Byla eI-4350-281/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjai I. K., atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui P. S., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento atstovei R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir UAB „Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“, dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėja I. K. 2017-07-04 teismui pateikė skundą, prašydama: 1) iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti atlyginti turtinę žalą pareiškėjai I. K. 554,17 eurų sumą; 2) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas – 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

4Paaiškino, kad UAB „Freshtravel“ yra kelionių organizatorius, organizavęs poilsines keliones, tačiau 2014-11-14 UAB „Freshtravel“ paskelbė nemokumą ir veiklos stabdymą. Pareiškėja iš tinklapio www.beta.lt pirko kuponus, sutarties su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ dėl kelionės į Egiptą negavo. Pareiškėja už kelionę sumokėjo 582,82 Eur, o pagal Turizmo departamento nurodymą grąžinta tik 28,68 Eur suma. Taigi pareiškėjai liko neatlyginta 554,17 Eur suma. Pažymėjo, kad iš susiklosčiusių faktinių aplinkybių matyti, jog Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatytos prievolių užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Ši aplinkybė rodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino 1990-06-13 Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turistų patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam. Taigi, Lietuvos valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, tai sudaro pagrindą teigti, jog buvo padarytas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį Lietuvos valstybei kyla atsakomybė.

5Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

6Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Paaiškino, kad šiuo atveju pareiškėja prašo įvertinti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus priimant Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtą vertinimą teismui draudžiama atlikti. Atkreipė dėmesį, kad teismas negali kvestionuoti Lietuvos valstybės įsipareigojimų pagal ES teisę, be to, byloje nėra kompetentingų ES institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad Lietuvos valstybė būtų padariusi ES teisės pažeidimų, kurių pagrindu Lietuvos valstybei galėtų kilti atsakomybė. Atsakovo atstovo teigimu, nėra pagrindo iš Lietuvos valstybės pareiškėjai priteisti turtinę žalą, kadangi nėra deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos. Pabrėžia, kad pareiškėja žalą galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimą, laidavimo draudimą ar garantiją, kurie, paaiškėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei sumokėtų pinigų grąžinimą turistui. Todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp Lietuvos valstybės veiksmų perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę bei pareiškėjos patirtos žalos. Be to, pareiškėja, siekdama gauti patirtos žalos atlyginimą, pirmiausia turi reikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Freshtravel“ iškeltoje bankroto byloje, o ne reikalauti pinigų iš Lietuvos valstybės, nes prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų.

8Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad pareiškėjos įsigytame kupone ir atliktame mokėjimo nurodyme sumos nesutampa. Pareiškėjos patirta neturtinė žala teisingai konvertavus į eurus yra lygi 550,12 Eur. Pareiškėja, kildindama jai padarytą turtinę žalą iš netinkamai perkeltų Direktyvos nuostatų į Turizmo įstatymą, remiasi ginčui neaktualiomis materialinės teisės normomis – iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 7 dalyje numatytu prievolių įvykdymo užtikrinimu, taikomu kelionių agentūroms ir kelionių pardavimo agentams, kai tuo tarpu UAB „Freshtravel“ yra taikomos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančios nuostatos. Ginčo teisiniam santykiui yra taikomos Turizmo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014-11-01 nuostatos, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus. Teigia, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir pareiškėjos reikalavimai – 578,66 Eur (nesumažinus reikalavimų draudimo išmokoms, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB „Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Departamento nuomone, pirmiausia patirtos žalos atlyginimo turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ar civilinius ieškinius baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, nes žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų.

11Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Freshtravel“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo spręsti bylą iš esmės ir vadovaujantis Europos bendrijos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais priimti sprendimą.

13Paaiškino, kad turėjo Turizmo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo draudimus, kurių draudimo sumos atitiko galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo draudimo sumos buvo paskaičiuotos pagal bendrovės oficialius finansinius duomenis, kuriuos bendrovė teikė atsakingoms institucijoms.

14Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

15Skundas tenkintinas iš dalies.

16Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamo 1990-06-13 Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

17Pareiškėja iš internetinio tinklapio www.beta.lt įsigijo kelionę į Egiptą su apgyvendinimu viešbutyje ir maitinimu, už kurią sumokėjo 578,66 Eur (1 998 Lt) bei 0,16 euro centų įmokos administravimo mokesčio (55 ct.).

18Mokėjimą pareiškėja atliko 2014-10-30, iš pareiškėjos I. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 578,66 Eur (1 998 Lt) bei 0,16 euro centų (0,55 ct.) suma atskaičiuota iš pareiškėjos sąskaitos 2014-10-30.

19Pareiškėja 2014-11-19 prašymu kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentą ir pagal 2015-09-14 Valstybinio turizmo departamento nurodymą pareiškėjai grąžinta 28,68 Eur suma.

20Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą žalą.

21Pareiškėjos skundo pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grąžinti, dėl ko pareiškėja patyrė turtinę žalą.

22Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves inter alia žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

23Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi reikalavimas atlyginti žalą privalo būti tenkinamas tik nustačius viešosios atsakomybės sąlygas: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

24Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjęs iš esmės analogišką ginčą, 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos <...>“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, „<...> kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį. <...>“. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas. Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinių teismų.

25Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyvią būtinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiškose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjai jų patirtą žalą.

26Dėl iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjos naudai priteistinos materialinės žalos dydžio.

27Atsakovės Lietuvos valstybės ir trečiojo asmens byloje atstovės Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti jai prašomo priteisti dydžio turtinę žalą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant šalių (UAB „Freshtravel“ ir pareiškėjos) nepasirašytai paslaugų sutarčiai bei šios sutarties dalies kainos sumokėjimo ne į UAB „Freshtravel“, o į UAB „Cherry Media LT“ banko sąskaitą faktui, neegzistuoja ir pagrindas pareiškėjos skundui patenkinti.

28Pirmiausia teismas pažymi, kad iš viešai prieinamų Valstybės įmonės Registrų centras teikiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog juridinis asmuo UAB „Beta Media“ (juridinio asmens kodas 302527342) UAB „Beta.lt“ pavadinimu buvo įregistruotas 2010 m. liepos 9 d., o 2013 m. rugsėjo 6 d. UAB „Beta.lt“ pavadinimas pakeistas į UAB „Chery Media LT“. 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „Chery Media LT“ pavadinimas pakeistas į UAB „Beta Media“. Taigi, UAB „Beta.lt“ ir UAB „Chery Media LT“ istoriškai veikė kaip tas pats juridinis asmuo. Būtent todėl pareiškėjos iš pareiškėjos pateikto 2014-10-30 Maxima kvito matyti, kad gavėju nurodyta UAB „Chery Media LT“.

29Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjos turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebūdamas Paslaugų sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiškėja 2014 m. spalio 30 d. pervedė 578,66 Eur (1998 Lt) sumą į UAB „Chery Media LT“ banko sąskaitą kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už internetiniame portale www.beta.lt užsakytą kelionę į Egiptą.

30Pažymėtina, kad tai, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjai 578,66 Eur (1998 Lt) dydžio turtinę žalą, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Pastebėtina, jog paslaugų sutarties sudarymo tinkamą formą bei pagal sutartį atlikto mokėjimo tinkamumą pagrindžia tai, jog pareiškėja, paslaugų sutarties neįvykdymo iš UAB „Freshtravel“ pusės pagrindu, kompetentingo teismo buvo įtraukta į UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą. Be to, ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas pareiškėjai išmokėjo draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. į I. K. banko sąskaitą pervedė 28,68 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Draudimo išmoka dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų“. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėjus draudimo išmoką pareiškėjai dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, taip pat buvo pripažinta, kad Paslaugų sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudaryta, o draudimo išmoka pervesta į pareiškėjos sąskaitą dėl to, jog pareiškėja už kelionę laikoma sumokėjus tinkamu būdu bei tinkamam asmeniui.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos reikalavimo priteisti jos naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės žalos atlyginimą teisinis ir faktinis pagrįstumas laikytinas teismo nustatytu. Vertindamas, kokio dydžio materialinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas pareiškėjos naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, teismas konstatuoja, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pareiškėjai sumokėjus 28,68 Eur dydžio draudimo išmoką, laikytina, jog pareiškėjai liko negrąžinta 549,98 Eur suma. Pažymėtina, kad į grąžintiną sumą 0,16 Eur įmokos administravimo mokestis neįskaitomas, nes tai mokestis mokėtinas ne atsakovui, o daromą įmoką administruojančiam subjektui.

32Dėl pareiškėjos prašomų priteisti procesinių palūkanų.

33Pareiškėja prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, pareiškėjos naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

34Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

35Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos skundas priimtas 2017 m. liepos 5 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

37pareiškėjos I. K. skundą tenkinti iš dalies.

38Priteisti pareiškėjai I. K. (a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 549,98 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 98 euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėja I. K. 2017-07-04 teismui pateikė skundą, prašydama: 1) iš... 4. Paaiškino, kad UAB „Freshtravel“ yra kelionių organizatorius,... 5. Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė... 6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, ir Lietuvos... 7. Paaiškino, kad šiuo atveju pareiškėja prašo įvertinti Lietuvos... 8. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, ir Lietuvos... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas atsiliepime... 10. Paaiškino, kad pareiškėjos įsigytame kupone ir atliktame mokėjimo nurodyme... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento atstovė teismo... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Freshtravel“ atsiliepime į... 13. Paaiškino, kad turėjo Turizmo įstatyme bei kituose teisės aktuose... 14. Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“, atstovaujamo bankroto... 15. Skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti... 17. Pareiškėja iš internetinio tinklapio www.beta.lt įsigijo kelionę į... 18. Mokėjimą pareiškėja atliko 2014-10-30, iš pareiškėjos I. K. banko... 19. Pareiškėja 2014-11-19 prašymu kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentą... 20. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą... 21. Pareiškėjos skundo pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos Respublika į... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartą yra... 23. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 24. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 25. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato nei... 26. Dėl iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjos naudai priteistinos... 27. Atsakovės Lietuvos valstybės ir trečiojo asmens byloje atstovės Ūkio... 28. Pirmiausia teismas pažymi, kad iš viešai prieinamų Valstybės įmonės... 29. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 30. Pažymėtina, kad tai, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjai 578,66... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog... 32. Dėl pareiškėjos prašomų priteisti procesinių palūkanų.... 33. Pareiškėja prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 35. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 37. pareiškėjos I. K. skundą tenkinti iš dalies.... 38. Priteisti pareiškėjai I. K. (a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 39. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...