Byla 2A-708-555/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio, ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų M. U., V. U. ir Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir atsakovės A. G. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, R. B., M. U., V. U., V. J., D. B. ir L. V..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI prie AM) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę A. G. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ), padarinius, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės.
  2. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovę A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ), padarinius, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a 1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės A. G.; sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 15 d.
  3. Atsakovė A. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 ir panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o jai sudaryti galimybę įteisinti savavališka pripažintą statybą namų valdoje, esančią ( - ). Tenkinus prašymą ir atnaujinus procesą, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ) ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
  4. Ieškovė VTPSI prie AM prašė palikti teismo sprendimą nepakeistą, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atliekant nuosavybės teisių atkūrimą buvo nustatyta savavališka statyba, tačiau šiuo atveju net ir tenkinus atsakovės priešieškinį, ji negalėtų įgyvendinti savo teisių, kadangi ji nėra ginčo žemės sklypo savininkė ir jo nenaudoja. Pats statinys buvo įregistruotas neteisėtai ir sąlygų jo įteisinimui nėra, net ir tenkinus priešieškinį jis negalėtų būti vykdomas.
  5. Atsakovė A. G. prašė panaikinti sprendimą ir sudaryti sąlygas statinio dalį, pripažintą kaip savavališką statybą, įsiteisinti. Nurodė, kad šiuo atveju, leidus įteisinti pastatytą statinį, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės, pati statyba nėra savavališka, yra įsivėlusi tik žemės sklypo matavimo paklaida. Jokių duomenų apie tai, kokio dydžio (kiek arų) buvo ginčo sklypas, nėra, tuo tarpu 2010 metais ji pati nedalyvavo sudarant žemės sklypo planą.
  6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Marijampolės savivaldybė darė kadastrinius matavimus ir nustatė savavališką statybą, dėl ko kreipėsi į VTPSI prie AM. Nesant pašalintai savavališkai statybai, nėra galimybės į ginčo žemės sklypą atkurti nuosavybės teises, o suformavus sklypą ( - ), laisvos valstybinės žemės šioje teritorijoje nelieka, taip pat nežinomas ir koks bus šio žemės sklypo plotas.
  7. Trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija prašė teismo sprendimo nekeisti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad į dalį ar visą ginčo žemės sklypą bus atkuriamos nuosavybės teisės. Šiuo metu šio sklypo plotas yra nustatytas/inventorizuotas visas ir jokios laisvos valstybinės žemės, kurią būtų galima traktuoti kaip įsiterpusią, nėra. Tuo tarpu mažesnis žemės sklypas ( - ) negali būti, nes aplink yra namų valdos ir jo pastumdyti nėra galimybės, kadangi namų valdos turi šlietis tarpusavyje. Ieškovės statiniams išeinant už jos sklypo ribų, nėra galimybės tvarkyti šalia esančio žemės sklypo, be to, negalima įteisinti ir savavališkos statybos, esančios už sklypo ribų.
  8. Trečiasis asmuo Mindaugas ir V. U. prašė sprendimą palikti nepakeistą, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka jog ginčo žemės sklypas būtų mažinamas, tuo tarpu laisvos valstybinės žemės nėra, nes 23 sklypas bus formuojamas iki pat 21 ribos. Atsakovė teisėta žemės sklypo naudotoja netaps, todėl ji negalės įgyvendinti statytojos teisių. Be to įstatymas nenumato, kad savavališkos statybos įteisinimui galima suformuoti valstybinius sklypus. Pastatas yra išlindęs už sklypo ribos, tačiau atsakovė žemės sklypo ribų, jei ji blogai nustatyta, neginčijo.
  9. Trečiasis asmuo J. J. nurodė, kad adresu ( - ) gyvena seniai. Ginčo žemės sklypas turėtų būti padalintas pagal name esančių butų skaičių, todėl nesutinka, kad būtų įteisinta atsakovės statyba, nes yra pažeisti priešgaisriniai reikalavimai.
  10. Tretieji asmenys D. B. ir L. V. prašė priešieškinį atmesti.
  11. Trečiasis asmuo R. B. prašė priešieškinį tenkinti visiškai ir nurodė, kad ji pirmiau gavo leidimą statyti ant ribos ir tik tada pasistatė pastatą, o jos statyba atitiko sklypo ribas, tuo tarpu atsakovės ne. Statiniai pastatyti tvoros buvimo vietoje, ant žemės sklypo ribos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 pakeitė: atsakovės A. G. priešieškinį tenkino, leido atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, nutarė palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 likusioje jo dalyje, iš atsakovės A. G. trečiajam asmeniui M. U. priteisė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovės nuosavybės teisės į ginčo pastatą, kurio dalis (viso apie 38 cm plačiausioje vietoje, t. y. statinio gale) išsikiša už jai ir trečiajam asmeniui R. B. priklausančio žemės sklypo ribų, viešame registre buvo įregistruotos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2205-14/2001 pagrindu.
  3. Atsakovei pripažinus nuosavybės teises į ginčo objektą ir jas įregistravus viešame registre, pastarųjų nenuginčijus įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės objektas tapo teisėtu civilinės apyvartos objektu, kuriuo atsakovė, iki ieškovei nepradėjus savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, galėjo nevaržomai disponuoti, tame tarpe galėjo perleisti šį turtą tretiesiems asmenims.
  4. Ginčo dėl to, kad statinys išsikiša į valstybei priklausantį žemės sklypą nekilo, atsakovė priešingų aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo. Teismas byloje nenustatė, kad atsakovė būtų nesąžininga įgydama turtines teises į ginčo statinį, nes pastatė jį toje vietoje, kurioje iš esmės galėjo tai padaryti pagal gautus leidimus ir sutikimus, statinys statytas žemės sklypo geodezinius matavimus atlikus pagal vietinę koordinačių sistemą.
  5. Teismas nustatė, kad atliekant žemės sklypo matavimus pagal dabartinę valstybinę koordinačių sistemą, anksčiau nustatyta koordinatė gali skirtis ne daugiau 10 cm, o toks nukrypimas yra galimas. Neteisėtai (pažeidžiant sklypo ribą) pastatytas ne visas atsakovės pastatas, o tik vienas jo kampas, kuris plačiausioje pažeidimo vietoje išsikiša apie 38 cm iš viso ir 28 cm, skaičiuojant nuo leistinos koordinatės paklaidos. Užimtas valstybinės žemės plotas sudaro iki 1 m2, arba mažiau.
  6. Teismo vertinimu, 1999 m. kovo 9 d. LRV nutarime Nr. 260 nėra reglamentuota, kad žemės sklypas privalomai turi būti identiškai tokio dydžio, koks yra nurodytas iki minimo termino parengtame žemės sklypo plane, esančiame gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje. Padarius kitokią išvadą žemės sklypas iš viso negalėtų būti suformuojamas. Nurodyta teisės norma yra orientacinė, nurodanti teisinį pagrindą/šaltinį, kuriuo turi būti remiamasi rengiant iki tol nesuformuoto žemės sklypo planą.
  7. Teismas sprendė, kad pastato dalies, kuri patenka į valstybei priklausančio žemės sklypo dalį nugriovimas nėra proporcinga trečiųjų asmenų teisių gynybos priemonė. Priešingai, vien formalus registravimo fakto naikinimas, neužtikrintų kuo greitesnio teisinės taikos atkūrimo ir teisių bei teisėtų interesų (trečiųjų asmenų) gynimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys M. U. ir V. U. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Suabsoliutinta atsakovės teisė į nuosavybę, neatsižvelgiant į kitų asmenų tokio pat pobūdžio teises ir teisėtus interesus. Esmine aplinkybe be jokio pagrindo laikyta tai, kad atsakovės nebaigta statyba buvo užregistruota VĮ Registrų centre. Tai nesuteikia jokio prioriteto atsakovės atžvilgiu ir nedaro jos statybos ir valstybinės žemės užėmimo teisėtu.
    2. Tenkinus atsakovės priešieškinį, suteiktas prioritetas atsakovės neteisėtiems interesams, bet ne trečiųjų asmenų teisėtiems interesams ir lūkesčiams, kurie pagal įstatymą turi pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises į žemės dalį, kuri neatkuriama jau 26 metus.
    3. Atsakovė nevaldo tos žemės sklypo dalies, kuriame pastatytas savavališkas statinys nei nuosavybes teise, nei įstatymų nustatytais pagrindais, todėl ji negali ir negalės įgyvendinti šioje sklypo dalyje statytojo teisės, o tuo pačiu ir įteisinti savavališkai pastatytą pastatą.
    4. Pažeista įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, o pareiga, įrodyti nesant galimybių įteisinti atsakovės neteisėtą statybą, nepagrįstai perkelta ieškovei.
  2. Atsiliepimu į trečiųjų asmenų M. ir V. U. apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM jį palaiko ir atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju prioritetas turi būti skiriamas nuosavybės teisių atkūrimui, o ne savavališkos statybos įteisinimui, ko pasėkoje buvo pažeistos suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu.
  3. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012, nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012, pagrįstai pripažintas savavališkos statybos faktas ir, kad atsakovė per protingą terminą neįgyvendino savo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, o taip pat pagrįstai nurodyta, jog nėra galimybės taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
    2. Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės, neatsižvelgta į ieškovės ir kitų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, o taip pat netinkamai įvertintos aplinkybės, jog šiuo metu pašalinti savavališkos statybos padarinių kitu būdu negalima, nes būtų pažeidžiamos asmenų, kurie turi teisę į žemės sklypo dalį, atitinkančią jų turimo būsto dalį name, esančiame ( - ).
    3. Ginčo žemės sklypas mažinamas negali būti dėl aplink esančių namų valdos ir jas keisti nėra galimybės, kadangi namų valdos tarpusavyje turi šlietis. Tuo tarpu atsakovės statiniai išeina už sklypo ribos, todėl nėra galimybės tvarkyti šalia esančio žemės sklypo. Vien dėl atsakovės savavališkos statybos įteisinimo nebūtų proporcinga visiems ( - ) namo savininkams suformuoti mažesnius žemės sklypus.
    4. Savavališkas statinys pastatytas ne statytojui priklausančiame žemės sklype, todėl statybas leidžiantis dokumentas savavališkos statybos įteisinimui negali būti išduodamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas negalėtų būti įgyvendintas. Šuo tarpu laisvos valstybinės žemės šioje teritorijoje nėra, nes ( - ) sklypas bus formuojamas pagal inventorinės bylos duomenis iki ( - ) sklypo ribos, o ( - ) sklypo pretendentai nesutinka, kad būtų mažinamos žemės sklypo ribos įteisinant savavališkai pastatytą statinį.
  4. Atsiliepimu į trečiojo asmens Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ieškovė VTPSI prie AM prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012, tiek skundžiamu 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu, patenkintas ieškovės ieškinys, t. y. atsakovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl suinteresuotumo vertinant apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, neturi.
  5. Atsiliepimu į trečiojo asmens Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM jį palaiko ir atsiliepime nurodo, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, kadangi prioritetas turi būti skiriamas nuosavybės teisių atkūrimui, o ne savavališkos statybos įteisinimui.
  6. Atsiliepimu į trečiųjų asmenų Marijampolės rajono savivaldybės ir M. ir V. U. apeliacinius skundus atsakovė A. G. prašo juos atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, nuosavybės teisės į ginčo statinį įgytos teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo pagrindu, o jai priklausanti turto dalis vėliau buvo įregistruota VĮ Registrų centre ir tik vėliau buvo nustatyta, kad vienas pastato kampas išsikiša į valstybinę žemę, kas laikytina savavališka statyba.
    2. Seimo kontrolieriaus pažymoje „Dėl jūsų prašymo pateikti informaciją“ Nr. 4D-2013/2-641/3D-1808 konstatuota, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, turinti reikšmės ginčo žemės statusui, t. y. negauta įrodymų, jog ginčo žemės sklypas turi būti grąžintas natūra. Tokiu atveju nėra jokių kliūčių atsakovei įsigyti ar išsinuomoti dalį ginčo žemės sklypo, kurioje yra pastatytas jai priklausantis statinys bei įteisinti savavališką statybą, esančią ( - ).
    3. Bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo nurodyta esant galimybei jai priklausantį pastatą „apsiūti“ sklypu, tačiau ši galimybė nebuvo realizuota tik dėl to, jog buvo priimtas sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, pastatą nugriaunant.
    4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju, kai yra užimta tik 38 cm valstybinės žemės plačiausioje vietoje, pastato griovimas kaip vienintelė alternatyva nėra proporcinga. Nors duomenų apie tai, kad ginčo vietoje vyktų žemės grąžinimo procedūros, nėra, tačiau net ir priešingu atveju, jei suinteresuoti asmenys pretenduotų į žemės sklypo, kurį yra užėmęs atsakovei priklausantis pastatas, dalį, vien galimybė atkurti nuosavybės teisę ribojimas negali būti pagrindas griauti savavališkai pastatytą statinį.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nustačius, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priestato dalis (priestato kampas) patenka už sklypo ribos – ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, į kurį tretiesiems asmenims ketinama atkurti nuosavybes teises.
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei A. G., 2001 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2205-14/2001, padalinus santuokinį turtą, teismas pripažino nuosavybės teises į ½ dalį namo, ūkinio pastato, garažo su visu priestatu 3a1/p, mansarda 1a1/p, rūsiu 1I1/p ir žemės sklypo 300/599 dalį, esančius ( - ) (c/b Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 29-30). Atsakovei nuosavybės teise padalijus santuokinį turtą atitekę statiniai, nurodyto teismo sprendimo pagrindu buvo įregistruoti viešame registre (c/b Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 46-49). Statinių statybos užbaigimo faktas jame nefiksuotas, nors statyba yra baigta (c/b Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 12, 19-20). ( - ) esantis žemės sklypas nesuformuotas ir yra valstybės nuosavybė. Ant jo esantis statinys – gyvenamasis namas yra daugiabutis ir priklauso tretiesiems asmenims, įskaitant ( - ) (c/b Nr. A2-785-802/2016, t. 2, b. l. 34-43). Marijampolės savivaldybės administracija, remiantis Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 12 d. raštu Nr. ( - ), užsakė atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio ( - ), kuriuos atliekant buvo nustatyta, kad dalis atsakovei A. G. priklausančio pastato yra pastatyta už žemės sklypo ribos (c/b Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 13, 68). Ieškovė VTPSI prie AM, remdamasi, iš Marijampolės savivaldybės gautu planu bei 2011 m. balandžio 18 d. Marijampolės savivaldybės raštu, 2011 m. gegužės 18 d. surašė atsakovei savavališkos statybos aktą ir pareikalavo pašalinti jos padarinius (c/b Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 13, 68), o pasibaigus nustatytam terminui, remdamasi šiuo planu kreipėsi į teismą, prašydama pašalinti savavališkos statybos žemės sklype nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ), Marijampolė, padarinius vieninteliu būdu, t. y. per šešis mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas (c/b Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 105-110), po kurio įsiteisėjimo tiek NŽT prie ŽŪM, tiek ir Marijampolės savivaldybė klausimo suformuoti žemės sklypą po atsakovei priklausančio priestato dalimi nebesvarstė, reikalavo įvykdyti priimtą teismo sprendimą – pašalinti savavališkos statybos padarinius vieninteliu teismo nustatytu būdu, - neteisėtai pastatytą statinio dalį nugriaunant (c/b Nr. A2-785-802/2016, 2 t., b. l. 57-58, c/b Nr. A2-29-374/2015, t. 1, b. l. 115, t. 2, b. l. 38-39, 40, 44-45, 51, 54, ir kt.).
  4. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 ir panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o jai sudaryti galimybę įteisinti savavališka pripažintą statybą namų valdoje, esančią ( - ). Tenkinus prašymą ir atnaujinus procesą, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ) ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012, pakeitė, atsakovės priešieškinį tenkino – leido atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o nustatyto įpareigojimo neįvykdžius, neteisėtai pastatytą statinio dalį nugriauti. Apeliantai M. U. ir V. U. bei Marijampolės rajono savivaldybė, teikdami apeliacinius skundus, su priimtu sprendimu nesutinka dalyje dėl atsakovei suteikto leidimo įsiteisinti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą, o apeliacinius skundus iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) ginčo priestato daliai (jo kampui) patenkant už sklypo ribos, t. y. ant nesuformuotos valstybinės žemės sklypo, yra ribojama galimybė tretiesiems asmenims atkurti nuosavybes teisę, kadangi dėl ginčo priestato nėra galimybės suformuoti valstybinės žemės sklypo; 2) atsakovė žemės sklypo, ant kurios patenka ginčo priestato dalis, nei nuosavybės teise, nei įstatyme nustatytais pagrindais nevaldo, todėl negali įgyvendinti statytojo teisės. Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako dėl nurodytų argumentų pagrįstumo.

6Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog savavališkų statybų atveju yra pažeidžiamos viešosios teisės normos ir savavališkos statybos įteisinimas yra ne ginčo sprendimas, o galimybė statytojui išvengti savavališkos statybos padarinių šalinimo nugriaunant statinius, t. y. įstatymo leidėjas nustatė savavališko statinio statytojui (savininkui) galimybę išvengti savavališkos statybos nepageidautinų padarinių – pareigos nugriauti statinį ir suteikė teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka parengti reikalingą statybų dokumentaciją jau pastatytam statiniui įteisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).
  2. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
  3. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-825-560/2016).
  4. Pažymėtina, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
  5. CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis), o konkrečiai savavališkos statybos padarinių šalinimą – šio įstatymo 28 straipsnis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).
  6. Atsakovei savavališkos statybos aktas surašytas 2011 m. gegužės 18 d., nustatant įvykdymo terminą iki 2011 m. lapkričio 18 d. (vėliau šis terminas pratęstas iki 2012 m. vasario 18 d.). Savavališkų statybų padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (2011 m. gegužės 18 d. – 2012 m. vasario 18 d.) galiojančioje Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies redakcijoje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Dėl to teismas, nagrinėdamas bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, o taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad gyvenamosios paskirties pastatų statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatas, apskritai neleidžiama, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantai. Tai reiškia, kad ginčo atveju gali būti sprendžiamas savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas ir turi būti vertinamos Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje išdėstytos bei kitos reikšmingos aplinkybės. Šioje byloje tokiomis aplinkybėmis pripažintinos šios: ginčo priestatas pastatytas seniai, šalia kitų gyvenamosios paskirties pastatų, ilgą laiką buvo naudojamas ir nesukėlė veiksmingos valdžios institucijų reakcijos, už sklypo ribos patenkanti priestato dalis plačiausioje vietoje išsikiša tik apie 38 cm, be to, priestatas yra įregistruotas viešame registre nuo 2002 m. sausio 29 d., byloje nėra duomenų, kad registracija būtų nuginčyta, todėl atsakovė juo galėjo laisvai naudotis ir disponuoti.
  7. CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad civilinius teisinius padarinius – draudimą statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) – sukelia savavališka ar nesavavališka, bet kitaip neteisėta statinio statyba. Statybos įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).
  8. Byloje esanti 2001 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. 09-52 patvirtina, kad statytojas A. G. (buvęs atsakovės sutuoktinis) vykdė statinių statybą pagal suderintą projektą, kurioje nurodyta, jog statytojas A. G. stato gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, remontuoja gyvenamąjį namą 1a 1/p, stato priestatą 1I 1/p, ( - ), be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Statinių būklė, atitinka duomenis 2001 m. vasario 28 d. užfiksuotus Nekilnojamojo turto duomenų byloje. Pažyma duota pateikti Žemės ir kito turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialui (civ. bylos Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 28). Byloje tarp šalių nekyla ginčas, jog statyba buvo vykdoma turint reikiamus leidimus ir projektą statyti statinį ant sklypo ribos, šių aplinkybių neginčija ir apeliantai. Kaip jau nustatyta iš byloje esančių duomenų, statant ginčo priestatą, buvo nukrypta nuo statinio projekte nurodytų parametrų, dėl ko statinys buvo pastatytas ilgesnis ir platesnis nei numatyta techniniame projekte, kas sąlygojo vieno iš priestato kampų patekimą už sklypo ribos. Pažymėtina, jog atsakovė nustatytų aplinkybių neginčija, ir neneigia, jog ginčo priestatas pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. kad ginčo priestatas yra savavališka statyba. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iškilo ginčas būtent dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ginčo priestato daliai (jo kampui) patenkant už sklypo ribų – ant nesuformuotos valstybinės žemės, į kurį ketinama atkurti tretiesiems asmenims nuosavybės teises.
  9. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad šiuo atveju atsakovei nėra galimybės įsiteisinti savavališkai pastatytą ginčo priestatą, kurio dalis patenka už sklypo ribos – ant šalia esančio žemės sklypo, kadangi ji nėra nei šio žemės sklypo savininkė nei naudotoja, tuo tarpu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, t. y. priestato nenugriovus, yra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą.
  10. Taigi, pagrindine priežastimi, dėl ko, apeliantų teigimu, atsakovė negali įteisinti savavališkai pastatyto statinio (priestato) yra tai, kad ginčo priestato dalis (jo kampas) patenka į nesuformuotą valstybinės žemės sklypą, į kurį atkurti savo nuosavybes teises pretenduoja tretieji asmenys, kurie nesutinka, jog jiems tenkanti žemės sklypo dalis būtų mažinama būtent dėl to, kad atsakovė galėtų įsiteisinti savavališkai pastatytą priestatą. Kasacinis teismas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. kuomet savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad asmuo nėra įgijęs teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, pažymėjo, jog neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).
  11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sprendžia, kad šiuo atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti atsakovei žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Byloje esantis atsakovės 2012 m. sausio 10 d. prašymas Marijampolės savivaldybės merui patvirtina, kad atsakovė siekė po ginčo priestatu esantį žemės sklypo dalį išsipirkti ar išsinuomoti (c/b Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 67), tačiau vien tuo pagrindu, jog atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos padarinių šalinimo aktas, atsakovei tokia galimybė sudaryta nebuvo (Marijampolės rajono savivaldybės 2012 m. sausio 27 d. raštas „Dėl žemės sklypo ( - ) ribų“, c/b Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 68). Šia aplinkybę patvirtinta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. kovo 12 d. raštas „Dėl žemės sklypo suformavimo“ Nr. ( - ), kuriame formaliai nurodyta, jog žemės sklypo formavimo klausimas A. G. po priestato dalimi negali būti svarstomas, o turi būti vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje NR. 2-1583-896/2012 (c/b Nr. A2-785-802/2016, 2 t., b. l. 57-58). Akivaizdu, jog nesuteikus galimybės atsakovei spręsti įgyti greta ginčo priestato esančio žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės, ar jį išsipirkti, ji neturi ir jokių galimybių per jai nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinių – įsiteisinant savavališkai pastatytą priestatą, kadangi atsakovė, visų pirma, privalo atlikti žemės, ant kurios stovi toks statinys, suteikimo ar įgijimo procedūromis. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtų apsvarstytos kokios nors galimybės suteikti atsakovei žemės sklypo dalį, esančia po ginčo priestatu, į jį įgyjant nuosavybės teises pirkimo būdu, nuomojant, nustatant servitutą ir kt., pateikta nėra. Tiek apeliantai, tiek ir ieškovė iš esmės siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius vieninteliu teismo nustatytu būdu, - neteisėtai pastatytą priestatą nugriaunant. Kaip jau byloje nustatyta, savavališko statinio – priestato dalis (jo kampas) stovi ant nesuformuoto valstybei priklausančio žemės sklypo, į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja tretieji asmenys M. U., V. U., V. J., D. B. ir L. V., todėl, sprendžiant dėl žemės valdymo ir naudojimo teisės atsakovei, būtina derinti jos ir trečiųjų asmenų interesus, siekti, kad trečiųjų asmenų teisės būtų kuo mažiau apribotos, tačiau įvertinti ir tai, kad žemės grąžinimas natūra nėra vienintelis nuosavybės teisių atkūrimo būdas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnis).
  12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio situacijose yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes atsakovei suteikti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, ir tik nustačius, jog nėra teisinių priemonių atsakovei minėtų teisių suteikti (ar kitu būtu pakoreguoti žemės sklypo ribas), proporcinga priemone galėtų būti pripažintas pastato (ginčo priestato) griovimas.
  13. Įvertinus nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, spręstina, jog apeliantai ginčo byloje neįrodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo ir turėtų būti taikoma kraštutinė priemonė (ultima ratio) – griovimas, todėl šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priestato griovimas tokiu atveju reikštų proporcingumo principo pažeidimą.

7Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

  1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas, kuriuo atsakovės priešieškinis buvo tenkintas, leidžiant jai teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą įsiteisinti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą, o šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, likusioje dalyje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis CPK 371 straipsnio 1 dalimi, atnaujinęs procesą byloje, turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; priimti naują sprendimą (nutartį).
  2. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, šiuo atveju susidarė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą bei patenkinęs atsakovės priešieškinį ir nusprendęs pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą, dviprasmiškai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį – nusprendė pakeisto sprendimo dalį, esant tam tikroms sąlygoms, palikti nepakeistą. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismui, nustačius pagrindus pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą, taikant šalių pasirinktus teisių gynimo būdus, vadovaujantis CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo būti priimtas sprendimas aiškiai suformuluojant teismo rezoliucinę dalį.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad šis procesinis pažeidimas yra formalus, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko nėra pagrindo priimti priešingą sprendimą, trečiųjų asmenų Marijampolės savivaldybės administracijos bei M. U. ir V. U. apeliaciniai skundai atmestini, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  4. Atmetus trečiųjų asmenų Marijampolės savivaldybės administracijos bei M. U. ir V. U. apeliacinius skundus, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikusi duomenų tiek apie susidariusias bylinėjimosi išlaidas, tiek jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  5. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 33,86 Eur sumą, todėl, atmetus apeliacinius skundus, šių išlaidų tenkanti dalis priteistina iš apeliantų M. U. ir V. U. po 1/3 dalį, t. y. po 11,29 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

10Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

11„Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 pakeisti.

12Atsakovės A. G. priešieškinį tenkinti.

13Leisti atsakovei A. G., a. k. ( - ) teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

14Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės.“

15V. U., a. k. ( - ) ir M. U., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti po 11,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai