Byla e2A-825-560/2016
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. D., dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. D., A. L., Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Statyba ir remontas“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį atsakovui A. D., kuriuo prašė 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius pos sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti: a) 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094; b) 23,4 m ilgio ir 6,9 m pločio su 5,6 m x 5,5 m priestatu dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00101; c) 47,5 m ilgio ir 1,35 m aukščio blokelių mūro atraminę sienutę ir ant sienutės 1,46 medinę tvorą su metalo stulpeliais; d) 20,00 m ilgio ir 1,46 m aukščio ant blokelių mūro pamato medinę tvorą su metalo stulpeliais bei sutvarkyti statybvietę; 2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus aukščiau nurodytus statinius nugriauti. Nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė 23,4 m ilgio ir 6,9 m pločio dviejų aukštų mūrinio gyvenamojo namo su 5,6 x 5,50 m ploto priestatu statybas, 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamojo namo statybas, 47,5 m ilgio, 1,35 m aukščio atraminės sienutės ir ant sienutės 1,46 m aukščio medinės tvoros su metalo stulpeliais statybas bei 20,00 m ilgio, 1,46 m aukščio ant blokelių mūro pamato medinės tvoros su metalo stulpeliais statybas. Statybų patikrinimo ir savavališkos statybos aktų surašymo metu privalomi statybą leidžiantys dokumentai pareigūnui pateikti nebuvo. Atsakovas atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo imperatyvius reikalavimus. Dėl statybos darbų 2013-07-17 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-130717, 2013-08-06 – aktas Nr. SSA-00-130806-00101, 2013-08-06 – aktas Nr. SSA-00-130806-00102, 2013-08-06 – aktas Nr. SSA-00-130806-00103. 2013-08-07 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-130807-00099, 2013-08-07 reikalavimu Nr. REI-00-130807-00101, 2013-08-07 reikalavimu Nr. REI -00-130807-00102, 2013-08-07 reikalavimu Nr. REI-00-130807-00103 iš atsakovo buvo pareikalauta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-02-07 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2014-02-19 aktu Nr. NPA-00-140219-00058, 2014-02-19 aktu Nr. NPA-00-140219-00059, 2014-02-19 aktu Nr. NPA-00-140219-00060, 2014-02-19 aktu Nr. NPA-00-140219-00061 nustatyta, kad aukščiau nurodyti reikalavimai (privalomieji nurodymai) nebuvo įvykdyti. Atsakovas iki reikalavimų įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, tačiau statybą leidžiančių dokumentų ieškovui nebuvo pateikta. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad atsakovo teigimu, dviejų aukštų blokelių mūro 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio, 252,93 kv. m. užstatyto ploto gyvenamojo namo statytojas yra UAB „Statyba ir remontas“, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų. Pažymėjo, kad būtent atsakovas yra ginčo statinio statytojas. Nei vienas iš ieškovo priimtų aktų atsakovo nebuvo kvestionuojamas ir ginčijamas, nebuvo keltas klausimas dėl netinkamai nustatyto statytojo ir atsakovo atsakomybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-6824-576/2014 teismas, nustatęs, kad atsakovas neteisėtai vykdo gyvenamųjų namų statybas, dėl kurių surašyti savavališkos statybos aktai, pripažino atsakovą kaltu padarinius administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą 868,86 Eur baudą, Teismo nutarimas skųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl dokumentų įteikimo per antstolį.
  2. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovo vykdyti statybų darbai atlikti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio sklypo naudojimo paskirtis suponuoja, jog jame yra leidžiama gyvenamųjų (neypatingų) statinių statyba. Atsakovas, dėl ieškovo neveiksnumo, neturėjo galimybės susipažinti su parengtais ir ieškinyje nurodytais savavališkos statybos aktais, todėl neturėjo galimybės pasinaudoti jam įstatymo numatyta teise parengti dokumentus reikalingus statybų įteisinimui. Nustatant papildomą terminą gauti reikiamus dokumentus įteisinti statybas, atsakovas nepatirs per didelės individualios naštos, o tuo pačiu bus įgyvendinami ieškovo interesai. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad nebuvo įrodyta dalis ieškinio, t. y. dėl įpareigojimo nugriauti dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, kadangi šio statinio statytojas yra UAB „Statyba ir remontas“, ką paliudijo trečiasis asmuo A. L.. Atsakovui yra sunku įrodyti, jog ne jis yra statytojas. Jeigu teismas nustatys, kad statytojas buvo atsakovas, prašo teismo nustatyti terminą dokumentacijai susitvarkyti.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir įpareigoti statytoją per nustatytą terminą sutvarkyti projektinę dokumentaciją statiniams įteisinti. Pažymėjo, kad visi ieškovo ginčijami statiniai ginčo sklype gali stovėti, tačiau atsakovas nėra sutvarkęs statinių statybai būtinų privalomų dokumentų. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ yra suinteresuota, kad skolininko įkeisto turto vertė nemažėtų, o tai galima pasiekti tik leidus atsakovui sutvarkyti statybai būtinus privalomus dokumentus, nurodytus ieškovo ieškinyje. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovas nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra. Dėl gyvenamojo namo, kuriame jau gyvena žmonės, būtų tikslinga jį palikti.
  4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. D., A. L., UAB „Statyba ir remontas“ atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
  5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. L., jos atstovas su ieškiniu sutiko, papildomai nurodė, kad ginčo žemes sklypo naudojimosi tvarka tarp atsakovo ir trečiojo asmens nustatyta 2010 m. Žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, savininkas yra atsakovas. Statybos darbus atliko pats atsakovas, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų paneigiančių šias aplinkybes. Atsakovas, prašydamas nustatyti terminą įteisinti statybas, faktiškai patvirtino ieškinį. Atsakovas yra pastatęs statinį nesuderinęs su bendrasavininkais ir pažeisdamas jų interesus. Nelegaliai pastatytas statinys pažeidžia trečiojo asmens, kaip namo savininko, interesus, statinys pastatytas nesilaikant trijų metrų atstumo, per stogo pažeistas konstrukcijas, kurias padarė atsakovas, bėga vanduo į trečiojo asmens namą, toks namo eksploatavimas tampa negyvenamu, todėl tas nelegalus statinys neturi galimybių išlikti, nes niekas neduos tam sutikimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-13 sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094 bei sutvarkyti statybvietę; leido atsakovui per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00101 (23,4 m ilgio ir 6,9 m pločio su 5,6 m x 5,5 m priestatu dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas), 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00102 (47,5 m ilgio ir 1,35 m aukščio blokelių mūro atraminė sienutė ir ant sienutės 1,46 medinė tvora su metalo stulpeliais) ir 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00103 (20,00 m ilgio ir 1,46 m aukščio ant blokelių mūro pamato medinė tvora su metalo stulpeliais) statinių statybai ir įteisinti savavališką statybą; neįteisinus savavališkos statybos per šešis mėnesius, įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 23,4 m ilgio ir 6,9 m pločio su 5,6 m x 5,5 m priestatu dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00101; 47,5 m ilgio ir 1,35 m aukščio blokelių mūro atraminę sienutę ir ant sienutės 1,46 medinę tvorą su metalo stulpeliais, aprašytą 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00102; 20,00 m ilgio ir 1,46 m aukščio ant blokelių mūro pamato medinę tvorą su metalo stulpeliais, aprašytą 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00103, bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytus terminus, nustatyti, kad ieškovas turi teisę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094; 23,4 m ilgio ir 6,9 m pločio su 5,6 m x 5,5 m priestatu dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00101; 47,5 m ilgio ir 1,35 m aukščio blokelių mūro atraminę sienutę ir ant sienutės 1,46 medinę tvorą su metalo stulpeliais, aprašytą 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00102; 20,00 m ilgio ir 1,46 m aukščio ant blokelių mūro pamato medinę tvorą su metalo stulpeliais, aprašytą 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00103, bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 83,00 Eur žyminio mokesčio ir 13,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 86,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendime nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Byloje nagrinėjamu atveju dėl savavališkos statybos darbų atsakovui buvo surašyti savavališkos statybos aktai: Nr. SSA-00-130717, Nr. SSA-00-130806-00101, Nr. SSA-00-130806-00102, Nr. SSA-00-130806-00103. Reikalavimais dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-130807-00099, Nr. REI-00-130807-00101, Nr. REI -00-130807-00102, Nr. REI-00-130807-00103 ieškovas iš atsakovo pareikalavo savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-02-07 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. NPA-00-140219-00058, Nr. NPA-00-140219-00059, Nr. NPA-00-140219-00060, Nr. NPA-00-140219-00061 nustatyta, kad aukščiau nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad statiniai pastatyti neturint statybą leidžiančio dokumento, nėra. Teismas pažymėjo, jog to, kad atsakovas nėra pastato, nurodyto 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094, statytojas, atsakovas neįrodė: byloje nustatyta, jog atsakovas nuo 2011-09-12 yra UAB „Statyba ir remontas“ darbuotojas, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad minėta bendrovė būtų ginčo pastato statytojas. Teismas nustatė, kad nė vieno iš ieškovo priimtų statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktų atsakovas neginčijo. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.7.-6824-576/2014 atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, ir jam buvo skirta administracinė nuobauda, o apeliacine tvarka atsakovas minėto nutarimo neskundė. Atsakovo argumentus dėl jo nesupratimo, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas ir dėl pastato, kurio jis nestatė, teismas, protingo žmogaus požiūriu, vertino kaip nerimtus, kadangi 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094 pateiktas situacijos planas, kuriame išdėstyta statinių schema, statiniai sunumeruoti, padarytos statinių foto nuotraukos. Pastatų statybos praktikos turintis asmuo turėjo suprasti tiek kartu su aktais pateiktus planus, tiek ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti statiniai. Remdamasis minėtų įrodymų ir argumentų visuma, teismas sprendė, jog atsakovas yra ginčo pastato statytojas.
  3. Įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas bei faktinius bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad atsakovo pastatyti statiniai yra savavališka statyba, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius tenkinamas.
  4. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje išskirtinas pastatas – 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamasis namas, aprašytas 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094. Dėl šio pastato, be kitų statybą leidžiančių dokumentų, reikalingas ir kito pastato, greta esančio savininkės A. L. sutikimas, kurį ji kategoriškai nesutinka duoti dėl pastatui daromos žalos, trukdymo tinkamai naudotis nuosavybe, saugos reikalavimų pažeidimų. Įvertinus tai, kad nurodyto pastato savavališkai vykdyta statyba esmingai pažeidžia trečiojo asmens A. L. teises ir įstatymo saugomus interesus, daro žalą pastatui, be jos sutikimo nebus išduotas statybos leidimas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo leisti atsakovui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinį, o jį įteisinant, nes priešingu atveju atsakovui nepagrįstai būtų suteikta daugiau teisių, būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros principai. Teismas akcentavo ir tai, kad savavališkos statybos aktai buvo surašyti 2013 m., atsakovas įrodymų, kad būtų siekęs įteisinti savavališką statybą, rasti sutarimą su trečiuoju asmeniu A. L., nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog nesiėmė jokių veiksmų siekdamas išvengti savavališkos statybos padarinių šalinimo nugriaunant statinius. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas įpareigojo atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094, bei sutvarkyti statybvietę.
  5. Byloje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant, nesant duomenų, kad tame žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, statinių statyba būtų negalima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar tokia statyba prieštarautų imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas suteikė atsakovui teisę pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe įteisinti savavališką statybą ir nustatė šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją statiniams, nurodytiems 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00101, 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00102, 2013-08-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130806-00103 ir įteisinti savavališką statybą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliantas A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-13 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad apeliantas būtų statęs 34,7 m. ilgio ir 8,8 m. pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094, ar kaip nors prisidėjęs prie šio statinio statybos darbų. Apeliantas niekada neprisipažino esąs statytojas. Byloje dalyvaujanti trečiojo asmens teisėmis A. L. teismo posėdžio metu teigė, kad statinį statė ne apeliantas, tačiau UAB „Statyba ir remontas“. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir neteisėtai atšaukė savo protokolinę nutartį „pripažinti UAB „Statyba ir remontas“ dalyvavimą teismo posėdyje būtinu“, vien tuo motyvu, kad šiai įmonei ir jos atstovui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų. Apelianto nuomone, esant bent menkiausiai abejonei, kad minėtą pastatą statė ne apeliantas, teismas privalėjo dėti maksimalias pastangas, kad šią aplinkybę išsiaiškintų iki galo. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino apelianto argumento, kad negalima jo laikyti minėto statinio statytoju dar ir dėl tos priežasties, kad pastatas, stovi ant tos žemės sklypo dalies, kuria naudojasi bendrai lygiomis teisėmis – apeliantas ir A. L.. Todėl akivaizdu, kad statytoju pripažinti A. L. buvo tiek pat teisinio pagrindo, kiek statytoju laikyti apeliantą. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos aplinkybių ir nenustatė, kas yra statinio tikrasis statytojas, tenkinus šį apeliacinį skundą byla turėtų būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
  3. Nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime, remdamasis atitinkamų teisės aktų nesilaikymo faktais, nepagrįstai taikė griežčiausią sankciją – įpareigojo savavališkos statybos statinį nugriauti, tokiu būdu pažeisdamas proporcingumo principą. Atkreipia dėmesį, kad 2014-10-16 NTR išraše nurodoma statinio, kurį pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą nugriauti, vidutinė rinkos vertė yra 263 843,84 Eur. Šiuo atveju teisingausia būtų leisti apeliantui įteisinti 34,7 m. ilgio ir 8,8 m. pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamojo namo statybą. Apelianto teigimu, galima daryti objektyvią išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir CK 4.93 straipsnio kylantį būtinumą apsaugoti savininko teises, ką lėmė netinkamas, formalus įrodymų tyrimas ir įvertinimas, bendrųjų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų nepaisymas.
  4. Pažymi, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2010-07-02 redakcija, nors sprendimo priėmimo metu jau galiojo 2013-06-27 įstatymo redakcija (įsigaliojo nuo 2014-01-01). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2015-05-13, teismas turėjo remtis nauja įstatymo redakcija.
  5. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-13 sprendimą palikti nepakeistą.
  6. Nurodo, jog apeliantas turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo metu būti aktyvus ir teikti įrodymus, patvirtinančius jo poziciją. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovo paaiškinimus, tačiau ir byloje esančius įrodymus, atliko visų įrodymų bendrą analizę, kas akivaizdžiai patvirtino, kad būtent atsakovas yra ginčo statinio statytojas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose išsakomos apelianto pozicijos nepastovumą. Atkreipia dėmesį, kad surašytame 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094 buvo aiškiai identifikuotas ir nurodytas statinys, kurio savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas ir kurio statytoju nurodomas apeliantas. Nei vienas iš savavališkos statybos aktų nebuvo kvestionuojamas ir ginčijamas, taigi nebuvo keltas ir klausimas dėl netinkamai nustatyto statytojo ir atsakovo atsakomybės. Neabejotiną išvadą, kad būtent apeliantas yra ginčo statinio statytojas teismui leido daryti ir kiti byloje pateikti įrodymai. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, svarbu tai, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Byloje nustatyta, kad nei vienas iš ieškovo surašytų reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo ginčijamas. Apeliantas savo iškeltai versijai, kad jis nėra ginčo statinio statytojas, patvirtinti vadovaujasi tik žodiniais paaiškinimais ir trečiojo asmens A. L. paaiškinimais, kurių nėra pagrindo pripažinti tinkamais įrodymais, paneigiančiais oficialiuose, ieškovo surašytuose dokumentuose, nurodytus faktus. Dar daugiau, prielaidas dėl to, kad ginčo statinio statytoju galėtų būti UAB „Statyba ir remontas“ paneigia ir tai, kad būtent apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame vykdyta savavališka statyba.
  7. Pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs apeliantą gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094, nugriauti, pagrįstai atsižvelgė į byloje dalyvaujančio trečiojo asmens interesus, įvertino faktą, kad trečiasis asmuo kategoriškai atsisako duoti sutikimą ginčo statinio įteisinimui. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apeliantas, nors ir savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2013 m., nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo siekį įteisinti statybą ir rasti sutarimą su trečiuoju asmeniu.
  8. Atkreipia dėmesį, kad savavališkos statybos aktai buvo surašyti 2013-07-17 ir 2013-08-06, todėl teismas, taikydamas aktų surašymo metu galiojusias nuostatas, jokio pažeidimo nepadarė. Be to, galiojant abiems atsakovo nurodytoms įstatymo redakcijoms, teisinė reglamentacija ieškovui suteikianti teisę atlikti valstybinę priežiūrą ir numatanti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, nesikeitė, todėl net ir formalus ne tokios teisės akto redakcijos teismo sprendime nurodymas nebūtų sąlyga pripažinti teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.
  9. Pažymi, kad ieškovui teisės aktai nenumato galimybės kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti apeliantą pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją bei gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Taigi šiuo atveju jeigu teismas šioje dalyje tenkintų apeliacinį skundą ir nustatytų terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tai nereikštų, kad yra paneigiami ieškinio reikalavimai, todėl nebūtų pagrindo konstatuoti, kad teismo nutartis, įpareigojanti apeliantą šalinti savavališkos statybos padarinius būtų priimta apelianto naudai. Dėl šių motyvų net ir apeliacinio skundo tenkinimo atveju iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nebūtų pagrindo.
  10. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. D., A. L., Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Statyba ir remontas“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė 23,4 m ilgio ir 6,9 m pločio dviejų aukštų mūrinio gyvenamojo namo su 5,6 x 5,50 m ploto priestatu statybas, 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamojo namo statybas, 47,5 m ilgio, 1,35 m aukščio atraminės sienutės ir ant sienutės 1,46 m aukščio medinės tvoros su metalo stulpeliais statybas bei 20,00 m ilgio, 1,46 m aukščio ant blokelių mūro pamato medinės tvoros su metalo stulpeliais statybas. Dėl savavališkos statybos darbų apeliantui 2013-07-17 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-130717, 2013-08-06 – aktas Nr. SSA-00-130806-00101, 2013-08-06 – aktas Nr. SSA-00-130806-00102, 2013-08-06 – aktas Nr. SSA-00-130806-00103. 2013-08-07 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-130807-00099, 2013-08-07 reikalavimu Nr. REI-00-130807-00101, 2013-08-07 reikalavimu Nr. REI -00-130807-00102, 2013-08-07 reikalavimu Nr. REI-00-130807-00103 iš apelianto pareikalauta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-02-07 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2014-02-19 aktu Nr. NPA-00-140219-00058, 2014-02-19 aktu Nr. NPA-00-140219-00059, 2014-02-19 aktu Nr. NPA-00-140219-00060, 2014-02-19 aktu Nr. NPA-00-140219-00061 nustatyta, kad aukščiau nurodyti reikalavimai (privalomieji nurodymai) nebuvo įvykdyti.
  3. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-13 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, tačiau iš apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinio matyti, kad ginčas apeliacinės instancijos teisme vyksta tik dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-13 sprendimo dalies, kuria apeliantas yra įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094 (toliau – Statinys), bei sutvarkyti statybvietę, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-13 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas turi būti nagrinėjamas tik nurodytoje dalyje, dėl kitos sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

11Dėl įrodinėjimo bei įrodymų tyrimo ir vertinimo

  1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas yra Statinio statytojas, ką sąlygojo netinkamas su tuo susijusių įrodymų ir argumentų ištyrimas bei įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir susijusiais apelianto argumentais nesutinka.
  2. Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas yra Statinio statytojas. Teisėjų kolegija nurodo, jog apeliantas teigdamas, kad Statinio statytojas yra UAB „Statyba ir remontas“, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau apeliantas to nepadarė. Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. L. teismo posėdžio metu neužtikrintai teigė, kad Statinio statytojas yra UAB „Statyba ir remontas“, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, nepaneigia nenuginčytų rašytinių įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas yra Statinio statytojas. Nurodyta aplinkybė gali kelti abejonę dėl Statinio statytojo identifikavimo, tačiau šios kategorijos bylose pilna apimti veikia rungtyniškumo principas, teismas nėra įpareigotas būti aktyviu, todėl apeliantui neįrodžius savo argumentų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą bei išsamiai ir visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, jog yra labiau tikėtina, kad Statinio statytoju yra apeliantas. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Statinio statytojo identifikavimo yra pagrįstos bei padarytos tinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl aukščiau nurodyti ir susiję apelianto argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.
  4. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad apelianto argumentai dėl trečiojo asmens A. L. pripažinimo Statinio statytoju yra nepagrįsti ir nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.

12Dėl įpareigojimo nugriauti Statinį

  1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią sankciją – įpareigojo apeliantą nugriauti Statinį, tokiu būdu pažeisdamas proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka.
  2. Teisėjų kolegija nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).
  4. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnyje expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) (1 straipsnio 1 dalis), o konkrečiai savavališkos statybos padarinių šalinimą – šio įstatymo 28 straipsnis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2016-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
  5. SĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o pastarojo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje – kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, <...>; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojęs apeliantą nugriauti Statinį nepagrįstai taikė kraštutinę priemonę, tokiu būdu pažeisdamas proporcingumo principą. Teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju atlikti statybos darbai apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra galimi, o nustatyti pažeidimai gali būti pašalinami ne tik nugriaunant Statinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymo faktai, įskaitant tai, kad apeliantas nėra gavęs trečiojo asmens A. L. sutikimo įtesinti Statinį tokį, koks jis šiuo momentu yra, ir trečiasis asmuo atsisako šį sutikimą duoti, nereiškia, kad nėra jokių galimybių pertvarkyti Statinį pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti trečiojo asmens sutikimą jo įteisinimui, atsižvelgiant į ką, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria apeliantas yra įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Statinį, yra neteisėtas ir todėl turi būti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  7. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas nurodytoje dalyje yra keistinas, šioje dalyje jį išdėstant taip: leisti apeliantui per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą Statinio statybai ir įteisinti savavališką statybą; neįteisinus savavališkos statybos per šešis mėnesius, įpareigoti apeliantą per tris mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti Statinį bei sutvarkyti statybvietę; apeliantui neįvykdžius sprendimo per nustatytus terminus, nustatyti, kad ieškovas turi teisę nugriauti Statinį bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš apelianto.
  8. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad apelianto argumentai dėl netinkamos SĮ redakcijos taikymo nagrinėjant bylą yra nepagrįsti. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo argumentu, jog savavališkos statybos aktai buvo surašyti 2013-07-17 ir 2013-08-06, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė pastarųjų aktų surašymo metu galiojusias nuostatas.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Nors apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies ir skundžiamas sprendimas dalyje, kuria apeliantas yra įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Statinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog ieškovui teisės aktai nenumato galimybės kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti apeliantą pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją bei gaunant statybą leidžiantį dokumentą, todėl teismui, nustačius apeliantui terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, nėra paneigiami ieškinio reikalavimai, kas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovo naudai.
  2. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei priteisti iš ieškovo apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas, apelianto patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

15Apelianto A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kuria apeliantas A. D. įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094 bei sutvarkyti statybvietę, pakeisti, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

  • leisti atsakovui A. D. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamojo namo, aprašyto 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094, statybai ir įteisinti savavališką statybą; neįteisinus savavališkos statybos per šešis mėnesius, įpareigoti atsakovą A. D. per tris mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094, bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui A. D. neįvykdžius sprendimo per nustatytus terminus, nustatyti, kad ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti 34,7 m ilgio ir 8,8 m pločio dviejų aukštų blokelių mūro gyvenamąjį namą, aprašytą 2013-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130717-00094, bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo A. D..

17Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai