Byla 2-12041-639/2018
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį bei baudinių netesybų sumažinimo, tretieji suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. C. ir V. C. (V. C.) ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Luminor Bank“ bankui, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį bei baudinių netesybų sumažinimo, tretieji suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti ab initio vienašališką Kredito sutarties Nr. ( - ) nutraukimą atsakovo iniciatyva neteisėtu ir atsakovą įpareigoti vykdyti sutartį. Taip pat prašo 2009 m. rugsėjo 24 d. kredito sutarties, pasirašytos tarp ieškovų ir AB Nordea Bank banko (jo teisių ir pareigų perėmėjas AB Luminor Bank) Nr. ( - ), bendrosios dalies sąlygas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą, nustatytas 13.1. punkte bei 15 punkte nesąžiningomis ir neteisėtomis; pakeisti kreditavimo sutarties Nr. ( - ) bendrosios dalies 8.2. punktą ir jame numatytus 16 procentų dydžio delspinigius sumažinti iki 0,02 procentų už kiekvieną termino atsiskaityti praleidimo dieną.

62.

7Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. ieškovai ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) (toliau - Kredito sutartis), pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 101 367,01 Eur kreditas vartojimo kredito AB „Swedbank“ bankui refinansavimo (būsto pirkimui, remontui), kredito sutarties įvykdymas užtikrintas buto, esančio ( - ) Klaipėdoje, įkeitimu. Ieškovai sužinojo iš www.evarzytines.lt, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo išieškojimą pagal atsakovo reikalavimus ir jiems priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių. Mano, jog kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes atsakovas prieš nutraukdamas sutartį, nenustatė papildomo termino sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Iš banko nėra gavę nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo, o apie sutarties nutraukimą sužinojo iš antstolio ir www.evarzytines.lt. Toks vienašališkas kredito sutarties nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovas įpareigotas šią sutartį vykdyti. Kredito sutarties 13.1.p. ir 15 p. numatyti sutarties nutraukimo terminai yra neprotingi ir nesąžiningi, ieškovų kaip vartotojų atžvilgiu, ir dėl to turi būti panaikinti, o sutarties nutraukimui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217, 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kuriomis atsakovas nutraukdamas sutartį nesivadovavo. Ieškovai taip pat laiko, kad kredito sutartyje atsakovo nustatyti 16 procentų dydžio delspinigiai yra baudiniai, o ne kompensaciniai. Kadangi, delspinigių dydis buvo nustatytas vienašališkai atsakovo ir yra nesąžiningas ieškovų atžvilgiu.

83.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. kredito sutartimi Nr. ( - ) bankas įsipareigojo suteikti ieškovams kreditą kredito sutarčių Nr. 03-013005-FA (būsto pirkimui), Nr. 05-056672-FA (būsto remontui), ir. 05-003290-VA (vartojimo kreditas), Nr. 08-081441-VA (vartojimo kreditas) AB „Swedbank“ bankui refinansavimui bei būsto remontui, o ieškovai įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas pagal mokėjimų grafiką t. y. kiekvieno mėnesio 20 dieną. Kredito sutartis buvo pakeista vėlesniu 2013 m. kovo 19 d. papildomu susitarimu Nr. ( - ), kuris buvo sudarytas dėl ieškovų mokėjimo prievolių pažeidimų (b. l. 100). Bankui geranoriškai bendradarbiaujant ir nenutraukiant Kredito sutarties, o ieškant galimybių sudaryti sąlygas ieškovams toliau tinkamai vykdyti įsipareigojimus. 2013 m. kovo 19 d. papildomu susitarimu buvo pakeisti ieškovų ginčijami 8.2., 13.1. ir 15. punktai ir jie išdėstyti naujai: buvęs bendrųjų sąlygų 8.2. p., reglamentuojantis įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už mokėjimų vėlavimus mokėjimą, buvo pakeistas į 7.2 p.; buvęs bendrųjų sąlygų 13.1. p., reglamentuojantis sutarties nutraukimą dėl mokėjimų vėlavimo, buvo pakeistas į 11.1. p.; buvęs bendrųjų sąlygų 15 p., reglamentuojantis šalių susirašinėjimo tvarką, buvo pakeistas į 13. p. todėl laikytina, kad ieškovai ginčija 7.2., 11.1. ir 13. punktus (b. l. 73). Dėl Kredito sutarties nutraukimo, atsakovas 2017 m. birželio 21 d. pranešimu informavo ieškovus, kad iki 2017 m. liepos 25 d. nepadengus įsiskolinimo bus svarstomas Kredito sutarties nutraukimas. 2017 m. rugsėjo 7 d. pranešimu Nr. OUT-15864 (b. l. 139) dar kartą nustatė ieškovams terminą (iki 2017 m. spalio 12 d.) pašalinti nuo 2017 m. gegužės 20 d. (daugiau nei 4 mėnesius iš eilės) besitęsiančius mokėjimo prievolių pažeidimus (pranešimo parengimo dieną skola buvo 1.326,05 Eur) bei informavo, kad jeigu pažeidimai nebus pašalinti, Kredito sutartis nuo 2017 m. spalio 12 d. laikoma nutraukta. Tačiau banko reikalavimai nebuvo įvykdyti. Dėl sistemingų mokėjimų pažeidimų bankas 2017 m. spalio 12 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, o nutraukus sutartį skolininkams atsirado pareiga grąžinti prieš terminą visą kreditą, sumokėti palūkanas ir visas kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Ieškovai po pranešimo atliko 2017 m. rugsėjo 15 d. 215,04 Eur mokėjimą, kuriuo nepadengė visos skolos, todėl Kredito sutartis nuo 2017 m. spalio 12 d. buvo nutraukta. Po Kredito sutarties nutraukimo ieškovai atliko šiuos mokėjimus: 2017 m. spalio 23 d. sumokėjo 600,00 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. - 620,00 Eur ir 2018 m. kovo 14 d. -111,47 Eur, daugiau jokių mokėjimų nebuvo. Taip pat nurodė, kad Kredito sutartimi šalys susitarė, kad ieškovai mokėjimo prievoles (konkrečiai nurodytas sumas) turi mokėti ne vėliau kaip griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio mokėjimo dieną ir jokių išimčių iš mokėjimo grafiko sutartis nenustatė. Tai yra, sutartyje yra aiškiai įtvirtintas banko tikslas gauti kasmėnesinius mokėjimus pagal grafiką, o ne ieškovų pasirinkimu. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 11.1. ir 11.3. (punktų numeracija pagal papildomą susitarimą) punktuose numatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas pažeidžia mokėjimų grafiką (nagrinėjamu atveju mokėjimų grafikas, kuris yra galiojantis ir šalis įpareigojantis, buvo pažeistas), kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis, kadangi tai reiškia, jog bankas negavo to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį. Laiko, kad mokėjimų grafikas yra esminė sąlyga, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, bankas ir ieškovai susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieškovai pažeistų mokėjimų grafiką ir neištaisytų padaryto pažeidimo. Taigi, remiantis Kredito sutartimi abi šalys pasiskirstė riziką, susijusią su mokėjimo prievolių pažeidimu. Be to, mokėjimų tinkamo vykdymo riziką prisiėmė ieškovai. Pažymėjo, kad vertinant Kredito sutarties sąlygą, leidžiančią bankui vienašališkai nutraukti sutartį, sąžiningumo aspektu, ši sąlyga nėra vertinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų ir sutarties vykdymo metu susiklosčiusių aplinkybių. Kredito sutarties 11.1. punkte šalys laisva valia susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, ši sąlyga yra galiojanti ir privaloma. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė poveikio už sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimus priemonė, todėl bankas, laikydamasis Kredito sutarties nurodytos sąlygos, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone - ieškovams faktiškai buvo suteikta daugiau nei keturi mėnesiai laiko pažeidimams pašalinti, bet ieškovai net per tokį ilgą laiką pažeidimų nepašalino. Ir tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovai nevykdys Kredito sutarties, bankas pasinaudojo Kredito sutarties 11.1. punkte nurodyta sąlyga ir nutraukė sutartį, kadangi atotrūkis tarp Kredito sutartyje numatyto ieškovų įsipareigojimo tinkamai vykdyti mokėjimus pagal grafiką ir tarp faktinės situacijos, kuomet ieškovai kelis mėnesius iš eilės nevykdė savo įsipareigojimų (iki tol mokėjimai vėluodavo sistemingai), nepadengė skolos, buvo akivaizdus ir labai didelis. Pastebėjo, kad bankas siekė bendradarbiauti ir labai ilgai geranoriškai laukė, kol ieškovai pašalins mokėjimo prievolės pažeidimus, tačiau ieškovai pažeidimų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad bankas teisėtai nutraukė Kredito sutartį.

104.

11Trečiasis asmuo antstolis Jonas Petrikas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti ir iš ieškovų antstolio naudai priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

125.

13Ieškovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems buvo pranešta tinkamai įteikus šaukimus (b.l. 154-155). Apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepranešė, todėl esant atsakovo prašymui, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ieškovams nedalyvaujant.

146.

15Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, jog visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį įmokas mokėti buvo vėluojama, nuo 2016 metų gruodžio vėlavimai tapo itin ženklūs. Ieškovai po Kredito sutarties nutraukimo atliko šiuos mokėjimus: 2017 m. spalio 23 d. sumokėjo 600,00 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. - 620,00 Eur ir 2018 m. kovo 14 d. -111,47 Eur, daugiau jokių mokėjimų nebuvo. Ieškovams ne kartą buvo pranešta dėl įsiskolinimų ir jie buvo įspėti dėl sutarties nutraukimo, pranešimai siųsti ieškovų gyvenamosios vietos adresu. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis teigdami, jog jiems jokie dokumentai nebuvo įteikti fiziškai, tuo tarpu į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad visus pranešimus bankas siuntė ieškovų gyvenamosios vietos adresu ( - ) Klaipėda, kurį ieškinyje ieškovai nurodo kaip savo gyvenamąją vietą. Be to byloje esantys antstolio J. Petriko pateikti dokumentai įrodo, jog jau 2018 m. sausio mėnesį ieškovams buvo žinoma apie kredito sutarties nutraukimą ir priverstinio skolos išieškojimo pradžią, tuo tarpu ieškovai piktavališkai atsisako priimti bet kokią siunčiamą korespondenciją tiek iš banko tiek iš antstolio. Kreditorius pagal kredito sutartį įvykdė visus įsipareigojimus, o ieškovai nevykdo kredito sutarties, dėl ieškovų mokėjimo prievolių pažeidimų, bankui geranoriškai bendradarbiaujant ir nenutraukiant Kredito sutarties, o siekiant sudaryti sąlygas ieškovams toliau tinkamai vykdyti įsipareigojimus 2013 m. kovo 19 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. ( - ). Bankas nutraukdamas sutartį vartotojo interesų nepažeidė. Reikia žiūrėti sistemiškai į sandorių esmę. Žiūrėti, ar sutarties nutraukimas atitiko sutarties sąlygas. Ieškovai nevykdė sutarties sąlygų, nemokėjo įmokų, įsiskolinimų, palūkanų. Banko darbo specifika yra tokia, kad paskolina pinigus už tam tikrą atlygį. Ieškovų neveikimas bankui nesuteikė jokių vilčių, kad kredito sutartis bus vykdoma.

16Teismas

konstatuoja:

17ieškinys atmestinas.

187.

19Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 101 367,01 Eur kreditas kredito AB „Swedbank“ banke refinansavimui (buto įsigijimui) ir būsto remontui, įkeičiant butą, o ieškovai įsipareigojo kiekvieną mėnesį, pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio nustatytą dieną mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kredito sutartis buvo pakeista vėlesniu 2013 m. kovo 19 d. papildomu susitarimu Nr. ( - ), kuris buvo sudarytas dėl ieškovų mokėjimo prievolių pažeidimų (b. l. 100). Bankui geranoriškai bendradarbiaujant ir nenutraukiant Kredito sutarties, o ieškant galimybių sudaryti sąlygas ieškovams toliau tinkamai vykdyti įsipareigojimus. 2013 m. kovo 19 d. papildomu susitarimu buvo pakeisti ieškovų ginčijami 8.2., 13.1. ir 15. punktai ir jie išdėstyti naujai: buvęs bendrųjų sąlygų 8.2. p., reglamentuojantis įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už mokėjimų vėlavimus mokėjimą, buvo pakeistas į 7.2. p.; buvęs bendrųjų sąlygų 13.1. p., reglamentuojantis sutarties nutraukimą dėl mokėjimų vėlavimo, buvo pakeistas į 11.1. p.; buvęs bendrųjų sąlygų 15. p., reglamentuojantis šalių susirašinėjimo tvarką, buvo pakeistas į 13 p. todėl laikytina, kad ieškovai ginčija 7.2., 11.1. ir 13. punktus (b. l. 73, 93-99). Nuo 2017 metų kovo mėn. ieškovams nevykdant mokėjimų pagal nustatytą grafiką ir nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2017 m. spalio 12 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir informavo ieškovus pranešimu. 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovo prašymu išduotas Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo, o 2017 m. lapkričio 28 d. vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui Jonui Petrikui vykdymui. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, esant Kredito sutarties pažeidimui; ieškovai siekia tęsti sutartinius santykius.

20Dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo ir ieškovų įspėjimo apie nutraukimą

218.

22Ieškovai teigia, jog kredito sutarties vienašališkas nutraukimas yra neteisėtas ir turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovas įpareigotas šią sutartį vykdyti, nes atsakovas prieš nutraukdamas sutartį, nenustatė papildomo termino sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti, apie kredito sutarties nutraukimą ieškovų neinformavo, be to kredito sutarties 13. punkte (pakeistos sutarties 11.1. punkte) numatyti sutarties nutraukimo terminai yra neprotingi ir nesąžiningi, ieškovų kaip vartotojų atžvilgiu, todėl turi būti panaikintas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, vienas iš jų - vienašališkas sutarties nutraukimas.

239.

24Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; teisėjų kolegijos 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš šalių negali būti reikalaujama, jog esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

2510.

26CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą kitai šaliai pranešant per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. CK 6.217 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

2711.

28Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Jeigu jis įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Tarp šalių sudarytoje 2009 m. rugsėjo 24 d. kredito sutarties bendrosios dalies 13.2. punkte (po sutarties pakeitimo 11.1. punkte) (b. l. 110) numatyta sąlyga, jog bankas turi teisę ne vėliau kaip prieš 10 dienų įspėjęs kredito gavėją vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjas padaro bent vieną iš šios sutarties esminių pažeidimų. Vienas iš esminių sutarties pažeidimų – kredito gavėjas ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų (sutarties 11.1.p. pakeistoje sutartyje). Taigi šalys laisva valia, sudarydamos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais, susitarė, jog įmokų bankui nemokėjimas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas ir atsakovas turi teisę nutraukti sutartį prieš jos terminą, apie tai tinkamai ir laiku pranešęs kredito gavėjui. Pažymėtina, jog kredito įmokų grąžinimas laiku yra esminė kredito sutarties sąlyga, kadangi kredito sutartimi skolininkas įsipareigoja grąžinti kreditą, mokėti palūkanas šalių suderintu grafiku ir tai yra kredito sutarties esmė ir tikslas (CK 6.881 straipsnis).

2912.

30Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovo atstovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog ieškovai ilgą laiko tarpą nemokėjo sutartyje numatytų dydžio įmokų atsakovui. Iš kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo ataskaitų matyti, jog ieškovai vėluodavo mokėti įmokas, paskutinį kartą iki sutarties nutraukimo kreditas bei palūkanos pagal kredito sutartį sumokėtos 2017 m. rugsėjo 15 d. 215,04 Eur mokėjimą, kuriuo nepadengė visos skolos. Po Kredito sutarties nutraukimo Ieškovai atliko šiuos mokėjimus: 2017 m. spalio 23 d. sumokėjo 600,00 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. - 620,00 Eur ir 2018 m. kovo 14 d. -111,47 Eur, daugiau jokių mokėjimų nebuvo. Atsakovas šalių 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarytoje kredito sutartyje, ieškovų nurodytu adresu kelis kartus siuntė pranešimus, kuriais įspėjo ieškovus apie netinkamą sutarties vykdymą, susidariusį įsiskolinimą ir paaiškino, jog nepašalinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta ir skola bus išieškoma priverstinai. Atsakovas nurodo, jog pagrįstai, vadovaudamasis Kredito sutartyje numatytais nutraukimo pagrindais, vienašališkai nutraukė sutartį po daugiau nei 4 mėnesių iš eilės nuolatinių vėlavimų ir ieškovams papildomai suteikto termino pašalinti mokėjimo prievolės pažeidimus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pažymėjo, kad mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės atsakovui iš kredito gavėjo pusės ir eilinių įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro sąlygas kreditoriui reikalauti grąžinti visą kreditą su palūkanomis ir kitais mokėjimais prieš terminą (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

3113.

32Kredito sutarties bendrosios dalies 14.1.1. p. (po sutarties pakeitimo 12.1. p.) šalys susitarė, kad ieškovai ne vėliau kaip per 10 dienų privalo raštu informuoti atsakovą, jei pasikeistų ieškovų adresas. Kredito sutartyje ieškovai nurodė savo adresą ( - ) Klaipėda (b. l. 87), šį adresą ieškovai nurodė ir 2018 m. vasario 2 d. pateiktame bankui prašyme (b. l. 137) bei teismui pateiktame ieškinyje (b. l. 2). Atsakovas 2017 m. birželio 21 d. kreipėsi raštu į ieškovus T. C. ir V. C. (V. C.) adresu ( - ) Klaipėda, primenant, jog ieškovai nevykdo įsipareigojimų, nurodant, kad įsiskolinimas sudaro 1 746,92 Eur, šios skolos sumokėjimui nustatė terminą iki 2017 m. liepos 25 d., bei įspėjo, kad nesumokėjus įsiskolinimo, bankas vienašališkai nutrauks sutartį (b. l. 143). 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovas dar kartą kreipėsi raštu į ieškovus dėl skolos sumokėjimo, nurodė, jog susidaręs įsiskolinimas yra 1 326,05 Eur bei nustatė naują terminą skolą sumokėti iki 2017 m. spalio 12 d., taip pat įspėjo, jog nesumokėjus įsiskolinimo iki 2017 m. spalio 12 d., kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2017 m. spalio 17 d. (b. l. 139), pažymėtina, kad pagal šalių sudarytos kredito sutarties pakeitimo 13 punktą šalys susitarė, kad siunčiant siuntą registruotu paštu ji laikoma gauta vėliausiai penktą dieną nuo išsiuntimo. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad ieškovai kreipėsi į banką dėl sutarties atnaujinimo ir 2018 m. kovo 19 d. bankas dar kartą informavo ieškovus, kad kredito sutartis su jais yra nutraukta (b. l. 136). Antstolis J. Petrikas pateiktame atsiliepime taip pat pažymėjo, kad visi jo žinioje esančios vykdomosios bylos dokumentai nuo 2018 m. sausio 29 d. buvo įteikti skolininkams T. C. ir V. C., tuo tarpu iki tol skolininkai piktybiškai vengė atsiimti jiems visais žinomais adresais siunčiamus dokumentus (b. l. 40-44), tai paneigia ieškovų nurodomas aplinkybes, kad apie sutarties nutraukimą sužinojo tik sužinoję apie jų turto atžvilgiu vykdomas varžytynes. Pagal kredito sutarties sąlygas banko siųsti dokumentai laikytini įteiktais tinkamai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovai gavo atsakovo pranešimą, kuriame buvo nurodytas skolos dydis, nustatytas papildomas terminas skolai padengti bei įspėjimas apie galimą sutarties nutraukimą.

3314.

34Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai taip pat buvo įteikti ieškovams T. C. ir V. C. pasirašytinai jų gyvenamojoje vietoje ( - ) Klaipėdoje (b. l. 154,155). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas ieškovus apie netinkamą sutarties vykdymą, nustatytus papildomus terminus sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, galimą sutarties nutraukimą bei apie sutarties nutraukimą, informavo tinkamai.

3515.

36Kredito sutartis atsakovo vienašališkai buvo nutraukta praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo ieškovų prievolės netinkamo vykdymo dienos, kas ženkliai viršijo kredito sutartimi nustatytą terminą, per kurį neįvykdžius prievolės atsakovas įgyja teisę nutraukti sutartį. Kadangi ieškovų padaryti sutarčių sąlygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintą vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrindą, atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį.

3716.

38Nors šalys kredito sutartyje buvo sutarusios, jog atsakovas turi teisę raštu įspėti ne mažiau kaip prieš 10 dienų apie kredito sutarties nutraukimą, tačiau atsakovas ieškovus apie sutarties nutraukimą įspėjo ir pranešė prieš daugiau nei 30 dienų terminą, kaip numatyta CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, o išieškojimą iš įkeisto turto pradėjo ne iš karto. Taigi ieškovai per šį laikotarpį galėjo kreiptis į banką, prašyti leisti toliau vykti sutartį ir nepradėti išieškojimo, tačiau ieškovai nevykdė šalių bendradarbiavimo pareigos ir akivaizdu, jog toliau tęsti sutartinių santykių neketino. Teismas įvertina tai, kad pranešimai, raginimai dėl sutarties nevykdymo ir nurodomos sutarties nevykdymo pasekmės buvo siunčiami ilgą laiko tarpą ir pakartotinai, kas rodo, jog ieškovai iš esmės ilgą laiką nevykdė sutarties. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį ne dėl vienkartinio sutarties pažeidimo, o dėl tęstinio mokėjimo terminų pažeidimo, t. y. ieškovams daugiau nei 4 mėnesius iki sutarčių nutraukimo laiku ir tinkamai nemokant įmokų.

3917.

40Byloje konstatuota, jog sutartis teisėtai nutraukta joje numatytais vienašališko nutraukimo pagrindais, buvo konstatuotas sutarties pažeidimo faktas, be to, įvertintas ieškovų pažeidimo pobūdis, mastas, tęstinumas, ir nustačius visas šias aplinkybes nuspręsta, jog bankas pagrįstai nutraukė sutartį jose numatytais pagrindais. Ieškovai, pasirašydami sutartį, prisiėmė riziką dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, sutiko su sutarties sąlygomis ir joje numatytomis įsipareigojimų nevykdymo pasekmėmis, suvokė, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas sukels neigiamų finansinių pasekmių, todėl jiems taikytina sutartyje numatyta atsakomybė už netinkamą jų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, pripažinti, kad sutartis nutraukta neteisėtai bei pripažinti kredito sutarties 11.1. punkte nustatytą terminą per trumpu ir jį panaikinti nėra pagrindo. Teismas nenustatė, jog atsakovas pasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus kaip vartotojus nutraukiant sutartį, nes kaip jau buvo minėta, atsakovas formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius ir nutraukta tinkamai įspėjus ieškovus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas neturi pagrindo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį.

4118.

42Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad ieškovai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovas ne vieną kartą davė laiko ieškovams tinkamai įvykdyti sutartį ir tik įsitikinęs, kad ieškovai yra nepajėgūs prievolės įvykdyti, nutraukė sutartį bei ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, t.y. pagal byloje esančius duomenis atsakovas stengėsi išsaugoti kredito sutartis, o vienašališką sutarčių nutraukimą jose numatytais pagrindais panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių.

4319.

44Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovui vienašališkai nutraukiant Kredito sutartį buvo pažeista jų kaip vartotojų teisių ir pareigų pusiausvyra.

4520.

46Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

4721.

48Lietuvos kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, neturi reikšmės, kaip sutarties šalys įvardijo sutartį, ar sutarties tekste vartojamas terminas „vartojimo“. Konkrečios sutarties pripažinimą vartojimo sutartimi lemia jos atitiktis pirmiau nurodytiems požymiams, o ne sutarties šalių valia, laikyti ją tokia ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014).

4922.

50Šiuo atveju 2009 m. rugsėjo 24 d. Kredito sutartyje, sudarytoje tarp ieškovų ir atsakovo, ir pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 101 367,01 Eur dydžio kreditas 22 metų terminui, nurodyta, kad kreditas suteikiamas kredito sutarčių Nr. 03-013005-FA (būsto pirkimui), Nr. 05-056672-FA (būsto remontui), ir. 05-003290-VA (vartojimo kreditas), Nr. 08-081441-VA (vartojimo kreditas) AB „Swedbank“ bankui refinansavimui bei būsto remontui(kredito sutarties specialiosios dalies 2.7. punktas) (b. l. 88). Teismas, įvertinęs šios kredito sutarties dydį, terminą, pobūdį, turi pagrindą kvalifikuoti šią Kredito sutartį vartojimo sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovams, kaip vartotojams, suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atmestini ieškovų argumentai, susiję su šios Kredito sutarties nuostatų aiškinimu ieškovų, kaip silpnesniosios sutarčių šalies, naudai bei teismo pareiga šias nuostatas aiškinti ex officio. Tuo atveju, jei ieškovų netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sąlygos, jie galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sąlygomis.

5123.

52Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Be to, CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Vadinasi, civiliniame kodekse taip pat pripažįstama, jog paskolos dalies grąžinimas laiku turi esminę reikšmę paskolos davėjui, o paskolos gavėjui šią pareigą vykdant netinkamai, paskolos davėjas, siekdamas apginti savo teises, įrodymų, kad ieškovai yra finansiškai pajėgūs tinkamai vykdyti įsipareigojimus, byloje nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovai turi finansines galimybes vykdyti atsiskaitymus su atsakovu, patvirtina, kad ieškovai nėra suinteresuoti įrodyti galimybę mokėti įmokas Kredito sutartį. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog esant kredito teisiniams santykiams, griežtas nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sutarties sąlyga, kurios pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Teismas, atsižvelgęs į susidariusį įsiskolinimo dydį Sutarties nutraukimo metu, banko veiksmus, suteikiant ieškovams papildomai pakankamai protingus terminus įsipareigojimams įvykdyti, daro išvadą, kad ieškovai pažeidė Sutartį iš esmės, atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus, kaip vartotojus, nutraukiant Sutartį, atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį esant ne vienkartiniam sutarties pažeidimui, o tęstiniam mokėjimo terminų pažeidimui ir Sutartis buvo nutraukta tik po ilgų bandymų išsaugoti sutartinius santykius. Kadangi, kaip minėta, griežtas paskolos sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, todėl suteikimas kreditoriui teisės nutraukti paskolos sutartį, esant ne vienkartiniam, o nuolatinio pobūdžio sutarties pažeidimui, yra teisėtas, sąžiningas kitos sutarties šalies, vartotojo, atžvilgiu, todėl ieškovų ginčijama sutarties sąlyga, suteikianti teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, vertintina kaip teisėta, atitinkanti sąžiningumo ir teisingumo principus bei nepažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.2284 straipsnis).

5324.

54Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį atsakovui dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl ieškinys atmestinas.

55Dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų

5625.

57Ieškovai teigia, jog sutartyje atsakovo nustatyti 16 procentų dydžio delspinigiai yra baudiniai, o ne kompensaciniai, todėl jie turi būti sumažinti iki 0,02 procentų dydžio.

5826.

59Atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad pagal kredito sutarties 8.2. punktą (2013 m. kovo 19 d. papildomo susitarimo Nr. ( - ) bendrosios dalies 7.2. punktas) buvo susitarta ne dėl delspinigių, o dėl įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, be to įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (mokėtinos už vėlavimus) nėra netesybos.

6027.

61Palūkanų dydį pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK tiesiogiai nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šioje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyminės palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002). Nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus Šios palūkanos (t.y. 16 % dydžio metinės kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos) yra numatytos Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p. (2013 m. kovo 19 d. papildomo susitarimo Nr. ( - ) bendrosios dalies 7.2. punktas) ir skaičiuojamos iki visiško skolos padengimo (todėl nuo bylos iškėlimo jų skaičiavimas toliau tęsiamas). Šios palūkanos yra protingos ir atitinka iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos LR Vartojimo kredito įstatymą (11 straipsnio 8 dalis) bei nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalis (nors šie įstatymai ir netaikomi šioje byloje, bet yra svarbūs vertinant įstatymo leidėjo valią) - 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro vos 0,043 procentus (16 / 365),o, tiek LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, tiek LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, įstatymų leidėjas vartotojo atžvilgiu įtvirtino įstatyme 0,05 % netesybas kaip protingas, o tai sudaro 18,25 % metinių palūkanų (0,05 x 365). Pagal aktualią teismų praktiką 16 % metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra pagrįstos ir sąžiningos, o vartotojai neturi teisės išvengti prisiimtų prievolių vykdymo. Taip pat pažymėtina, kad metinė įsipareigojimų nevykdymo palūkanų norma buvo nustatyta sutarties šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu bei bendradarbiaujant. Kreditavimo sutarties 8.2. punkto (papildomo susitarimo 7.2. p.) nuostata, nustatanti 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, nėra nuginčyta. Kreditavimo sutartis yra nutraukta, kredito gavėjai įsiskolinimo bankui nesumoka ilgą laiką. Šiuo atveju ieškovai turėjo ir galėjo įvertinti pasekmes, kurios gali kilti tuo atveju, jei kredito gavėjai neįvykdys savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad ieškovų ginčijamos palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, o netesybos už netinkamą kreditavimo sutarties vykdymą nėra skaičiuojamos, darytina išvada, kad 16 procentų dydžio metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja įstatymams.

6228.

63Kaip jau minėta, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė kredito sutartį, taigi kredito sutarties vykdymas nėra atnaujintinas. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas, nutraukęs kredito sutartį, paskaičiavo palūkanas ir jau vykdomas priverstinis jos išieškojimas. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti šią sutarties sąlygą tik po sutarties nutraukimo, sutarties galiojimo laikotarpiu šalys papildomu susitarimu keitė sutarties sąlygas, tačiau ieškovai dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio klausimo nekėlė, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog sutarties galiojimo metu kreipėsi į atsakovą prašydami sumažinti palūkanas, o bankas tokį prašymą atmetė, taip pat ieškovai sutarties galiojimo laikotarpiu nereikalavo keisti sutarties sąlygas teismine tvarka. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalių sutartyje nustatytas palūkanų dydis buvo su ieškovais individualiai aptartas ir jiems tiko. Nepriklausomai nuo įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio, jos neskaičiuojamos, jei viena šalis tinkamai vykdo savo prievoles kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju ieškovai ne tik nevykdė tinkamai prievolių atsakovui, bet ir nesiekė ir šiuo metu nesiekia jų vykdyti, todėl negali būti laikomi sąžininga sutarties šalimi. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovų elgesį sutarties vykdymo metu ir po sutarties nutraukimo, neturi pagrindo pripažinti, jog šalių laisva valia sutartas 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis yra per didelis ir turėtų būti sumažintas.

6429.

65Visapusiškai išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo atstovės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

6630.

67Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1366,70 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovo atstovės atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus bei dalyvavimą teismo posėdyje bei į aktualius nustatytus maksimalius atlygintinus advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų dydžius, atsakovui iš ieškovų priteistina 1366,70 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 683,35 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Antstolis Jonas Petrikas pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 100 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, (b. l. 64). Kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, kad trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti iki teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo palaikė atsakovo reikalavimus, yra pagrindas iš ieškovų trečiojo asmens Jono Petriko naudai priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo po 50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

69ieškinį atmesti.

70Priteisti iš ieškovų T. C. ir V. C. 1366,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 683,35 Eur atsakovo akcinės bendrovės „Luminor Bank“ banko naudai.

71Priteisti iš ieškovų T. C. ir V. C. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 50,00 Eur antstolio Jono Petriko naudai.

72Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti ab initio... 6. 2.... 7. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. ieškovai ir atsakovas sudarė kredito... 8. 3.... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka,... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo antstolis Jonas Petrikas pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 12. 5.... 13. Ieškovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems buvo pranešta... 14. 6.... 15. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 16. Teismas... 17. ieškinys atmestinas.... 18. 7.... 19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas 2009 m.... 20. Dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo ir ieškovų... 21. 8.... 22. Ieškovai teigia, jog kredito sutarties vienašališkas nutraukimas yra... 23. 9.... 24. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK... 25. 10.... 26. CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusi šalis gali sutartį... 27. 11.... 28. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir... 29. 12.... 30. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovo atstovės teismo posėdžio... 31. 13.... 32. Kredito sutarties bendrosios dalies 14.1.1. p. (po sutarties pakeitimo 12.1.... 33. 14.... 34. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai... 35. 15.... 36. Kredito sutartis atsakovo vienašališkai buvo nutraukta praėjus daugiau kaip... 37. 16.... 38. Nors šalys kredito sutartyje buvo sutarusios, jog atsakovas turi teisę raštu... 39. 17.... 40. Byloje konstatuota, jog sutartis teisėtai nutraukta joje numatytais... 41. 18.... 42. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad ieškovai netinkamai vykdė... 43. 19.... 44. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovui vienašališkai nutraukiant Kredito... 45. 20.... 46. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes... 47. 21.... 48. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos... 49. 22.... 50. Šiuo atveju 2009 m. rugsėjo 24 d. Kredito sutartyje, sudarytoje tarp... 51. 23.... 52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra... 53. 24.... 54. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra... 55. Dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų... 56. 25.... 57. Ieškovai teigia, jog sutartyje atsakovo nustatyti 16 procentų dydžio... 58. 26.... 59. Atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad pagal kredito sutarties 8.2. punktą (2013... 60. 27.... 61. Palūkanų dydį pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių... 62. 28.... 63. Kaip jau minėta, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas teisėtai ir... 64. 29.... 65. Visapusiškai išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus... 66. 30.... 67. Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos... 68. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 69. ieškinį atmesti.... 70. Priteisti iš ieškovų T. C. ir V. C. 1366,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš... 71. Priteisti iš ieškovų T. C. ir V. C. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...