Byla 2S-1299-638/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja D. L.

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3665-780/2018 pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. M. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastrinis Nr. ( - ), buvo dvaro sodyba, kuri priklausė D. M. seneliui J. M..
  2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji siekia jos turimoje miškų ūkio paskirties žemėje suformuoti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti ir, pakeitus žemės paskirtį, gauti leidimą sodybai statyti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.
  2. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose pareiškėja siekia atstatyti galimai buvusią sodybą, ji yra įgijusi ne paveldėjimo teisės pagrindu, o dovanojimo sutarties pagrindu iš savo motinos. Savo teisę paveldėti J. M. miško žemę įgyvendino pirmos eilės įpėdinė - pareiškėjos motinos A. P. sesuo M. J. (pareiškėjos teta), kuriai ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Pareiškėja šį žemės sklypą gavo dovanų iš savo motinos, kuri šį sklypą įgijo mainų pagrindu iš savo sesers M. J.. Todėl pareiškėja nėra nei paveldėjusi šio žemės sklypo iš savo senelio, nei gali būti laikoma antros eilės įpėdine, paveldinčia pagal įstatymą Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, nes remiantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, pirmos eilės įpėdinės M. J. pasinaudojimas savo paveldėjimo teise nušalino pareiškėją nuo jos senelio paveldėjimo. Pareiškėja nėra tiesioginė buvusios sodybos savininko įpėdinė ir ne tik neįgyvendino savo paveldėjimo teisės, bet ir negalėjo to padaryti dėl pirmos eilės įpėdinių pasinaudojimo savo paveldėjimo teise, todėl ji nėra tas asmuo, kuris turi teisę atstatyti buvusią sodybą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių, net ir jį nustačius, todėl pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

85. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti į bylą naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte expressis vertis nėra nurodyta, kad atitinkamos eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą yra tik tie įpėdiniai, kurie įgyvendino savo teisę paveldėti priimdami palikimą. Nagrinėjamu atveju asmenų (įpėdinių) teisė atstatyti neišlikusią sodybą pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra siejama su šių asmenų giminystės ryšiu su buvusiu savininku, o ne su šių asmenų paveldėjimo teisės realizavimu.
    2. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinius su buvusiu sodybos savininku sieja tiesioji giminystės linija, todėl jie laikytini tiesioginiais buvusio sodybos savininko įpėdiniais CK 3.132 straipsnio 1 dalies ir CK 5.11 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne dėl to, kad miško žemę nuosavybėn įgijo priimdami palikimą pagal paveldėjimo teisės normas. Taigi, asmeniui, kuris siekia atstatyti savo buvusiam protėviui priklausiusią sodybą, pakanka pateikti įrodymus, patvirtinančius to asmens priklausymą buvusio sodybos savininko pirmos, antros arba trečios eilės įpėdinių eilei.
    3. Nepaisant to, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į miško žemę dovanojimo sandorio pagrindu, pareiškėja yra buvusio miško žemės savininko antros eilės įpėdinė. Šią aplinkybę patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra pateikti byloje. Būtent ši aplinkybė laikytina esmine vertinant pareiškėjos kaip subjekto atitikimą Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytam reikalavimui. Be to, pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su pareiškėjos nuosavybės teisės į miško žemę įgijimu bei spręsti dėl pareiškėjos teisės atstatyti buvusią sodybą, kadangi šios aplinkybės turėjo būti vertinamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius prašo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teisingai bei pagrįstai sprendė, kad pareiškėja D. M. kaip antrosios eilės įpėdinė galėtų pretenduoti į teisę atstatyti buvusią savo senelio sodybą tik tuo atveju, jeigu paveldėjimo teisės į senelio palikimą būtų neįgyvendinę pirmosios eilės įpėdiniai. Pareiškėja negali būti laikoma antrosios eilės įpėdine, paveldinčia pagal įstatymą.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja pateikė naujus įrodymus - Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-12-05 įsakymą Nr. 853 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atstatymo ir žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone, Alytaus apskrities valdytojo 1996-12-05 sprendimą Nr. 59-5765, laikinąjį žemės sklypo planą, pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, duomenis iš Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės - aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju spręstina, kad pateikti įrodymai pagrindžia apeliantės argumentus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes pateiktieji nauji įrodymai buvo išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
  3. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  4. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai tam tikrus teisinius padarinius.
  5. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, o vienas iš jų yra 7 punkte numatytas atvejis: buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
  6. Byloje iš esmės kilo ginčas, ar pareiškėjai patenka į 11 punkte nurodytą teisės normoje įtvirtintą asmenų ratą. Minėtų asmenų giminystės ryšys yra detalizuotas CK 5.11 straipsnyje, kuriame yra apibrėžtos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai. Minėtoje teisės normoje nurodyti pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą yra asmenys, kurie su buvusiu sodybos savininku susiję giminystės ryšiais.
  7. Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projekto, kuriame nurodyta, kad teikiamo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant išspręsti P. V. peticijoje keliamą problemą, kai Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje išdėstytos nuostatos draudė buvusiems savininkams ar tiesioginiams jų palikuonims atstatyti buvusias sodybas privačioje miško žemėje. Taip pat aiškinamajame rašte nurodyta, kad įgyvendinus pareiškėjo peticijoje pateiktą siūlymą, būtų įtvirtintas reguliavimas, kuris leistų neišlikusių sodybų buvusiems savininkams arba tiesioginiams jų palikuonims atstatyti privačioje miško žemėje buvusias sodybas. Ši teisė būtų netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, tai yra asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Iš aiškinamojo rašto yra akivaizdus įstatymo leidėjo tikslas - sudaryti sąlygas atkurti buvusias sodybas ne visiems asmenims, o tik buvusių savininkų palikuonims iki 3 įpėdinių eilės.
  8. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja yra J. M. vaikaitė ( anūkė), t. y. tiesioginė (pagal CK 3.132 straipsnio 1 dalį tiesiąją giminystės liniją) antros eilės (pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą) įpėdinė pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Miškų įstatymo 11 str. 1 dalį, neatsižvelgė į įstatymo leidėjo valią ir tikslą, pernelyg formaliai vertino, kokių konkrečių sandorių pagrindu pareiškėja yra įgijusi sklypą. Nepaisant to, kad pareiškėja nuosavybės teisę į miško žemę įgijo dovanojimo sandorio pagrindu, pareiškėja turi teisę pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas į buvusios J. M. sodybos atstatymą, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įpėdinių ratą ir tokiu būdu be jokio teisinio pagrindo apribojo pareiškėjos galimybes realizuoti teisę dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  9. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą (CPK 443 straipsnio 1 dalis), todėl nutartis naikintina ir, kadangi pareiškimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

13atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

14Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. M. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai