Byla N1-2006-1034/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamiesiems E. J., D. L., A. S., gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Petrui Prijalgauskui, Agatai Aganauskienei, Jonui Leikauskui, nukentėjusiajam L. B., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

2D. L., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 10 klasių išsilavinimo, administracine tvarka baustas, teistas:

31) Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 284 str. 1 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

42) 2015-06-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val., iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ir kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, D. L. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val., iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ir kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai. Vadovaujantis BK 63 str., 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ar kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai bei neatlygintinai išdirbti 30 val., per 3 mėn., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-19 nutartimi pakeista D. L. Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje. Arešto bausmę atliko 2015-09-17;

5kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

6E. J., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta ( - ), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, mokosi ,,Vilniaus statybininkų rengimo centre“, administracine tvarka nebaustas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. (2015-09-25 padaryta nusikalstama veika) – laisvės apribojimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. (2015-12-01 padaryta nusikalstama veika) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu arba darbu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje;

7kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

8A. S., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta ( - ), išsiskyręs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:

91) 2012-03-22 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant mokytis ir 9 mėnesius nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su mokslu, gydymu ar darbu, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-13 nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas, A. S. į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką, bausmė nepakeista;

102) 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

113) 2015-06-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3, 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

12šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose,

13kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

14E. J. ir D. L. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014-10-14 apie 01.00 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298A, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjus nukentėjusiajam iš už nugaros, D. L. tyčia sudavė vieną smūgį alkūne nukentėjusiajam L. B. per galvą, o nuo gauto smūgio nukentėjusiajam L. B. nukritus ant žemės, E. J. nuavus nuo nukentėjusiojo L. B. sportinius batelius „Adidas“ 115,85 Eur, vertės, nenustatytam asmeniui ištraukus nukentėjusiajam L. B. iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ 724,05 Eur vertės, ir grynuosius pinigus 26,06 Eur, pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu jie panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą – nukentėjusiajam L. B. priklausantį 865,96 Eur vertės turtą.

15Šiais savo veiksmais E. J. ir D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

16A. S. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent tuo, kad jis, veikdamas kartu su E. J. ir D. L., 2014-10-14 apie 01.00 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298A, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, D. L. priėjus nukentėjusiajam iš už nugaros ir tyčia sudavus vieną smūgį alkūne nukentėjusiajam L. B. per galvą, o nuo gauto smūgio nukentėjusiajam L. B. nukritus ant žemės, E. J. nuavus nuo nukentėjusiojo L. B. sportinius batelius „Adidas“ 115,85 Eur vertės, jis ištraukė nukentėjusiajam L. B. iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ 724,05 Eur vertės, ir grynuosius pinigus 26,06 Eur, po ko pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą – nukentėjusiajam L. B. priklausantį 865,96 Eur vertės turtą, tai yra, buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

17Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog ėjo iš baro „Mėnulis“, turėjo pasiimti automobilį. Jis nieko nematė, nieko nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nepamena. Jis tada nesąmonių prikalbėjo. Įvykio metu buvo girtas, nepamena, kiek išgėrė. Buvo pristatytas į policijos komisariatą, nes rėkė, triukšmavo. Pamena, kad ėjo, o kad muštų, nematė. Nežino, ką jis pripažįsta, buvo išgėręs. Iš kur tie bateliai pas jį, nepamena. Anksčiau pažinojo S., bendravo, L. irgi pažinojo. Nukentėjusiojo anksčiau nematė. Nežino, kaip pas jį atsirado sportbačiai. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nežino, iš kur atsirado minėti sportbačiai, tie parodymai neteisingi. Ėjo savo kojomis, pastovėjo ant kojų. Pamena, kad buvo „Mėnulyje“, bet nepamena, kad kartu su kitais kaltinamaisiais ėjo nukentėjusiajam iš paskos. Tą vakarą vartojo tik alkoholį. Nežino, kiek buvo išgėręs S., gėrė kaip visi. Nematė, nei kokius veiksmus atliko A. S., nei D. L.. Policijos komisariate turėjo dvejas poras batų. Išsimiegojo, atsikėlė, pamatė, kad yra dvi poros batų. Nepamena, su kuria batų pora apsiavęs išėjo. Lyg ir mėlyni batai, jis bateliais apsikeitė su A. B., pastarasis jam davė juodus batelius. Batais keisti pasiūlė A. B.. Pastarasis neklausė, iš kur tie batai.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 67).

19Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad įtarimo esmę suprato, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Datos tiksliai nepamena, gali būti įtarime nurodytu laiku, vėlai naktį, laiko taip pat jis nepamena, jis kartu su D. L., A. S. ir dar dviem vaikinais, kurių vardų nepamena, ėjo iš baro „Mėnulis“, kur ėjo nepamena, tačiau kadangi jie rėkavo, tai juos sulaikė policija. Tačiau iš kompanijos sulaikė tik jį su D.. Ir pristatė į policijos komisariatą. Kodėl sulaikė tik juodu nežino, gal dėl to, kad buvo išgėrę. Kiti taip pat buvo išgėrę, bet kodėl jų nesulaikė jis nežino. Jokio žmogaus jis tą vakarą, tiksliau naktį neužpuolė, ir jokių daiktų iš jo jis neėmė,. Kokiomis aplinkybėmis pas jį atsirado mėlynos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“ jis nurodyti negali, nes nepamena. Buvo nemažai išgėręs. Jokių traumų su galva jis nėra turėjęs. Kodėl apklausiamas kaip specialusis liudytojas nurodė, kad pirko tuos sportinius batelius iš kažkokio čigono, jis nežino, paaiškinti negali. Tačiau kaip iš tikrųjų jie pas jį atsidūrė jis nežino. Kad tą naktį D. ar A. būtų užpuolęs kokį nepažįstamą vyriškį ir sumušę bei atėmę iš jo daiktus jis nematė. Prieš keletą dienų buvo sutikęs D. L., jis jam pasakojo, kad buvo prie baro „Mėnulis“ sumušęs kažkokį vyriškį, bet kokiomis aplinkybėmis ir kodėl, jis nesigilino.

20Kaltinamasis D. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog trenkė B. iš alkūnės į žandikaulį, jis pargriuvo. Tyrėja surašė, kad jis taip pasakė, bet jis nematė, kas daiktus paėmė. Įvykio vakarą gėrė, vėlai vakare su S. ir J. ėjo namo į Pašilaičius. Ėjo pasiimti automobilio, beeinant priėjo prie B. ir trenkė iš alkūnės vieną smūgį į žandikaulį. Jis nukrito, o jie nuėjo. Jis nežiūri, ką pasirašinėja apklausiamas. Jis nepasirašė, kad paėmė telefoną „Iphone“. Nors apklausos protokole jo ranka rašyta, jis nežiūri, ką pasirašinėja. Gali būti, kad tyrėja pati taip parašė. Nepamena, kur sutiko nukentėjusįjį, anksčiau jo nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu jam spaudimas nebuvo daromas. Akistatos su A. S. atsisakė, pasakė, kad į Lukiškes nevažiuos. Pripažįsta, kad trenkė iš alkūnės L. B. į žandikaulį, nes jis kažką pasakė, bet nematė, kaip E. J. ir A. S. kraustė kišenes. Nematė, ką darė A. S.. Nukentėjusiajam ėjo iš paskos, jis kažką pasakė. Prieš trenkdamas nekalbėjo, niekas net nežinojo, kalbos „gal apvokim, gal jis turi pinigų“ nebuvo, nekalbėjo, čia spontaniškai kilo tokia mintis. Jis pats taip sugalvojo, priėjo ir trenkė, vyko spontaniškai, iš anksto nesitarė. Dėl savo sveikatos niekada nebijojo. Jokio spaudimo jam nebuvo, parodymus davė savo valia. Nukentėjusysis po smūgio nukrito, turbūt prarado sąmonę, jį paliko gulėti. Nepamena, ar visi buvo sulaikyti.

21Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo D. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86).

22Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau savo kaltę jis pripažįsta iš dalies. Įtarime nurodytu laiku jis kartu su E. J., A. S. ir dar vienu vaikinu, kurio vardo ir pavardės nežino vartojo alkoholį kavinėje „Mėnulis“, esančioje Ukmergės g., Vilniuje. Jiems bebūnant kavinėje prie jų prisikabino keturių vaikinų, kurių nepažįsta, kompanija. Tarp jų visų įvyko muštynės, joms pasibaigus, jie visi keturiese ėjo link Pašilaičių. Netoli „Maximos“ esančioje automobilių aikštelėje jų turėjo laukti pažįstamas su automobiliu, tačiau dar beeinant link sutartos vietos priekyje jų kompanijos ėjo kažkoks alkoholio pavartojęs vyriškis, jis taip pat ėjo iš „Mėnulio“. Vyriškis jiems jį jau praeinant jam kažką pasakė, jis susinervino, todėl grįžo prie jo ir trenkė vieną stiprų smūgį iš dešinės rankos alkūnės vyriškiui per galvą. Jis nuo gauto smūgio nukrito ir prarado sąmonę. Tuomet E. J. greit nuavė nuo jo turėtus mėlynos spalvos sportinius batelius, o A. S. apžiūrėjo vyriškio kišenes. Jei neklysta, A. rado pas vyriškį telefoną. Kiek pamena, ketvirtasis vaikinas po vyriškio kišenes nelandžiojo ir iš jo nieko nepaėmė. Jis iš vyriškio taip pat nieko nepaėmė. E. paėmus batus, A.– telefoną, ėjo visi toliau link „Maximos“, tuomet jau netoli „Maximos“ juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie nieko nesakę sulaikė jį ir E.. A. ir ketvirtąjį vaikiną paleido. Kodėl sulaikė tik juodu su E., jis nežino. Nepamena, kaip atrodė tas vyriškis, kuriam jis trenkė, buvo išgėręs. Su tuo vyriškiu būdamas kavinėje „Mėnulis“ jis tikrai nebendravo ir muštis su juo neketino. Apiplėšti jo jis jokio tikslo neturėjo. Kiek jam žinoma, E. paimtus sportinius batelius iš vyriškio pasikeitė su savo dėde A. B.. Nežino, kur A. padėjo paimtą telefoną. Su A. šiuo metu nebendrauja. Šiuo metu A. suimtas ir atlieka bausmę Lukiškėse už vagystę. Kaip rasti tą ketvirtą vaikiną, jis neįsivaizduoja, gal per A. S.. Vietą, kurioje sudavė vyriškiui, jis parodyti galėtų.

