Byla A-492-1722-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei Aistei Giruckienei,

4atsakovo atstovui Igoriui Tkačenko,

5trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. J.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys R. V., E. S. (E. S.), A. K., M. K., J. M.-V., N. R., K. K. B., D. S., V. U., E. Š., D. B., V. Ž., D. Ž., D. D., J. G. (J. G.), I. I., K. I., R. G., J. G., T. T., M. R., A. J. (A. J.), V. D., D. Č., G. Č., V. S., I. S., R. O., A. Š. (A. Š.), G. K., S. I., V. D., P. B. G., E. I., V. K., T. N., I. N., E. P., V. S., N. L., G. G., D. G., L. M., Ž. Š., R. L., K. J. J., A. K., I. P., M. J., R. P., Ž. G., I. B., E. B., R. B., V. B. (V. B.), D. O. Š., J. G., L. S. (L. S.), Č. I., J. M., A. K. M., S. R., L. K., T. K. (T. K.), S. T. (S. T.), I. B., M. B. (M. B.), J. A., E. G., T. M., O. M., V. Š. (V. Š.), M. D., P. G., V. V. (V. V.), V. A. (V. A.), Z. Š., J. K., V. M., I. M., J. T., S. R., I. J. (I. J.), I. K., V. F., J. B., V. B., O. K., V. B., D. K., D. V. (D. V.), A. D., S. K., J. S., E. U., B. M., A. R., S. R., G. S., R. V., A. A., D. S., V. B., M. E., A. E., M. K. (M. K.), M. L., V. M., E. P., Vilniaus miesto savivaldybė).

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu (I t., b. l. 1–8) bei patikslintu skundu (I t., b. l. 50–60) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2011 m. gegužės 6 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-1310(V11) (toliau – ir Aktas).

10Skunduose ir papildomuose paaiškinimuose (III t., b. l. 122–127) nurodė, kad mokesčius už karštą vandenį Žirmūnų g. ( - ) daugiabučiame gyvenamajame name (toliau – ir Gyvenamasis namas, Namas) skaičiuoja teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad už patiektą šilumos energiją Gyvenamajame name butų savininkai atsiskaito pagal įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytus į pastatą patiektos šilumos energijos kiekius, kurie paskirstyti naudojant įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų ataskaitas ir skaičiavimo būdu (pvz. už cirkuliaciją). Pažymėjo, kad Gyvenamajame name patiekta šilumos energija skirstoma vadovaujantis šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, atitinkančiu pastato šilumos ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus (kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį). Mokėtinos sumos už karštą vandenį yra apskaičiuojamos pagal deklaruotus butų savininkams priklausančius apskaitos prietaisų parodymus (jų nesant – pagal vandens suvartojimo normatyvus) taikant Komisijos patvirtintas karšto vandens kainas. Paaiškino, kad atsiskaitomasis šilumos energijos kiekio matavimo prietaisas yra įvadinis skaitiklis, kuris parodo pastato sunaudotą šilumos kiekį. Tuo tarpu šiluma name paskirstoma bei sąskaitos kiekvienam vartotojui name išrašomos pagal patiems vartotojams priklausančius ir jų pačių deklaruotus karšto vandens skaitiklių parodymus, kurių suma turi atitikti tiekimo vartojimo riboje įrengto atsiskaitomojo apskaitos prietaiso parodymus.

11Paaiškino, kad už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą ir priežiūrą yra atsakingi patys vartotojai. Nurodė, kad pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties sąlygas UAB „Vilniaus energija“ nuomos teisėmis perėmė tik SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantį gamybinės paskirties turtą, o butuose sustatytų skaitiklių, kurie yra butų savininkų nuosavybė, nuomos teisėmis neperėmė.

12Teigė, kad vartotojams priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos nėra ir negali būti įtrauktos nei į šilumos, nei į karšto vandens kainą, taip pat negali būti ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dalimi (Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, pavirtintos Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-105, (toliau – ir Mokesčio skaičiavimo metodika) 17 p.). Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas, ŠŪĮ) 16 straipsnio 4 dalį tik karšto vandens tiekėjo įrengtų ir jam priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuojamos į savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Mokesčio skaičiavimo metodikos 17, 23.1 punktuose aiškiai nurodyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis (patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514), į kurį įskaičiuojamos metrologinės patikros sąnaudos, gali būti renkamas tik nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento. Taigi, karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, priežiūra ir patikra per tam objektyviai reikalingą (įmanomą) laikotarpį nuo karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios yra siejama su dviem objektyviomis būtinosiomis sąlygomis: 1) būti karšto vandens tiekėju (arba šilumos tiekėju ŠŪĮ 15 str. 2 d. numatytu atveju); 2) šiam tikslui (pareigai) įgyvendinti būtinų aplinkybių (nepriklausančių nuo pareiškėjos valios teisinių, ekonominių ir faktinių sąlygų) buvimu.

13Pažymėjo, kad pagal ŠŪĮ nuostatas, pasirinkus karšto vandens tiekėju šilumos tiekėją ir jam įrengus apskaitą, vartotojas turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) ir ŠŪĮ nustatyta tvarka pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Tvarka, kokia turėtų būti vykdomas procesas, susijęs su karšto vandens apskaitos prietaisų išmontavimu, perėmimu ir išpirkimu, kai vartotojai atsisako apsirūpinimo karštu vandeniu būdo su karšto vandens tiekėju ir nustatyta tvarka pasirenka kitą, ŠŪĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, arba, pasirinkus karšto vandens tiekėju šilumos tiekėją ir šiam įrengus apskaitos prietaisus, vartotojai pasirenka kitą karšto vandens tiekėją, nėra nustatyta. Akcentavo, jog karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės) 9 priedas) taip pat nesprendžia ir kitų aktualių klausimų, susijusių su karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimu, pavyzdžiui, kaip spręsti situacijas, kai gyventojai trukdo įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius apskaitos prietaisus, norėdami išvengti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio, kaip bus atsiskaitoma už karštą vandenį ir kaip bus paskirstoma šiluma tuo atveju, jei ne dėl karšto vandens tiekėjo kaltės nebus įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai.

14Nurodė, kad galiojančio Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Metrologijos tarnyba) direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punktas nustato, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Tokia reglamentacija buvo numatyta ir iki 2009 m. sausio 7 d. galiojusių Taisyklių 204, 212 punktuose („<...> karšto vandens skaitiklius (šių taisyklių 201.1, 209.1 p.) savo lėšomis įsirengia ir prižiūri šilumos/karšto vandens vartotojai<...>“).

15Teigė, kad iki faktinė situacija objektyviai bus aiškiai sureglamentuota teisės aktais ir pareiškėja įgis objektyvią galimybę įrengti jai priklausančius karšto vandens skaitiklius, gyvenamojo namo Žirmūnų g. ( - ) butų skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Pažymėjo, kad, esant buitinio karšto vandens vartotojo prašymui, Bendrovė užtikrina neeilinę karšto vandens kiekio skaitiklio metrologinę patikrą (Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 39.11 p.). Buitinis karšto vandens vartotojas gali pareikalauti, kad būtų atlikta neeilinė karšto vandens skaitiklio patikra. Buitinis karšto vandens vartotojas sumoka už neeilinei patikrai karšto vandens tiekėjo patirtas sąnaudas, jeigu jis tokios patikros reikalavo ir buvo nustatyta, kad karšto vandens skaitiklis atitinka jam nustatytus metrologinius reikalavimus.

16Pažymėjo, kad anksčiau sumontuotų, gyventojams priklausančių karšto vandens skaitiklių priežiūros pareiga karšto vandens tiekėjams jokiais teisės aktais nėra nustatyta, kadangi tokios veiklos sąnaudos negalėtų būti dengiamos jokiomis valstybės reguliuojamomis kainomis, kas prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas, EĮ) 15 straipsnio 2 dalies, ŠŪĮ 32 str. 2 dalies nuostatoms.

17Dėl Akto nurodymo parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamą butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus, paaiškino, kad namuose, kuriuose pareiškėjas atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją, taip pat daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurių gyventojai nustatyta tvarka nepasirinko kito karšto vandens tiekėjo arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo (ŠŪĮ 2 str. 2 d., 15 str. 2 d.), nauji, karšto vandens tiekėjui priklausantys ir metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitikliai yra pradėti įrenginėti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei Komisijos patvirtintus tokių prietaisų įrengimo planus. Teigė, kad net ir esant tinkamam teisiniam reguliavimui bei pakankamam finansavimui, daugiau kaip 200 tūkstančių vartotojų butuose esančių, jų pačių per pastaruosius 10–15 metų įsirengtų skaitiklių pakeisti naujais akimirksniu neįmanoma. Kadangi nurodyti terminai naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimui nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Komisijos sprendimais ir jie dar nėra pasibaigę, Inspekcija neturi pagrindo reikalauti su tuo susijusių pareigų vykdymo. Visuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose UAB „Vilniaus energija“ atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją, skaitiklius planuojama pakeisti per 3–5 metus.

18Teigė, jog skaičiuodama karšto vandens kainos pastoviąją dedamąją, Komisija nurodė, kad per penkis metus daugiabučių namų vartotojams UAB „Vilniaus energija“ planuoja nuotolinę įrengiamų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą, todėl numato kasmet investuoti po 11 444 tūkst. Lt. Kryžminis subsidijavimas tarp valstybės reguliuojamų veiklų yra draudžiamas įstatymu, todėl UAB „Vilniaus energija“ metrologiškai patikrintus skaitiklius priversta statyti išimtinai iš karšto vandens tiekimo surinktų lėšų, jokių kitų veiklos lėšų tam naudoti negalima. Apskaičiavo, kad visų penkerių metų laikotarpiu numatytų pastatyti karšto vandens skaitiklių įrengimo darbai pareikalaus 76 mln. Lt, kadangi gyventojams būtų reikalinga įrengti apie 223 000 naujų, vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 1-SI4). Pažymėjo, kad karšto vandens tiekimo veikla yra nauja, reguliuojama atskirai nuo šilumos tiekimo veiklos, šiai investicijai UAB „Vilniaus energija“ nuosavų lėšų neturi ir vykdys ją skolintomis lėšomis, o neturėdama ir negalėdama turėti jokių kitų išorinių finansavimo šaltinių, negali visuotinai „staiga“ įrengti karšto vandens skaitiklių 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančiuose namuose.

19Nurodė, kad vykdydama ŠŪĮ ir tuo metu galiojusios Taisyklių redakcijų atitinkamai 364/366 punktų reikalavimus UAB „Vilniaus energija“ kelis kartus (2009 m. birželio mėn., 2009 m. gruodžio mėn. ir kt.) siūlė visiems Vilniaus buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo (be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo) arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiam veiklą karšto vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Kadangi Vilniaus karšto vandens vartotojai (įskaitant ir Žirmūnų g. ( - )) iki 2010 m. gegužės 1 d. prašymų dėl jiems priklausančių karšto vandens skaitiklio pardavimo pareiškėjai nepateikė, vykdydamas imperatyvias ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 4 dalies normas, 2010 m. gegužės 1 d. pareiškėjas Vilniaus vartotojų butuose pradėjo įrenginėti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, kurie pagal Taisyklių 51 punktą, jau yra laikomi atsiskaitomaisiais karšto vandens apskaitos prietaisais. Tai patvirtina ir dabar galiojančių Taisyklių 177, 177.4 punktai. Teigė, kad ne karšto vandens tiekėjo (o pačių vartotojų per paskutinius 10–15 metų) įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenimis naudotis Taisyklės nedraudžia, jei ir šie skaitikliai naudojami be metrologinės patikros.

20Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 18–20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Paaiškino, kad Akto nurodymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas, MĮ) ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. (pvz. 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005). Teigė, kad veikė neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir nepažeisdamas teisinės valstybės principo. Paaiškino, kad Akto reikalavimų vykdymas yra susijęs su MĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi. Vadovavosi Taisyklių 163 punktu, numatančiu, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino Inspekcijos apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje pareiškėjai nurodyta vykdyti analogiškus patikrinimo akto reikalavimus. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nusprendė, kad vartotojai su karšto vandens tiekėjas (pareiškėjas) atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų butuose, rodmenis, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, padarė išvadą, kad šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kurio pažeidimus pareiškėjos atžvilgiu ir konstatavo Inspekcijos Vilniaus skyrius. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą ir priimdamas nutartį dėl pažeidimo, neteikė reikšmės aplinkybei, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, nors pareiškėjas šia aplinkybe argumentavo teisinės metrologijos reikalavimų nevykdymą.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. J. atsiliepime (III t., b. l. 38–45) su pareiškėjo skundu nesutiko.

23Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad tik nuo 2010 m. gegužės 1 d. jis yra Gyvenamojo namo karšto vandens tiekėjas. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija“ 2002 m. vasario 1 d. pasirašytos nuomos sutarties pagrindu nuo 2002 m. balandžio 1 d. pareiškėjas perėmė visas SP AB „Vilniaus šilumos tinklų“, kaip centralizuotas šilumos ir karšto vandens tiekėjo Vilniaus mieste, funkcijas, teises ir pareigas. Pažymėjo, kad nuo 2002 m. balandžio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ turėjo pakankamai laiko įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 2.1 ir 2.2 punktus. Dėl apskaitos prietaisų paaiškino, kad kaip vartotojas, gyventojas abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams (CK 6.385 str. 3 d.). Pažymėjo, kad dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų – butų savininkų buities poreikiams tenkinti pagal juose įrengtus karšto, šalto vandens ir šilumos apskaitos prietaisus, kuriuos įrengia energijos (prekės) pardavėjas-tiekėjas savo lėšomis bei metrologiškai patikrina taip pat savo lėšomis (Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1507, 2.1, 2.2 p., ŠŪĮ 15 str. 1 d., CK 6.387 str. 2 d.). Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, apmokama tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis tarp buto savininkų paskirstoma pagal bendrasavininkų nuosavybės dalį gyvenamajame name. Teigė, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas UAB „Vilniaus energija“ privalėjo įrengti K. J. J. bute, Žirmūnų g. ( - ), šilumos ir karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, tačiau savo pareigos nevykdė sąmoningai ir tyčia.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu prašė dėl ginčo priimti sprendimą teismo nuožiūra (III t., b. l. 30).

25II.

26Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu (IV t., b. l. 12–23) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Inspekcijos Vilniaus skyriaus Akto dalį, kuria UAB „Vilniaus energija“ įpareigota sudaryti skaitiklių patikros grafikus; kitą Akto dalį paliko nepakeistą.

27Teismas pažymėjo, kad šios bylos dalykas, pirmiausia, yra nustatyti, ar Gyvenamojo namo gyventojų butuose jų pačių lėšomis prieš 10–15 metų įrengti ir jų nuosavybėje tebesantys (ginčo dėl to nėra) karšto vandens skaitikliai yra metrologinės patikros objektas, t. y., ar šie skaitikliai yra atsiskaitomieji. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad šie karšto vandens skaitikliai nėra atsiskaitomieji, todėl juos galima naudoti neatlikus jų patikros. Rėmėsi Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi bei 16 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog buto savininkai už karštą vandenį (t. y. sunaudotą šaltą vandenį ir jam iki karšto vandens paruošti sunaudotą šilumos kiekį) atsiskaito pagal jų pačių deklaruotus karšto vandens skaitiklių parodymus, t. y. šie karšto vandens skaitikliai de facto yra atsiskaitomieji. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia išimtinai Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi. Tačiau ši teisės norma (a) nustato (tiksliau – paantrina) pareiškėjo (kaip karšto vandens bei šilumos tiekėjo) prievolę įrengti vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje, (b) nustato, kad šie karšto vandens apskaitos prietaisai (t. y. kuriuos įrengė ar įrengs tiekėjas) yra atsiskaitomieji ir yra metrologinės patikros objektas, (c) neneigia, kad ir senieji karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, nes iki šiol tebėra vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį.

28Teismas pažymėjo, kad antra, ką reikia nustatyti šioje byloje, yra pareiškėjo atsakomybės už nepatikrintų karšto vandens skaitiklių naudojimą namo gyventojų atsiskaitymuose, susijęs su nurodymo pirmąja dalimi (vadovaujantis MĮ 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra) klausimas. Teismas nurodė, kad 1997 m. balandžio 8 d. Specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymu buvo numatytas šilumos ūkio valdymo decentralizavimas reorganizuojant šią bendrovę skaidymo būdu, atskiriant šilumos ūkį bei įsteigiant naujas specialios paskirties akcines bendroves ir perduodant jose esantį turtą ir valstybei priklausančias akcijas savivaldybių nuosavybėn. Taip pertvarkius šilumos ūkį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ nutarė, jog <...> šiluminės energijos <...> karšto vandens tiekėjai, kurie su vartotojais yra sudarę dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui) šiluminės energijos (<...>) dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Apskaitos prietaisus tiekėjas perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis (nutarimo 1.3 p.). Nutarimo 1.1 punktu buvo nustatyta, kad <...> šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitai naudojami tik Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įrašyti prietaisai ir kad apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsiskaitoma, turi būti metrologiškai patikrinti (1.2 p.). Nustatyti tokie šių apskaitos prietaisų įrengimo terminai ir eksploatavimo tvarka: 2.1 šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisai butuose įrengiami iki 1999 m. gruodžio 31 d. (2.2 p.); šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus, įrengiamus pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus savo lėšomis eksploatuoja (atlieka techninę priežiūrą, keičia, remontuoja, organizuoja metrologinę patikrą) tiekėjai (2.2 p.). Senos redakcijos 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi buvo nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą; atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija prie Teisingumo ministerijos (2 d.). Teismas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ inter alia kaip šilumos ir karšto vandens tiekėja veikia nuo 2002 m. sausio 25 d., todėl būtent nuo šios datos, įvertinus, jog iki šiol galioja (nes nėra įvykdyti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507 šilumos tiekėjams duoti nurodymai savo lėšomis pakeisti netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui šiluminės energijos (<...>) bei karšto vandens apskaitos prietaisus, pareiškėjai atsirado pareiga gyventojų butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus; ši pareiga, jau pareiškėjai vykdant karšto vandens tiekėjo veiklą, pakartota senos redakcijos 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymu, todėl skundžiamų nurodymų bendro pobūdžio reikalavimas, vadovaujantis MĮ 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, yra pateisinamas tiek retrospektyviai vertinant teisės aktus, tiek taikant šiuo metu galiojančias aukštesnės galios teisės aktų – įstatymų – normas. Priešinga situacija (įvertinus, jog nei įstatymu, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygiu nėra nustatyti ŠŪĮ 16 str. 4 d. reikalavimų įvykdymo terminai) reikštų, kad galima neterminuotai atsiskaitymams naudoti nepatikrintus matavimo prietaisus. Dėl šiame sprendime išdėstytų priežasčių (t. y. skundžiamą nurodymą vertinant kaip bendro pobūdžio – nenustatantį kokių nors konkrečių karšto vandens skaitiklių įrengimo terminų, nenumatantį pareiškėjo atsakomybės už iki šiol metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių naudojimą atsiskaitymams) teismas plačiau neanalizuoja Taisyklių ir nevertina jų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Teismas nusprendė nesiremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, nes padarė išvadą, kad nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. 95V-1042 teisėtumas. Šioje byloje skundžiamas aktas priimtas iš dalies pasikeitus reglamentavimui.

29Teismas nurodė, kad MĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Atsakovas pareiškėjo pareigą vykdyti tokio turinio nurodymą grindžia Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtintų Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų (neteko galios 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-116 nuo 2011 m. rugsėjo 4 d.) (2007 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. V-86, 2008 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. V-51, 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. V-62, 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-30 redakcija), kurių 6.6 punkte nustatyta, kad vandens skaitikliai pastatų įvaduose tikrinami ne rečiau kas 2 metus, butuose ir individualiuose namuose (diametras 15 mm ir 20 mm) – ne rečiau kas 4 metus, kurių diametras 150 mm ir daugiau – ne rečiau kas 4 metus, gręžiniuose ir kitur – ne rečiau kas 2 metus. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas patiekė rinkai karšto vandens skaitiklius, kurie kažkada buvo įrengti gyvenamojo namo Žirmūnų g. ( - ) butuose, nėra įrodymų, jog būtent pareiškėjas šiuos karšto vandens skaitiklius šio namo butuose įrengė, tačiau pareiškėjas juos pripažįsta kaip atsiskaitymui už karštą vandenį naudojamą matavimo priemonę, tad disponuoja (privalo disponuoti) informacija, kokiuose Namo butuose tebenaudojami seno pavyzdžio, metrologiškai nepatikrinti karšto vandens skaitikliai. Bet, kolegijos nuomone, pareiškėjas, nebūdamas šių matavimo prietaisų savininkas, negali daryti įtakos jų patikros atlikimui pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nurodymo dalis sudaryti skaitiklių patikros grafikus vertintina kaip prieštaraujanti teisės aktams. Skundžiamo nurodymo dalis, kuria pareiškėjas įpareigojamas sudaryti skaitiklių patikros grafikus, naikintina.

30III.

31Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ padavė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 124–136), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmesta jo skundo dalis ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visiškai.

32Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais kaip ir skundą. Papildomai akcentuoja:

331. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo trečiųjų asmenų pareigą rūpintis jiems nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologine patikra esant poreikiui bei ignoravo pareiškėjo paaiškinimus ir teisinius-norminius įrodymus, kad daugiabučiuose namuose, kuriuose dar nėra įrengta karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių, gyventojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikomi paskirstomaisiais-neatsiskaitomaisiais, o tokiems butuose esantiems karšto vandens skaitikliams teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas.

342. Nurodo, kad lingvistinis bei loginis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 2 dalies, 2009 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 1-255 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 365 punkto, Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 163 bei 159.1 punktų, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. Nr. 4-289, 31.4 punkto nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą jog karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam priklausančius, savo lėšomis (kaip sąnaudos įtraukiamomis į valstybės reguliuojamas kainas ir tarifus) įrengtus karšto vandens skaitiklius, tame tarpe už jų metrologinę patikrą. Tai yra, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsiskaitomaisiais karšto vandens apskaitos prietaisais karšto vandens skaitikliai yra laikomi tik tuomet, kai jie įrengti karšto vandens tiekėjo, t. y. priklauso jam nuosavybės teise. Paaiškina, kad UAB „Vilniaus energija“ nėra juridinis asmuo, tiekiantis rinkai, įrengiantis (įrengęs) ar naudojantis butų savininkams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius. Pažymi, kad iki kol UAB „Vilniaus energija“, kaip atitinkamą reguliuojamą veiklą nuo 2010 m. gegužės 1 d. pradėjusi karšto vandens tiekėja įrengs jai kaip karšto vandens tiekėjai priklausančius karšto vandens skaitiklius, negali būti atsakinga už gyventojų naudojamus karšto vandens skaitiklius.

353. Pažymi, kad Bendrovė viešai siūlė Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo (be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo) arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiam veiklą karšto vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Pareiškėjas mano, kad vartotojams neatsiliepus į UAB „Vilniaus energija“ pasiūlymą perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius skaitiklius, jie prisiėmė pareigų, susijusių su skaitiklių nuosavybės teise, nevykdymo riziką. Vadovaujasi Matavimo priemonių techninį reglamentu patvirtintu Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31, pagal kurį skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Teigia, kad pareiškėjas neturi pareigos atlikti ne jam priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą.

364. Vadovaujasi Taisyklių 51 punktu bei dabar galiojančių Taisyklių 177, 177.4 punktais ir nurodo, kad ne karšto vandens tiekėjo (o pačių vartotojų per paskutinius 10–15 metų) įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenimis naudotis Taisyklės nedraudžia, jei ir šie skaitikliai naudojami be metrologinės patikros. Akcentuoja, kad Taisyklių 177.4 punkto nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja tik tokią situaciją kai karšto vandens skaitikliai (kurie yra be metrologinės patikros) yra įrengti karšto vandens tiekėjo.

375. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu gyventojams priklausantys karšto vandens skaitikliai butuose yra atsiskaitomieji. Teigia, kad darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 47.3–47.3.3, 51 punktų reikalavimais. Paaiškina, kad šiuo metu Žirmūnų g. ( - ) namo butuose esantys karšto vandens skaitikliai yra paskirstomieji, o vienintelis atsikaitomasis skaitiklis yra įvadinis šilumos skaitiklis.

386. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino fakto, jog UAB „Vilniaus energija“ iki 2009 m. gruodžio 22 d. nebuvo nustatyta jokių karšto vandens, kaip kompleksinio produkto, kainų. Paaiškina, kad tik į karšto vandens (o ne šilumos energijos) kainos pastoviąją dedamąją yra įtraukiamos sąnaudos naujų karšto vandens skaitiklių įrengimui – šilumos kainos dedamosiose šios struktūrinės kainos dalies nėra ir negali būti (kadangi už paskirstomuosius vartotojams priklausančius šilumos apskaitos prietaisus atsako ne tiekėjas, o jų savininkai – vartotojai). Taip pat teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą jo turinį patvirtinančius valstybės institucijų nurodymus ir išaiškinimus, de facto ir de jure pradėjo vykdyti tik nuo 2010 m. gegužės 1 d. Akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514 patvirtintą karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestį UAB „Vilniaus energija“ gali įtraukti į sąskaitą tik tuose namuose, kuriuose yra įrengti karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausantys skaitikliai.

397. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 03-317 patvirtintoje karšto vandens kainos pastoviojoje dedamojoje ir Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514 patvirtinto karšto vandens aptarnavimo mokesčio struktūrinėse dalyse numatytų lėšų nepakanka akimirksniu visame Vilniaus mieste įrengti naujus karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius (daugiau kaip 200 000 vnt.), o nepagrįstų privilegijų Žirmūnų g. ( - ) daugiabučiame name pirmumo tvarka įrengiant karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius teismo sprendimo pagrindu kurti negalima.

408. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad apskaitos ir atsiskaitomojo apskaitos prietaiso sąvokos yra skirtingas – net ir 1997 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šilumos energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ yra išskiriamos atskiros grupės 1) apskaitos prietaisai; 2) apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsiskaitoma ir tik pastarieji (kaip atsiskaitomieji) turi būti metrologiškai patikrinti. Teigi, jog priešinga interpretacija prieštarautų galiojančiam energetikos ūkio kainų reguliavimui bei pagrįstų sąnaudų padengimo principui bei neįmanoma vien todėl, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1507 nenumatė jokių finansavimo šaltinių (tame tarpe per valstybės reguliuojamas kainas ir tarifus) naujiems, tiekėjams priklausantiems skaitikliams vartotojų butuose įrengti.

419. Aiškina, kad vykdant Akto dalies, kuria Bendrovė įpareigojama atsiskaitymui naudoti rodmenis šilumos ir karšto vandens skaitiklių tik su galiojančia metrologine patikra, nurodymą yra galimi 2 teoriniai sprendimo būdai: 1) vadovaujantis Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 5.2 punktu, karšto vandens vartotojams, kurie karšto vandens duomenis deklaruoja pagal jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinė patikra yra pasibaigusi, taikyti teisės aktu nustatyta karšto vandens normatyvą pagal bute / patalpoje deklaruotų asmenų skaičių; 2) karšto vandens tiekėjui nedelsiant, „akimirksniu“ pakeisti visus Vilniaus miesto gyventojų butuose esančius karšto vandens skaitiklius (daugiau 200 000 vnt.) naujais, karšto vandens tiekėjui priklausančiais atsiskaitomaisiais skaitikliais.

4210. Teigia, kad Akto nurodymai atsiskaitymui naudoti rodmenis šilumos ir karšto vandens skaitiklių tik su galiojančia metrologine patikra prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) įtvirtintiems viešojo administravimo bei ūkio subjektų veiklos priežiūros principams. Paaiškina, kad vykdant Akto nurodymą atsiskaitymui naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, visiems vartotojams (skaitiklių savininkams) nepateikus įrodymų, patvirtinančių jiems priklausančių skaitiklių metrologinės patikros atlikimą karšto vandens apskaičiavimui UAB „Vilniaus energija“ būtų priversta taikyti Vandens vartojimo normoje RSN 26-90 nustatytą normatyvą – 92 l per parą vienam buitiniam vartotojui (patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76). Pažymi, jog normatyvo taikymas neatspindi aktualaus karšto vandens vartotojų suvartojamų kiekių. Mano, kad tokiu būdu būtų pažeisti vartotojų teisėti interesai mokėti už suvartotą karšto vandens kiekį bei tiekėjo interesai mokėti / skaičiuoti už realiai suvartotą šilumą ar karštą vandenį.

4311. Atkreipia dėmesį, kad Akto nurodymo turinys taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, numatantį vartotojų ekonominių interesų apsaugą.

4412. Mano, kad Aktas prieštarauja objektyvumo principui. Teigia, kad atsakovui priimant Aktą šis principas įgyvendintas nebuvo neatsižvelgta į Taisyklių 47.3 bei 177.4 punktus, Matavimo priemonių techninį reglamentą, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką ir kt., taip pat į faktines bylos aplinkybes.

4515. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galioja teisinis reglamentavimas (Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1608, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1-265 pakeistų Taisyklių 5 punktas), pagal kurį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ nebegali būti karšto vandens tiekėju.

46Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 157–161) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

47Atsiliepime į skundą dėsto argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai akcentuoja:

481. Paaiškina, kad apeliantas pažeidžia Metrologijos įstatymo ir Taisyklių reikalavimus visų pirmiausia tuo, kad neįrengia karšto vandens skaitiklių. Akcentuoja, kad Taisyklių 175 punkte nurodyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje.

492. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino Inspekcijos apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje ji nurodė UAB „Vilniaus energija“ vykdyti analogiškus patikrinimo akto reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas minėtą bylą ir priimdamas nutartį dėl pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, nors UAB „Vilniaus energija“ šia aplinkybe ir argumentavo teisinės metrologijos reikalavimų nevykdymą.

503. Aiškina, kad tik sunaudotos šiluminės energijos kiekis karštam vandeniui ruošti gali būti paskirstomas daugiabučio namo gyventojams pagal jų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių išmatuotą vandens kiekį. Todėl šie apskaitos prietaisai Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme yra atsiskaitomieji ir, vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jiems turi būti atliekama metrologinė patikra. Atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas.

514. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Matavimo priemonių techniniu reglamentu, numatančiu, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Pažymi, kad Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė matavimo priemonės naudotojui metrologiškai tikrinti matavimo priemonę, o Taisyklių 175 punkte nurodyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Todėl atsakovas mano, kad remiantis teisės aktų hierarchija apeliantas savo veikloje pirmiausia turi remtis įstatymų nuostatomis, kuriose aiškiai nustatyta pareiga apeliantui atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių patikrą.

525. Dėl pareiškėjo nurodytų Akto dalies, kuria apeliantas įpareigojamas atsiskaitymui naudoti rodmenis šilumos ir karšto vandens skaitiklių tik su galiojančia metrologine patikra, vykdymo sprendimo būdų (Vandens vartojimo normoje RSN 26-90 nustatyto normatyvo taikymas; visų karšto vandens skaitiklių pakeitimas akimirksniu), paaiškina, kad norėdamas taikyti Vandens vartojimo normoje RSN 26-90 nustatytą normatyvą, remiantis Taisyklių 178.3 punktu, apeliantas turėtų pateikti duomenis, kad visi vartotojų karšto vandens skaitikliai yra sugadinti. Taip pat pažymi, kad iš tikrųjų nėra reikalaujama akimirksniu pakeisti visus gyventojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, tačiau apeliantas neteikia duomenų apie atliekamą / planuojamą atlikti karšto vandens skaitiklių, pagal kurių rodmenis išrašomos sąskaitos, metrologinės patikros vykdymo eigą.

536. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą jis nebegali būti karšto vandens tiekėju. Atkreipia dėmesį, kad sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-265 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punkto turinį, matyti, kad karšto vandens tiekimo veiklą, iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas, vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo, šiuo atveju – Bendrovė.

547. Taip pat akcentuoja, kad sistemiškai aiškinant Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 185.4, 185.2 ir 185.3 punktų, Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 03-146 „Dėl apmokėjimo už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti Vilniaus mieste“ 2.3 punkto nuostatų turinį, darytina išvada, jog šiuo atveju vartotojai, netinkamai ar ne iki galo įvykdę 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo tvarką, preziumuojama, jog vartotojai netinkamai įgyvendino tokio būdo pasirinkimą ir yra laikoma, jog tokiems vartotojams apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta pagal 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t. y. su karšto vandens tiekėju. Pažymi, kad esant 1-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui, už sunaudotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, tiek už sunaudotą šilumą karštam vandeniui pašildyti yra atsiskaitoma su karšto vandens (šilumos) tiekėju ne pagal bendrą (įvadinį) skaitiklį visam daugiabučiui namui, bet pagal kiekvieno vartotojo bute įrengtus karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. J. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 162–168) nurodo, kad su juo nesutinka. Prašo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Akto dalis, kuria UAB „Vilniaus energija“ įpareigota sudaryti skaitiklių patikros grafikus.

56Teisėjų kolegija konstatuoja:

57IV.

58apeliacinis skundas atmestinas.

59Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. privalomo nurodymo Nr. PA-1310(V11), kuriuo pareiškėjas, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įpareigotas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra bei parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus, teisėtumas ir pagrįstumas.

60Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Akto dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas sudaryti skaitiklių patikros grafikus.

61Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė ir aiškino teisingam ginčo išsprendimui aktualias teisės normas.

62Pažymėtina, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teismo kompetencija neapima administracinio akto vertinimo ekonominio tikslingumo aspektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.), todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ekonominiu Akto vertinimu, bei būdų ir ekonomių galimybių įvykdyti atsakovo nurodymą bei tam panaudotų lėšų galimo kompensavimo, teisėjų kolegija nepasisakys.

63Pareiškėjas yra gyvenamojo namo, esančio Žirmūnų g. ( - ), Vilniuje, karšto vandens tiekėjas.

64Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

65Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

66Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šilumos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d įsakymu Nr. 1-297, 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. birželio 22 d.) 28.5 punktu taip pat nustatyta, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, o 31.4 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą.

67Taisyklių 8 punktas nustato, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

68Nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

69Taisyklių 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens teikėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 175 p.). Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 173 p.).

70Pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas.

71Teisėjų kolegija, remdamasi minėto teisinio reglamentavimo sistemine analize, daro išvadą, jog butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Byloje nustatyta, kad už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal šių prietaisų rodmenis (pareiškėjas pripažįsta skaitiklius, įrengtus Žirmūnų g. ( - ), kaip atsiskaitymui už karštą vandenį naudojamą matavimo priemonę), todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas.

72Šilumos ūkio įstatymo 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Todėl atsakovas turėjo pareigą tikrinti ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta. Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-400 redakcija) 10.1 punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; šių nuostatų 11.5 punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal Taisyklių 177.4 punktą draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens teikėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas byloje neteikė apeliacinio skundo dėl panaikintos ginčijamo privalomo nurodymo dalies, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus, neperžengia apeliacinio skundo ribų ir skundžiamo teismo sprendimo nekeičia. Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo.

73Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Šilumos ūkio įstatymo bei Taisyklių pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas formaliai nebegali būti karšto vandens tiekėju. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Aktas priimtas 2011 m. rugpjūčio 9 d. Šiuo Aktu pareiškėjas įpareigotas ištaisyti pažeidimus, padarytus iki apeliaciniame skunde nurodomų teisės aktų pakeitimų įsigaliojimų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomi teisės aktai nėra aktualūs ir negali būti taikomi. Be to, sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-265 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punkto turinį, matyti, kad karšto vandens tiekimo veiklą, iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas, vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo, šiuo atveju – pareiškėjas.

74Analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas yra pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. A-261-1585-12, Nr. A-261-2249-12, taigi teisėjų kolegija yra saistoma anksčiau suformuotų precedentų. Bylos savo faktine situacija yra tapačios, aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos praktikos, nėra nustatyta.

75Atsakovo patikrinimo akto ginčijama dalis yra pagrįsta teisės normomis, jo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

76Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

77pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

78Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

79Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovei Aistei Giruckienei,... 4. atsakovo atstovui Igoriui Tkačenko,... 5. trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. J.,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas,... 10. Skunduose ir papildomuose paaiškinimuose (III t., b. l. 122–127) nurodė,... 11. Paaiškino, kad už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių... 12. Teigė, kad vartotojams priklausančių skaitiklių metrologinės patikros... 13. Pažymėjo, kad pagal ŠŪĮ nuostatas, pasirinkus karšto vandens tiekėju... 14. Nurodė, kad galiojančio Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto... 15. Teigė, kad iki faktinė situacija objektyviai bus aiškiai sureglamentuota... 16. Pažymėjo, kad anksčiau sumontuotų, gyventojams priklausančių karšto... 17. Dėl Akto nurodymo parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto... 18. Teigė, jog skaičiuodama karšto vandens kainos pastoviąją dedamąją,... 19. Nurodė, kad vykdydama ŠŪĮ ir tuo metu galiojusios Taisyklių redakcijų... 20. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (III... 21. Paaiškino, kad Akto nurodymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. J. atsiliepime (III t., b. l. 38–45) su... 23. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad tik nuo 2010 m. gegužės 1 d. jis yra... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu prašė dėl ginčo priimti... 25. II.... 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu... 27. Teismas pažymėjo, kad šios bylos dalykas, pirmiausia, yra nustatyti, ar... 28. Teismas pažymėjo, kad antra, ką reikia nustatyti šioje byloje, yra... 29. Teismas nurodė, kad MĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir... 30. III.... 31. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ padavė apeliacinį skundą (IV t.,... 32. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais kaip ir... 33. 1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo trečiųjų... 34. 2. Nurodo, kad lingvistinis bei loginis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1... 35. 3. Pažymi, kad Bendrovė viešai siūlė Vilniaus miesto buitiniams karšto... 36. 4. Vadovaujasi Taisyklių 51 punktu bei dabar galiojančių Taisyklių 177,... 37. 5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu... 38. 6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino fakto,... 39. 7. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino... 40. 8. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad... 41. 9. Aiškina, kad vykdant Akto dalies, kuria Bendrovė įpareigojama... 42. 10. Teigia, kad Akto nurodymai atsiskaitymui naudoti rodmenis šilumos ir... 43. 11. Atkreipia dėmesį, kad Akto nurodymo turinys taip pat pažeidžia Lietuvos... 44. 12. Mano, kad Aktas prieštarauja objektyvumo principui. Teigia, kad atsakovui... 45. 15. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galioja teisinis... 46. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (IV... 47. Atsiliepime į skundą dėsto argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo... 48. 1. Paaiškina, kad apeliantas pažeidžia Metrologijos įstatymo ir Taisyklių... 49. 2. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010... 50. 3. Aiškina, kad tik sunaudotos šiluminės energijos kiekis karštam vandeniui... 51. 4. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Matavimo priemonių... 52. 5. Dėl pareiškėjo nurodytų Akto dalies, kuria apeliantas įpareigojamas... 53. 6. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pagal dabar galiojantį... 54. 7. Taip pat akcentuoja, kad sistemiškai aiškinant Metrologijos įstatymo 15... 55. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. J. atsiliepime į pareiškėjo... 56. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 57. IV.... 58. apeliacinis skundas atmestinas.... 59. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Lietuvos metrologijos... 60. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies –... 61. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 62. Pažymėtina, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės... 63. Pareiškėjas yra gyvenamojo namo, esančio Žirmūnų g. ( - ), Vilniuje,... 64. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad karšto vandens... 65. Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta šilumos ir... 66. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas... 67. Taisyklių 8 punktas nustato, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas... 68. Nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos... 69. Taisyklių 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui... 70. Pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą,... 71. Teisėjų kolegija, remdamasi minėto teisinio reglamentavimo sistemine... 72. Šilumos ūkio įstatymo 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir... 73. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Šilumos ūkio įstatymo bei Taisyklių... 74. Analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas yra pateikiamas Lietuvos... 75. Atsakovo patikrinimo akto ginčijama dalis yra pagrįsta teisės normomis, jo... 76. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 77. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 78. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą... 79. Nutartis neskundžiama....