Byla e2YT-9425-328/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, pareiškėjams V. Č., I. Č., V. Č., S. Č., suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A.

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Č., I. Č., D. Č., A. Č., V. Č., S. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog mūriniai sandėliukai, pažymėti pridedamame plane, esantys prie namo adresu ( - ), yra naudojami daugiau kaip septynis metus buto Nr. 3, ( - ), savininkų krosninio kuro laikymui.

5Pareiškime nurodė, jog namas, esantis adresu ( - ), buvo pastatytas 1900 – 1905 m. laikotarpiu. Nuo pat pastatymo momento šiame name yra tik krosninis šildymas. Daugiabučiame name gyvena trečioji pareiškėjų giminės karta. Lietuvai būnant tuometinėje Tarybų Sąjungoje miesto valdžia papildomai prie namo pastatė mūrinius sandėliukus tam, kad gretimų namų, t. y. ( - ) ir ( - ) gyventojai galėtų tvarkingai sandėliuoti būtų šildymui, šaltuoju metu laiku, malkas arba akmens anglis, nes pačiuose namuose nebuvo numatyta tam tikslui kuro saugojimo patalpų. Namą, adresu ( - ), ilgus metus administruoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Vitės valdos“. Šios bendrovės darbuotojai neturėjo jokių pretenzijų dėl pastatytų mūrinių sandėliukų ir neprieštaravo tam, kad namo gyventojai juos naudotų pagal tiesioginę paskirtį. Nurodė, jog su namo ( - ), gyventojomis R. A. T. (butas Nr. 7) 1992 metais ir S. S. (butas Nr. 11) 1997 metais, buvo sudarytos sandėliuko perleidimo sutartys pagal kurias už piniginį atlygi buvo užleisti joms priklausantys sandėliukai, nes jos su artimaisiais tuo metu ketino įsivesti elektrinį šildymą arba išviso išsikelti gyventi į kitą vietą, todėl turimi sandėliukai jau joms buvo nereikalingi. Papildomai nurodė, jog nors sandėliukai nėra tinkamai apskaityti, yra sudedamoji tinkamo gyvenamojo namo eksploatavimo dalis, nes tik ten galima laikyti šaltam metų sezonui skirtą kurą, Mano, jog teismo sprendimas būtų pakankamas teisinis pagrindas pagaliau išjudinti ir išspręsti problemą, nes name gyvena nepasiturinčios šeimos, kurios savo lėšomis negali įsivesti kito tipo šildymą, todėl kroninis namo šildymo būdas lieka vieninteliu įmanoma (realia) priemone nesušalti žiemą.

6Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti.

7Atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjų pareiškime nurodyta aplinkybe, jog ginčo statinys buvo pastatytas už tuometines valstybines lėšas. Klaipėdos miesto savivaldybė, būdama neprivatizuoto valstybinio turto valdytoja bei vykdydama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 103 „Dėl teritorijos tarp Naujosios Uosto, Gegužės, Puodžių ir Naujojo Sodų gatvių detaliojo plano“ (toliau – detalusis planas) sprendinius, nugriovė ginčo statinį. Detaliojo plano grafinėje dalyje ginčo statinys pažymėtas „39“ geltona spalva, kaip griautinas statinys. Detaliojo plano lentelėje taip pat paaiškinta, jog „39“ objektas yra griautini menkaverčiai sandėliukai, stovintys šalia rekonstruotinos transformatorinės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai informavus apie naujas aplinkybes, mano, jog neliko ginčo dalyko. Papildomai nurodė, jog privatizavimo procese taikytini specialieji teisės aktai nustatė priešingą, nei įtvirtintas 1964 m. civilinio kodekso 153 straipsnyje, principą, t. y., kad nuosavybės teisė įgyjama tik į privatizuojamą daiktą (tiek pagrindinį, tiek antraeilį) konkrečiai nurodžius jį sutartyje, jį įkainojus ir už jį sumokėjus. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog paveldėtas būstas ( - ) buvo anksčiau privatizuotas kartu su kokiais nors priklausiniais. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras informacijos apie ginčo statinio istorinius duomenis. Tai, kad ginčijami ginčo patalpa neįregistruoti dar nereiškia, jog VĮ Registrų centras neturi jokių istorinių duomenų. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos su atsiliepimu pateiktuose oficialiuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose ir kadastro žemėlapiuose ginčo statinys nėra užfiksuotas kaip kurio nors gyvenamojo namo priklausinys – bendrojo naudojimo objektas. Nurodė, jog pareiškėjai reiškia pretenzijas į ginčo statinį, kurio žinoma vieta yra tik apytikslė, ir kurio negalima identifikuoti, t. y. neaišku, ar po teismo sprendimo atlikti kadastriniai matavimai bus to paties ginčo statinio.

8Suinteresuotas asmuo UAB ,,Vitės valdos“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalis), prašymų negauta.

9Teismo posėdyje pareiškėjas V. Č. papildomai paaiškino, jog į teismą kreipėsi tada, kai pamatė, jog sandėliukus ketinama nugriauti. Nurodė, jog sandėliuką turėjo nuo senų laikų. Sandėliukus prižiūrėjo, remontavo. Nori nustatyti faktą, kad sandėliukus naudojo. Mano, jog jei savivaldybė sandėliukus nugriovė, turėjo pasirūpinti, kur jis turi laikyti malkas šildymui. Prašo pareiškimą tenkinti.

10Teismo posėdyje pareiškėjas S. sutiko su pareiškėjo V. Č. paaiškinimais. Papildomai nurodė, jog nugriovus sandėliukus susidūrė su problema, kur laikyti malkas, kurą būsto šildymui. Norėtų, kad sandėliukus jiems atstatytų atgal arba pateiktų šildymo formos alternatyvą (pravestų dujas ar pan.). Sandėliukus naudojo nuo pat senų laikų. Prašo pareiškimą tenkinti.

11Pareiškėja I. Č. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog neturi kur laikyti kietojo kuro šildymui. Sandėliukus naudojo iš senų laikų. Niekas nesiūlė jų įteisinti. Prašo pareiškimą tenkinti.

12Teismo posėdyje pareiškėjas V. Č. paaiškino, jog į namą įsikėlė nuo 1969 m. Butas priklausė jam ir uošviui. Kai uošvis gavo kitą butą, visą butą gavo V.. Nuo senų laikų jiems buvo priskirtas sandėliukas. Namų valdyba priskyrė. Paaiškino, jog į rūsį negali malkas sudėti, nes jiems nepakas vienam sezonui, tokia masė ten netelpa. Ten niekada nebuvo malkų. Nurodė, jog sandėliukus remontavo. Mano, jog turi sandėliukus atstatyti, arba jiems pastatyti garažą, kad turėtų kur laikyti kurą. Prašo pareiškimą tenkinti.

13Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepimą ir jame nurodytus argumentus. Mano, jog pareiškimas nepagrįstas. Teismas turėtų nutraukti bylą, kadangi neliko ginčo dalyko. Papildomai paaiškino, jog patys pareiškėjai nurodė, jog pastate yra rūsys, palėpė. Mano, jog kurą galima laikyti rūsyje. Atkreipė dėmesį, jog rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti dujų balionus, sprogiąsias medžiagas, draudimo laikyti kietąjį kurą nėra. Mano, jog nelikus ginčo dalyko, bylą reikėtų nutraukti. Pareiškėjai reiškia naujus reikalavimus, kurie nėra šios bylos dalykas. Paaiškino, jog sandėliukų nugriovimu įgyvendintas senai patvirtintas Detalusis planas. Savivaldybė turtą valdė patikėjimo teise, sandėliukai nebuvo privatizuoti. Nurodė, jog sandėliukai neidentifikuojami. Paaiškino, jog netikslinga įteisinti objektus, kurie turi būti nugriauti. Prašo pareiškimą atmesti.

14Teismas konstatuoja:

15pareiškimas netenkintinas.

16Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjams V. Č. ir S. Č. nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį priklauso butas, esantis adresu ( - ) (b. l. 46-47, 170-171, t. I). Nurodytu adresu yra deklaruota visų pareiškėjų gyvenamoji vieta (b. l. 19, t. I). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas šalia namo, pažymėto Nr. 16, esantis plytinis statinys su atskiromis patalpomis (b. l. 5-10, 22-23, 25-27, 30-31, t. I). Pareiškėjas pateikė teismui savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus pranešimą sandėliukų naudotojams, kuriame nurodoma iki 2018 m. liepos 12 d. ištuštinti sandėliukus, priešingu atveju juose rasti daiktai už išgabenti į sąvartyną (b. l. 17, t. I). Pareiškėjai taip pat pateikė teismui pačių pareiškėjų parengtą schemą (planą), kuriame detalizuojama sandėliukų, kurių naudojimo faktą prašo pripažinti pareiškėjai, buvimo vieta tarp statinių ( - ), ir ( - ) (b. l. 18, t. I) bei planų (žemėlapių) ištrauktas apie statinius tarp ( - ) bei ( - ) (b. l. 24, 32, t. I). Pareiškėjai teismui pateikė 1997 m. spalio 8 d. R. A. T., pakvitavimą, kuriuo ji už simbolinius 7 litus atiduoda Č. šeimai sandėliuką (b. l. 28, t. I) bei 1992 m. balandžio 23 d. raštą, kuriuo S. S. nurodo atiduosianti pareiškėjui V. Č. savo sandėliuką, patvirtina, jog už sandėliuką gavo 20 talonų (b. l. 29, t. I).

171998 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 103 nuspręsta patvirtinti teritorijos tarp Naujosios Uosto, Gegužės, Puodžių ir Naujo Sodo gatvių detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), įpareigoti UAB ,,Vitės valdos“ nugriauti Detaliajame plane nurodytus menkaverčius statinius (b. l. 41, t. I). Iš byloje pateikto Detaliojo plano matyti, jog statiniai, esantys ( - ) tarp namų Nr. 14 ir Nr. 16, yra priskirti prie siūlomų griauti pastatų grupės (b. l. 42, 43-44, t. I). Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų turinio matyti, jog gyvenamajam namui adresu ( - ), bei gyvenamajam namui adresu ( - ), viešajame registre nėra įregistruota priklausinių (b. l. 164-165, 166-167, t. I). Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė duomenis, jog plytinis statinys, buvęs tarp gyvenamųjų namų, esančių ( - ) ir ( - ), yra nugriautas (b. l. 191,192, t. I; b. l. 5-6, t. II).

18Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog mūriniai sandėliukai, esantys prie namo adresu ( - ), yra naudojami daugiau kaip septynis metus buto Nr. 3, ( - ), savininkų krosninio kuro laikymui.

19Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis)

20Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

21Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai, jog statiniai – sandėliukai, esantys tarp gyvenamųjų namų Nr. 14 ir Nr. 16 ( - ), yra nugriauti, t. y. ginčo objekto neliko. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose suformulavo prašymą nustatyti, jog sandėliukai yra naudojami kuro laikymui. Tačiau byloje ginčo, jog pareiškėjai sandėliukus, iki jų nugriovimo, naudojo, nėra. Teismo posėdyje pareiškėjai paaiškinti, kaip ir kokiu pagrindu jiems buvo leista naudoti ginčo sandėliukus, negalėjo. Tarp šalių nėra ginčo, jog sandėliukai nebuvo privatizuoti, buvo pastatyti už valstybės lėšas (CPK 187 straipsnis). 1998 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 103 patvirtintame Detaliajame plane ginčo sandėliukai buvo priskirti prie rekomenduojamų nugriauti statinių. Klaipėdos miesto savivaldybė, būdama neprivatizuoto valstybinio turto valdytoja pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 3 dalį, Detaliuosius sprendinius įgyvendino. Tokiu būdu byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjų reikalavimo patenkinimas, nesukurs pareiškėjams jokių teisinių pasekmių (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Savo ruožtu teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pareiškėjų teismo posėdyje pateikti paaiškinimai leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjai sandėliukus naudojo būtent malkoms sandėliuoti, tačiau tokio fakto nustatytas neatitinka juridiniam faktui keliamų reikalavimų, t. y. sandėliukų naudojimo paskirties nustatytas teisinių santykių nesukuria. Iš teismo posėdyje pareiškėjų duotų paaiškinimų apie būsto šildymą, galima daryti prielaidą, jog pareiškėjai siekia išspręsti būsto šildymo šaltuoju metų laiku klausimą savivaldybės pagalba. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjų būsto šildymo klausimas nėra šios civilinės bylos dalykas. Be to, teismo vertinimu, šio klausimo išsprendimas galimas kita forma.

22Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais bei byloje esančių įrodymu visuma, darytina išvada, jog pareiškėjų prašymas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,

Nutarė

24netenkinti pareiškimo.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog mūriniai sandėliukai,... 5. Pareiškime nurodė, jog namas, esantis adresu ( - ), buvo pastatytas 1900 –... 6. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė... 7. Atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjų pareiškime nurodyta... 8. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Vitės valdos“ atsiliepimo į pareiškimą... 9. Teismo posėdyje pareiškėjas V. Č. papildomai paaiškino, jog į teismą... 10. Teismo posėdyje pareiškėjas S. sutiko su pareiškėjo V. Č. paaiškinimais.... 11. Pareiškėja I. Č. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog neturi kur... 12. Teismo posėdyje pareiškėjas V. Č. paaiškino, jog į namą įsikėlė nuo... 13. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės... 14. Teismas konstatuoja:... 15. pareiškimas netenkintinas.... 16. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjams V. Č. ir S. Č. nuosavybės... 17. 1998 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto... 18. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog... 19. Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato,... 20. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 21. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai, jog statiniai – sandėliukai,... 22. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, dalyvaujančių byloje... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533... 24. netenkinti pareiškimo.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...