Byla 2S-1044-159/2009
1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir A. P. atskiruosius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-122-750/2009 pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Vilma“ ieškinį atsakovams A. P. ir A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo solidariai.
2Kolegija, išnagrinėjusi skundą,
Nustatė
3pareiškėjai A. P. ir A. P. kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 bei panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-493-524/2008. Nurodė, kad DNSB „Vilma“ 2007-01-18 ieškiniu, 2008-01-14 patikslintu ieškiniu prašė priteisti 1 290,64 Lt skolos dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2000-06-01 iki 2006-12-31. Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-02-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir Klaipėdos apygardos teismas 2008-08-21 nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjai teigia, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi subjektyvia ieškovės medžiaga, bylos nagrinėjimo metu buvo šališkas ir priėmė neobjektyvų sprendimą. Atsakovai negalėjo pateikti duomenų iš Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos, nes jų neišreikalavo teismas ir atsakovų advokatas. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyrius nustatė, kad ieškovė neteikė atsakovams informacijos ir duomenų, todėl pažeidė atsakovų teises. AB „VST“ 2008-09-26 raštu Nr. 49000-129 patvirtino, kad nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. už bendro naudojimo elektros energiją į DNSB „Vilma“ sąskaitą buvo sumokėta 117,40 Lt, tačiau teismas buvo suklaidintas ir šie duomenys teisme nebuvo įvertinti (b. l. 2–3).
4Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-05-27 nutartimi atmetė pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Vilma“ ieškinį atsakovams A. P. ir A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo solidariai. Priteisė iš pareiškėjų A. P. ir A. P. po 150 litų iš kiekvieno advokato pagalbai apmokėti suinteresuotam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vilma“. Nurodė, kad pareiškėjų teismui pateiktame AB „VST“ 2008-09-26 rašte Nr. 49000-129 nurodyta, kad atsakovas A. P. nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. už bendro naudojimo elektros energiją sumokėjo 117,40 Lt DNSB „Vilma“, o iš civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2009 ieškovės pateiktos pažymos – skaičiuotės matyti, kad už laikotarpį nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. yra įskaičiuota pareiškėjų 117,40 Lt sumos įmoka už bendro naudojimo elektros energiją (laiptinės ir rūsio apšvietimą), todėl ieškovė įskaičiavo pareiškėjų sumokėtą 117,40 Lt mokesčių sumą DNSB „Vilma“ už bendro naudojimo elektros energiją ir šie duomenys pareiškėjams buvo žinomi civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes juos ieškovė buvo pateikusi pažymoje – skaičiuotėje kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismas nelaikė šios aplinkybės naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe (b. l. 86–88).
5Pareiškėja A. P. 2009-06-03 pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Kadangi pareiškėjai negalėjo pateikti duomenų iš Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos, nei teismas, nei advokatas jų neišreikalavo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi subjektyvia ieškovės medžiaga. Dėl to pareiškėjai buvo priversti sumokėti mokesčius dvigubai. Nuo 2004 m. vasario mėn. iki
62006 m. rugsėjo mėn. už bendro naudojimo elektros energiją į DNSB „Vilma“ sąskaitą A. P. ir A. P. buvo sumokėję 117,40 Lt ir tai patvirtina 2008-09-26 AB „VST“ raštas Nr. 49000-129, tačiau pirmosios instancijos teismas jo nevertino. Tai įrodo ir pirmosios instancijos teismui pateikta Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos 2009-02-23 lentelė – tai ir yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 89–90).
7Pareiškėjas A. P. 2009-06-03 pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą. Nurodė, kad gautas 2008-09-26 raštas Nr. 49000-129 patvirtino aplinkybę, kad jis už laikotarpį nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. yra sumokėjęs 117,40 Lt, ir ši aplinkybė bei dokumentas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose vertintas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje klaidingai konstatuoja, kad DNSB „Vilma“ yra nurodžiusi pažymoje 117,40 Lt sumą, nes už šį laikotarpį bendrija parodė 119,47 Lt įmoką, bendrija nesumokėjo AB „VST“ pagal pateiktas sąskaitas 77,48 Lt ir šis prieštaravimas nevertintas teismuose. Pateikti nauji įrodymai nuginčija DNSB „Vilma“ pateiktą teismui pažymą – skaičiuotę dėl skolų ir delspinigių už bendro naudojimo patalpų apšvietimą ir namo eksploatacines išlaidas, ir tai yra naujos aplinkybės, kurios duoda pagrindą atnaujinti procesą ir teisingai išnagrinėti bylą (b. l. 91–92).
8DNSB „Vilma“ 2009-06-29 pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus. Juo prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. P. ir A. P. atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės ir argumentai nesuteikia pagrindo skundžiamą teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta (b. l. 97).
92009-06-29 A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės A. P. atskirąjį skundą, prašo jį tenkinti, panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą (b. l. 99).
102009-06-29 A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. P. atskirąjį skundą, prašo jį tenkinti, panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui (b. l. 100).
11Atskirieji skundai atmestini.
12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos CPK straipsnius, reglamentuojančius proceso atnaujinimo institutą, yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, ir pažymėjęs, kad jis naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių teismai privalo pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą analizuoti visų bylos aplinkybių kontekste ir, esant abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atnaujinti procesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2007).
13Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai A. P. ir A. P. teikia prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008, kurioje Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-02-26 sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų A. P. ir A. P. 1 090,89 Lt skolos, 199,75 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei DNSB „Vilma“ bei bylinėjimosi išlaidas valstybei, o Klaipėdos apygardos teismas 2008-08-21 nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjai prašė atnaujinti civilinę bylą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu.
14Pirmosios instancijos teismas teisingai nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nauja esmine aplinkybe atnaujinti procesą laiko tą aplinkybę, kad teismui nebuvo pateikti duomenys iš
15AB „VST“ apie tai, kad A. P. nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. už bendro naudojimo elektros energiją į ieškovės DNSB „Vilma“ sąskaitą įmokėjo 117,40 Lt, ir teismui nebuvo pateikti duomenys iš Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos apie atsakovų sumokėtus mokesčius. Teisėjų kolegija nesutinka su A. P. ir A. P. atskiruosiuose skunduose nurodytu teiginiu, kad teismas neįvertino AB „VST“ 2008-09-26 rašto Nr. 4900-129, patvirtinančio nurodytą aplinkybę apie 117,40 Lt sumokėjimą už sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo
162004 m. vasario mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn., nes pirmosios instancijos teismas nutartyje įvertino ne tik minėtą AB „VST“ 2008-09-26 raštą Nr. 4900-129 (b. l. 7), bet ir ieškovės pateiktą pažymą, iš kurios matyti, kad nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. atsakovas iš tikrųjų sumokėjo už laiptinės ir rūsio apšvietimą 117,40 Lt, nes ši suma įskaičiuota į sumokėtus mokesčius
17(civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, t. 2, b. l. 128–130).
18Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
19Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad visi faktai, pareiškėjų pateikiami kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, buvo jiems žinomi bylos nagrinėjimo metu, todėl šie faktai negali būti pripažįstami naujomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kriterijų, ir nebuvo pagrindo pagal minėtą teisės normą atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008.
20Esant šioms aplinkybėms atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista
21(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
Nutarė
23Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.