Byla I-63-342/2014
Dėl administracinio akto panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjų K.B. ir E.A.B. atstovui advokato padėjėjui Giedriui Gvildžiui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovėms J.L. ir V.Č., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovui A.V., 2014 m. lapkričio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K.B. ir E.A.B. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Ardynas“, UAB „Sweco Lietuva“, dėl administracinio akto panaikinimo, ir

Nustatė

2Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-09-04 nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo K.B. skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus), tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Ardynas“ dėl įsakymo panaikinimo (t.II, b.l. 60).

32014-10-20 teisme gautas pareiškėjo prašymas įtraukti pareiškėja E.A.B., kadangi žemės sklypas, su kuriuo susijęs ginčijamas įsakymas, yra bendroji jungtinė K.B. ir E.A.B. nuosavybė (t.II, b.l. 119-120).

4Pareiškėjai skunde ir jo patikslinime (t.I, b.l. 5-13, t.II, b.l. 49-55) nurodo, jog jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), 6,3706 ha ploto, esantis ( - ) (toliau - ir žemės sklypas). Teigia, jog ginčijamu įsakymu atsakovas pareiškėjų žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,5495 ha plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Argumentuoja, jog nors servitutai suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau - ir Specialusis planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130, tačiau Specialiojo plano grafinės dalies brėžiniuose projektuojami servitutai nėra pažymėti, tokiu būdu pažeidžiant Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.4 punkte numatytą sąlygą, leidžiančią administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypams tik tuomet, jei servitutas numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pabrėžia, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau mano, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų, nes Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį. Remiasi Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 15 punktu, numatančiu, jog servitutas turi būti projektuojamas tokio dydžio, ribų ir ploto, kad būtų užtikrintas viešpataujančio daikto tinkamas naudojimas ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio daikto savininko teisės naudotis žemės sklypu ir tvirtina, kad servituto apimtis pareiškėjų žemės sklypui nustatyta be jokios objektyvios bei technologiškai pagrįstos būtinybės, sukuriant situaciją, kai servituto turėtojos AB „Klaipėdos nafta“ teisės tampa didesnės už žemės savininkų teises. Mano, jog skundžiamame įsakyme nėra aiškiai apibrėžtas servituto turinys, o jų nuosavybės teisės į žemės sklypą suvaržymai paneigia pačią nuosavybės teisės esmę. Pažymi, kad pareiškėjai nepretenduoja naudotis ir nesinaudos teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukšto slėgio dujotiekį, todėl pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą pareiškėjui K.B. nustatyta visiškai nepagrįstai. Tvirtina, kad žemės sklypas galėjo būti panaudotas dujotiekio tiesimui tiktai jį paėmus visuomenės poreikiams ir pakeitus žemės naudojimo paskirtį, vėliau servitutą nustatant jau valstybiniam žemės sklypui. Teigia, kad servitutas turėjo būti nustatytas ne po 25 m abipus dujotiekio vamzdžio ašies, bet visame specialiųjų sąlygų taikymo plote. Be to, pareiškėjai nesutinka su skundžiamo įsakymo 2.4 punktu nustatytos 10 927,83 Lt vienkartinės kompensacijos dydžiu. Nurodo, kad nuostoliai buvo apskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau - ir Metodika), kurioje visiškai nenumatytas žemės savininkų nuostolių atlyginimas dėl žemės rinkos vertės netekimo, nėra nustatyta nuostolių dydžio priklausomybė nuo servituto trukmės, nenustatytas periodinės kompensacijos paskaičiavimo būdas, todėl prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, suteikianti teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti Metodiką, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, kadangi deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei tas funkcijas, kurias Konstitucija priskiria įstatymų leidėjui; 2) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 ir juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, kadangi reguliuoja klausimus, kurie turi būti sprendžiami įstatymu; 3) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 ir juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 daliai ta apimtimi, kad nenumato visų realių savininko nuostolių atlyginimo.

5Paaiškina, jog pareiškėjai turi tikslą ir galimybę pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį į komercinės paskirties, nes Klaipėdos rajono bendrasis planas teritorijoje žemės ūkio paskirties sklypų nenumato, o sklypas yra netinkamoje žemės ūkio veiklai vietoje. Pakeitus žemės sklypo paskirtį pareiškėjų patiriami nuostoliai siektų ženkliai daugiau, nei atsakovės apskaičiuota vienkartinė kompensacija. Be to, papildomus nuostolius pareiškėjai patirtų ir dėl to, kad realiai nebegalėdami naudotis žemės dalimi, turėtų už šią dalį dar kasmet mokėti žemės mokestį. Mano, jog atsakovės nustatyto dydžio nuostolių atlyginimas ne tik nekompensuoja pareiškėjų patirtų nuostolių dėl servitutų nustatymo, bet yra neteisingas, nesąžiningas ir neproporcingas jų žemės panaudojimo galimybių vertei. Teigia, jog nuostoliai turėjo būti paskaičiuoti kaip žemės paėmimo visuomenės poreikiams atveju. Akcentuoja, kad atsakovė pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes tinkamai neišaiškino ginčijamo akto apskundimo tvarkos.

6Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas Giedrius Gvildys teismo posėdžio metu palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog skundžiamame įsakyme pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype servitutai nustatyti didesniam plotui (1,5495 ha) nei plotai numatyti Specialiajame plane, todėl mano, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas iš esmės.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose (t. I, b.l. 71-80, t. II, b.l. 66-73) prašo pareiškėjų skundą atmesti. Remiasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Pažymi, jog Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog teritorijai, kurioje turi būti įrengta suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, nustatomas žemės servitutas. Paaiškina, kad 2013-07-15 AB „Klaipėdos nafta“ pateikė prašymą Nr. (22.3)A6-432 dėl žemės servitutų nustatymo, pateikdama žemės sklypų, kuriems reikalinga nustatyti servitutą administraciniu aktu, sąrašą. Pažymi, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo klausimą, nes tai sprendžia teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas. Teigia, jog pareiškėjų žemės sklypui buvo nustatytas servitutas pagal Specialaus plano rengėjo pateiktą žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimosi sąlygomis bei servitutu planą, kuriame aiškiai nurodyta servituto vieta, ribos ir plotas. Akcentuoja, jog servituto ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudoti žemės sklypu toje dalyje, kurioje numatytas servitutas, nustato teisės aktai ir Specialusis planas, o ne ginčijamas įsakymas. Argumentuoja, kad ginčijamo įsakymo 2.3 punkte nustatyta prievolė žemės sklypo savininkui tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą reiškia, jog pareiškėjai, kaip protingi ir rūpestingi asmenys, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Pabrėžia, jog atsakovė patikrino, ar AB „Sweco Lietuva“ apskaičiuodama pareiškėjui kompensaciją, tinkamai taikė Metodikos nuostatas, ir jokių pažeidimų nenustatė. Nurodo, kad nors pareiškėjai ir teigia, jog remiantis Metodika apskaičiuota vienkartinė kompensacija neapima visų jų patiriamų nuostolių, tačiau jie turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl likusių neatlygintinų nuostolių priteisimo.

8Atsakovės atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog atlikus pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo paskaičiuota didesnė kompensacija, todėl mano, jog pareiškėjams atlyginti tinkami nuostoliai.

9Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime (t. I, b.l. 97-105) su pareiškėjų skundo argumentais nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Specialiuoju planu nebuvo suprojektuotas ginčo servitutas. Pabrėžė, kad tiek Specialiojo plano aiškinamajame rašte, tiek kiekviename Specialiojo plano sprendinių konkretizavimo brėžinyje yra pateikti žemės sklypų, kuriuose specialiuoju planu rezervuojama teritorija dujotiekio statybai, sąrašai, nurodytas konkretus rezervuojamos teritorijos plotas kvadratinių metrų tikslumu. Be to, administraciniu aktu nustatytų žemės servitutų plotas yra identiškas Specialiajame plane nurodytam rezervuojamos teritorijos plotui. Paaiškina, jog prieš rengiant Suskystintų gamtinių dujų terminalo specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. Tvirtina, kad servitutas nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų ir tokios apimties, kokia būtina pagal teisės aktų reikalavimus. Argumentuoja, jog servitutai administraciniu aktu nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriuose yra suprojektuotas servituto dydis, plotas ir ribos, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, nustatydama pareiškėjų žemės sklypui servitutą, privalėjo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 patvirtinto Specialiojo plano sprendiniais. Pažymi, kad prievolę viešpataujančiu tampančio daikto savininkui kompensaciją apskaičiuoti pagal Metodiką nustato Žemės įstatymo 23 straipsnis, ir tiek specialiojo plano rengėjas, parengęs vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktus, tiek viešpataujančiu tampančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, tiek ir administracinį aktą patvirtinusi asakovė, veikė vykdydami Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą administraciniu aktu, reikalavimus, ir nei vienas iš šių subjektų neturi teisės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų arba nustatyti kitokią, nei yra patvirtinta Vyriausybės, nuostolių apskaičiavimo metodiką. Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad nuostoliai jiems turtėtų būti kompensuoti, kaip ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atvejais. Vertina, jog servitutas nustatytas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos ekonominį projektą, o servituto nustatymo galimybė numatyta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, todėl kaip ir reikalauja Konstitucijos 23 straipsnis, nuosavybė apribota remiantis įstatymu. Mano, kad pareiškėjų argumentai dėl Metodikos ydingumo ir prieštaravimo Konstitucijai, yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, jog priimant skundžiamą administracinį aktą kompensacija pareiškėjui apskaičiuota pagal tuo metu buvusią nekilnojamojo turto būklę, o ne tai, ką pareiškėjas planuoja daryti su žemės sklypu ateityje. Teigia, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė per įstatymo nustatytus terminus, todėl ginčijamame įsakyme jo apskundimo tvarka buvo išaiškinta tinkamai.

10Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovės J.L. ir V.Č. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjų žemės sklypo ploto koregavimas, atlikus kadastrinius matavimus, ir servituto ploto skirtumas nuo preliminarių paskaičiavimų, nedaro skundžiamo įsakymo negaliojančiu.

11Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose (t. II, b.l. 1-7; 76-79) nurodo, kad yra Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengėjas. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartimi, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013-06-13 įsakymo Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas Suskystintų dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, pripažino neteisėta tik tą Specialiojo plano sprendinių dalį, kuri numato, kad pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis nei 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų. Argumentuoja, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei 2011-01-24 Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 1-10/D1-61 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės nenumato servituto nustatymo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, t.y. patvirtintas Specialusis planas nėra dokumentas, kuriuo vadovaujantis, viešpataujančiu tampančio daikto savininkas (planavimo organizatorius) galėtų registruoti savo teisę nekilnojamojo turto registre be tolimesnių teisinių aktų (sandorio ar administracinio akto). Pabrėžia, jog priešingai nei teigia pareiškėjai, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, kas yra laikoma suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, o Specialiuoju planu planuojamas dujotiekis yra priskiriamas prie Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros. Prašo pareiškėjo motyvus dėl servituto didesnės apimties nei apsaugos zona magistralinio dujotiekio atkarpose, atmesti kaip nepagrįstus. Pažymi, jog specialiojo plano rengėjas, apskaičiuodamas žemės savininkų nuostolius rėmėsi visais Metodikos punktais, siekdama maksimaliai teisingai įvertinti galimus žemės sklypo savininkų nuostolius.

12Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas A.V. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

13Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ atsiliepimo į skundą ir jo patikslinimą nepateikė. Prašyme (t.II, b.l. 85-86) nurodo, jog palaiko atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjų skundą atmesti.

14Pareiškėjai K.B., E.A.B. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kadangi teismo posėdžio metu pareiškėjus atstovavo advokato padėjėjas Giedrius Gvildys ir byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjams ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1089 „Dėl servituto nustatymo K.B. žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), esančio ( - )“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiųjų planą.

18Pareiškėjas K.B. yra žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir patenkančio į numatomą statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, savininkas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas administraciniu aktu - 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1089 ,,Dėl servituto nustatymo K.B. žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), esančio ( - )“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 68-3466) 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgdamas į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (Žin., 2013, Nr. 65-3269) sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 15 d. gautą prašymą Nr. (22.3)A6-432, – nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 1,5495 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206), plotas 1,5495 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 1,5495 ha, K.B. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. ( - ), esančiam ( - ) ir nurodė žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servitutų išmokant vienkartinę 10927,83 Lt kompensaciją (t. I, b.l. 18-19).

19Pareiškėjas skundu ginčija tiek neteisėtą servituto nustatymą, tiek netinkamai apskaičiuotą kompensacijos dydį bei plotą.

20Dėl servitutų nustatymo

21Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Bylos rašytiniai įrodymai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad asmenys P.D.M., T.G., I.N., J.Z., R.S., A.N., S.G., L.G., UAB ( - ), UAB ( - ), kurių valdomi žemės sklypai kaip ir pareiškėjo K.B. patenka į planuojamojo suskystintų gamtinių dujų terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymą Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-02-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-803-189/2014 minėtų asmenų skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 158-169). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-25 sprendimą pakeitė ir panaikino tą Specialiojo plano dalį, kurioje valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų (b.l. 170-188).

22Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartyje be kita ko pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Pasisakydamas dėl aptariamų servitutų ploto, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti išilgai per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau ir Sąlygos), patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną.

23Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas iš naujo nevertina pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatytų servitutų pagrįstumo, ar jų apimties, kadangi servitutų turinys (apimtis) apibrėžti Specialiajame plane, o argumentų ir įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių nustatant Specialiajame plane numatytus servitutus, pareiškėjas nepateikė. Specialiajame plane nurodytas mažesnis servituto plotas 1,4812 ha, nei ginčijamame įsakyme 1,5495 ha, negali būti pagrindu naikinti Įsakymą, nes plane servitutas apskaičiuotas pagal preliminarius žemės matavimus, kadangi Specialus planas pradėtas rengti 2011 08 01 (2 t., b.l. 111). Pareiškėjo K.B. žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2013 03 04 (2 t., b.l. 114), kurio metu pareiškėjui padidėjo ir pats žemės sklypas nuo 6.3500 ha iki 6.3706 ha (2 t., b.l.110-115), todėl atitinkamai padidėjo ir servituto plotas iki 1.5495 ha, už kurį ir buvo paskirta kompensacija (1t., b.l. 18-19). Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 15 punkte yra nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjas suprojektuoja tokio dydžio, ploto ir ribų servitutą, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas priimdamas ginčijamą administracinį aktą nepažeidė šios teisės normos nustatęs didesnio ploto servitutą ir apskaičiavęs didesnę kompensaciją, nes atlikus kadastrinius matavimus buvo apskaičiuotas tikslesnis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dydis bei servituto plotas. Taip pat pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams netenka juridinės reikšmės, kadangi K.B. nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente.

24Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Specialiuoju planu servitutai tėra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), t.y. servitutai šiuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi. Servitutai pareiškėjui buvo nustatyti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1089.

25Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

26Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriu. Iš 2013-07-11 AB „Klaipėdos nafta“ rašto Nr. (22.3)A6-432, kuriuo bendrovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, matyti, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti Suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų terminalo dujotiekio trasą, savininkais dėl servitutų nustatymo sąlygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo (t. I, b.l. 82-86). Kartu su minėtu raštu AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sąrašą, t.y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Šiame sąraše 8 numeriu pažymėtas pareiškėjas K.B. (t. I, b.l. 82-88).

27Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Nagrinėjamu atveju toks viešasis interesas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje ir 3 straipsnio 2-3 dalyse bei pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

28Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas teisės akto nuostatas AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui tokį prašymą išreiškė 2013-07-11 raštu Nr. (22.3)A6-432 (t. I, b.l. 82-83).

29Detaliau žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau ir Taisyklės). Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas; 3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai; 4) servituto rūšis; 5) naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos; 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai); 7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, - ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; 10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis.

30Analizuojant skundžiamo administracinio akto turinio atitikimą ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normoms, spręstina, kad atsakovas iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymą, kuriuo pareiškėjos žemės sklypui nustatė servitutus, įtraukė visas būtinas Taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamąsias dalis. Tačiau teisėjų kolegija, inter alia atsižvelgdama į pareiškėjo skunde akcentuotą Civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, pripažįsta, kad atsakovas 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1089 2.3 punkte nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiškėjui) tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pagal Taisyklių 16.9 punktą, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, o ne K.B., todėl darytina išvada, kad ginčijamo akto 2.3 punktas yra juridiškai nepagrįstas. Proceso šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu akcentuotas argumentas, jog atitinkamos pareigos tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto turėtojui yra nustatytos teisės aktais, nesudaro pagrindo nesilaikyti Taisyklių 16.9 punkto nuostatų, ar analogiškai šią pareigą reglamentuojančio Civilinio kodekso 4.114 straipsnio 2 punkto. Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentai, jog pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais, yra bendro pobūdžio įpareigojimas ir nesudaro 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1089 2.3 punktu nustatytos pareigos turinio. Pabrėžtina, kad 2014-05-27 nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės, be kita ko, yra susijusios su Sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), 1,5495 ha plote, kuriame nustatytas servitutas, atlikti visus žemės sklypo priežiūros darbus priskirta būtent magistralinį dujotiekį eksploatuojančiam subjektui, o ne pareiškėjui.

31Dėl kompensacijos dydžio

32Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

33Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

34Ginčijamu įsakymu nustatytas kompensacijos dydis – 10927,83 Lt, grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013-07-26 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 5552/0001:0367 A (toliau – Apskaičiavimo aktas A) ir 2013-07-26 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 5552/0001:0367 B (toliau – Apskaičiavimo aktas B) (t. I. b.l. 22-23). Iš Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinio matyti, jog pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

35Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek Sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Teismas, įvertinęs Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiškėjui būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų.

36Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kompensacija jo žemės sklypui turėjo būti skaičiuojama ne pagal žemės ūkio naudojimo paskirtį, kadangi pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje nustatyti servitutai, žemės ūkio veiklą vystyti trukdo objektyvios priežastys, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra priimti sprendimai dėl žemės naudojimo paskirties keitimo ir pareiškėjo ketinimai yra realūs, nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažįstama, jog atsakovas pagrįstai vadovavosi ta pareiškėjo žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri įrašyta Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 16-17).

37Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jo nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį pagal Metodikos 9.2 punktą nebuvo apskaičiuoti bei nenurodyta atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų. Iš Apskaičiavimo aktų B matyti, kad Specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavo, todėl toks pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

38Pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 d.). To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

39Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009, ). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėjas K.B. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

40Pareiškėjas taip pat akcentavo apskundimo tvarkos 2013-08-19 įsakyme Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1089 nenurodymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Kadangi nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos netinkamas nurodymas nesutrukdė K.B. Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

41Šiuo atveju netenkintinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-02 nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai. Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi teisę bendrosios kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai). Teismai gali kreiptis į Konstitucinį Teismą šiais klausimais: ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais; ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią teismų teisę, pabrėžė, kad tai atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nuomone, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti pareiškėjo K.B. nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu.

42Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų, todėl atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo K.B. skundas tenkintas iš dalies – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1089 2.3 punktas naikintinas kaip nepagrįstas, kita ginčijamo administracinio akto dalis pripažįstama teisėta, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

43Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

44pareiškėjo K.B. skundą tenkinti iš dalies.

45Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1089 „Dėl servituto nustatymo K.B. žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) 2.3 punktą.

46Kitoje dalyje pareiškėjo K.B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

47Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-09-04 nutartimi buvo priimtas... 3. 2014-10-20 teisme gautas pareiškėjo prašymas įtraukti pareiškėja E.A.B.,... 4. Pareiškėjai skunde ir jo patikslinime (t.I, b.l. 5-13, t.II, b.l. 49-55)... 5. Paaiškina, jog pareiškėjai turi tikslą ir galimybę pakeisti žemės sklypo... 6. Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas Giedrius Gvildys teismo posėdžio... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Atsakovės atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime (t. I, b.l.... 10. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovės J.L. ir... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose (t. II,... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas A.V. teismo... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ atsiliepimo į skundą ir jo... 14. Pareiškėjai K.B., E.A.B. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“... 15. Teisėjų kolegija... 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės... 17. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013-06-13... 18. Pareiškėjas K.B. yra žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir... 19. Pareiškėjas skundu ginčija tiek neteisėtą servituto nustatymą, tiek... 20. Dėl servitutų nustatymo... 21. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi,... 22. Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas... 23. Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas... 24. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Specialiuoju planu... 25. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111... 26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos... 27. Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012-01-23... 28. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu... 29. Detaliau žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie... 30. Analizuojant skundžiamo administracinio akto turinio atitikimą ginčo... 31. Dėl kompensacijos dydžio... 32. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, Žemės servitutų nustatymo... 33. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos... 34. Ginčijamu įsakymu nustatytas kompensacijos dydis – 10927,83 Lt,... 35. Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek Sunaikinamų pasėlių rinkos vertė,... 36. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kompensacija jo žemės sklypui turėjo... 37. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jo nuostoliai dėl galimybės naudoti... 38. Pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė... 39. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių –... 40. Pareiškėjas taip pat akcentavo apskundimo tvarkos 2013-08-19 įsakyme Nr.... 41. Šiuo atveju netenkintinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį... 42. Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų ginčijamo... 43. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,... 44. pareiškėjo K.B. skundą tenkinti iš dalies.... 45. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 46. Kitoje dalyje pareiškėjo K.B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 47. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...