Byla 2S-1568-611/2014
Dėl Lietuvos teismų teisėjų sistemingo plėšikavimo ir turto prievartavimo bei instancine tvarka dengimo vieni kitų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos teismų teisėjų sistemingo plėšikavimo ir turto prievartavimo bei instancine tvarka dengimo vieni kitų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjams B. B., R. Š., Kauno apygardos teismui ir teisėjams V. L. ir G. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi pašalino atsakovus Jonavos rajono apylinkės teismą, teisėjus B. B., R. Š., Kauno apygardos teismą, teisėjus V. L. ir G. K. iš bylos proceso bei nustatė atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

6Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, prašydamas šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad teismas nepagrįstai pašalino teisėjus ir Jonavos rajono apylinkės bei Kauno apygardos teismą iš bylos proceso, o taip pat netinkamai taikė CPK 199 str. nuostatas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi grąžino ieškovui A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties.

8Teismas konstatavo, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties negali būti duodamas, kadangi ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

  1. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė CPK 137 str. 5 d.. Lietuvos valstybės atstovų (teisėjų ir teismo) pašalinimas iš bylos yra tapatus atsisakymui priimti ieškinio reikalavimus šiems atsakovo atstovams. Tokiu būdu pažeisti CPK principai, Konstitucijos 29 str. ir Konstitucinio teismo suformuotas privalomas precedentas civiliniame procese. Tokia nutartimi yra pažeidžiama teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos nuo tokių neteisėtų teisėjo veiksmų.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkinamas.

12Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria iš bylos proceso pašalinti teisėjai bei Kauno apygardos ir Jonavos rajono apylinkės teismai, nurodant, kad tokia nutartis negali būti skundžiama.

14Pagal CPK 334 str. pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: kai tai numato CPK ir kai tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarties pašalinti imunitetą turinčius asmenis – teisėjus ar/ir teismą – iš bylos proceso apskundimo galimybė nėra numatyta CPK, o taip pat ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, t.y. procesui toje byloje vykti toliau dėl žemiau dėstomų motyvų.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškiniu siekia žalos, grindžiamos neva neteisėtais teismo ir teisėjų veiksmais, atlyginimo. Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Taigi, valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį yra pareiškęs valstybei, žalą prašo priteisti iš valstybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad teisėjai ir teismai tokio pobūdžio bylose, kaip nagrinėjamoji, negali būti traukiami atsakovais ir procesas jų atžvilgiu iš viso nėra galimas, o ieškovo ieškinys valstybei dėl teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi yra priimtas, todėl nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad minėta teismo nutartis dalyje dėl teismų ir teisėjų pašalinimo iš proceso tolygi teismo nutarčiai atsisakyti priimti ieškinį, kuri pagal CPK 137 str. 5 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Dėl šios priežasties pripažintina, kad nutartis pašalinti teisėjus ar/ir teismą iš bylos proceso neužkerta ieškovui kelio tolesniam procesui toje byloje vykti ir nesudaro kliūčių teisingam galutiniam bylos išsprendimui, todėl negali būti skundžiama.

16CPK 199 str. norma, reglamentuojanti rašytinių įrodymų išreikalavimą, nenumato galimybės apskųsti apeliacine tvarka teismo nutartį, kuria buvo atmestas prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Tokia teismo nutartis taip pat neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, kadangi byloje dalyvaujančiam asmeniui nedraudžiama tokį prašymą teikti pirmosios instancijos teismui pakartotinai, asmuo turi teisę tokį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo teikti apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu, šia aplinkybe motyvuodamas teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad nutartis netenkinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo nėra skundžiama apeliacine tvarka.

17Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo skundžiam teismo nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties ir grąžino jį ieškovui. Dėl to ieškovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai