Byla 2-84-370/2015
Dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo (ieškinio suma 350 000 Lt)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-5664-262/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjai V. M. dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo (ieškinio suma 350 000 Lt).

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo – valstybės priteisti 350 000 Lt žalos atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs ieškovo pateikto ieškinio turinį, ieškinyje ieškovo įvardytus subjektus vartojant sąvokas: „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėja“ ir kt. Nurodė, kad tokių subjektų pagal galiojančius teisės aktus nėra, todėl ieškinys buvo pateiktas ne tai institucijai, kuriai buvo adresuotas bei neegzistuojantiems atsakovams.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Be to, yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apelianto teigimu, buvo pažeistos ir netinkamai taikytos CPK 115 straipsnio ir 137 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Jei ieškinys nenagrinėtinas teismuose ar neteismingas tam teismui, tai nutartyje privaloma motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis dėl teisminės gynybos, tačiau teismas to nepadarė. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai, nėra kliūtis atlikti procesinių veiksmų, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalies. Jei teismas nenustato esminių ieškinio turinio ar formos netikslumų, šalintinų CPK 135, 138 straipsnių nustatyta tvarka, tai nutartis yra neteisinga ir naikintina, o klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo kitos apygardos teismui. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 29 str.), todėl mano, kad jo ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo teisėjai turėtų vertinti savo kolegos darbą, o tai atlikti objektyviai gali sutrukdyti tokios aplinkybės kaip teisėjų nuolatinis bendravimas ir pažintis dėl darbo santykių, ir kt. Dėl šios priežasties mano, kad ir skundžiamą nutartį teismas priėmė neteisėtos sudėties.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 350 000 Lt žalos atlyginimo.

11Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pateiktame procesiniame dokumente įvertinęs ieškovo vartotas atitinkamas sąvokas.

12Iš ieškovo pateikto teismui ieškinio turinio matyti, kad jis reiškia iš esmės ieškinį valstybei dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų ir 350 000 Lt žalos atlyginimo, todėl tokio pobūdžio ieškinys galėtų būti teismingas Vilniaus apygardos teismui, tačiau ieškovo pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys, kurio turiniui ir formai taikomi bendrieji ir specialieji surašymo reikalavimai (CPK 111–115, 135 str.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka tokių reikalavimų ne tik dėl paminėtų sąvokų surašant procesinį dokumentą vartojimo (kriminalinė institucija, kriminaliniai teismai ir kt.).

13CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

14Taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikomis tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

15Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 str. ir 3 str. 1 d.) nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.

16Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateikto ieškinio turinį per civilinio ieškinio priėmimo institutą padarė nepagrįstą išvadą atsisakyti priimti ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškovo ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo procesinės teisės normas tinkamai nepritaikė ir nepagrįstai nesivadovavo ieškinio trūkumų šalinimo institutu.

17Kaip jau buvo minėta, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Vadinasi, besikreipiantis į teismą asmuo privalo suvokti, kad kreipiantis į teismą turi būti laikomasi įstatymo nustatytų bylinėjimosi taisyklių. Todėl tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų

18Iš pateikto ieškovo ieškinio kaip procesinio dokumento turinio matyti, kad jį surašant nesilaikyta bendrinės kalbos dalies, t. y. administracinės (nebuitinės) kalbos ir oficialaus – dalykinio, kanceliarinio stiliaus reikalavimų, kurie nustato, kad dokumentas turi būti surašomas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai logiškai dėstant mintis, be emocinių atspalvių, o juo labiau įžeidžiančių asmenis (institucijas) ir vulgarizmų, taip pat laikantis teisinės terminijos. Ieškovo pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios sąvokos kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėja“ ir kt. vertintinos ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip teismo bei proceso šalies negerbimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. CPK 42 straipsnis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, kartu ir teismui teikiant elementarius kalbos stiliaus ir kalbos kultūros reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus.

19Be to, kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet tokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, todėl konstatuotina, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą ir vertindamas ieškinio turinį, privalėjo pirmiausia spręsti, ar ieškovas laikėsi elementarių dokumento įforminimo ir lietuvių kalbos reikalavimų, ar vartojamos sąvokos nevertintinos kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei spręsti ieškinio turinio trūkumų šalinimo klausimą, reikalaujant, kad šalis pašalintų pažeidimus, o jų tinkamai ir visapusiškai nepašalinus, neduoti eigos ieškovo teisių gynybai. Kadangi tokių veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko, ieškinio priėmimo klausimą sprendė pakankamai formaliai, pripažintina, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas visapusiškai nesprendė ieškinio atitikties ir kitiems įstatymo reikalavimams (CPK 135, 137 str., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

20Reikalavimo perduoti klausimą nagrinėti iš naujo kitam apygardos teismui nėra pagrindo tenkinti, nes ieškovas, pateikdamas ieškinį, teismui nebuvo pareiškęs jokio prašymo dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo ar teisėjų nušalinimo ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovo nurodytą faktą, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teisėjas (CPK 185 str.). Taip pat ieškovui išaiškintina, kad teisėjo nušalinimo klausimai yra sprendžiami remiantis CPK nustatyta tvarka (CPK 69 str.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336–339 straipsniais,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo – valstybės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą,... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 10. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 350 000 Lt... 11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti... 12. Iš ieškovo pateikto teismui ieškinio turinio matyti, kad jis reiškia iš... 13. CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės... 14. Taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas... 15. Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 str. ir 3 str. 1 d.) nuostatas asmuo,... 16. Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 17. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų... 18. Iš pateikto ieškovo ieškinio kaip procesinio dokumento turinio matyti, kad... 19. Be to, kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą,... 20. Reikalavimo perduoti klausimą nagrinėti iš naujo kitam apygardos teismui... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK... 22. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir...