Byla 2A-1409-730/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

3dalyvaujant atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ atstovui advokatui Olegui Drobitko (Oleg),

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Mareco“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic TS Group“ dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 10 011,54 EUR skolą, 148,73 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 EUR išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 311 EUR žyminio mokesčio, 181,50 EUR skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko bendradarbiavimas paslaugų teisinių santykių pagrindu. Ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas (atlikti metalo apdirbimo darbus), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas pagal ieškovės sąskaitose - faktūrose nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Ieškovė nurodo, kad remiantis 2016-02-01 pasirašyta sutartimi Nr. BTSG/16/02/09-51 ir išrašytomis bei pateiktomis sąskaitomis – faktūromis, tai yra 2016-03-02 sąskaita - faktūra RM5000710, 2016-03-29 sąskaita - faktūra LTBM5000715, suteikė atsakovei sąskaitose - faktūrose nurodytas paslaugas (atliko metalo apdirbimo darbus), tačiau iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir raštiškų pretenzijų dėl suteiktų paslaugų nereiškė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-09 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės 10 011,54 EUR skolą, 148,73 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 160,27 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 EUR išieškojimo išlaidas, 181,50 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 1 000 EUR advokato pagalbos išlaidas ir 311 EUR žyminį mokestį ieškovei, priteisė iš atsakovės 10,03 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-05-06 nutartimi atsakovės atžvilgiu, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2016-02-01 sudarė sutartį Nr. BTSG/16/02/09-51, kurios pagrindu atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal atsakovės užsakymus, tai yra metalo konstrukcijų suvirinimo-surinkimo darbus. Šioje sutartyje šalys 4.1. punkte susitarė, kad užsakovas (atsakovė) už darbus apmoka per 30 kalendorinių dienų po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos gavimo iš vykdytojo (ieškovės). PVM sąskaitos – faktūros už atliktus darbus 10 011,54 EUR sumai buvo išrašytos 2016-03-02, 2016-03-29 ir pasirašytos ieškovės bei atsakovės atstovų. Atsakovė teigia, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, ieškovė neįrodo reikalaujamos priteisti sumos dydį, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kiek dirbo jo darbuotojai techninių valandų pas atsakovę. Ištyręs šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų O. M. ir G. V. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog paslaugų teikimo metu atsiradę defektai yra dėl ieškovės kaltės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pasirašė ieškovės pateiktas 2016-03-02 ir 2016-03-29 PVM sąskaitas-faktūras, todėl daroma išvada, kad atsakovė sąskaitų pasirašymo metu neturėjo ieškovei pretenzijų dėl darbų kokybės ir šių sąskaitų neginčijo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu liudytojai G. V. bei O. M. nurodė, kad atliekant suvirinimo darbus juos atliko ne tik ieškovės, bet ir kitų įmonių darbuotojai. Iš atsakovės į bylą pateiktos vizualinio patikrinimo ataskaitos ir fotonuotraukų teismas negali padaryti išvados, kad defektai atsirado būtent dėl ieškovės darbuotojų netinkamai atliktų darbų. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės darbuotojai nekokybiškai atliko darbus. Teismas papildomai pažymėjo, jog šalys pagal 2016-02-01 sutarties 5.3. punktą susitarė, kad įgalioti užsakovo (atsakovės) ir vykdytojo (ieškovės) atstovai kontroliuos atliekamų darbų kokybę. Todėl atsakovė galėjo kontroliuoti jai teikiamų darbų kokybę jų teikimo metu. Atsakovė tiek atliekamų darbų metų, tiek pasirašant PVM sąskaitas-faktūras pati galėjo kreiptis į ieškovę sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo bei reikšti pretenzijas dėl galimų defektų laikydamasi 2016-02-01 sutarties nuostatų. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 10 011,54 EUR skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė neteikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad ieškovės darbuotojai dirbo mažesnį valandų skaičių negu yra užfiksuota darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Kadangi šalys sutarties 8 punkte buvo aptarusios prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisines pasekmes – laiku neatsiskaitęs užsakovas (atsakovė), vykdytojui (ieškovei) pareiškus pretenzijas, moka vykdytojui (ieškovei) delspinigius po 0,05 procento neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą parą, bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo neapmokėtos sumos (sutarties 8.2 punktas), todėl ieškovės reikalavimas dėl netesybų – 148,73 EUR delspinigių, priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų kompensavimo sumą yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas taip pat patenkino ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-05-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Tarp šalių pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis, todėl jai taikomos CK nuostatos reglamentuojančios rangos teisinius santykius. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų atsakovė patyrė 4 487 EUR nuostolius, vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 5 dalimi, atsakovė turi teisę atskaityti visą ieškovei mokėtiną sumą
    2. Tarp šalių sudarytos Sutarties 6.2. punktu ieškovė įsipareigojo užtikrinti savo darbuotojų tinkamą kvalifikaciją, tačiau ieškovė nepateikė darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.
    3. Ieškovė netinkamai apskaičiavo už atliktus rangos darbus mokėtiną sumą. Apeliantės vertinimu, pertraukos darbe arba prastovos negali būti pripažintos techninėmis valandomis ir už jas apmokama. Atsakovės vertinimu, kitaip suprasti Sutarties 3 punktą „Darbų kaina“, neįmanoma.
    4. Skundžiamajame teismo sprendime visiškai neįvertintas tas faktas, kad ieškovė nepateikė teismui atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų, kaip to reikalauja Sutarties 4.1 punktas. Manytina, kad teismas nepagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraščius įvertino kaip darbų priėmimo-perdavimo aktus. Tik pasirašius atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, atsakovei atsiranda pareiga mokėti už atliktus darbus.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Ieškovė iš atsakovės nėra gavusi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.
    2. Pirmosios instancijos teismas teisingai žiniaraščius įvertino kaip darbų perdavimo-priėmimo aktus, kadangi būtent šiuose žiniaraščiuose, būtent atsakovė patvirtino, kiek valandų atlikinėjo darbus ieškovės darbuotojai atsakovės įmonėje.
    3. Nesuprantama, kodėl atsakovė nuodydama argumentus dėl Sutartyje nurodytos techninės darbo valandos, remiasi darbo kodekso nuostatomis. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo civiliniai santykiai dėl metalo darbų atlikimo. O apeliantės Sutartyje nurodytų darbo valandų traktavimas yra tik apeliantės subjektyvi nuomonė.
    4. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad yra pateikusi su atsiliepimu į ieškinį, Metalo konstrukcijų gamybos grafiko kopiją. Apeliantė tuo siekia įrodyti, kad, neva ieškovės darbuotojai dirbo pagal UAB „Metalo meistrai” užsakymą. Metalo konstrukcijų gamybos grafikas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas dėl kelių priežasčių - pirma, šis grafikas negali būti vertinamas net kaip dokumentas, kadangi tai yra tik sudaryta lentelė, kurioje yra skaičiai ir raidės. Šis grafikas niekieno nėra patvirtintas, antra - šiame grafike visiškai neaišku, kas surašyta, trečia - pirmos instancijos teisme liudytojai (atsakovės darbuotojai), duodami parodymus patvirtino, kad ieškovės darbuotojai, atlikdami darbus, nei prie vieno gaminio nedirbo vieni - t.y. prie tų pačių gaminių dirbo ir atsakovės darbuotojai, ir dar kelių įmonių darbuotojai.
    5. Ieškovė nebuvo įpareigota pateikti savo darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Tokios pareigos nebuvo numatyta šalių Sutartyje. Triplike atsakovė neprašė išreikalauti tokių dokumentų. Tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad atsakovė stengiasi klaidinti teismą bei pateikė visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą.
  3. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, atsakovės atstovas advokatas Oleg Drobitko palaikė apeliacinį skundą, prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad sutartį su ieškove sudarė dėl metalo konstrukcijų suvirinimo – surinkimo darbų, darbus atliekant pagal atsakovės pateiktus užsakymus. Atstovas nurodė, jog pagal Sutarties 1.1. punktą, rašytinių užsakymų ieškovei nebuvo teikta, buvo tik žodinis brigadininko nurodymas. Užsakymas buvo vykdomas labai didelis, todėl vienu metu dirbo ne tik ieškovės darbuotojai, bet ir kiti darbuotojai, iš viso 4 įmonės. Atstovas nurodė, jog ieškovė galimai atliko kažkokią dalį darbo gerai, tačiau apmokėti už atliktus darbus nesutinka. Papildomai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį, neatsižvelgdamas į tai, jog atsakovė laiku informavo ieškovę apie atliktų darbų trūkumus. Tačiau paaiškino, jog pretenzijos pagal Sutarties 7.1. punkte nustatytą tvarką ieškovei nepateikė, kadangi darbų trūkumai buvo paslėpti. Atstovo tvirtinimu, atsakovės nuostoliai už nekokybiškai atliktus darbus sudaro 4 487 EUR. Pagal byloje pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovės vertinimu, ieškovės darbuotojai darbo vietoje iš viso buvo 828 valandas. Net ir prilyginus minėtas valandas techninėms valandoms, atstovo vertinimu, suma galėtų sudaryti tik 8 694 EUR. Nurodė, jog ieškovė neturi jokių darbų priėmimo – perdavimo aktų. Apeliantė nesutinka, jog darbų žiniaraščiai yra prilyginami atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktui. Apeliantės atstovas taip pat nurodė, jog ieškovė buvo atsakinga už darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, sertifikatus, tačiau darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nepateikė.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

15

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Byloje kilo ginčas dėl skolos už atliktus rangos darbus pagal rangos sutartį priteisimo bei rangos sutarties tinkamo vykdymo, atliktų darbų trūkumų.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016-02-01 sudarė sutartį Nr. BTSG/16/02/09-51, kurios pagrindu atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal atsakovės užsakymus, tai yra metalo konstrukcijų suvirinimo-surinkimo darbus (Sutarties 1.1. punktas). Šalys Sutarties 3.1 punkte susitarė, kad ieškovės vieno specialisto techninės valandos kaina yra 10,50 EUR. Sutarties 4.1. punktas numatė, kad atsakovė už darbus apmoka per 30 kalendorinių dienų po darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos gavimo iš ieškovės. Už atliktus darbus ieškovė 2016-03-02 ir 2016-03-29 išrašė PVM sąskaitas-faktūras atsakovei 10 011,54 EUR sumai.
  4. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti skolą už atliktus rangos darbus, atsakovė įrodinėjo, jog ieškovės atlikti rangos darbai nekokybiški. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino.
  5. Vienu iš apeliacinio skundo motyvų atsakovė nurodo tai, kad tarp šalių pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis, todėl jai taikomos CK nuostatos reglamentuojančios rangos teisinius santykius. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų atsakovė patyrė 4 487 EUR nuostolius, vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 5 dalimi, atsakovė turi teisę atskaityti visą ieškovei mokėtiną sumą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  6. Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
  8. Apeliantė aplinkybę, jog ieškovės atlikti darbai turėjo trūkumų ir buvo nekokybiški, iš esmės įrodinėja UAB „Metalo meistrai“ 2016-04-08, 2016-04-22, 2016-05-13, 2016-05-23 pranešimais, iš kurių nustatyta, jog UAB „Metalo meistrai“ informavo atsakovę, jog metalo gaminiams, pažymėtiems tokiais indeksais – B2/155, B2/156, B2/207, B2/167, B2/232, B2/242, B2/152 nustatė trūkumus, liudytojų O. M., G. V. parodymais. 2016-04-12 Vizualinio patikrinimo ataskaita patvirtina, jog metalo konstrukcijos detalėms, pažymėtoms indeksais B2-155, B2-156, B2-207, B2-232 nustatyti defektai.
  9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės ir UAB „Metalo meistrai“ 2016-02-09 sudaryta Gamybos sutartis Nr. E15040/SUB/1, pagal kurią atsakovė savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti metalo konstrukcijų gamybos darbus: užsakovui pateikus gamybinius darbo brėžinius, pagal juos pagaminti visas juose numatytas metalo konstrukcijas ir komplektuojančias detales, atitinkančias nustatytus reikalavimus, numatytais terminai perduoti metalo konstrukcijas UAB „Metalo meistrai“ jos nuosavybėn, o UAB „Metalo meistrai“ įsipareigojo priimti darbus ir už juos su atsakove atsiskaityti (Sutarties 1.1. punktas). Apeliantės teigimu, ieškovė metalo konstrukcijų suvirinimo – surinkimo darbus atliko pagal UAB „Metalo meistrai“ užsakymus.
  10. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2016-02-01 Sutarties 1.1. punkte numatyta, kad atsakovė paveda, o ieškovė įsipareigoja atlikti pagal atsakovės užsakymus metalo konstrukcijų suvirinimo – surinkimo darbus. Sutiktina su ieškove, jog ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nėra minima, jog ieškovė atliks darbus pagal UAB „Metalo meistrai“ pateiktus užsakymus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė rangos darbus atliko pagal metalo konstrukcijų gamybos grafiką, ir šio grafiko matyti, kad metalo konstrukcijos, dėl kurių UAB „Metalo meistrai“ pareiškė pretenzijas atsakovei, buvo gaminamos pagal minėtą grafiką, darytina išvada, kad visos metalo detalės tame tarpe, ir tos, dėl kurių buvo pareikštos pretenzijos, buvo gaminamos pagal UAB „Metalo meistrai“ užsakymus, kuriuos atsakovė perdavė ieškovei.
  11. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kokių konkrečių UAB „Metalo meistrai“ užsakymų pagrindu, tai yra, kokias metalo konstrukcijų gamybos grafike nurodytas detales pagaminimo ieškovė. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovas nepateikė į bylą, nė vieno rašytinio atsakovės užsakymo, kurio pagrindu ieškovė atliko rangos darbus. Papildomai paaiškino, jog rašytinių užsakymų nebuvo, darbai buvo atliekami pagal žodinį brigadininko nurodymą.
  12. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje apklausti liudytojai O. M. ir G. V. parodė, jog be ieškovės atliekant suvirinimo darbus, dirbo ir kitų įmonių darbuotojai. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovas neginčijo, jog tuo pačiu metu, be ieškovės darbuotojų metalo konstrukcijų suvirinimo – surinkimo darbus atliko ir kitų įmonių darbuotojai. Nurodė, jog iš viso vienu metu rangos darbus atliko keturios įmonės.
  13. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog metalo konstrukcijų detales, kurioms nustatyti defektai, suvirinimo – surinkimo darbus atliko ieškovė (CPK 178 straipsnis).
  14. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, neįvertinęs aplinkybės, jog atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, pažymėtina, jog ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės pateikiamos ieškovei raštiškai 72 valandų bėgyje po defekto nustatymo. Pretenzijos pagrįstumą vertina dvišalė komisija 72 valandų bėgyje po raštiško ieškovės pranešimo gavimo. <...> Ieškovė informuoja atsakovę apie savo tolimesnius veiksmus šalinant defektą 72 valandų bėgyje po komisijos akto gavimo. <...>.
  15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės darbuotojai dirbo 2016 m. vasario ir kovo mėnesiais. Ieškovė už atliktus darbus sąskaitas faktūras išrašė 2016-03-02 ir 2016-03-29. UAB „Metalo meistrai“ dėl atliktų darbų defektų pirmąją pretenziją atsakovei surašė 2016-04-08. Atsakovė 2016-04-12 elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei raštą dėl pretenzijos pateikimo ir broko šalinimo kaštų, kurioje nurodyta, jog UAB „Metalo meistrai“ 2016-04-12 nustatė paslėptus metalo konstrukcijų trūkumus. Taigi, matyti, jog atsakovė nepažeisdama Sutarties 7.1. punkte nurodyto termino nuo defektų nustatymo, pateikė ieškovei pretenziją.
  16. Tačiau pažymėtina, jog pretenzija adresuota ne tik ieškovei, bet ir dar kitoms dviem įmonėms (UAB „Uolus“, UAB „Laivų technika“). Be to, pretenzijoje papildomai nurodyta, kad bus atliekamas pakartotinis konstrukcijų tikrinimas, ir, jeigu bus nustatyta, kad prie šių konstrukcijų dirbo minėtų įmonių darbuotojai, bus pranešta papildomai ir bus prašoma pateikti nuomonę dėl broko pašalinimo kaštų. Byloje nėra pateikta, jokių įrodymų, jog po šios pretenzijos pateikimo ieškovei, atsakovė būtų laikiusis pretenzijos nagrinėjimo tvarkos, numatytos Sutarties 7.1. punkte, tai yra, pretenzijos pagrįstumas būtų įvertintas dvišalėje komisijoje, atsakovė būtų informavusi ieškovę ar kitas įmones apie metalo konstrukcijų pakartotinio patikrinimo rezultatus ir nustačiusi, jog ieškovės darbuotojai dirbo prie konkrečių metalo konstrukcijų, kurioms nustatyti defektai (CPK 178 straipsnis). Atsakovė ieškovės išrašytas sąskaitas – faktūras dėl atliktų rangos darbų priėmė ir jas pasirašė.
  17. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles rangos teisiniuose santykiuose, kai kyla ginčas dėl atliktų darbų trūkumų, darytina išvada, kad atsakovė įrodė atliktų rangos darbų defekto faktą, tačiau neįrodė, jog dėl defektų atsiradimo kalta ieškovė (CPK 178 straipsnis), kadangi neįrodė, jog ieškovė gamino metalo konstrukcijas, kurios buvo su defektais, todėl apeliantei kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
  18. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė nepateikė įrodymų, ar jos darbuotojai, atlikę rangos darbus, turėjo atitinkamą kvalifikaciją, pažymėtina, jog ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, jog suvirinimo darbus atliko tik A. B. (A. B.), bei pateikė jo suvirintojo kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus. Ieškovė papildomai nurodė, kad kiti darbuotojai atliko tik surinkimo darbus.
  19. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo už atliktus rangos darbus mokėtiną sumą. Apeliantės vertinimu, pertraukos darbe, arba prastovos negali būti pripažintos techninėmis valandomis ir už jas apmokama. Atsakovės vertinimu, kitaip suprasti Sutarties 3 punktą „Darbų kaina“, neįmanoma. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  20. Šalių pasirašytos Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad vieno specialisto viena techninė valanda – 10,50 EUR. Bendra kiekvieno užsakymo darbų kaina nustatoma pagal dirbtų valandų skaičių arba galutinė užsakymo kaina nustatoma pagal atliktų darbų sąmatą, aptartą atskiru abipusius susitarimu.
  21. Pažymėtina, jog šalys Sutartyje neaptarė, kas yra techninė valanda bei, kokiu principu ji apskaičiuojama. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taip pat nenumato techninės darbo valandos apibrėžimo bei apmokėjimo už tokios rūšies darbo valandą apmokėjimo ir skaičiavimo tvarkos. Be to, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovas, nenurodė, kaip turėtų būti skaičiuojama techninės darbo valandos trukmė bei apmokėjimas už ją. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog šalių Sutartyje nurodyta techninė valanda prilyginama vienai darbo valandai.
  22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo tarp šalių nėra, jog ieškovės darbuotojai dirbo pagal šalių pasirašytą Sutartį 2016 metų vasario ir kovo mėnesiais. Atsakovės atstovas neginčijo, jog ieškovės darbuotojai pas atsakovę gamykloje buvo tiek valandų, kiek nurodyta byloje pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Iš minėtų žiniaraščių nustatyta, kad ieškovės darbuotojai iš viso dirbo 788 valandas, todėl taikant Sutarties 3.1. punkte nurodytą vienos valandos darbo įkainį (10,50 EUR), bendra suma sudaro 8 274 EUR.
  23. Pažymėtina, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad pagal ieškovo darbuotojų išdirbtą valandų skaičių, maksimali už atliktą darbą suma sudarytų tik 8 694 EUR.

    16

  24. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių pasirašytos Sutarties 3.1. punkte nenurodyta, jog vienos valandos 10,50 EUR įkainis yra paskaičiuotas su PVM. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, kad 10 011,54 EUR sumą ieškovė prašo priteisti už darbus su PVM. Todėl prie 8 274 EUR pridėjus 21 procento dydžio PVM, bendra už atliktus rangos darbus atlyginimo suma sudaro 10 011,54 EUR. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų nustatyta, jog ieškovė minėtą sumą prašo priteisti iš atsakovės. Be to, pažymėtina tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė po sąskaitų faktūrų gavimo, būtų atsisakiusi sąskaitas faktūras priimti ar pareiškusi ieškovei nesutikimų su apskaičiuota už atliktus darbus suma (CPK 178 straipsnis).
  25. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės apskaičiuota suma už atliktus rangos darbus yra pagrįsta.
  26. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, jog ieškovė nepateikė teismui atliktų darbų aktų, kaip to reikalauja Sutarties 4.1. punktas. Tik atsakovei pasirašius minėtus aktus, atsakovei kyla pareiga apmokėti už ieškovės atliktus darbus. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraščius prilygino darbų priėmimo – perdavimo aktams.
  27. Iš šalių pasirašytos Sutarties 4.1. punkto nustatyta, kad atsakovė už darbus apmoka per 30 kalendorinių dienų po darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos gavimo iš ieškovės. Sąskaitos už atliktus darbus yra išrašomos 1 kartą per mėnesį (Sutarties 4.2. punktas).
  28. Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą darbų priėmimo – perdavimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame, fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011, konstatavo, jog nepaneigiant darbų perdavimo ir priėmimo akto, kaip sąlygos tinkamam sutarties įvykdymui konstatuoti ir atitinkamai pareigos atsiskaityti už atliktus darbus svarbos, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, siekiant įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtintus proceso tikslus, nesant pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto, (rangovas) turi teisę į reikalavimo patenkinimą, t.y. jo reikalavimas pripažintinas pagrįstu pagal įstatymą.
  29. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad už atliktus rangos darbus 10 011,54 EUR sumai sąskaitos faktūros atsakovei išrašytos 2016-03-02 ir 2016-03-29. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarp šalių, vadovaujantis Sutarties 4.1. punktu, buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas. Tačiau atsižvelgiant į šioje byloje konstatuotas aplinkybes, jog vienu metu rangos darbus atliko kelių įmonių darbuotojai, jog atsakovė neįrodė ieškovės kaltės dėl dalies metalo konstrukcijų defektų, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė priėmė ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras už atliktus darbus, jas pasirašė, jų priėmimo metu neišreiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų, paskaičiuotos darbų kainos, jog bylos nagrinėjimo metu neiškilo ginčo dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų ieškovės darbuotojų darbo valandų kiekio, siekiant teisingumo principo šioje situacijoje įgyvendinimo, darytina išvada, jog ieškovė vis dėlto, turi teisę į reikalavimo patenkinimą (CK 6.644 straipsnio straipsnis, CPK 2 straipsnis).
  30. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo teisinių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria priteisti delspinigiai, išieškojimo išlaidų kompensavimas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisako.
  31. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  32. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 500 EUR bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 24,20 EUR vertimo išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovės.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą.

20Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ 524,20 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Mareco“, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai