Byla AS-475-756/2016

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. kovo 14 d. gautas pareiškėjo A. P. skundas (b. l. 1–3), kuriame prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 613,75 Eur turtinės ir 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi (b. l. 5–6) atsisakė priimti pareiškėjo A. P. skundą; išaiškino pareiškėjui, kad skundą dėl žalos, kildinamos iš procesinių teismų ir prokurorų veiksmų, jis savo pasirinkimu gali paduoti bendrosios kompetencijos teismui pagal savo gyvenamąją vietą (Šilutės rajono apylinkės teismui) arba pagal juridinio asmens buveinę (Vilniaus miesto apylinkės teismui); nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui.

7Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš, pareiškėjo teigimu, neteisėtų Šilutės rajono apylinkės teismo, Klaipėdos apygardos teismo sprendimų (nutarčių) civilinėse bylose Nr. A2-122-750/2009, Nr. 2-10-733/2008, Nr. 2A-493-524/2008, Nr. 2S-1044-159/2009, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-4528-566/2012, taip pat Šilutės rajono apylinkės prokuratūros, Klaipėdos apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmų/ neveikimo atsisakant pagal pareiškėjo skundą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Vilma“ veiksmų ir teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų procesiniai veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu ar bylų tyrimu, nėra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Todėl reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri kildinama iš Šilutės rajono apylinkės teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir iš Šilutės rajono apylinkės prokuratūros, Klaipėdos apygardos prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylų tyrimu, atlyginimo, nenagrinėtini teismo administracinio proceso tvarka.

8Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 30 straipsniais, skundą dėl žalos, kildinamos iš procesinių teismų ir prokurorų veiksmų, jis gali savo pasirinkimu paduoti bendrosios kompetencijos teismui pagal savo gyvenamąją vietą (Šilutės rajono apylinkės teismui) arba pagal juridinio asmens buveinę (Vilniaus miesto apylinkės teismui).

9III.

10Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu (b. l. 11–12) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

11Pareiškėjo teigimu, jis skundą pateikė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovu yra valstybė. Teismas neteisingai suprato, kad skundą pareiškėjas kildina iš neteisėtų teismo, prokuroro ir kitų pareigūnų veiksmų, nes skundo esmė yra neveikimas, kuris sukėlė pareiškėjui pasekmes.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. P. skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teisme 2016 m. kovo 14 d. gauto pareiškėjo skundo turinį, su minėta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka (ABTĮ 136 str., 148 str.).

15Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas jam galimai padarytą žalą kildina iš Šilutės rajono apylinkės teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo, Šilutės rajono apylinkės prokuratūros, Klaipėdos apygardos prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylų tyrimu. Šią išvadą, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, iš kurių matyti, kad A. P. nesutinka su minėtų teismų priimtais procesiniais sprendimais bei prokurorų priimtais sprendimais, kadangi šie sprendimai, jo manymu, yra nemotyvuoti, priimti šališkų teisėjų, neįsigilinus į bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus procesinius veiksmus ir kt.

16Papildydama pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 išaiškino, jog ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribojimas reiškia, kad draudžiama kištis į teisingumo vykdymą, daryti teisėjui, nagrinėjančiam tam tikrą ginčą, kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir neįgyvendina tų funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms, todėl pareiškėjų skundo dalis, susijusi su teisingumo vykdymo konkrečioje procesinėje byloje, negali būti pripažįstama ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ši aplinkybė minėtoje byloje buvo vertinama kaip tiesioginė kliūtis pareiškėjų skundo argumentus dėl bendrosios kompetencijos teismo procesinių veiksmų nagrinėti administraciniuose teismuose.

17Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad pagal ABTĮ administraciniuose teismuose nenagrinėtini asmenų skundai dėl bendrosios kompetencijos teismų bei prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, kadangi tokios pozicijos nuosekliai laikomasi LVAT jurisprudencijoje. Formuodamas praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos ribojimo LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad kai suinteresuotas asmuo savo reikalavimus sieja su teismų procesine veikla, tokio pobūdžio reikalavimai administraciniuose teismuose nenagrinėjami (žr., pvz., LVAT 2009 m. liepos 31 d. nutartį adm. byloje Nr. AS502-363/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-700/2009; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį adm. byloje Nr. AS63-552/2008; 2009 m. vasario 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS146-112/2009; 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. AS858-748/2012 ir kt.). Bet koks tokio pobūdžio vertinimas prieštarautų ABTĮ 16 straipsnio 2 daliai, o įgyvendindamas savo kompetenciją administracinis teismas negali nesilaikyti teisės.

18Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palieka nepakeistą.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.

21Nutartis neskundžiama.