Byla 2-1387-178/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-4787-467/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui „kriminalinei Lietuvai“, atstovaujamai „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismo ir pseudoteisėjų Z. S., L. B.-L.“ dėl 144 866,77 Eur žalos atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas Civilinio proceso kodekso reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo. Todėl teismas ieškinio nepriėmė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą atsižvelgė į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, suformuotą 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015. Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes ieškovas atsakovus sąmoningai įvardija kriminaline Lietuva, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija, kriminaline institucija Vilniaus apygardos teismu, pseudoteisėja Z. S. ir pseudoteisėja L. B., ne dėl klaidos ar nežinojimo, jog toks atsakovų įvardinimas civiliniame procese yra negalimas, o dėl to, kad tokiu būdu sąmoningai siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo „kriminalinės institucijos“ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - perduoti ieškinį nagrinėti kitos apygardos teismui iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese, yra nusikaltimo požymiai.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pažeidžiant CPK 115 straipsnio 4 dalį, 137 straipsnio 3 dalį. Apelianto teigimu, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, tai nutartyje privaloma motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys dėl kriminalinės Lietuvos teismų institucijų organizuoto neteisėto ir nusikalstamo įsiteisėjusio teismo sprendimo tyčinio nevykdymo ir tyčinio vilkinimo atlyginti dėl to padarytą žalą būtų išnagrinėtas kriminalinės Lietuvos teritorijoje ir būtų atlyginta dėl to padaryta žala.
  3. Teismas pažeidė Konstitucinio Teismo nustatytą privalomą precedentą civiliniame procese, nes „kriminalinės Lietuvos apeliacinio teismo“ 2015 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015 ir kitose bylose nustatyta, kad toks ieškinys teismingas teismui.
  4. CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neteisingas teismo pavadinimo nurodymas ar pavadinimo nenurodymas nėra esminė kliūtis atsisakyti priimti procesinį dokumentą priėmimo stadijoje. Todėl neteisinga nutartis naikintina, o klausimas perduotinas nagrinėti kitos apygardos teismui iš esmės, nes yra nusikaltimo požymiai kriminalinės Lietuvos teismų institucijų organizuotoje veikoje tyčia atsisakant priimti nagrinėti ieškinį, kad dengti nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės kriminalinės Lietuvos kriminalinių nusikaltėlių ir recidyvistų pseudoteisėjų veiksmus gaminant pseudoteisingumą.
  5. Nutartyje pažeistas CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 109 straipsnis. Apelianto teigimu, niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Todėl neteisėtos teismo sudėties absoliučiai negaliojanti nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės perduodant ieškinį nagrinėti kitos apygardos teismui.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškinys pareikštas neegzistuojantiems atsakovams, o apeliantas nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ji nepagrįsta ir neteisėta, yra absoliutūs jos negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, byla gali būti nagrinėjama teisme tik tuo atveju, jei asmens kreipimosi į teismą teisė realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Vienas iš tokių reikalavimų - pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymų leidėjas procesinio šalių elgesio standartą yra apibrėžęs ir įstatyme – CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu šalis sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kiekvienu atveju teismas, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

16Apeliantas pareikštame ieškinyje atsakovu nurodo „kriminalinę Lietuvą“, kurią atstovauja „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėjai Z. S., L. B.-L.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios sąvokos kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „pseudoteisėjai“ ir kt. yra vertintinos ne kaip tik formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, tačiau, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, kaip sąmoningas siekis piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Tokiu būdu demonstratyviai akcentuojamas ne tik teismo ar kurios nors proceso šalies, bet ir valstybės apskritai negerbimas, sąmoningas siekimas, naudojantis procesine ieškinio teikimo teise, juos pažeminti, įžeisti.

17Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). Iš esmės šis teiginys atitinka įstatymo formuluotę. Tačiau CPK 3 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios (CPK 115 str. 4 d.) normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo tiems asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau neturėtų būti ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai piktnaudžiaujantiems procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kai procesą siekiama panaudoti akivaizdžiai niekinančio, įžeidžiančio požiūrio į valstybę bei kitus proceso dalyvius išreiškimui, nes jos paskirtis, kaip minėta, yra kita. Akivaizdu, kad nagrinėjamu (ir ne tik) atveju apeliantas procesiniame dokumente atsakovą bei jį atstovaujančius asmenis įvardino ne per klaidą, o sąmoningai, juo labiau, kad ieškinyje nurodomos minėtos sąvokos taip pat yra nurodytos ir paduotame atskirajame skunde. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.), inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nereikšmingus klausimo išsprendimui apelianto teiginius, kad skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, į kurią instituciją kreiptis. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese, nes skundžiama nutartis atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos nuostatas vertinant tokio pobūdžio procesinį elgesį, į kurias pirmosios instancijos teismas, sprendžiant apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015;2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1024-370/2015,. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2015, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015 ir kt. )

18Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo/yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas turėjo/turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, o apelianto nurodomos aplinkybės per se nelemia teisėjo šališkumo.

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apelianto skundą atmeta kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo ieškinį... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo,... 16. Apeliantas pareikštame ieškinyje atsakovu nurodo „kriminalinę Lietuvą“,... 17. Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo... 18. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl... 19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apelianto... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą....