikusi J. J., matomai dėl to, kad yra jos parašas, tačiau tai buvo pavesta atlikti personalo specialistėms ir neaišku, kuri įteikė konkrečiai. Joms buvo paaiškinta, jei darbuotojas turės klausimų, ar kils neaiškumų, pakviesti personalo direktorę, ar kitą kompetentingą darbuotoją, tačiau ieškovas su minėtais darbuotojais nesusitiko, kas rodo, jog klausimų nekilo, kad viskas vyko aiškiai ir sklandžiai. Praėjus trim dienom, liepos 2 d., su darbuotoju darbo sutartis buvo nutraukta ir jis pradėjo dirbti naujoje darbovietėje UAB „O.“. Ieškovas įrodinėja, kad visiškai neišmanė darbo teisės, tačiau jo pasinaudojimas tėvystės atostogomis rodo, kad jis savo teises žinojo, jomis naudojosi. Ieškovas savo reikalavimą grindžia vien savo žodžiais, o atsakovas ieškinį ginčija rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Nėra draudimo įteikti įspėjimą dėl atleidimo asmenims, kurie augina vaikus iki trijų metų pagal DK 129 str., draudimas yra pagal DK 131 str. Neranda tokios normos, kuri draustų šiems darbuotojams įteikti įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo. Gavaus įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo, darbuotojui nuo to tik geriau, nes jis kiek galima anksčiau sužino apie galimus darbdavio ketinimus. Tikrai nemano, kad tai yra naudojama darbuotojui pagąsdinti, ar kitaip jį palenkti savo naudai. Prašo ieškinį atmesti.

6L. R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo saugos padalinyje turto saugotoju. Jiems buvo pranešta, kad naikins jų padalinį ir jie turės pereiti dirbti į UAB „ O.“. Gavo įspėjimo lapelius prieš 4 mėnesius, į bendrovę O. perėjo lygiai po 4 mėn. Su S. kartu nebuvo. Įspėjimas buvo įteiktas , jam 2012 01 30 gimė vaikas , jis buvo tėvystės atostogose, jam įspėjimo lapelį atvežė į namus, visi gavo įspėjimus. Gavo ir tiek, kurie turi vaikų . Įspėjimą įteikė bendradarbis, ne personalo skyrius. Neišaiškino jam niekas jo teisių. Kai grįžo, iš personalo niekas nekvietė. Jis suprato, kad atleis jį pagal DK 129 str. Kitas darbas nebuvo siūlomas nei jam, nei S. Po 2-jų mėn. po įspėjimo buvo susirinkimas tų darbuotojų , kuriuos turėjo atleisti. B. V. iš personalo iš administracijos pusės , buvo naujo darbdaviai iš UAB „ O.“ , kalbėjo apie struktūrą, ką daro, ką numato daryti . Kad visus priims, negarantavo. Iki susirinkimo kitų darbo pasiūlymų nebuvo. Pasiūlymą dirbti naujame darbe gavo prieš atleidimą apie 2 savaites , sąlygos buvo kitos , atlyginimas daug mažesnis naujoje darbovietėje. Su siūlymu sutiko, nes geriau toks, nei jokio darbo. Su nauja darboviete sutartį sudarė po atleidimo iš darbo. Nuėjo į personalo skyrių pas V.. Ji pasiūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu : pasakė, kad prideda 1 atlyginimą ir ar sutinka – jis galvojo, kad dėl to, kad trūksta kelių dienų iki 4 mėnesių įspėjimo pabaigos. Ji pasakė- ar nori, jis sutiko ir pasirašė. Nebuvo siūloma pamąstyti, sakė, jei nesutiks, bus problemų įsidarbinant į kitą bendrovę. Turėjo laiko pagalvoti 1-2 min., nes jis skubėjo į autobusą. Nieko daugiau neaiškino. Jis susitarimą pasirašė kitą dieną , jokių derybų nebuvo. Jo specialybė- mūrininkas betonuotojas. Kad vienas nesutiko, sužinojo vėliau, kai visi sužinojo , kad juos apgavo, nes tas kitas turėjo vaikų iki 3 metų ir jis pasiliko dirbti. Tada suprato, kad ir jo negalėjo atleisti . Niekas jam neaiškino jo teisių. Siūlymą jam įteikė V.. Siūlymo jis neskaitė. Antro pasiūlymo egzemplioriaus negavo , nežinojo, kad galima ilgiau skaityti. Žinojo, kad yra profsąjunga, kolektyvinė sutartis , bet niekur nėjo ir nieko neprašė. Po siūlymo įteikimo jį atleido gal kitą dieną. Galvojo, kad teisingai atleido. Kai gavo susitarimą , neperskaitė jo. J. V. nepasakė, kad 1 mėnesio alga daugiau , nes turi mažą vaiką. Kolektyvinę sutartį skaitė, žino, kas jam priklausė , pasiskaitė, gavo atlyginimo už 1 mėn. daugiau , ir sutiko.

7Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad jis iki 2012 07 01 AB O. dirbo saugos skyriaus viršininku. Kad bus skyriaus reorganizacija, jie visi žinojo prieš du metus tiek iš vadovo, buvo minima, kad ruošiamasi atskirti fizinę apsaugą. Darbuotojams buvo minima, kad tai įvyks, buvo atskirtas magistralinių vamzdynų skyriaus apsaugos darbuotojai. Dėl fizinės apsaugos skyriaus darbuotojų 2011m. rudenį buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl paslaugų pirkimo iš rangovų – O. O.. Jie buvo atvykę – 6 asmenų delegacija , jie įvertino, apvažiavo postus , darbuotojus asmeniškai įspėjo , kad turi apsispręsti , nes bet kuriuo atveju reorganizacija įvyks , ar norės dirbti rangovinėje organizacijoje , ar eiti lauk. Jis asmeniškai , ir vadovas patikino, kad visi bus atleidžiami pagal įstatymą ir kolektyvinę sutartį . 2012 02 21 AB O. buvo priimtas įsakymas dėl struktūrinio pertvarkymo saugos padalinyje , kad nuo 2012 07 01 nebelieka fizinės apsaugos ir leidimų grupės. Buvo organizuoti informacinio pobūdžio 2012 02 22 ir 2012 02 23 susirinkimai 8val. 30 min. po dvi pamainas, kad asmeniškai informuoti. S. 02 23 susirinkime dalyvavo asmeniškai , susirinkimą pravedė vadovas B. B. , kuris viską paaiškino, kad bus atleidžiami pagal įstatymą ir kolektyvinę sutartį. Buvo susirinkimas ir jis pasakė, kad dės visas pastangas , kad rangovas visus įdarbintų , nes tai kvalifikuoti darbuotojai. B. jiems visiems vasario mėnesio susirinkime pranešė, kad bus įteikiami įspėjimai apie numatomą atleidimą , tai bus vasario pabaigoje. Kovo 27-28 d. vyko susitikimai su O. atstovais- buvo jų vykdantysis direktorius, dalyvavo B. , jis pats, profesinės sąjungos pirmininkė V., pristatė informaciją , dalyvavo S. , jiems buvo paaiškinta, kad įsteigta UAB „ O.“ , struktūra, atlyginimas , buvo patikinti, kad visi nuo 2012 07 01 sutiktų pereiti dirbti . Kol atvyko tie atstovai, jis dalyvavo asmeniškai, sakė, kad permainos vyks , joms reikia ruoštis ir domėtis, kad galėtų priimti teisingą sprendimą . Kam reikėjo , tas domėjosi ir iš jo asmeniškai klausė. Nuo 2012 04 27 jis dirba UAB O. direktoriumi , buvo paskirtas. Birželio pradžioje buvo susitikta su kiekvienu asmeniškai ir įteikė siūlymą nuo 2012 07 01 dirbti O.. S. įteikė siūlymą taip pat. S. buvo vienas iš tų , kuris buvo apsisprendęs, ilgo pokalbio nereikėjo , prašė tos pačios pamainos dėl šeimyninių aplinkybių. Kad įdarbinimo procedūra būtų greitesnė, 2012 06 11 su S.pasirašė darbo sutartį ir nuo 2012 07 01 jis pradėjo dirbti . Informacijos buvo pakankamai laiko , galimybių tiek iš tiesioginių vadovų, personalo, profesinės sąjungos susižinoti. Naujoje darbovietėje atlyginimai sumažėjo procentėliai, sumažėjo ir jam. Kad atlyginimai bus mažesni, buvo žinoma.

8Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad ji yra personalo skyriaus specialistė. Nuo 2012 07 01 buvo stabdoma saugos padalinio veikla , darbuotojas S. buvo įspėtas prieš keturis mėnesius, kaip turintis mažametį vaiką, jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu , nes turi mažametį vaiką, jam pasiūlė didesnę išeitinę 1 atlyginimu. Kiekvienam yra paaiškinama siūlymo esmė, siūloma perskaityti, ar neturi klausimų . Prieštaravimų nebuvo. Siūlyme pasirašė, kad sutinka , todėl parengė susitarimą , kurį pasirašė be prieštaravimų ir klausimų . Įspėjimai buvo įteikti visiems, kurie turi vaikų iki 14 metų , buvo įspėti prieš 4 mėnesius , taip pat ir kurie turi vaikų iki 3 metų amžiaus, buvo konsultacijos su profesine sąjunga, kad galėtų siūlyti kitas darbo vietas. Tai buvo tam, kad būtų žinoma apie skyriaus reorganizavimą. Mano, kad gali įspėti visus. Mano, kad tai buvo daroma su profesinės sąjungos sutikimu . Ji mano, kad S. lapelį įteikė ji, bet tiksliai pasakyti negali, nes buvo daug atleidžiamų darbuotojų . Kadangi jis yra apsaugotas įstatymo ir turi vaiką iki 3 metų , jam yra papildomo garantijos , nes įstatymas jį gina. Ji pasakė, kad nori atleisti šalių susitarimu , šalia buvo kiti saugos darbuotojai ir kolegė. Ilgo pokalbio nebuvo , buvo paklausta. Ar supranta ir ar sutinka. Jis nieko nesakė , neklausė, kas būtų, jei nesirašytų . Darbdavys gali siūlyti , o darbuotojas gali ir nesutikti . Jam nebuvo pasakyta , kad gali likti darbe , nes jis pasirašė, kad „ sutinka“. Jis nieko neklausė. B. šnekėjo su V.. Siūlymus išeiti iš darbo šalių susitarimu įteikė tiems, kurie turėjo vaikų iki 3 metų ir kuriems nebuvo pasibaigęs įspėjimo terminas, tai nurodė V.. Kiti buvo atleisti pagal LR DK 129 str. Žino, kad B. nesutiko. Nuo 2012 07 01 neliko saugos darbų baro . B. dirba pylėju naftos produktų pylimo ceche. Kiekvienas pasirenka sutikti ar ne per 4 mėnesius. Darbuotojai gali kreiptis į profesinę sąjungą , kur yra teisininkai , jie sėdi šalia jų ( personalo skyriaus ). Jis turėjo domėtis . Įteikiant siūlymą dėl šalių susitarimo buvo išaiškinta. Siūlymas buvo trumpas ir struktūrizuotas. Vėliau , apie liepos mėnesio vidurį S. atėjo ir pasakė, kad jį apgavo, niekas nebuvo paaiškinta, bet pats pripažino, kad vieno mėnesio atlyginimo išmoką gavo už tai, kad turi vaiką iki 3 metų amžiaus.

9L. V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jam pasiūlė 5 išeitines ir 1 už vaiką. Jis nesutiko. Jam liepė pagalvoti ir pasitarti su šeima. Jis nuėjo į profsąjungą , jam pasakė, kad jo negali atleisti , jis pasirašė, kad nesutinka. Jį pastatė į pravaikštas , po to pasiūlė kitą darbą. Jis nesutiko dėl siūlomų išmokų , kurios buvo per mažos. V. po to, kai jis nesutiko, pasakė, kad neturi teisės jį atleisti . Prastovose gauna vidutinį , o toliau- minimumą. Naujoje darbovietėje apsauga jo netenkino siūlomas atlyginimas, pasakė, kad nesutinka , nes jis per mažas. Pasiūlymo įteikimas : pasakė skaityk ir pasirašyk , 1 egzempliorių įdavė į rankas, pasiūlė pasitarti su šeima, Jis nuėjo į profesinę sąjungą ir grįžęs po 30 minučių parašė, kad nesutinka. Buvo susirinkimai su E. B. , viską aiškino. Davė pasiūlymą ir viskas. Kitas darbas- buvo pasakyta, kad vietų gamykloje nėra. Paaiškina, kad nežinojo, kad apskritai negali atleisti . Kai nesutiko, tada ir sužinojo , kad negali atleisti. Jis pasiliko, nes žadėjo bylinėtis dėl didesnių išmokų.

10L. R. P. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo turto saugotoju. Prieš 4 mėnesius jam buvo įteiktas atleidimo lapelis , jam buvo išmokėta penki plius vienas atlyginimas, ir jis atleistas iš darbo. Turi vaiką iki 3 metų . Gavo įspėjimą prieš 4 mėnesius iki 07 01 , įteikė jam vasario gale , kad bus atleistas pagal LR DK 129 str. . Jis turi tris vaikus, vienas iš jų iki 3 m. amžiaus. Susirinkimuose dalyvavo. Jam lapelį atvežė į namus. Nežinojo, kad jo negali atleisti. Įspėjimo laikotarpiu jokio kito darbo nesiūlė. O. pati darbą pasiūlė , jis iš pradžių su pasiūlymu nesutiko, o antrą kartą – sutiko , nes kažką dirbti tai reikia. Naujoje darbovietėje pasiūlė menką atlyginimą , mažiau 1000 lt. Jam paskutinę darbo dieną pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Personalo skyriuje bendravo nežino su kuo. Jam paaiškino, kad prideda 1 atlyginimą , nes turi mažamečių vaikų . Tai jau buvo paskutinės dienos, nebuvo laiko spręsti. Kitą dieną jau reikėjo į kitą darbą, nebuvo laiko spręsti. Darbdavys neaiškino jokių garantijų . Kad galėjo pasielgti kitaip, sužinojo po mėnesio iš aplinkinių, tada būtų palikę dirbti- t.y. B, , kuris nesutiko ir pasiliko dirbti. Kodėl nepasirašė B., nežinojo. Jei būtų žinojęs, kad jo negali atleisti, būtų nesutikęs. Suprato, kad išeina šalių susitarimu . pasitikėjo administracija. Perskaitė siūlymą, asmeniškai kalbėti niekur nėjo. Pasirašant jokių klausimų jam nekilo. Nebuvo nurodyta įspėjime, kad gali galvoti.

11L. V. V. teismo posėdyje parodė, kad dirbo turto saugotoju, dabar dirba O.. Kaip atleistas S., nežino. Jis pats turi vaiką iki 3 metų . Prieš keturis mėnesius gavo įspėjimą , kad bus atleistas pagal DK 129 str. Susirinkimai prieš tai buvo, jis dalyvavo. Š. O. apsauga atstovai. Klausė , gal turi pasiūlyti darbą jis V. , sakė, kad neturi ką pasiūlyti. Nežinojo, kad jo negali atleisti , nes turi vaiką iki 3 metų , tokių buvo daugiau. Niekas jų neinformavo, kad jų negali atleisti. O. pasiūlė darbą , kai jis dar nebuvo atleistas ; siūlė ne visiems, moterims nesiūlė , virš 55 metų asmenims nesiūlė. Naujoje darbovietėje atlyginimas sumažėjo. Nuo 600 iki 800 lt. Sutiko, nes reikėjo išlaikyti šeimą ir neturėjo kitų variantų . Pasakė, kad jam priklauso 1 išeitinė daugiau , nes turi mažą vaiką, jis pasirašė automatiškai, neišaiškino, kad turi teisę svarstyti 7 dienas. Padėjo dokumentus ir parodė, kur pasirašyti. Kad priklauso likti darbe, jis nežinojo. Kai viską išsiaiškino, suprato, kad jie gudrauja , juos apgaudinėja. Jei būtų žinojęs, kad negali atleisti, nes turi vaiką iki 3 metų , būtų nesutikęs, kad tik naftoje likti, nes ten sąlygos geresnės. Į teismą nesikreipė, nes pavėlavo. Tokių yra daug. O. veiksmai yra neteisėti. Vienas liko dirbti- B.. Buvo ar vienas, ar du susirinkimai. Net nebandė eiti į profsąjungą aiškintis. Siūlymas nutraukti sutartį šalių susitarimu buvo jam įteiktas bendroje salėje . Suprato, kad šalių susitarimu, perskaitė- nekilo mintis nieko paklausti , džiaugėsi gavęs tas išeitines.

12Liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad dirba AB „O.“ ryšių su darbuotojais ir personalo administracijos vadove. Pirmiausia buvo vadovybės sprendimas atsisakyti turto saugotojų veiklos ir 2012-02-21 buvo išleistas generalinio direktoriaus įsakymas ir padarytas struktūrinis pokytis. Pirmiausia pradeda organizuoti su profsąjunga darbuotojų konsultacijas Informuoja profsąjungą apie būsimus pokyčius ir kaip tai palies darbuotojus ir susitaria dėl švelninančių aplinkybių. Konsultacijose visada dalyvauja profsąjungos pirmininkė V. V. ir profsąjungos teisininkas R. B. ir visada yra kviečiami būtent to padalinio, kuriame vyksta pertvarkymas, atstovai. Šį padalinį atstovavo S. D.. Buvo informuota, kad bus panaikintos visos darbo vietos. Tai yra 110 vietų ir protokole užfiksuota, kad visiems 110 darbuotojų bus įteikti įspėjimai apie galimą atleidimą iš darbo. Jie turi tokią praktiką, kad įspėjimai įteikiami visiems darbuotojams be išlygų. Kadangi buvo žinoma, kad nuo liepos pradžios saugos padalinys tikrai bus panaikintas, tad įspėjimo lapeliai jau buvo pradėti įteikinėti vasario gale, kovo pradžioje, tiems darbuotojams, kurie turi privilegiją būti įspėti prieš 4 mėnesius, kiti buvo įspėti likus dviems mėnesiams iki atleidimo. Per visą tą laiką visiems darbuotojams yra suteikiama galimybė rūpinis, domėtis savo teisėmis, klausti, konsultuotis tiek personalo skyriuje, tiek profsąjungoje, jei kas netinka, ar nepatinka, kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tuo pačiu ieškotis darbo kitur, ar domėtis dėl laisvų darbo vietų įmonėje. Jie turi darbuotojų sąrašą, kurie turi pirmenybę likti darbe, su kuriais negali nutraukti darbo sutarties pagal DK 129 str., ir, be abejo, jiems aktyviai buvo ieškomi darbai. Atsiradus bet kokiam tinkamam darbui, pirmiausia jis būtų pasiūlytas tiems darbuotojams, kurių jie negali atleisti iš darbo. Deja, per visą įspėjimo laikotarpį, jokio darbo įmonėje neatsirado. Tada jie informavo profsąjungą, kad jie turi devynis darbuotojus, kurie turi vaikus iki trijų metų amžiaus, su kuriais jie negali nutraukti darbo sutarties darbdavio iniciatyva. Ta informacija buvo pateikta žodžiu, jų kassavaitinių pokalbių su profsąjungos atstovais metu. Tokius susitikimus su profsąjunga jie organizuoja kiekvieną antradienį . Jie pranešė profsąjungai, kad tiems devyniems darbuotojams neturi ką pasiūlyti ir siūlys jiems nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nes yra vadovybės leidimas jiems išmokėti po vieną papildomą išmoką prie išeitinės išmokos. Žodžiu, viena daugiau nei priklauso. Kadangi įmonėje yra apie 2000 darbuotojų, todėl visa informacija pateikiama per profsąjungą, bei padalinių atstovus yra žymiai efektyvesnė ir operatyvesnė. Šio padalinio naikinimo procesas vyko labai aktyviai, darbuotojams kildavo įvairiausių klausimų ir jie nuolat užeidavo į personalo skyrių. Jie domėjosi dėl išeitinių išmokų, dėl galimybės persikvalifikuoti, dėl kito darbo įmonėje atsiradimo. Žodžiu, informacija buvo pateikiama visiems ir vienodai, o tas, kuris neturėjo klausimų, arba jam viskas buvo aišku, arba susižinodavo iš savo kolegų kas ir kaip, tačiau sąlygas visi turėjo vienodas. Likus septynioms dienoms iki liepos 2 d., kada saugos padalinio jau tikrai nebeturėjo likti, buvo paruošti pasiūlymai dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, į kurį buvo įrašomas siūlymas dėl papildomos išmokos suteikimo. Tokius pasiūlymus jie paruošė ne tik tiems darbuotojams, kurie turi vaikų iki trijų metų, bet ir tiems , kurių įspėjimo terminas, dėl ligos, ar atostogų, buvo pratęstas. Tiems žmonėms buvo taip pat pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu išmokant vidutinį atlyginimą už nepasibaigusį įspėjimo perminą. Ir jų valia buvo sutikti, ar ne, tačiau jokių kitų papildomų pinigų jiems tikrai nebuvo siūloma. 2012-06-26 jie darbuotojus pradėjo kviesti. Ji savo pavaldžias darbuotojas, kurios yra trys, įspėjo, kad su tais žmonėmis, kuriems yra siūloma išeiti šalių susitarimu, norės pasikalbėti asmeniškai, kad atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus ir kad neliktų jokių neaiškumų kodėl taip, ar kitaip yra elgiamasi. Ir tikrai tomis dienomis ji pasikalbėjo su daugeliu darbuotojų, paaiškino kaip įmanoma iki tol kol nebekilo jokių klausimų. Kadangi pas ją užeidavo daug žmonių su įvairiais klausimais, todėl visų veidų tikrai neatsimena. Ir kas dėl S., siūlymas jam buvo įteiktas birželio 26 d., jis tą pačią dieną tikrai nepasirašė, kad sutinka, turėjo laiko pagalvoti, pasitarti, pasvarstyti, pakviestas buvo kitą dieną, ir darbo sutartis su juo buvo nutraukta tik liepos 2 d. Vadinasi, nebuvo jokios skubos, vyko procesas, eiliškumas visas buvo išlaikytas. Nei viena darbuotoja jos neinformavo, kad su S. būtų buvę kokių tai problemų. Kaip surašyta ieškinyje, kad buvo verčiamas pasirašyti, kad buvo jam grasinama, kad patyrė psichologinį spaudimą, realiai ji net neįsivaizduoja, kaip tai turėtų atrodyti. Jie yra rimta atsakinga įmonė ir tokie dalykai pas juos netoleruotini. Paskaičius šį ieškinį ji yra sutrikusi, kaip gali būti metami tokie kaltinimai. Tą darbą ji dirba 16 metų, teko atleisti begalę darbuotojų ir tokius kaltinimus išgirdo pirmą kartą. Jos trys darbuotojos dirba panašiai tokio dydžio salėje, kaip ši posėdžio salė, greta yra jos kabinetas, kurio stiklinės durys visada yra atidarytos. Nemano, kad ar ji nebūtų kažko girdėjusi, o ir pats S. nepakentęs tokio darbuotojos elgesio, tikrai būtų užėjęs pasiaiškinti pas ją. Be to, S. yra profsąjungos narys, ir jis bet kokiu klausimu visada galėjo kreiptis į profsąjungą. Jeigu žmogus niekuo nesidomi ir neklausinėja, tai čia yra jo problema. Jie neturi tikslo nei vieno žmogaus apgauti, kaip tik nori viską paaiškinti, išspręsti, kad tas atleidimas būtų kiek įmanoma švelnesnis. Taip viskas vyko iki darbo sutarties nutraukimo. Kas vyko paskui. Jau nutraukus darbo sutartį, liepos 19 d. atvyko pas juos A. S., ir tada jis tiesiai atėjo į jos kabinetą bei pareiškė, kad jie neturėjo teisės jo atleisti iš darbo, kad privalėjo jam kaip ir B. duoti kitą darbą. Ji iš karto pagalvojo, kad įvyko klaida ir tą žmogų jie atleido pagal DK 129 str. Pasikėlė jo asmens bylą, atsidarė failą, žiūri yra siūlymas, yra darbuotojo sutikimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išlaikyti terminai, eiliškumas. Siūlymas yra paruoštas taip, kad darbuotojas savo ranka parašo, sutinka, ar nesutinka. 26 d. įteiktas siūlymas, 28, ar 29 d. pasirašytas susitarimas, ir liepos 2 d. yra darbuotojo parašas, kad jis susipažino su įsakymu dėl atleidimo. Ji įsitikinusi, kad nėra klaidos, ėmė aiškinti, kad visiems darbuotojams buvo paaiškinta, kodėl jie negali atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, kodėl buvo siūloma išeiti šalių susitarimu, kodėl buvo išmokama vienu atlyginimu daugiau ir kad visiems viskas buvo aišku. S. jai pasakė, kad jis su ja nekalbėjo ir niekas jam nieko nepaaiškino, tik davė pasirašyti ir viskas. Ji nuoširdžiai nustebo ir paklausė, su kuria darbuotoja jis bendravo ir tegul salėje ją parodo. S. truputį sutriko, matėsi, kaip jis nenori eiti su ja į salę, bet ji vis tiek jį nusivedė ir liepė jai parodyti tą darbuotoją, kuri jam nieko nepaaiškino. Jos trys darbuotojos sėdi netoli viena kitos ir vizualiai yra tikrai skirtingos, jų nesumaišysi niekaip. S., permetęs jas akimis, pasakė, kad neprisimena su kuria bendravęs, nes jos visos jam vienodos. Ji pajuokavo, kad nebent vienodai gražios. Tada ji jo paklausė: - tai negi tu gavęs pasiūlymą ir matydamas, kad tau yra siūlomi didesni pinigai, ko mes niekada nedarome, nepaklausei, už ką tau tie pinigai? S. atsakė, jog taip, jam buvo pasakyta, kad daugiau išmokama dėl to, nes jis turi mažą vaiką. Tai vadinasi, buvo kalbama, buvo paaiškinta, todėl ir buvo gautas sutikimas. Ir tą jo patvirtinimą girdėjo tos trys personalo darbuotojos. Dėl to, kad jis buvo verčiamas pasirašyti, kad jam buvo grasinama, kad neduota laiko pagalvoti, apie tai S. jos neinformavo, nors kreipėsi į ją kaip į vadovą. Jis tada dar paprašė dokumentų kopijų iš savo asmens bylos, ir jis išėjo. Buvo žmonių, kurie nesutiko išeiti šalių susitarimu, kurie ir dabar nesutinka. S. turėjo pilną teisę nesutikti išeiti šalių susitarimu. Jis būtų buvęs prastovose iki kol jie jam būtų suradę kitą darbą, arba atradę kitą susitarimo būdą, o kiek tai ilgai, sunku pasakyti. Kai žmogus yra prastovoje, pirmą mėnesį jam mokamas vidutinis darbo atlyginimas ir ieškomas jam darbas. Jei mėnesio laike darbas neatsiranda, jie visada žmogui leidžia būti namuose ir jis tada gauna tik minimalų atlyginimą. Apart šito , jie leidžia žmogui pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, vėl pinigine prasme žmogus nenukenčia. Y. R. K., kuriai siūlė šalių susitarimą, nes nebuvo pasibaigęs įspėjimo laikotarpis, ir ji kategoriškai nesutiko išeiti šalių susitarimu. Ji pareiškė, kad bus prastovose tol, kol atsiras bet koks darbas. Ji ir dabar tebėra prastovoje. Bet ji buvo kasmetinėse atostogose kurį laiką ir dar tebesitęsia tas mėnuo, kada ji gauna vidutinį atlyginimą , be to, jau matosi galimybė ją įdarbinti. Pas juos nėra buvę tokio atvejo, kad žmogus visus metus būtų išlaikomas prastovoje ir jam nėra ką veikti. Darbo anksčiau ar vėliau atsiranda .Ta aplinkybė, kad nuo liepos 1 d. S. perėjo dirbti į kitą darbą, jiems buvo žinoma, jis to neslėpė. Tai buvo žinoma, kai buvo teikiamas siūlymas išeiti iš darbo šalių susitarimu. Jie nesprendžia tolesnio darbo klausimų, jiems rūpi, kaip nutraukti šio darbo sutartį. Puikiai prisimena pokalbį su B., kuris nesutiko išeiti iš darbo šalių susitarimu. Jos pokalbis prisidėdavo su visais vienodai. „Laba diena, mes negalime jūsų atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, kadangi jūs turite vaiką iki trejų metų. Todėl mes jums siūlome nutraukti sutartį šalių susitarimu išmokant vienu vidutiniu atlyginimu daugiau. Ir palikdavo pagalvoti. Susitarimas nebūdavo parengtas, kai žmogus sugrįždavo apsisprendęs, tik tada jis jį pasirašydavo. Pokalbio metu pasiūlydavo užeiti pasikonsultuoti į profsąjungą. B. taip ir pasielgė. Jis nuėjo pasitarti į profsąjungą ir grįžęs pareiškė, kad nesutinka išeiti iš darbo šalių susitarimu. Saugos padalinio darbuotojai tikrai buvo aktyvūs, jie užeidavo, klausdavo, konsultuodavosi. Prisimena, kaip vyko atleidimas B., K., V., jie niekuo neišsiskyrė. Su kiekvienu žmogumi kalbasi individualiai, aiškinasi. Vienas lengviau viską supranta, kitam tenka aiškinti ilgiau, bet rezultato pasiekdavo. Labai gerai prisimena Petrauską, kurį darbuotoja R. atvedė į jos kabinetą, tiesiog apkabinusi per pečius ir pasakė, „čia tas, su vaiku“ ir paskui atsiprašė, kad taip tiesmukiškai pajuokavo. Pasodino, kalbėjosi, tarėsi. Per jos darbo laiką iš buvusių daugiau nei 3000 įmonėje darbuotojų liko tik 1600, ir visi jie buvo atleisti. Visais atvejais kalbiesi su žmogumi, tariesi, sprendi, kad rasti patį geriausią variantą. Ir geriausias variantas yra šalių susitarimas, kada ir darbdaviui ir darbuotojui gerai. O šiaip visada lieka teisė rinktis, nesutikti, kaip apsielgė K. su B.. Visada, kai būna įspėjimo laikotarpis, savo sąrašus jiems teikia profsąjunga dėl darbuotojų, kurie turėtų likti įmonėje. Tai būna ar tai labai geri darbuotojai, ar aktyvistai, tačiau jie visada sako, kad turi visą eilę darbuotojų, turinčių teisę likti darbe, kuriems neturi ko pasiūlyti. Ir tikrai, šį kartą, per visą įspėjimo laikotarpį neatsirado nei vienos laisvos darbo vietos įmonėje, kurią būtų buvę galima pasiūlyti buvusiems saugos padalinio darbuotojams. Profsąjunga betarpiškai dalyvauja darbuotojų atleidimo procese. Kai būdavo rengiamos profsąjungos konsultacijos, jose visada dalyvaudavo saugos padalinio atstovai, tai yra profsąjungos patikėtiniai. Ar tai S. D., ar Knystautas, pagal galimybes. Ir jie grįžę visą girdėtą informaciją perduodavo savo padalinio darbuotojams. Tose konsultacijose dalyvaudavo ji, jų vadovė J. J.. Profsąjunga žino, kad tai, ką jie sako, yra tiesa, nes jie turi savo teisininką. Visi dirbantieji tikrai žino savo teises, domisi įstatymais, jie žino ir naudojasi „mamadieniais“, „tėvadieniais“ ir kitomis privilegijomis, naudojasi tėvystės atostogomis. Jai tikrai yra žinoma, kad saugos padalinio darbuotojai nuolat kreipdavosi konsultacijų į profsąjungą. Tai ne kartą yra sakiusi pati V. V.. Siūlymus dėl darbo sutarties šalių susitarimu be jos galėjo įteikti jos darbuotojos, tai D. R., D. R. ir R. F.. Kadangi ieškovas neprisiminė, kas jam teikė siūlymą, ji gali atsekti, kad tą savaitę prie to stalo, kur yra suvedami darbuotojų failai, dirbo D. R.. Kada ji atsivedė S. į salę ir norėjo, kad jis identifikuotų tą moterį, kuri išgavo jo sutikimą jam nieko nepaaiškinusi ir kada jis jos neatpažino, tada ji paklausė: - Tai ar nekilo tau klausimų už ką išmokama vienu atlyginimu daugiau nei kitiems? S. atsakė, jog taip, jam sakę, kad gauna daugiau dėl to, nes turi mažą vaiką. Tą jo patvirtinimą tikrai girdėjo visos trys darbuotojos. Truputį keista, kad žmogus iš trijų darbuotojų neatpažino vienos, su kuria bendravo mažiausiai tris kartus. Kai jau buvo žinoma, jog bus naikinamas saugos padalinys, susirinkimuose su darbuotojais dalyvavo. Juose buvo kalbama apie tai, kad visiškai bus panaikintas saugos padalinys ir visi jame dirbantys darbuotojai neteks darbo, kad visiems bus įteikiami įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo lapeliai, kad atleidimas vyks pagal galiojančią kolektyvinę darbo sutartį, kad įspėjimo laike bus siūlomi visi galimi variantai įspėtiems darbuotojams ir buvo atsakinėjama į visus darbuotojų užduodamus klausimus. Negali patvirtinti, ar išskirtinai buvo akcentuojamos tų darbuotojų, kurie turi vaikų iki trijų metų amžiaus, privilegijos. 2012-02-24 konsultacijoje su profesine sąjunga išskirtinai apie darbuotojų atleidimą, kurie turi vaikų iki trijų metų amžiaus, kalbama nebuvo. Jai net nekyla klausimas, kad negalima įteikti įspėjimo dėl galimo atleidimo iš darbo darbuotojui, kuris turi vaikų iki trijų metų amžiaus. Tai yra aptarta su profsąjunga ir tame nėra jokio darbuotojų teisių pažeidimo. Tiesiog tai yra informacija, kurią kiekvienas darbuotojas turi teisę žinoti, ir kuo anksčiau, tuo geriau jam pačiam, nes kiekvienas darbuotojas turi galimybę spręsti problemą savaip. Naikinamas visas padalinys, o darbuotojas nežino, kad jis neteks darbo, kaip tada būtų. Tik įspėti darbuotojai, ir tie, kurie turi pirmumo teisę likti darbe, yra įtraukiami į programą, jie juos žino, stebi atsirandančias darbo vietas, jiems siūlo, siūlo pagal galimybę persikvalifikuoti. Ir tą informaciją apie tuos žmones vienu metu gauna visos kitos reikiamos institucijos. Tik programoje įregistravus įspėjimą, susikuria darbuotojo failas, kurio dėka tas darbuotojas negali būti nei pamirštas, nei pražiopsotas, vaizdžiai tariant. Ar įteikiant įspėjimą apie galimą atleidimą S. buvo paaiškinta, kad jis negali būti atleistas iš darbo, kaip visi, darbdavio iniciatyva, nežino, nes įspėjimą jam teikia ne jinai. Per įspėjimo laikotarpį S. nebuvo pasiūlytas joks darbas, nes tokio darbo, kurį jis galėtų dirbti, įmonėje neatsirado. Ta darbo vieta, kuri priėmė darbuotoją dviems mėnesiams, yra pagal studentų programą, kur per vasarą įdarbinami studentai – praktikantai. Kassavaitinio periodinio susitikimo su profsąjungos atstovais metu informavo V. V. ir R. B., kad naikinamame saugos padalinyje yra devyni darbuotojai, kurie turi mažus vaikus ir kurių negalima atleisti darbdavio iniciatyva ir nesant galimybės jiems pasiūlyti kitą darbą, siūlys išeiti iš darbo šalių susitarimu. Ta informacija jiems buvo pateikta žodžiu. Jokiame susirinkime išskirtinai apie darbuotojus, kurie turi vaikų iki trijų metų, atskirai kalbama nebuvo. Jeigu nebuvo klausiama, vadinasi darbuotojai patys žinojo, kaip turi elgtis. Darbuotojai tikrai kartais žino daugiau nei jie, nes tai yra jų interesai, o jos negali pramatyti kas kam rūpi ir kas kam neaišku. Jeigu klausimų nebekyla, vadinasi viskas aišku. Apart įspėjimo darbuotojams, kurie turi vaikų iki trijų metų, papildoma informacija apie tai, kad jie negali būti atleisti iš darbo, raštu įteikta nebuvo. Jie prieš keturis mėnesius gavo įspėjimus ir turėjo visas galimybes kreiptis į atitinkamas institucijas norimai informacijai gauti. Kai ji asmeniškai kalbėjosi su V. B. dėl siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir, kai prieš teikdama siūlymą jam pasakė, kad jie neturi jo teisės atleisti darbdavio iniciatyva, jis pasakė, kad jam reikia laiko pagalvoti, kad jis nori nueiti į profsąjungą pasitarti. Ir nuėjo. K. S. prieš teikiant siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, buvo išaiškinta, kad jo negalima atleisti darbdavio iniciatyva, nes jis turi mažą vaiką, patvirtinti gali jos darbuotoja. Be to, jis ir pats tai patvirtino, kai ji jo paklausė, ar jam nekilo klausimų dėl ko jam siūloma vienu darbo užmokesčiu daugiau nei kitiems. Kiekvienas darbuotojas turi teisę klausti, jeigu jam kas nors yra neaišku. Jeigu neklausia, vadinasi klausimų nekyla ir gal būt žmogus jau yra apsisprendęs. O kad tą savo apsisprendimą vėliau dėl kitų priežasčių pakeičia, čia jau yra ne jų kaltė. Siūlyme dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nėra parašyta, kad turi septynias dienas laiko pagalvoti, tačiau tas siūlymas buvo parengtas birželio 26 d. ir jame labai aiškiai parašyta, kad darbo sutartį siūloma nutraukti nuo liepos 2 d. Ir tame siūlyme labai aiškiai yra nurodytas darbo kodekso straipsnis, jo punktai. Ir kai žmogus paklausia, ką tas straipsnis reiškia, ji nedelsdama jam atšviečia to straipsnio komentarą ir duoda išsinešti, kad detaliai perskaitytų ir suprastų. Kuris žmogus nesidomės, jei jam tai rūpės. Ar šiam darbuotojui buvo išaiškinta, kad nuo birželio 26 iki liepos 7 d. tai yra tas septynias dienas jis turi teisę pagalvoti, negali atsakyti. Siūlymai nutraukti sutartį šalių susitarimu buvo teikiami dviem atvejais. Tiems, kurie turi vaikus iki trijų metų amžiau ir tiems, kuriems buvo nepasibaigęs įspėjimo terminas. S. ir vaiką turėjo iki trijų metų amžiaus ir jam buvo nepasibaigęs įspėjimo terminas, todėl jam abu atvejai buvo naudingi piniginiai. Kuriem buvo terminai suėję, o tik turėjo mažų vaikų, siūlyme apie terminą nebuvo parašyta. Ji netiki tuo, kad S. buvo pasakyta, jog jeigu jis nesutiks priimti siūlymo tuoj pat, bus atsisakyta išmokėti vienu atlyginimu daugiau. Šito paneigti negali, nes to pokalbio negirdėjo. Darbuotojoms, kurios teikė siūlymus darbuotojams dėl šalių susitarimo buvo duoti konkretūs nurodymai kaip jos turi elgtis ir kaip viską paaiškinti žmonėms. Siūlyme nepaaiškinama už ką darbdavys siūlo papildomą atlyginimą, tai paaiškinama žodžiu ir tai laikoma šalių susitarimu. Ruošdamos siūlymus, bandė raštu paaiškinti už ką ir kaip, tačiau tai gavosi neoficialu, nesklandu ir to atsisakė, be to, jų darbdavys to nereikalavo ir buvo pasikliauta paaiškinimu žodžiu. Įteikus įspėjimą darbuotojui, jis užregistruojamas programoje ir pati programa sistemiškai surenka visą informaciją apie darbuotoją su visomis jo turimomis lengvatomis ir tai yra labai patogu. Jeigu jie neįteiktų įspėjimo, tada turėtų tuos darbuotojus turėti popieriniame sąraše ir nebežino, kur jį laikyti, kad kažko nepamiršti, nepramesti, nepražiopsoti. Yra sisteminė ataskaita ir kitos grupės darbuotoja, kuri atsiradus laisvai darbo vietai įmonėje tą informaciją perduoda joms, o jos programoje mato visus darbuotojus, kurie turi pirmenybę likti darbe ir tokiu būdu jie grupuojami. Visa tai yra dėl to, kad teisingai pritaikyti įstatymą, kad išvengti klaidų bei nenusipratimų. Visą įspėjimo laiką jos tikėjosi, kad gal būt kažkuriam tikrai atsiras galimybė pasiūlyti kitą darbą, nebūtinai S., nes vadovas pasilieka sau teisę pasirinkti norimą darbuotoją, tačiau jokio darbininkiško darbo neatsirado. Ji griežtai neigia, kad nuo darbuotojo buvo slepiama jo turima privilegija likti darbe, nes jis turi mažą vaiką. Visas jos pasakojimas, visas jos liudijimas ir yra apie tai, kad jau įspėjimo lapelio apie galimą atleidimą įteikimas yra suteikiama galimybė susirinkti ir gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie savo teises, galimybes ir privilegijas. Tad jeigu tokiam žmogui, kuriam niekas neįdomu apie save, kuris niekuo nesidomi, dar nebūtų įteikiamas lapelis apie galimą įspėjimą, tai nežinai ko jis prisigalvotų, kaip turima su juo pasielgti. Informacija teikiama visiems vienoda, visi darbuotojai yra vienodose sąlygose ir gavęs įspėjimą pirmiausia kiekvienas turi pradėti galvoti apie save. Visi darbuotojai žino, kad laisvų darbo vietų, ypač darbininkams, įmonėje atsiranda jau labai retai. Žmonės turi žinoti, kad realiai jų darbo vietos nebebus ir tai žinodami, jie turi įvairių norų. Vieni nori pasiimti išeitines išmokas ir išvažiuoti į Norvegiją, kiti pageidauja persikvalifikuoti, tačiau visi ateina pasitarti, pasiklausti pas juos ir ne po vieną kartą, nes jos ir dirba tą darbą, kad aiškinti darbuotojams, kad palengvinti jų išėjimą iš darbo, kad padėti kiek ir kuo įmanoma. Kolektyvinėje sutartyje darbuotojų privilegijos nėra apspręstos, kadangi tai apsprendžia darbo kodeksas, kolektyvinėje sutartyje yra apsprendžiami visi papildomi dalykai. Ar darbuotojams konkrečiai buvo aiškinami DK straipsniai, negali tiksliai to atsakyti, nes tam yra profsąjunga, kuri visais rūpimais klausimais informuoja darbuotojus. Teikiant pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojams privaloma paaiškinti, kad jeigu jis nesutinka, tada kol atsiras laisva darbo vieta, jis bus statomas į prastovą, bet pirmiausia jam siūloma pasinaudoti turimomis kasmetinėmis atostogomis. Ji nežino, ar tokius paaiškinimus ieškovas galėjo suprasti kaip grasinimą. Tačiau grasinti nėra jokio tikslo. Jos visada stengiasi žmogui paaiškinti situaciją pozityviai ir visada palieka viltį, kad gal vis tik tas darbas kažkoks atsiras.

13L. V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra AB O. profesinės sąjungos pirmininkė. Kai naikinamas padalinys, kolektyvinėje sutartyje yra numatytos 2-jos konsultacijos , informacijos įforminamos protokolu. Vyko konsultacijos dėl saugos padalinio panaikinimo, kad bus įspėti 110 darbuotojų , viskas vyko pagal kolektyvinę sutartį. Susirinkimuose dalyvavo nuo veiklos padalinio išrinktas asmuo , profesinės sąjungos teisininkas, ir ji dalyvavo bei dalyvavo saugos padalinio vadovas B.. Jis informavo , kad nebebus padalinio, bus atsisakoma 110 darbuotojų ir bus šios funkcijos perduotos kitai bendrovei – O. O.. Profsąjunga buvo prieš konsultacijas atvykę pas darbuotojus , teikė pasiūlymus darbuotojų grupelėms – buvo trys grupės kviestos, jie prisistatė ir net pasiūlė raštiškai atsakyti į klausimus, informavo apie atlyginimų dydžius, dėl jų dydžių derėjosi ir profsąjunga ir pasiekė didesnių . Dvi grupės profesinės sąjungos narių buvo atvykusios į profsąjungą ir juos konsultavo profsąjungos teisininkas apie darbo kodeksą , atsakinėjo į klausimus . Buvo ir S. vienoje grupėje. Kai gavo įspėjimo lapelius, kiekvienas profesinės sąjungos narys gali ateiti ir klausti. Į konsultacijas buvo atvykę keletas žmonių, ir S. buvo atvykęs su viena prof. narių grupe , ji pati buvo ir aiškino D. K. , siūlė ateiti ir konsultuotis . Jis buvo vienoje grupėje. Tada jiems viskas buvo nuosekliai aiškinama, kokias turi jie teises ir pareigas , kad gali persikvalifikuoti , apmoka darbdavys iki 5 000 lt . Asmeniškai konsultuotis buvo atėjęs tik B. , nes jis turėjo vaiką iki trijų metų amžiaus. Jie asmeniškai sekė, ar bus laisvų darbo vietų. Daugiau konsultavosi jis su teisininku R.. Pirminiai buvo susitikimai su darbuotojais. Buvo bendrinio pobūdžio konsultacijos. V. dalyvavo , kuri informavo , kokios bus sąlygos. Buvo pranešta, kad 110 darbuotojų bus įspėti. Tai buvo bendrinio pobūdžio konsultacijos . Personalas visada teikia informaciją jiems, kurios tik reikia. O prieš konsultacijas buvo du susirinkimai , kur buvo ir S., tai buvo profesinės sąjungos patalpose ir buvo profesinės sąjungos teisininkas , kuris aiškino darbo kodeksą , jie patys kvietė profesinės sąjungos narius , jei reikia, jie net padeda susitarti dėl šalių susitarimo .Pvz. toks B. kreipėsi, ir jie rūpinosi dėl atleidimo pagrindų. Žmonės, gavę lapelius, ateina konsultuotis dėl teisių . Darbdavys įspėjo visus, nes juk reikia žmones informuoti, kad nebeliks tame padalinyje darbo. Jei pats žmogus domisi , jie eina po 10 kartų . Personalo tarnyboje profesinės sąjungos sėdi nuo ryto iki vakaro, administracija žino, kad reikia derinti su jais viską. Laisvų darbo vietų ar buvo, tiksliai nežino. Kurie kreipėsi, tiems padėjo . Kurie nesikreipė , jie negali atstovauti. Jei nesikreipia, nesidomi, jie neturi tokio įpareigojimo.

14R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra profesinės sąjungos teisininkas. Iki naikinimo šio skyriaus prieš 9 mėnesius prasidėjo konsultacijos , jie derėjosi visais klausimais, nes žinojo, kad naikins saugos padalinį . Žinojo, kad siūlys jiems dirbti „O.“. Vyko konsultacijos su profesine sąjunga, informavimas apie mažinimą vyko du susirinkimus su darbuotojais , buvo pirmininkė, kuri informavo, kad nebeliks darbo ir siūlys O. jiems darbą. Jie kvietėsi profesinės sąjungos narius į susirinkimus, buvo pokalbiai , kaip ėjo derybos , kas susiderėta , buvo susirinkime ir S.. S. nieko neklausė apie tai, kokios yra garantijos, turint vaiką iki 3 m. B. buvo atėjęs konsultuotis, sakė buvęs pas advokatą , teisininkus, tada jam pasakė, kad nenutrauktų sutarties, ir jis žinojo, kad atsilaisvins darbo vieta ir jam turėtų pasiūlyti ir jam pasiūlė. Personalo skyrius, t.y. V. buvo minėjusi , kad tarsis su tais, kurie turi vaikų iki trijų metų amžiaus ir siūlys jiems 1 papildomą atlyginimą , nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu . Šalių susitarimo jie įtakoti negali. Jei žmogus ateina, jie padeda ir atstovauja. Su V. ir J. kalbėjo, kad yra darbuotojų, kurie turi vaikų iki 3 m. amžiaus ir jiems siūlys po 1 atlyginimą daugiau. Nurodo, kad žinojo, kad nėra laisvų darbo vietų . B. atėjo turėdamas įspėjimo lapelį . Apie jo garantijas B. pasakė pabaigoje. B. sakė, kad buvo pas teisininkus , advokatą , jis žinojo, kad jo negali atleisti. Tie įspėjimai, lapeliai yra informacinio pobūdžio , jie suteikia teises, privilegijas. Mano, kad neturi klaidinti tie lapeliai. Įspėta buvo 02 29 ,įspėjimo terminas- 4 mėnesiai, tai yra pakankamas laikas susižinoti.

15L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji pažįsta S.. Anksčiau kartu dirbo apsaugos skyriuje , ji gavo įspėjimą prieš 4 mėn. , nes turi dukrą iki 12 metų . Jai buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ji atsisakė, norėjo padirbti ir pabūti . Ji atėjo į personalo skyrių ir buvo paruoštas šalių susitarimas , ji parašė, kad nesutinka , kalbėjo su V.. Ji nesutiko, jai įformino prastovą , po to- atostogas. Kad prastova- jokio grasinimo nebuvo , jokio pykčio , ji žinojo savo teises , su V. nėra draugės, tik darbiniai klausimai. Ji savo garantijomis domėjosi , rašė darbo inspekcijai , laiko turėjo , ne į vieną darbo inspekciją skambino. Ji yra ne profsąjungos narė. 2012 10 05 jai atsirado darbo vieta.

16Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba O. personalo skyriuje. M. S. pas V.. Po atleidimo praėjus porai savaičių, vadovė išėjo iš kabineto ir paklausė, kuri teikė siūlymą S., , V klausė, ar nepasakė , už ką didesnė išmoka – S. atsakė, kad jam sakė, - čia už vaiką.

17Ieškovo A. S. atstovas advokatas V. J. savo baigiamojoje kalboje prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir patenkinti ieškinyje prašomus reikalavimus( b.l.126-130 .

18Atsakovės AB „ O.“ atstovė savo baigiamojoje kalboje prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas išėjo iš darbo šalių susitarimu, pats apsisprendęs, ir ieškinys nepagrįstas( b.l. 131-137 ).

19Ieškinys tenkintinas iš dalies.

20Pagal LR ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

21Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (( - ) straipsnis).

22Teismas darbo pobūdžio bylose yra aktyvus, todėl įvertintinas ir darbdavio vykdytas struktūrinis pertvarkymas LR D. K. 138 str. kontekste. Darbo sutarties nutraukimo svarbia priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai; jie turi būti realūs, t. y. privalo egzistuoti ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. DK 138 straipsnyje nurodyti pasikeitimai nėra struktūriniai pertvarkymai DK 129 straipsnio prasme. Jie negali būti teisėta (taigi ir svarbi) priežastis nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį( LAT civ. Byla Nr. 3K-3-294/2012 ). 2012 02 29 d. įspėjime, kuris buvo įteiktas A. S., nurodoma, kad naikinamas saugos padalinio objektų apsaugos skyrius ir visos jame esančios pareigybės ( b.l. 5). Iš atsakovės atstovės A. J. ir bendrovės ryšių su darbuotojais ir personalo administravimo vadovės L. V. liudijimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad buvo nuspręstas bendrovės saugos funkcijas perduoti UAB “ O.”, derybos , kad bus darbuotojams siūlomas kitas darbas šioje naujoje bendrovėje ir susirinkimai buvo pravedami su “ O.” vadovais; bendrovės atstovė A. J. teismo posėdyje patvirtino, kad UAB “ O.” ir O. O. priklauso vienai O. bendrovių grupei. Visi iš AB O. atleisti saugos padalinio darbuotojai,įsidarbinę UAB “ O.”, ir toliau dirbo tą patį darbą- vykdė apsaugą AB “ O.”. Iš teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų darytina išvada, kad AB “ O.” perdavė dalį savo verslo kitai bendrai O. įmonių grupės narei UAB “ O.” ir perdavė būtent verslo dalį , todėl laikytina, kad buvo privalu taikyti LR DK 138 str., kuriame nustatyta, kad verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

23Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad šiuo metu galiojanti DK 138 straipsnio redakcija buvo patvirtinta 2005 m. gegužės 12 d. įstatymu Nr. X-188, redakcijos tikslas – įgyvendinti E. S. Tarybos 2001 m. kovo 12 d. direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo. Tuo atveju, kai kyla nacionalinės teisės normų, skirtų E. S. direktyvai įgyvendinti, turinio aiškinimo klausimas, jis turi būti sprendžiamas šias normas aiškinant ir taikant Direktyvos nuostatų kontekste bei atsižvelgiant į šias nuostatas aiškinančius E. S. T. T. (toliau – ESTT) sprendimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje G. J. v. UAB „Kalvarijų turgus“, UAB „Šnipiškių ūkis“, bylos Nr. 3K-3-8/2012). Darbuotojų teisių ir interesų apsauga verslo, įmonės ar jų dalių perdavimo atveju E. S. mastu reglamentuojama nuo 1977 metų, kai buvo priimta Tarybos 1977 m. vasario 14 d. direktyva 77/187/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonės, verslo ar verslo dalies perdavimo atveju, suderinimo (toliau – Direktyva 77/187/EEB). Ši direktyva buvo pakeista Tarybos 1998 m. birželio 29 d. direktyva 98/50/EB, iš dalies pakeičiančia direktyvą 77/187/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo, suderinimo (toliau – Direktyva 98/50/EB). Bylos nagrinėjimo metu galiojanti ir šiuo metu aktuali yra pirmąsias dvi direktyvas konsoliduojanti Direktyva 2001/23/E. A. ir taikant šios direktyvos ir ją įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, aktualūs T. T. išaiškinimai, priimti aiškinant Direktyvos 77/187/EEB, Direktyvos 98/50/EB ir Direktyvos 2001/23/EB nuostatas. ESTT savo praktikoje suformavo kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar įvyko verslo, įmonės ar jų dalies perleidimas. ESTT nurodė, kad esminis kriterijus nustatant, ar įvyko perleidimas direktyvos prasme, yra tai, ar perleistas verslas išlaiko savo identitetą. Identiteto išsaugojimas yra nurodomas inter alia tuo, kad veikla yra tęsiama arba atnaujinama naujojo darbdavio vykdant tuos pačius ar panašius veiksmus (1994 m. balandžio 14 d. sprendimas byloje Schmidt, bylos Nr. C-392/92, 17 paragrafas, 1996 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Merckx ir Neuhuys, sujungtos bylos Nr. C-171/94 ir C-172/94, 16 paragrafas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad materialaus turto perleidimas nėra laikytinas būtina verslo, įmonės ar jos dalies perleidimo sąlyga – tai tik vienas iš kriterijų, kurį reikia įvertinti konkrečioje byloje, o jo reikšmė iš esmės priklauso nuo to, kokio pobūdžio yra vykdoma perleidžiamos įmonės veikla. “Nagrinėjamos bylos aspektu yra svarbus ESTT išaiškinimas, pateiktas 1994 m. balandžio 14 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-392/92. ESTT, nagrinėdamas šią bylą, nurodė, kad Direktyva Nr. 77/187/EEB taikoma tada, kai dėl teisinio perleidimo ar susiliejimo įvyksta fizinio ar juridinio asmens pasikeitimas, kuris yra atsakingas už veiklos atlikimą ir kuris dėl šio fakto gauna darbdavio įsipareigojimus darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar įvyko įmonės nuosavybės perleidimas. Tokia direktyvos apsauga taikoma, kai perleidimas susijęs tiek su visu verslu, tiek su jo dalimi. Dalies verslo perleidimo atvejais direktyvoje numatyta apsauga turi būti taikoma tiems darbuotojams, kurie susiję su konkrečia verslo dalimi; darbo santykiai iš esmės charakterizuojami sąsaja tarp darbuotojo ir įmonės ar verslo dalies, kuriai darbuotojas yra priskirtas (12–13 paragrafai). Dėl to, kai įmonė sutarties pagrindu atsakomybę už dalies paslaugų (aptariamu atveju tai valymo paslaugos) atlikimą perduoda kitai įmonei, kuri tuo būdu gauna darbdavio įsipareigojimus prieš tuos darbuotojus, kurie yra priskirti tų paslaugų (t. y. valymo) atlikimui, toks perleidimas gali patekti į direktyvos taikymo sritį. ESTT nurodė, kad ta aplinkybė, kad perduodamos paslaugos perdavėjui yra grynai pagalbinio pobūdžio veikla, nebūtinai susijusi su perdavėjo pagrindine veikla, negali lemti, kad toks perdavimas būtų pašalintas iš direktyvos taikymo apimties (14 paragrafas). Taip pat ta aplinkybė, kad veikla iki jos perdavimo buvo vykdoma vieno asmens, yra nepakankama tam, kad direktyvos apsauga tokiam perdavimui būtų netaikoma, nes direktyvos taikymas nepriklauso nuo darbuotojų, priskirtų perleidžiamos įmonės ar verslo daliai, skaičiaus. ESTT atkreipė dėmesį į tai, kad direktyvos vienas tikslų, minimas preambulėje, yra apsaugoti darbuotojus jų darbdavio pasikeitimo atveju, ypač užtikrinant, kad darbuotojų teisės bus apsaugotos. Ši apsauga taikoma visam įmonės personalui ir turi būti garantuota ir tais atvejais, kai su tokiu perdavimu susijęs tik vienas darbuotojas (15 paragrafas). Pagal ESTT praktiką, esminis kriterijus nustatant, ar įvyko perleidimas direktyvos prasme, yra tai, ar perleistas verslas išlaiko savo identitetą. Identiteto išsaugojimas yra nurodomas inter alia tuo, kad veikla yra tęsiama arba atnaujinama naujojo darbdavio vykdant tuos pačius ar panašius veiksmus”- (LAT civ. Byla Nr. 3K-3-294/2012 ). Teismas laiko, kad atsakovės , t.y. AB O.” vykdyta veiklos dalis, t.y. verslo dalis, buvo perduota kitai įmonei , t.y. tos pačios O. įmonių grupės vienai iš įmonių UAB “ O.”ir tai jau yra pagrindas pripažinti, jog įvyko verslo dalies perdavimas, visi buvę saugos padalinio darbuotojai, tane tarpe ir ieškovas A. S., kurie įsidarbino naujoje UAB “ O.” dirbo lygiai tą patį darbą, laikytina, kad visiems su ta veikla susijusiems darbuotojams turėjo būti taikomos Direktyvoje Nr. 2001/23/EB nustatytos garantijos. Tai reiškia, kad ieškovas A. S. negalėjo būti atleistas iš darbo; jo darbo sutartis ir visi darbdavio įsipareigojimai darbuotojui (t. y. ieškovui), įskaitant ir tokį patį , o ne mažesnį atlyginimą, turėjo savaime būti perimti įmonės, kuri perėmė ieškovo vykdytas funkcijas, nes būtent tokį Direktyvos Nr. 2001/23/EB aiškinimą yra pateikęs ESTT savo praktikoje (LAT civ. Byla Nr. 3K-3-294/2012 , LAT 2012 05 16 nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-223/2012 , 2012 04 05 Kauno apygardos teismo nutartis civ. Byloje Nr. 2A-388-390/2012 ir 2001 03 12 T. D. 2001/23/EB dėl Valstybės narių įstatymų , skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ir verslo dalių perdavimo atvejų , suderinimo). Tačiau, nors ieškovo A. S. atleidimo procedūrą atsakovė AB “ O.” pradėjo pagal LR DK 129 str., o pabaigė pagal LR DK 125 str., teismas išanalizuoja ir A. S. atleidimą šių abiejų straipsnių kontekste. LR D. K. 35 straipsnyje nustatytas imperatyvas, kuriuo reikalaujama, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nors kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti vieną ar kitą jam labiausiai priimtiną elgesio variantą, tačiau, rinkdamasis jam labiausiai priimtiną, asmuo negali pažeisti kito asmens teisių ir turi prisiimti galimus neigiamus tokio pasirinkimo padarinius. LR DK 35 str. nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai : įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai , darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų , gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai , laikytis protingumo , teisingumo ir sąžiningumo principų . Šioje teisės normoje suformuluotos bendrosios darbo santykių dalyvių tarpusavio elgesio taisyklės.DK 125 straipsnyje įtvirtintas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – labiausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobūdį, nes darbo teisinius santykius nutraukiančios šalys gali suderinti savo interesus. Tačiau darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas tik tada, jeigu šalių susitarimas nutraukti darbo santykius šiuo pagrindu atitinka tikrąją jų valią. Darbo sutartis negali būti laikoma nutraukta šalių suderinta valia, jeigu viena iš sutarties šalių primeta savo valią kitai šaliai. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005, pažymėjo, kad šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir pasekmes. Įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali būti nutraukta šalių susitarimu, t. y. įstatyme šalių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama. Tačiau įstatyme nustatyta darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka, kurios turi laikytis darbo teisinių santykių šalys tam, kad, sudarydamos tokį susitarimą, suderintų savo interesus ir išreikštų jame tikrąją savo valią, be to, išvengtų ateityje teisminių ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

24Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra yra tokia: šalis, siekianti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi raštu pateikti pasiūlymą kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu; jei kita šalis sutinka su pasiūlymu, ji per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą; sutarusios nutraukti sutartį, šalys turi sudaryti rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nustatydamos jame sutarties nutraukimo datą, kitas sutarties nutraukimo sąlygas (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Taigi darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pirmasis etapas yra vienos darbo sutarties šalies pasiūlymas kitai šios sutarties šaliai nutraukti darbo teisinius santykius abiejų šalių suderinta valia. Įstatyme nurodyta, kad šis pasiūlymas pateikiamas raštu. Tokia įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata paaiškinama tuo, kad raštu išdėstytas pasiūlymas nutraukti darbo teisinius santykius šalių susitarimu yra pagrindas kitai sutarties šaliai įvertinti susiklosčiusią situaciją, galimus elgesio variantus ir pasekmes bei nuspręsti, priimtinas jai toks pasiūlymas ar yra kitų, labiau šios šalies interesus atitinkančių situacijos sprendimo būdų. Taigi pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimas – labai svarbus veiksmas, nes būtent pateiktas pasiūlymas yra pagrindas kitai darbo teisinių santykių šaliai svarstyti ir pareikšti savo valią dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo šalių susitarimu. Be to, raštu išdėstant pasiūlymą, įvardijamos ir konkrečios siūlomos sutarties nutraukimo sąlygos, taigi kita darbo sutarties šalis gali įvertinti pasiūlyme nurodytas sąlygas ir per septynias dienas nuspręsti, sutikti su tokiu pasiūlymu ar ne, be to, gali siūlyti papildomų savo sąlygų ar derėtis dėl pasiūlytųjų.

25Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012 m. vasario 21 d. Bendrovės generalinis direktorius įsakymu Nr. TV 1(1.2-1)-34 patvirtino naują saugos padalinio struktūrą, nusprendžiant panaikinti saugos padalinio Objektų apsaugos skyrių, kuriame dirbo ir ieškovas A. S., taip pat Būtingės terminalo apsaugos skyrių bei leidimų grupę ( b.l. 23-25 ).2012 m. vasario 22 ir 23 dienomis Bendrovės saugos padalinio darbuotojai buvo pakviesti dalyvauti informacinio pobūdžio susirinkimuose . Kaip patvirtino pats ieškovas A. S., jis susirinkime dalyvavo. Susirinkimų dalyviams buvo pranešta apie ketinamų atlikti saugos padalinio pertvarkymų esmę, t.y., kad nuo 2012 m. liepos 1 d. panaikinami saugos padalinio objektų apsaugos skyrius, Būtingės terminalo apsaugos skyrius bei leidimų grupė, o atitinkamas apsaugos paslaugas Bendrovei teiks kita įmonė, taip, kaip nurodo atsakovė, nuosekliai laikantis Bendrovės politikos atsisakyti visų su naftos perdirbimu nesusijusių veiklų; pateikta bendra informacija apie tokių pertvarkymų pasekmes ,buvo atsakyta į darbuotojų iškeltus klausimus, o likus neaiškumų, kilus naujiems klausimams, rekomenduota kreiptis į Bendrovės personalo skyriaus darbuotojus, savo tiesioginius vadovus, bendrovėje veikiančią Naftininkų profesinę sąjungą Tai teismo posėdyje patvirtino liudytojas UAB „O" direktorius E. B.. 2012 m. vasario 24 d. saugos padalinio darbuotojams bendrovė surengė konsultacijas su darbuotojų atstovais, t.y. naftininkų profesine sąjunga, kurios nariais yra ir Saugos padalinio atstovų (b.l.26-27 ) Jų metu aptartos taikytinos šio pertvarkymo pasekmes švelninančios priemonės. Atsakovės atstovės A. J. paaiškinimu teismo posėdyje, viena šių priemonių, suderintų su naftininkų profesine sąjunga, kaip tik ir buvo susitarimas, kad jeigu įspėjimo laikotarpiu įspėtam darbuotojui nebeliktų darbo ir darbuotojas, darbdaviui pasiūlius, sutiktų nutraukti darbo sutartį anksčiau negu baigiasi įspėjimo terminas, darbo sutartis būtų nutraukta šalių susitarimo pagrindu ( b.l. 26-27). Įsakymo pagrindu Bendrovės personalo skyrius pradėjo įgyvendinti struktūrinių pertvarkymų procedūras: 2012 m. vasario 29 d. ieškovui, kaip ir kitiems to paties padalinio darbuotojams, pasirašytinai buvo įteiktas įspėjimas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą pagal LR Darbo kodekso 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (b.l. 28 ) Įspėjime, vadovaujantis LR DK 130 str., nurodyta visa su darbuotojo atleidimu susijusi svarbi informacija: detaliai išdėstytos darbo sutarties nutraukimo priežastys, taikomas įspėjimo terminas, numatoma atleidimo data, terminų skaičiavimo tvarka, atsiskaitymo tvarka bei informacija apie tai, kad darbuotojams, jų pageidavimu, bus suteikta laisvo laiko naujo darbo paieškoms .Ieškovui taikomas įspėjimo terminas dėl jo atostogų ir nedarbingumo pratęstas 37 kalendorinėmis dienomis: dėl to numatomas atleidimo terminas nukeltas iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovas su tuo buvo supažindintas pasirašytina ( b.l. 28 ).2012 m. kovo 27 ir 28 dienomis , kaip paaiškino atsakovės atstovė ir neneigė ieškovas A. S., saugos padalinio darbuotojai buvo pakviesti į naujai steigiamos įmonės - UAB „ORLEN apsauga" susirinkimus, kuriuose dalyvavo tiek bendrovės, tiek ir steigiamos UAB „ORLEN apsauga" atstovai, darbuotojams buvo pristatytos steigiamos įmonės veiklos sritis, organizacinė struktūra, pateikta informacija apie numatomą mokėti atlyginimą( kuris, kaip teismas išsiaiškino, buvo numatomas ir vėliau mokamas ženkliai mažesnis, nei buvęs), tai patvirtino teismo posėdyje liudytojas E. B.. Ieškovas A. S. patvirtino, kad dalyvavo 2012 kovo 28 dienos susirinkime. Tai taipogi patvirtino ir akcinės bendrovės „O." ryšių su darbuotojais ir personalo administravimo vadovė L. V.. 2012 m. birželio mėnesį Bendrovei pradėjus gauti informaciją iš UAB „O." apie tuos B. S. padalinio darbuotojus, kuriems buvo pasiūlytas darbas UAB „O" ir kurie galimai pradės dirbti šioje įmonėje nuo 2012 m. liepos 1 d., bei žinant, jog dauguma šių darbuotojų tebedirbo ir turėjo dirbti Bendrovėje ilgiau negu iki paminėtosios datos, t.y., Darbdavio atstovės aiškinimu, 2012 m. liepos 1 d., atsakovė 2012 m. birželio 26 d. pasikvietė ieškovą A. S. ir įteikė siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (b.l.7). Atsakovės atstovės paaiškinimu, priešingai, nei teigia ieškovas, įteikiant siūlymą jam, kaip ir kitiems darbuotojams, auginantiems vaikus iki 3 metų, buvo paaiškinta, kad Bendrovei žinoma aplinkybė, jog jis augina vaiką iki trijų metų bei kad struktūrinių pertvarkymų atveju DK tokiems darbuotojams numato papildomas garantijas atleidimo atveju, ir būtent todėl Bendrovė jam siūlo darbo santykius nutraukti šalių susitarimo pagrindu, papildomai išmokant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Taip pat, atsakovės atstovės paaiškinimu, priešingai nei teigia ieškovas, jam buvo duota pakankamai laiko apsispręsti, paaiškinant, kad atsakymą gali pateikti nebūtinai iš karto ir, neabejotinai, turi teisę nesutikti su pasiūlymu, tokią savo valią išreiškiant įrašu „nesutinku". Tačiau tokie atsakovės atstovės aiškinimai teismo vertintini kritiškai. Atsakovės atstovė tvirtina, kad ieškovas turėjo visas galimybes apgalvoti pateiktą siūlymą, jame išdėstytas atleidimo sąlygas. Tačiau ieškovas, nekeldamas jokių papildomų klausimų ar sąlygų, su pateiktu siūlymu sutiko, šiame dokumente įrašydamas „sutinku". Iš byloje esančio rašytinio įrodymo - pačio susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tarp bendrovės ir ieškovo matyti, kad jis buvo pasirašytas tik po trijų dienų, t.y. 2012 m. birželio 29 d. (b.l. 8 ), o ši aplinkybė, darbdavio atstovės manymu, tik patvirtina, kad ieškovas turėjo protingą laiko tarpą apgalvoti pasiūlymą ir galutinai apsispręsti, ar sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Laikytina, kad ne siūlymo pasirašymas, o susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymas sukuria teisines pasekmes - darbo santykių pasibaigimą. Teismas nustatė, kad ieškovas A. S. susitarimą pasirašė ne tą pačią dieną, kai buvo gautas siūlymas, o po trijų dienų (t.y. po pakankamo ir protingo laiko tarpo apgalvoti visas aplinkybes). Teismas nenustatė jokio psichologinio spaudimo ar grasinimų iš darbdavio pusės. Teismo posėdžio metu ištyrus visus įrodymus, nepasitvirtino ir ta aplinkybė, kurią ieškovas nurodė ieškinyje, kad į siūlymą ieškovui buvo liepta atsakyti tuoj pat, t.y. kelių minučių bėgyje, priešingu atveju net grasinant atsiimti šį pasiūlymą. Tačiau iš visų ištirtų įrodymų teismas laiko, kad ieškovui buvo primesta atsakovo valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Iš rašytinio įrodymo matyti, kad 2012 m. birželio 26 - 28 dienomis personalo direktorė J. J. buvo komandiruotėje Lenkijoje, tai patvirtina teismui bendrovės generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. P2(5.2-l)-2012-06-25/2 „Dėl komandiruotės"( b.l. 30). Laikytina , kad galėjo siūlymą ieškovui įteikti personalo skyriaus darbuotoja D. R., kuri , kaip ji pati paaiškino teismo posėdžio metu, ir atlikinėjo jai pavestą funkciją - įteikti dokumentą, paaiškinti darbuotojui esamą situaciją ir atsakyti į darbuotojo jai pateiktus klausimus. D. R. aiškino, kad darbdavio valia buvo raštu aiškiai išdėstyta siūlyme: buvo siekiama susitarti dėl darbuotojo atleidimo DK leistinais pagrindais bei su darbuotoju sulygtomis sąlygomis. 2012 m. birželio 6 d. UAB „O." pateikė A. S. darbo pasiūlymą, su kuriuo, nors ir buvo suteiktas dviejų dienų apsisprendimo dėl darbo pasiūlymo priėmimo laikas, ieškovas sutiko tą pačią dieną. UAB „O." direktoriaus E. B. parodymais, A. S. buvo apsisprendęs priimti UAB „O." pasiūlymą, jam buvo svarbus tik darbo ir poilsio laiko režimo klausimas. Ieškovas A. S. ir UAB „O." jau 2012 m. birželio 11 d. galutinai susitarė dėl darbo šioje bendrovėje, 2012 m. birželio 11 d. sudarydami darbo sutartį (b.l. 29 ), pagal kurią ieškovas A. S. pradėjo dirbti UAB „O." nuo 2012 m. liepos 1 d., t.y., dar nenutrūkus darbo santykiams Bendrovėje (b.l. 29 ), dar iki pateikiant siūlymą nutraukti sutartį su bendrove šalių susitarimu, jo atlyginimas naujoje bendrovėje buvo ženkliai mažesnis. 2012 m. birželio 29 d., t.y. praėjus trims dienoms po darbuotojo valios - sutikimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu darbdavio pasiūlytomis sąlygomis - išreiškimo, ieškovas A. S. ir personalo direktorė pasirašė susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Susitarime išliko tos pačios sąlygos, kurios buvo nurodytos siūlyme. Susitarime yra nurodyta, kad ieškovas patvirtino, kad patvirtina, jog susitarimą perskaitęs, pilnai suprato jo turinį ir pasekmes, visiškai supranta jo turinį, jo sukeliamas pasekmes, kad susitarimas atitinka jo tikruosius ketinimus, t.y. nurodyta susitarimo p. 3 (b.l.8 ).

26Tačiau teismo posėdžių metu ištirti įrodymai įrodė kitas aplinkybes. D. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas A. S. nekėlė jokių klausimų, prieštaravimų ar pan., buvo ramus ir apsisprendęs nutraukti darbo sutartį. Tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja personalo skyriaus darbuotoja D. R.. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad tą pačią dieną, pasirašius šį susitarimą, personalo direktorė išleido 2012 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P2(5.2-l)-874 „Dėl darbo sutarties nutraukimo"( b.l. 32 ). 2012 m. liepos 2 d. darbo sutartis buvo nutraukta, ir nustatyta, kad jau nuo 2012 07 01 ieškovas dirbo bendrovėje UAB „ O.“. Tačiau tiek iš liudytojo naujos bendrovės UAB „ O.“ vadovo E. B. , tiek iš ieškovo A. S., tiek iš liudytojo V. V. parodymų teismo posėdyje nustatyta, kad naujoje bendrovėje A. S. ir kiti ten sutikę dirbti darbuotojai gaudavo ženkliai mažesnį atlyginimą, mažiau nuo 600 iki 1000 litų, nei dirbant AB „ O.“ ir tai laikytina grubiu pažeidimu, vertinant situaciją Direktyvos ir DK 138 str. kontekste . Teismo nustatyta ir pačio ieškovo patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 23 d., kai ieškovas buvo informuotas apie bendrovės ketinimus, iki 2012 m. liepos 2 d., t.y., jo atleidimo iš darbo momento, ieškovas visą laiką žinojo apie numatomą jo atleidimą iš darbo, tačiau nesidomėjo savo teisėmis ir taikomomis garantijomis, nė karto nesikreipė nei į personalo skyrių, nei į savo tiesioginį vadovą, nei į profesinės sąjungos pirmininkę arba profesinės sąjungos teisininkus dėl savo teisių gynimo ar galimybių dirbti kitą darbą bendrovėje, nes buvo įsitikinęs, kad darbdavys elgiasi teisingai, kad jis bus atleistas, kaip ir nurodyta įspėjime, ieškovui nebuvo pagrindo nepasitikėti darbdaviu. Iš pateikto rašytinio įrodymo matyti, kad bendrovė nebūtų galėjusi jam pasiūlyti kito darbo, nes per minėtą laikotarpį joje nebuvo sukurta jokių naujų darbo vietų, atitinkančių darbuotojo kvalifikacijoj taip pat nebuvo atleista darbuotojų, kurių darbo vietos būtų išlikusios ir galėjo būti pasiūlytos darbuotojui (b.l.93-94 ).Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo siūlymo A. S. pateikimo iki darbo sutarties nutraukimo praėjo 7 dienos, tačiau per šį laikotarpį darbuotojas nė karto nepareiškė jokių pretenzijų ar susijusių klausimų nė vienam personalo skyriaus darbuotojui, savo vadovui ir bendrovėje veikiančiai profesinei sąjungai, kurios narys ieškovas buvo iki darbo sutarties nutraukimo momento, nes buvo įsitikinęs darbdavio sąžiningumu. Ieškovas nuo 2011 gegužės 1 d. priklausė naftininkų profesinei sąjungai, kad jis priklausė profsąjungai, neneigė ir jis pats teismo posėdžio metu, todėl visais jam aktualiais darbo teisės klausimais, įskaitant ir dėl atleidimo jam taikomas garantijas, turėjo visas galimybes konsultuotis su profesine sąjunga, atstovaujančia jo darbo teises ir interesus, tačiau ir profesinės sąjungos atstovai susirinkimuose labai aiškiai buvo pasakę, kad bus atleisti visi saugos padalinio darbuotojai, todėl priimtinas ieškovo paaiškinimas, kad dėl to jis į profesinę sąjungą ir nesikreipė.

27Lietuvos A. T. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007 dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, panašiomis aplinkybėmis išaiškino: LR DK 125 straipsnyje įtvirtintas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas -darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu labiausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobūdį, nes darbo teisinius santykius nutraukiančios šalys gali suderinti savo interesus. Tačiau darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas tik tada, jeigu šalių susitarimas nutraukti darbo santykius šiuo pagrindu atitinka tikrąją jų valią. Darbo sutartis negali būti laikoma nutraukta šalių suderinta valia, jeigu viena iš sutarties šalių primeta savo valią kitai šaliai. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. S. v. AB „ Vakarų skirstomieji tinklai", bylos Nr. 3K-7-290/2005, pažymėjo, kad šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį - tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją galimus variantus ir pasekmes. Įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali būti nutraukta šalių susitarimu, t. y. įstatyme šalių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama. Tačiau įstatyme nustatyta darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka, kurios turi laikytis darbo teisinių santykių šalys tam, kad, sudarydamos tokį susitarimą suderintų savo interesus ir išreikštų jame tikrąją savo valią be to, išvengtų ateityje teisminių ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Pagal LR DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra yra tokia: šalis, siekianti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi raštu pateikti pasiūlymą kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu; jei kita šalis sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą; sutarusios nutraukti sutartį šalys turi sudaryti rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nustatydamos sutarties nutraukimo datą, kitas sutarties nutraukimo sąlygas (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Taigi darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pirmasis etapas yra vienos darbo sutarties šalies pasiūlymas kitai šios sutarties šaliai nutraukti darbo teisinius santykius abiejų šalių suderinta valia. Įstatyme nurodyta, kad šis pasiūlymas pateikiamas raštu. Tokia įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata paaiškinama tuo, kad raštu išdėstytas pasiūlymas nutraukti darbo teisinius santykius šalių susitarimu yra pagrindas kitai sutarties šaliai įvertinti susiklosčiusią situaciją galimus elgesio variantus ir pasekmes bei apsispręsti, priimtinas jai toks pasiūlymas ar yra kitų, labiau šios šalies interesus atitinkančių situacijos sprendimo būdų. Taigi pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimas - labai svarbus veiksmas, nes būtent pateiktas pasiūlymas yra pagrindas kitai darbo teisinių santykių šaliai svarstyti ir pareikšti savo valią dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo šalių susitarimu. Be to, raštu išdėstant pasiūlymą įvardijamos ir konkrečios siūlomos sutarties nutraukimo sąlygos, taigi kita darbo sutarties šalis gali įvertinti pasiūlyme nurodytas sąlygas ir per septynias dienas nuspręsti, sutikti su tokiu pasiūlymu ar ne, be to, gali siūlyti papildomų savo sąlygų ar derėtis dėl pasiūlytųjų. Tuo tarpu žodžiu pateikiami pasiūlymai nebūna aiškiai įformuluoti, be to, jie gali būti skirtingai šalių suprantami.

28Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. S. v. AB „ Vakarų skirstomieji tinklai", bylos Nr. 3K-7-290/2005, nurodė, kad, esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

29Lietuvos A. T. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008 2008 m. birželio 19 d. priimtoje nutartyje išaiškino: Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos A. T. suformuotą praktiką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2005, 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007).

30Taigi, analizuojant darbo sutarties nutraukimą DK 125 str. kontekste, svarbiausia yra nustatyti, ar nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, buvo išreikšta tikroji šalių valia, t.y. būtent ar buvo išreikšta tikroji A. S. valia ir ar galėjo darbdavys nepaisyti Direktyvos ir LR DK 138 str.1d. ir 2 d..

31Siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti situaciją reikia atskleisti tikrąją šalių valią. Ištyrus įrodymus, laikytina, kad ieškovo valia buvo pradėta formuoti 2012-02-29 įteikiant įspėjimą apie nustatomą darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos D. K. 129str. ( darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), kuris, teismo vertinimu, naikinant saugos padalinį ir perduodant šią verslo dalį kitam O. įmonių grupės nariui – t.y. UAB „Orlen apsauga“, buvo įteiktas pažeidžiant Direktyvą ir LR DK 138 str. 1d. ir 2 d.

32Įspėjime aiškiai išdėstoma, kad ieškovas bus atleidžiamas iš Saugos padalinio objektų apsaugos skyriaus turto saugotojo pareigybės būtent remiantis DK 129 str.- darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Įspėjimo terminas- 4 mėnesiai. Atsakovas neneigė to, kad jam buvo žinoma, kad ieškovas turi mažametį vaiką iki 3 metų . Atsakovas teigia, kad yra naudojama kompiuterinė programa, kurios dėka yra matomos darbuotojų lengvatos ir iš to sekė, jog visiems Saugos padalinio objektų apsaugos skyriaus darbuotojams buvo išduoti įspėjimai apie atleidimą. Teismo laikytina, kad tai yra pamatinė ir pagrindinė priežastis, kuri lėmė ieškovo valios susiformavimą. Toks lapelis ieškovui negalėjo būti išduotas, nes tai įsakmiai nurodo LR DK 131 str.1d.3p , nustatantis, kad draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo kitais įstatymų nustatytais atvejai, o toks ir yra numatytas LR DK 132 str.2d., kad su darbuotojais, auginančiais vaiką ( vaikus ) iki trejų metų , darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės, išimtinai dar atsižvelgiant į tai, kad teismas laiko, jog privalėjo būti taikomas DK 138 str. ir Direktyva. Įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą darbdavys turi teisę išduoti tik DK 129 straipsnyje esančioms aplinkybėms. LR DK 132str. 2d. aiškiai nurodo, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės . Tai yra viena pagrindinių garantijų darbuotojams, auginantiems vaikus. Iš to seka, kad nesant teisinių pagrindų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str., įspėjimo apie atleidimą lapelis negali būti išduotas. Darbo teisėje protingumas suprantamas kaip bendrasis teisės principas, išreiškiantis objektyvų sąžiningumo kriterijų. Jis vertinamas pagal du kriterijus- objektyvųjį ir subjektyvųjį. Nustatant objektyvųjį sąžiningumo kriterijų kiekvienu atveju turi būti nustatoma, ar tam tikri asmens veiksmai, atsižvelgiant tik į objektyvias faktines aplinkybes, gali būti pripažįstami sąžiningais. Kaip pažymėjo LAT CBS teisėjų kolegija 2000-09-18 nutarime c.b. J Černijenko v V. R. ir kt. Nr. 3K-3-827/2000 vertinant objektyvųjį kriterijų turi būti atsižvelgiama į įprasto apdairumo, atidumo asmens elgesio standartą. Pagal subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų nustatoma, ar asmuo pagal savo subjektyvius gebėjimus (išprusimą, turimas specialias žinias, amžių, faktines aplinkybes) galėjo suprasti, žinoti, kad tam tikrus veiksmus reikia atlikti ar nuo jų susilaikyti. Vadovaujantis šiuo principu, kiekvienas asmuo, tame tarpe ir atsakovas, privalo elgtis apdairiai, atidžiai ir sąžiningai. Atsakovas, būdamas protingas ir sąžiningas darbdavys, turėdamas visą kvalifikuotų teisininkų skyrių ir besinaudodamas kompiuterine programa, kurioje, kaip ir pats teigė, matė, kokios garantijos priklauso ieškovui, vis vien, pažeisdamas galiojančius įstatymus, Direktyvą ir DK 138 str., išdavė įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. darbuotojui A. S., kurio tokiu būdu neturėjo teisės įspėti ir taip pradėjo formuoti ieškovo valią, dėl kurios vėliau sekė kiti ieškovo veiksmai, t.y. darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu, pasiūlius darbdaviui. Tai, kad atsakovas naudojasi savo tokia sukurta kompiuterine programa, nėra laikytinas pakankamas pasiteisinimas tokio neteisėto įspėjimo ieškovui išdavimui, atsižvelgiant į tai, kad apie viso saugos skyriaus naikinimą šio saugos skyriaus darbuotojai buvo informuojami vykusių susirinkimų metu , ir darbdavys privalėjo šį darbuotoją informuoti kitu būdu, nei įteikdamas jam įspėjimo lapelį apie atleidimą, ko neturėjo teisės daryti. Laikytina, kad netobula atsakovo kompiuterinė programa yra paties atsakovo problema, dėl kurios jam kyla neigiamų pasekmių rizika. Šis atsakovo įspėjimo lapelio išdavimas ieškovui teismo vertintinas kaip pamatinis ieškovo valios formavimo veiksnys, kuriuo vėliau pasinaudojo atsakovas. Nors darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta šalių sutarimu, tačiau toks nutraukimas nebuvo ieškovo tikrosios valios išraiška. Įteikus ieškovui įspėjimą, kad jis po 4 mėnesių bus atleistas pagal DK 129 str. darbdavio iniciatyva, jis , kaip ir aiškino teismo posėdžio metu, ir suprato, jog bus atleistas pasibaigus įspėjime numatytam 4 mėnesių terminui, nes visiškai pasitikėjo darbdaviu kaip sąžiningu. Laikytina įrodytu, kad ieškovas, manydamas darbdavį esant jo atžvilgiu sąžiningu, dėl šios priežasties nebesigilino į tai, ar darbdavys elgiasi teisingai ir dėl to nėjo pas profesinės sąjungos ar bendrovės teisininkus, ar į personalo skyrių, nes jam nekilo net mintis, kad darbdavys galėtų elgtis ne pagal įstatymus, kurių jis nežinojo, turėdamas vidurinį išsilavinimą. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad nei konsultacijoje, nei susirinkimuose su profesine sąjunga nebuvo kalbama ir aiškinama darbuotojams apie tai, kad tie, kurie turi vaikų iki 3 m., negali aplamai būti atleisti, todėl ieškovas, manydamas, kad darbdavys elgiasi sąžiningai ir pagal DK įstatymus, kad yra darbdavio neklaidinamas ir darbdaviu visiškai pasitikėdamas, per susirinkimus ir nekėlė jokių klausimų ir nemanė, kad turi tikrinti klausimais darbdavio sąžiningumą, nes toks yra įtvirtintas DK 40 str. 2 dalyje 7 punkte, kuriame nustatyta, kad socialinė partnerystė grindžiama šalių lygiateisiškumu, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams. Ieškovas, manydamas, kad darbdavys elgiasi pagal įstatymus, ramiai laukė savo įspėjimo ir atleidimo pabaigos . Būdamas įsitikinęs, turėdamas įspėjimo lapelį, kad bus atleistas pagal DK 129 str. darbdavio iniciatyva, jis 2012 06 11 pasirašė darbo sutartį su UAB O. , kad dirbs ten nuo 2012 07 01 , nes buvo darbdavio įtikintas, kad bus atleistas ir siekė turėti darbą, kad galėtų išlaikyti šeimą , kurioje yra ir vaikas iki 3 metų; įsidarbino daug mažesniu atlyginimu, t.y. blogesnėmis sąlygomis, nors teismas laiko, kad turėjo būti taikoma Direktyva ir DK 138 str. Tačiau 2012-06-26 atsakovas įteikė ieškovui siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad atsakovas pateikė ieškovui alternatyvą, tačiau tokią alternatyvą jis pateikė jau suformavęs ieškovo valią, t.y. ieškovas suprato, kad turi pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų: būti atleistam iš darbo pagal DK 129str. arba išeiti iš darbo šalių sutikimu. Atsidūręs tokioje situacijoje ieškovas, savo subjektyviais gebėjimais, būdamas tik vidurinio išsilavinimo ir tikėdamas darbdavio sąžiningumu, suprato, kad tai yra geresnė alternatyva, nei būti atleistam iš darbo darbdavio iniciatyva, nors atleistas jis ir negalėjo būti. Kadangi atsakovas pradėjo formuoti ieškovo valią dar 2012-02-29 įteikdamas įspėjimą, atsakovas šioje situacijoje pasinaudojo savo kaip darbdavio geresne padėtimi ir suklaidino ieškovą, tokiu būdu suformuodamas jo valią dėl darbo sutarties nutraukimo. Nei vienas iš teismo apklaustų liudytojų, t.y. personalo darbuotojų, D. R. teismo posėdyje nepatvirtino, kad ieškovui buvo aiškiai ir nuosekliai išaiškinta tikroji šalių susitarimo esmė, t.y. kad jam buvo paaiškinta, jog jo negali atleisti iš darbo aplamai, nes jis turi vaiką iki 3 metų , kad todėl jam siūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir pridedant papildomai vieną mėnesinį atlyginimą, o , kaip teismo nustatyta, darbdavio darbuotojos buvo apsiribota ieškovui pasakant, kad ieškovui teks vienas papildomas atlyginimas už tai, kad turi vaiką iki 3 metų amžiaus ir ieškovas, jau būdamas darbdavio suklaidintas įspėjimo lapeliu suformuojant jo valią, kad bus atleistas iš darbo pagal DK 129 str., turėjo pagrindo manyti, kad darbdavys jį vis tiek atleis, o jei nesutiks, negaus papildomos išmokos, o jei sutiks, tai papildomai dar gaus , kaip jam paaiškino, už vaiką, 1 papildomą atlyginimą.

33Laikytina visiškai suprantamu ir neabejotinu ieškovo aiškinimas, kad, jei jis būtų žinojęs, kad jo negali atleisti iš darbo dėl to, kad jis turi vaiką iki 3 metų, jis tikrai būtų nesutikęs išeiti iš darbo šalių susitarimu, nes nei vienas žmogus nenori prarasti darbo, juolab kad iš anksto buvo žinoma, kad naujoje darbovietėje UAB „ O.“ atlyginimas bus ženkliai mažesnis, tai buvo pasakyta per susirinkimus. Laikytina, kad ieškovui darbdavys labai aiškiai savo veiksmais suformavo tik dvi pasirinkimo galimybes: būti atleistam suėjus terminui arba nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu su vieno atlyginimo didesne išmoka, šiam nežinant savo teisės aplamai būti neatleistam ir būnant akivaizdžiai darbdavio suklaidintam, be to, teismui laikant, kad darbdavys turėjot taikyti Direktyvą ir LR DK 138 str.1d. ir 2d.

34LR DK 35 str. 1d. nustato, kad , įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai , laikytis protingumo , teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, 2 d. nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Laikytina, kad darbdavys šiuos principus pažeidė, netaikė Direktyvos ir LR DK 138 str.; įteikdamas įspėjimo lapelį asmeniui, kuriam toks negalėjo būti įteiktas, susikūręs sau tokią kompiuterinę programą, kuri jam patogi darbui, bet pažeidžia galiojančius įstatymus, o būtent DK 35 str., 131 str.1d.3p. ir 130 str, 2d. ir manipuliavo darbuotoju, šiam būnant jų suklaidintam. Laikytina, kad darbdavys tiesiog gudravo, norėdamas palengvinti sau tokių darbuotojų, kurie turi vaiką iki trijų metų, atleidimą iš darbo šalių susitarimu, sukūręs jiems iliuziją, kad jie vis tiek bus atleisti. Laikytina, kad ieškovo valios trūkumas yra akivaizdus, jis, pasitikėdamas darbdaviu kaip sąžiningai besilaikančiu įstatymų , pasirašė susitarimą dėl valios trūkumų, nesuprasdamas, kad yra klaidinamas ir kad darbdavys nesilaiko darbo įstatymų, DK 138 str. ir Direktyvos, nes objektyviai nežinojo ir manė, kad elgiasi teisingai. Laikytina, kad ir profesinė sąjunga tinkamai neginė savo profesinės sąjungos narių teisių, nors jie turi profesionalų teisininką, ir jiems puikiai žinomas DK ir tai, kad darbdavys negalėjo atleisti iš darbo tokių darbuotojų , kurie turi vaikų iki 3 metų amžiaus, jiems buvo žinoma, kad darbdavys visiems darbuotojams įteiks įspėjimo lapelius , nors darbuotojams, turintiems vaikų iki 3 metų amžiaus, tai daryti draudžia DK, nes jiems buvo žinoma, kad tokių darbuotojų yra , tačiau jie jų teisėtų interesų negynė , tokių darbuotojų teisių jiems per susirinkimus neaiškino, darbdavio neteisėtų veiksmų šių darbuotojų atžvilgiu neužkirto, net pritarė , aiškindami, kad tokie įspėjimai kiekvienam darbuotojui galimi, kas papildomai padėjo suformuoti ieškovui jo klaidingą valią, kad jis bet kuriuo atveju bus atleistas ar pagal DK 129 str. ar pagal šalių susitarimą, tik dar gaudamas papildomą išmoką. Laikytina, kad profesinė sąjunga nepagrįstai nesigilina į Direktyvą ir LR DK 138 str.. Teismas daro išvadą, kad šiuo duotu atveju darbdavys gudravo ir manipuliavo neišmanančiu neišsilavinusiu darbuotoju A. S., savo veiksmus pateikdamas kaip teisingus ir sąžiningus ir tokiu būdu primetė ieškovui savo valią, nes A. S. tikroji valia nebuvo išeiti iš darbo, o jo tikroji valia buvo dirbti ir toliau toje darbovietėj , nes jis negalėjo būti atleistas, o buvo darbdavio suklaidintas ir šalių susitarime nebuvo išreikšta jo tikroji valia. Tai, kad darbdavys neišaiškino atleidžiamiems darbuotojams tikrosios šalių susitarimo esmės, patvirtino ir teismo posėdžių metu apklausti liudytojai B. ir K. , tačiau šie asmenys buvo labiau patyrę, nepasitikėjo darbdaviu, galimai galbūt turėdami tam pagrindo, ir kreipėsi į teisininkus, į darbo inspekciją, gi nepatyręs ir mažo išsilavinimo ieškovas buvo įsitikinęs, kad darbdavys jo atžvilgiu elgiasi visiškai sąžiningai, ką pastarasis pagal galiojančius įstatymus ir privalėjo padaryti, būdamas stipresnioji darbo santykių šalis.

35Dėl visų išdėstytų motyvų laikytina, kad ieškinys yra pagrįstas, nes darbdavys pažeidė 2001 03 12 T. D. 2001/23/EB dėl Valstybės narių įstatymų , skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ir verslo dalių perdavimo atvejų , suderinimo ir LR DK 138 str., taipogi primetė ieškovui savo valią , suklaidindamas ieškovą ir šalių susitarime nebuvo išreikšta tikroji A. S. valia.

36Ieškinys iš dalies tenkintinas, pripažįstant ieškovo atleidimą iš darbo šalių susitarimu neteisėtu, pripažįstant, kad jis patyrė neturtinę žalą ir įvertinant ją 10 000 lt., šią sumą priteisiant ieškovui iš atsakovo. Taipogi ieškovui iš atsakovo priteistinos ir šio patirtos bylinėjimosi išlaidos.

37LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Darbdavys yra laikytinas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, todėl darbdavio neteisėti veiksmai, ypač tokie, kuriais sukeliamos sunkiausios teisinės pasekmės, kaip atleidimas iš darbo, neabejotinai paveikia darbuotoją. Neabejotina, kad , neteisėtai atleidus darbuotoją A. S. iš darbo, kai jis sužinojo savo teisių pažeidimus, darbdaviui pažeidus įstatymus, dėl to jis mažiau uždirbo, patyrė dvasinius išgyvenimus, asmens pažeminimą, nors nesikreipė į gydytojus, bet dvasinių išgyvenimų turėjo, kai su juo buvo netinkamai pasielgta , ir šią patirtą neturtinę ieškovo žalą teismas įvertina 10 000 lt., kuriuos ir priteisia ieškovui iš atsakovo. Dėl grąžinimo į darbą :laikytina, kad turi būti taikoma DK 297 str. 4 d., kurioje numatyta, kad, jei teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas gali pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Laikytina, kad ieškovas negali būti grąžintas į pirmesnį darbą dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių, nes po ieškovo atleidimo iš darbo Bendrovėje buvo atlikti struktūriniai pakeitimai, kurių pasekoje nebeliko ieškovo pareigų ir Bendrovė apskritai atsisakė ieškovo iki tol vykdytų funkcijų.

38Kadangi ieškinys iš dalies tenkintinas, iš atsakovės priteistinos teismo išlaidos Valstybei :137 lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 3 procentai už priteistus turtinio pobūdžio reikalavimus( LR CPK 79 str.,88 str.) . Ieškovas prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo turėtos išlaidos, pagrįstos dokumentais, priteistinos( b.l.146-150 ). Atsakovė yra įpareigojama nuo ieškovui išmokėtinų sumų apskaičiuoti visus privalomus sumokėti mokesčius ir juos sumokėti į Valstybės biudžetą ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai įstatymų nustatyta tvarka.

39Teismas , remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ( - ) str., 268 str.,270 str., LR DK 297 str.,

Nutarė

40ieškinį patenkinti iš dalies .

41Pripažinti ieškovo A. S., a/k ( - ) gyv. R. kaime, Mažeikių rajone ir atsakovės AB „ O.“, į/k , buveinė M.gv., J. k., Mažeikių rajone, 2012 06 26 pasirašytą siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu , 2012 06 29 pasirašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal LR DK 125 str. neteisėtu ir panaikinti 2012 06 29 AB „O.“ įsakymą Nr. dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 125 str. 1d.( darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu ) su A. S..

42Negrąžinti ieškovo A. S. į darbą AB „O.“. Nustatyti, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovo A. S. ir AB „ O.“ nutraukti šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

43Priteisti ieškovui A. S. tris vidutinius mėnesinius atlyginimus išeitinės išmokos- aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du litus dvidešimt centų ( 8482,20 lt )ir vidutinį darbo užmokestį keturiolika tūkstančių keturis šimtus septynis litus ( 14407 lt )už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2012 07 02 dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2012 12 04 d. imtinai ir po vieną šimtą trisdešimt penkis litus keturis centus (135,04 lt ) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2012 12 05 iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

44Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės AB „O.“ dešimt tūkstančius litų (10000 lt ) neturtinės žalos.

45Įskaityti A. S. keturis išmokėtus vidutinius mėnesinius atlyginimus išeitinės išmokos kaip priteistą šiuo sprendimu 3 mėn. išeitinę išmoką ir vieno mėnesio vidutinį atlyginimą.

46Priteisti iš atsakovo AB O., į/k , buveinė M. , J. km., Mažeikių rajone, vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt keturis litus ( 1124 lt ) bylinėjimosi išlaidų ir 15 litų ( 15 lt ) išlaidų, susijusių su bylinėjimusi ( pašto išlaidų) Valstybei.

47Priteisti iš atsakovo AB O., į/k , buveinė M. , J. km., Mažeikių rajone, ieškovui A. S. , a/k ( - ) gyv. R. km., Mažeikių rajone du tūkstančius litų ( 2000) lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti .

48Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ( 2827,40 Lt) priteisimo ieškovui A. S. iš atsakovės AB „ Orlen Lietuva“ vykdyti skubiai.

49Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą .

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G., sekretoriaujant D.... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S.... 3. Teismas , išnagrinėjęs bylą ,... 4. kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp jo ir atsakovo AB „O. 2008 m.... 5. Ieškovas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo nuo 2008 08 01 AB... 6. L. R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo saugos padalinyje turto... 7. Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad jis iki 2012 07 01 AB O. dirbo... 8. Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad ji yra personalo skyriaus... 9. L. V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jam pasiūlė 5 išeitines ir 1 už... 10. L. R. P. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo turto saugotoju. Prieš 4... 11. L. V. V. teismo posėdyje parodė, kad dirbo turto saugotoju, dabar dirba O..... 12. Liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad dirba AB „O.“ ryšių su... 13. L. V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra AB O. profesinės sąjungos... 14. R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra profesinės sąjungos... 15. L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji pažįsta S.. Anksčiau kartu dirbo... 16. Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba O. personalo skyriuje.... 17. Ieškovo A. S. atstovas advokatas V. J. savo baigiamojoje kalboje prašė... 18. Atsakovės AB „ O.“ atstovė savo baigiamojoje kalboje prašė ieškinį... 19. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 20. Pagal LR ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 21. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą... 22. Teismas darbo pobūdžio bylose yra aktyvus, todėl įvertintinas ir darbdavio... 23. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad šiuo metu galiojanti DK 138... 24. Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu... 25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012 m. vasario 21 d.... 26. Tačiau teismo posėdžių metu ištirti įrodymai įrodė kitas aplinkybes. D.... 27. Lietuvos A. T. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007 dėl darbo sutarties... 28. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005... 29. Lietuvos A. T. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008 2008 m. birželio 19 d.... 30. Taigi, analizuojant darbo sutarties nutraukimą DK 125 str. kontekste,... 31. Siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti situaciją reikia atskleisti... 32. Įspėjime aiškiai išdėstoma, kad ieškovas bus atleidžiamas iš Saugos... 33. Laikytina visiškai suprantamu ir neabejotinu ieškovo aiškinimas, kad, jei... 34. LR DK 35 str. 1d. nustato, kad , įgyvendindami savo teises bei vykdydami... 35. Dėl visų išdėstytų motyvų laikytina, kad ieškinys yra pagrįstas, nes... 36. Ieškinys iš dalies tenkintinas, pripažįstant ieškovo atleidimą iš darbo... 37. LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 38. Kadangi ieškinys iš dalies tenkintinas, iš atsakovės priteistinos teismo... 39. Teismas , remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ( - ) str., 268 str.,270... 40. ieškinį patenkinti iš dalies .... 41. Pripažinti ieškovo A. S., a/k ( - ) gyv. R. kaime, Mažeikių rajone ir... 42. Negrąžinti ieškovo A. S. į darbą AB „O.“. Nustatyti, kad darbo... 43. Priteisti ieškovui A. S. tris vidutinius mėnesinius atlyginimus išeitinės... 44. Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės AB „O.“ dešimt tūkstančius... 45. Įskaityti A. S. keturis išmokėtus vidutinius mėnesinius atlyginimus... 46. Priteisti iš atsakovo AB O., į/k , buveinė M. , J. km., Mažeikių rajone,... 47. Priteisti iš atsakovo AB O., į/k , buveinė M. , J. km., Mažeikių rajone,... 48. Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ( 2827,40... 49. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...