23Ikiteisminio tyrimo metu rašytiniame prisipažinime D. L. nurodė, kad 2014 m. rudenį, tikslios datos nepamena, buvo „Mėnulyje“ su E. J., A. S. ir dar kažkuo. Jie ten susimušė ir norėjo važiuoti namo, bet prie jų kažkas prisikabino, tada jis tam asmeniui trenkė iš alkūnės į galvą ir jis nukrito. Tada E. J. paėmė iš jo batus, o A. S. pradėjo ieškoti ko nors jo kišenėse. Batai buvo mėlyni „Adidas“, su tais batais vėliau buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Plėšimo vieta buvo už naujos „Norfos“, Ukmergės gatvėje (t. 1, b. l. 82).

24Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, jog prisimena miglotai, ėjo į Pašilaičius, buvo prie „Mėnulio“, kur buvo muštynės. Visi išsilakstė kas į kokią pusę, tuo ir baigėsi. Pamena tik, kad žmonės bėgo į priekį, ne kaltinamieji. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gali būti, jog duoti parodymai teisingi. Priežasčių apkalbėti neturėjo, smulkmenų nepamena. Nesupranta, kodėl jį įtraukė į bylą, dėl „Iphone“ niekaip nepamena, nematė mėlynų sportbačių. Jis išvis buvo už perėjos, virš 50 metrų tai tikrai. Tą dieną buvo apsirengęs juodais treningais, buvo visas apsirengęs juodai. Nelabai pamena, kas buvo apsirengęs baltos spalvos striuke. Ėjo link namų Pašilaičiuose, gyvena Gabijos gatvėje.

25Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 106).

26Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau savo kaltės nepripažįsta. 2014 m. rudenį, tiksliai dienos nepamena, jis kartu D. L., E. J., E. pravarde „v.“, „v.“, jo vardo nežino ir „s.“ gėrė bare „Mėnulis“, esančiame už PC „BIG“. Tarp jo draugų ir kitos kompanijos kilo muštynės, joms pasibaigus jie išsiskirstė, kas į kokią pusę. Jis nuėjo pro PC „BIG“ link Fabijoniškių, tačiau vėliau apsisuko ir ėjo atgal link „Norfos“, esančios Ukmergės g., Vilniuje, nes jam paskambino „v.“ ir paklausė, kur jis. Eidamas link „Norfos“ pamatė savo draugus, su kuriais buvo bare. Matė, kaip D. pribėgo prie kažkokio girto vaikino, kažką su juo šnekėjo, o po to D. kirto jam, jei neklysta iš kumščio į galvą, tas vaikinas nuo gauto smūgio parvirto ant žemės. Tuomet likę draugai taip pat pribėgo prie to vaikino. Ką jie ten sustoję darė, jis nematė, nes buvo tamsu, tačiau jis jiems sušuko „ką jūs darot, kaušai, einam namo“. Tada visi nuo to vaikino pasitraukė ir ėjo namo. Einant pro „Maxima“, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir D. su E. pasiėmė su savimi, jei neklysta, dėl muštynių „Mėnulyje“. Prieš pareigūnams su savimi išsivežant D., jis ištraukęs iš kišenės „Iphone“ telefoną davė jam. Jis tą telefoną atidavė „v.“, nes jis jam buvo nereikalingas, suprato, kad tas telefonas buvo paimtas iš vaikino, kuriam D. davė per galvą, nes iki tol jis tokio telefono neturėjo. Kur „v.“ padėjo telefoną, jis nežino. E. virš 20 metų, jei neklysta, jo pavardė Z.. Kiek jam žinoma, jis šiuo metu užsienyje. Kadangi jis vyriškio nemušė ir jokių daiktų iš jo neėmė, todėl savo kaltės jis nepripažįsta. Galės parodyti vietą, kurioje D. kirto vyriškiui per galvą. Momento, kaip iš vyriškio buvo paimtas telefonas, jis nematė.

27A. S. teismo posėdyje patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

28Nukentėjusysis L. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog atpažįsta du asmenis, t. y. E. J. ir D. L.. Pastarieji priėjo prie jo netoli kavinės „Mėnulis“ ir norėjo sukelti muštynes. Grįžo iš Londono, turėjo aplankyti dukrą, žmona pasakė, kad ji bus už pusantros valandos. Užėjo į kavinę „Mėnulis“. Buvo geras oras, užsisakė bokalą alaus, sėdėjo, pademonstravo telefoną, pasėdėjo, išgėrė porą bokalų. Paskui paskambino žmonai, ji pasakė kad jau namie. Prie kito stalo buvęs vienas vyras jam pasakė, kad geriau eitų, nes jam blogai baigsis. Skambino žmona, sakė, jog nupirktų jai vyno. Grįžo, užėjo į kavinę, nupirko butelį vyno, šie asmenys, t. y. E. J. ir D. L. pasitiko jį prie slenksčio ir sakė, ko jis į juos žiūri. Jis užėjo į kavinę, apsisuko ir nuėjo. Atsisukęs matė, jog eina paskui jį du, trečio nematė. Paskambino žmonai, pasakė, kad jį seka, prie laiptinės jį išjungė, žmona rado gulintį pasliką be daiktų. Neketino kreiptis į policiją, bet draugai sakė, kad nueitų, ir, pasirodo, jie tą pačią naktį įvykdė kitą apiplėšimą. Jei ne tie sportiniai bateliai, tai jų niekas nebūtų radęs. Prarado telefoną „Iphone“, butelį vyno, apie 90 Lt, batelius. Paskui jam tyrėjas batelius grąžino. D. L. buvo apsirengęs šviesia palaidine su juodais geopardo taškais, užsimaukšlinęs kapišoną, o kitas buvo su tamsia ruda striuke. Pirmasis prisikabino D., kitas nieko nesakė. Visi trys ėjo greta vienas kito išsirikiavę, per 50 metrų už jo, suprato, kad paskui jį eina. Negali pasakyti, kuris sudavė smūgį. Vienas iš šių trijų asmenų tai tikrai, daugiau nebuvo kam. Ar ką dar sakė, negalėjo girdėti. Anksčiau šių asmenų nepažinojo, nematė. Tuos du asmenis gali atpažinti, nes jie buvo priėję prie pat kavinės, trečiasis prisijungė vėliau. Smūgį gavo iš už nugaros, smūgis buvo į galvą. Nukrito, prarado sąmonę, smūgis buvo per galvą. Jo telefonas buvo džinsų kišenėje, priėjęs prie namų paskambino žmonai, pasakė, kad jį seka, ir jį paskui rado be batelių. Buvo pareikštas civilinis ieškinys, jį palaiko. Per tuos kelerius metus niekas jo neieškojo, neatsiprašė, buvo gal keturis ar penkis kartus kviestas atpažinimui, praėjo beveik trys metai, manė, kad ta byla niekada nepasieks teismo. Nereiškia pretenzijų dėl tų sportbačių. Išgėrė du ar tris bokalus alaus. Trečio asmens neįsidėmėjo, nes buvo blogas apšvietimas. Kavinėje su A. S. tiesioginio kontakto nebuvo. Smūgį gavo prie laiptinės, jį ten ir surado. Matė, kad buvo trys žmonės, du kaltinamieji, trečio neįžiūrėjo. Neįžiūrėjo, kaip apsirengęs. Pastebėjo, kad yra trys, paėjęs gal 200 metrų atsisuko, jautė, kad geruoju nesibaigs. Žodinio kontakto tarp jo ir iš paskos ėjusiųjų nebuvo. Konfliktas buvo prie kavinės. Prie laiptinės jie pasiėmė butelį vyno. Buvo be sąmonės, todėl greitosios nekvietė. Negali atsakyti, kodėl greitosios neiškvietė jo buvusi žmona, tyrėjai neapklausė žmonos. Dėl telefono paieškos jie viską turėjo, galėjo surasti, jei būtų buvęs įjungtas, bet realiai pagrobėjai pasinaudoti telefonu negalėjo, nes yra kodas ir jo nežinant telefoną galima tik priduoti ant detalių. Norint naudotis, kiekvieną kartą reikia įvesti kodą. Įvedus blogai, užsiblokuoja ne iš karto. Kavinėje pademonstravo telefoną kitiems žmonėms. Skambino iš to paties telefono savo sutuoktinei. Kad buvo skambutis, pateikti išklotinę jo niekas neprašė. Iki laiptinės buvo likę apie 200 metrų. Sutuoktinė nesulaukusi jo nusileido į apačią ir jį rado. Sutuoktinė gyvena 6 aukšte, atsipeikėjo lovoje. Neatsimena, kaip pateko į šeštą aukštą. Į policiją nesikreipė, nes svaigo galva. Nesikreipė, nes manė, kad jų niekas neieškos. Buvo trys asmenys, A. S. negali atpažinti. Įsidėmėjo ne striukes, o veidus. Sakė, kad žmogus buvo su dėmėta striuke, kitas buvo su ruda striuke.

29Liudytoja B. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes buvo užpultas žmogus, paimti pinigai. Spaudimas apklausiamiems kaltinamiesiems tikrai nebuvo daromas, suinteresuotumo apkalbėti neturi. Apklausų protokolai buvo surašyti pagal tai, ką parodė kaltinamieji. Buvo paimtas paaiškinimas iš D. L.. Kiek pamena, paėmė bendradarbis. Kvietė kaltinamuosius į apklausą, E. J. buvo nepilnametis. Jį tada atvežė bendradarbis Š.. Ji su juo dirbo, apklausė, atliko kitus veiksmus. Kiek pamena, E. J. numovė sportbačius nukentėjusiajam. Yra liudytojų parodymai, kaltinamųjų parodymai, jie buvo sulaikyti su daiktais. Yra paties D. L. nurodyta, kas nuėmė batus. Buvo atlikta pakankamai veiksmų, paskelbta telefono paieška. Paieška yra paskelbta iki šiol. Jei paaiškėtų, kad kas nors naudojasi, gautų duomenis.

30Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisme yra dėl batų, apsikeitė batais.

31Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 106).

32Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis sportinius batelius „Adidas“, kurie iš jo buvo paimti 2014-11-11, gavo iš savo sūnėno E. J., tiksliau su juo pasikeitė, jam davė savo sportinius batelius irgi, Adidas“, tik juodos spalvos, o E. jam davė mėlynos spalvos. Pasikeitė su E.sportiniais bateliais maždaug 2-3 dienos iki 2014-11-11 kada pareigūnai paėmė iš jo E. jam duotus batelius. Su E. pasikeitė sportiniais bateliais, nes jie jam tiko prie jo turimo mėlynos spalvos džemperio, todėl jis pasiūlė pas jį į svečius atėjusiam E., kuris buvo užsidėjęs tuos mėlynos spalvos „Adidas“ batelius pasikeisti į jo turimus juodos spalvos. E. sutiko. Iš kur E. buvo gavęs tuos sportinius batelius, jis nežinojo, jo neklausė. Kad sportiniai bateliai buvo vogti, jis nežinojo, sužinojo tik tada, kai pas jį atvyko policijos pareigūnas. Negali pasakyti tiksliai, ką veikė 2014-10-14 naktį, tačiau kadangi tai buvo darbo diena, tai turbūt miegojo savo namuose Fabijoniškių g., Vilniuje. Kavinėje „Mėnulis" jis tikrai tą naktį nebuvo ir jokio žmogaus neapiplėšinėjo. Susitikęs su E. J. ar D. L. jis tą dieną ir naktį taip pat nebuvo. Kad buvo savo namuose Fabijoniškių g., Vilniuje, 2014-10-14 naktį, prireikus galėtų patvirtinti su juo gyvenantis draugas G. Ž. ir draugė D. M.. Šiuo metu turi ir naudoja vieną mobiliojo telefono numerį „Tele2 Pildyk“ ( - ), kurį turi daugiau nei penkerius metus.

33Teismo posėdyje perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. B. parodė, kad šie parodymai yra teisingi. Apsikeitė bateliais su E. J.. Neklausė, iš kur jie. Apsikeitė dėl džemperio. Nepamena, ar vėliau bendravo su E. J. ir D. L..

34Kadangi liudytojo J. J. teisiamojo posėdžio metu apklausti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, teismo šaukimo jam įteikti nepavyko, teismo nutartis atvesdinti jį nebuvo įvykdyta, nes nustatyta, jog J. J. gyvena užsienyje, proceso dalyviai neprieštaravo jo parodymų pagarsinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad nuo 2014-11-13 08.00 val. jis pradėjo darbą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK, Laisvės pr. 80, Vilniuje. Budėjimo metu po vidurnakčio t. y. 2014-10-14 apie 01.30 val. Į 6 PK buvo pristatyti D. L. gim. ( - )., ir E. J. gim. ( - ), dėl viešosios tvarkos pažeidimo t. y. šie galimai sumušė vaikiną. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.17-1-02106-14 pagal BK 284 str. 1 d. Jis atkreipė dėmesį, kad sulaikytasis E. J. turi su savimi dar vieną porą sportinių batelių „Adidas“, mėlynos spalvos su 3 baltomis juostelėmis. Ar su jais E. J. buvo apsiavęs, jis nepamena. E. J. sakė, kad sportinius batelius „ADIDAS“ pirko dėvėtų drabužių parduotuvėje. E. J. turėjo antrus batus (sportinius), juodos spalvos, pavadinimo neprisimena. 2014-10-18 jis taip pat dirbo Vilniaus m. 6PK ir budėjimo metu apie 00.00 val. į komisariatą kreipėsi nepažįstamas vyras, kuris paaiškino, kad prieš 5 dienas Ukmergės g. 298A, Vilniuje buvo apiplėštas ir iš jo buvo pavogtas mobilus telefonas bei numovė sportinius batelius. Jis paklausė, kaip atrodė bateliai. Šis atsakė, kad bateliai buvo mėlynos spalvos „ADIDAS“ firmos su 3 juostomis. Jam kilo įtarimas, kad šiuos batelius galėjo pavogti nepilnametis, kuris buvo sulaikytas prieš 5 paras Vilniaus m. 6 PK bei pas jį pagal apibūdinimą buvo rasti panašūs bateliai, kaip ir šio pareiškėjo. Dėl šio pareiškėjo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 35-36).

352014-10-18 protokole-pareiškime L. B. nurodė, jog 2014-10-13 apie 01.00 val., prie Ukmergės g. 298A, Vilniuje, jį užpuolė 3 nepažįstami vaikinai, kurie sumušė ir atėmė pinigus, telefoną ir sportinius batus. Dėl įvykio jam padaryta 2990 Lt turtinė žala (b. l. 10).

36Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2014-10-17 17.00 val. buvo gautas pranešimas, jog nepažįstami jaunuoliai šalia kavinės „Mėnulis“ sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ ir sportbačius „Adidas“, baltai-mėlynos spalvos (b. l. 12);

372015-10-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos, esančios Vilniuje, Ukmergės g. 298A, rezultatai (b. l. 16-17).

382015-10-05 fotolentelėje užfiksuoti įvykio vieta, kurioje buvo įvykdytas plėšimas (b. l. 18-19).

392015-02-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis L. B. atpažino D. L. ir E. J. (b. l. 28-29, 34).

402014-12-02 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis L. B. atpažino sportinius batelius „Adidas“, kurie buvo pagrobti iš jo prie Ukmergės g. 298A, Vilniuje (b. l. 40-41).

412015-10-19 akistatos tarp kaltinamojo E. J. ir kaltinamojo D. L. metu, kaltinamasis D. L. negalėjo nurodyti, kaip pas kaltinamąjį E. J. atsirado mėlynos spalvos bateliai „Adidas“. Kaip ir sakė pirmos apklausos metu, ėjo iš baro, jis „nukirto“ vieną žmogų, nežino, kas ką ėmė. Nežino, kodėl apklausos metu nurodė, kad E. J. paėmė batelius iš žmogaus, kurį jis „nukirto“. E. J. nurodė, kad nepamena, kaip tie sportiniai bateliai atsirado pas jį, gal kas atidavė (b. l. 74).

42Iš 2015-03-13 D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jis parodė šalia parduotuvės „Norfa“ esantį namą, adresu Ukmergės g. 298B, Vilniuje, kur su A. S., E. J. bei dar vienu vaikinu apiplėšė nepažįstamą vaikiną. Parodė laiptinę, kur jis vieną kartą alkūne sudavė nepažįstamam vaikinui į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo. Tuo metu E. J. numovė mėlynus sportbačius „Adidas“, o A. S. apieškojo nugriuvusio asmens rūbų kišenes. Ketvirtas asmuo nieko nedarė. Po to D. L. pasakė, kad pabėgo, bet vėliau su E. J. buvo sulaikyti policijos darbuotojų. (t. 1, b. l. 93-96).

43Iš 2015-05-22 A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jis parodė šalia parduotuvės „Norfa“ esantį namą, adresu Ukmergės g. 298A, Vilniuje, šalia kurio stovėdamas jis matė savo draugus ir vieną iš jų – D. L. suduodantį į galvą kažkokiam vaikinui. Parodė, kurioje vietoje stovėjo D. L. ir kurioje vietoje nukentėjusysis nuvirto po smūgio ant žemės. Nurodyti, kokiose vietose D. L. suduodant smūgį nukentėjusiajam stovėjo kiti buvę draugai, jis negalėjo (t. 1, b. l. 112-119).

44Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

45Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

46Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog E. J. ir D. L. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

47Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, jog nukentėjusįjį L. B. išties mušė – trenkė L. B. iš alkūnės į žandikaulį, jis pargriuvo. Jis nematė, kas daiktus paėmė. Jis trenkė iš alkūnės vieną smūgį L. B. į žandikaulį, pastarajam nukritus, jie nuėjo. Jis nežiūri, ką pasirašinėja, jis nepasirašė, kad paėmė telefoną „Iphone“. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jo ranka rašyta, jis nežiūri, ką pasirašinėja. Gali būti, kad tyrėja pati taip parašė. Ikiteisminio tyrimo metu jam spaudimas nebuvo daromas. Nematė, kaip E. J. ir A. S. kraustė kišenes. Prieš trenkdamas nekalbėjo, niekas net nežinojo, kalbos „gal apvokim, gal jis turi pinigų“ nebuvo, nekalbėjo, čia spontaniškai kilo tokia mintis. Jis pats taip sugalvojo, priėjo ir trenkė, vyko spontaniškai, iš anksto nesitarė. Dėl savo sveikatos niekada nebijojo. Akistatos atsisakė, pasakė, kad į Lukiškes nevažiuos. Jokio spaudimo jam nebuvo, parodymus davė savo valia. Kaltinamasis E. J. kaltę taip pat pripažino iš dalies ir parodė, jog ėjo iš baro „Mėnulis“, turėjo pasiimti automobilį. Jis nieko nematė, nieko nepastebėjo. Įvykio metu buvo girtas, nepamena, kiek išgėrė. Pamena, kad ėjo, o kad muštų, nematė. Nežino, ką jis pripažįsta, buvo išgėręs. Iš kur pas jį atsirado bateliai „Adidas“, nepamena. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nežino, iš kur jie atsirado, tie parodymai neteisingi. Ėjo savo kojomis, pastovėjo ant kojų. Pamena, kad buvo „Mėnulyje“, bet nepamena, kad kartu ėjo nukentėjusiajam iš paskos. Tą vakarą vartojo tik alkoholį. Nežino, kiek buvo išgėręs A. S., gėrė kaip visi, truputį prisimena. Nematė nei kokius veiksmus atliko A. S., nei D. L.. Policijos komisariate turėjo dvejas poras batų. Išsimiegojo, atsikėlė, pamatė kad yra dvi poros. Nepamena, su kuria batų pora apsiavęs išėjo. Lyg ir mėlyni batai, jie apsikeitė, jis (A. B.) jam davė juodus, jis pasiūlė, neklausė, iš kur tie batai. Teismo vertinimu, tokie kaltinamųjų D. L. ir E. J. parodymai tik iš dalies atitinka objektyvią tiesą, tuo tarpu dalį jų paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Dėl šios priežasties teismas vadovaujasi tik ta kaltinamųjų parodymų dalimi, kurią patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visumą, o tą kaltinamųjų parodymų dalį, kuri yra prieštaringa ir nenuosekli bei nepatvirtinta kitais įrodymais, atmeta, kaip siekį švelninti savo ir vienas kito atsakomybę.

48Pažymėtina, kad nepaisant to, jog D. L. panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. B. neneigė viso proceso metu, kitas įvykio aplinkybes, kurios reikšmingos kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką kaip plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jis proceso eigoje dėstė nenuosekliai ir prieštaringai. Štai apklausiamas įtariamuoju 2015-03-13 apklausoje, paaiškino, jog trenkė vieną stiprų smūgį iš dešinės rankos alkūnės vyriškiui per galvą, jis nuo gauto smūgio nukrito ir prarado sąmonę. Tuomet E. J. greit nuavė nuo jo turėtus mėlynos spalvos sportinius batelius, o A. S. patikrino vyriškio kišenes. Jei neklysta, A. S. rado pas vyriškį telefoną. Kiek jam žinoma, E. J. minėtus sportinius batelius iš vyriškio pasikeitė su savo dėde A. B. (t. 1, b. l. 86-87). Apklausiamas įtariamuoju 2015-12-18 D. L. nurodė, jog atsisako nuo akistatos su A. S., nes bijo dėl savo sveikatos, t. y., jog jam vėliau už parodymus prieš jį neatsilieptų kūno sužalojimais. Nors A. S. ir kalėjime, tačiau turi draugų, per kuriuos jį surastų (t. 1, b. l. 88-89). Tuo tarpu 2016-04-11 įtariamojo apklausos metu D. L. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog savo kaltę pripažįsta tik ta apimtimi, jog sudavė nukentėjusiajam. Jokių daiktų iš nukentėjusiojo neėmė, nei telefono, nei batų, nei pinigų. Prašo vadovautis jo parodymais, kuriuos davė pirmos apklausos metu (t. 1, b. l. 91-92). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu D. L. parašė rašytinį prisipažinimą, kuriame nurodė, jog 2014 m. rudenį, tikslios datos nepamena, buvo „Mėnulyje“ su E. J. ir A. S. bei dar vienu asmeniu. Jie norėjo važiuoti namo, tačiau prie jų kažkas prisikabino, tada jis tam asmeniui trenkė iš alkūnės į galvą, jis nukrito. Tada E. J. paėmė iš to asmens batus, o A. S. pradėjo ieškoti jo kišenėse. Teismo posėdžio metu D. L. nepripažino, jog atsisakė akistatos su A. S. dėl to, kad bijojo duoti parodymus prieš jį. Parodė, kad dėl savo sveikatos niekada nebijojo, akistatos atsisakė, pasakė, kad į Lukiškes nevažiuos. Nematė, kaip J. ir S. kraustė kišenes. Nematė, ką darė S.. Taigi, D. L. vienu atveju įvykio aplinkybių negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti. Vienu atveju nurodė, kad batelius „Adidas“ nuo nukentėjusiojo numovė E. J., o nukentėjusiojo kišenes kraustė ir telefoną rado A. S., kitu atveju teigė nematęs, ką tuo metu, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, veikė E. J. ir A. S.. Tiek dėl E. J., tiek dėl A. S. veiksmų D. L., apklausiamas, nebuvo nuoseklus. Pirmos apklausos metu paaiškino, jog E. J. greit nuavė nuo nukentėjusiojo pastarojo turėtus mėlynos spalvos sportinius batelius, o A. S. patikrino vyriškio kišenes, o teismo posėdyje jau kategoriškai tvirtino, jog nematė, ką darė E. J. ir A. S..

49Apklausiamas proceso metu nebuvo nuoseklus ir kaltinamasis E. J., kuris 2015-06-22 apklausos metu teigė, jog galimai įtarime nurodytu laiku ėjo kartu su D. L. ir A. S. bei dar dviem vaikinais iš baro „Mėnulis“, juos sulaikė policija, nes rėkavo. Jokio žmogaus tą vakarą neužpuolė, jokių daiktų iš jo nepaėmė. Negali nurodyti, kokiomis aplinkybėmis pas jį atsirado mėlynos spalvos bateliai „Adidas“, nes nepamena. Negali paaiškinti, kodėl apklausiamas kaip specialusis liudytojas, nurodė, kad pirko tuos sportinius batelius iš kažkokio čigono (t. 1, b. l. 67). 2015-04-03 apklausos metu E. J., apklaustas kaip specialusis liudytojas, parodė, kad jam su D. L., ,,V.“ ir ,,V.“ einant vėlai naktį iš baro ,,Mėnulis“, tikslios datos dabar jau neprisimena, bet tai buvo rudenį, einant link Pašilaičių, netoli ,,Maximos“ kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuriam apie 30 metų iš išvaizdos atrodė kaip narkomanas, pasiūlė jam sportinius batelius ,,Adidas“, jis batelius nupirko už 20 litų. Juos jis įsidėjo po striuke. Maždaug po 10-15 minučių jį ir D. sulaikė policijos pareigūnai. Mano, kad juos sulaikė dėl to, kad buvo labai girti, gal eidami triukšmavo. Nupirktus batelius ,,Adidas“ iš narkomano jis užsidėjo būdamas policijos komisariate ir sėdėdamas kameroje senus batelius jis pasiėmė kitą dieną, kai buvo apklaustas ir paleistas. Batelius atidavė savo dėdei A. B. po kelių dienų nuo jų įsigijimo (t. 1, b. l. 62). 2015-10-19 akistatos tarp kaltinamojo D. L. ir kaltinamojo E. J. metu, kaltinamasis E. J. parodė, kad sutinka su D. L. parodymais, jog pastarasis nežino, kaip pas E. J. atsirado bateliai „Adidas“, mėlynos spalvos. Nežino ir nepamena, kaip pas jį atsirado minėti sportiniai bateliai, gal kas atidavė (t. 1, b. l. 74). Teismo posėdžio metu E. J. parodė, jog ėjo iš baro „Mėnulis“, turėjo pasiimti automobilį. Jis nieko nematė ir nieko nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, jo teigimu, tuomet prikalbėjo nesąmonių. Įvykio metu buvo girtas, nepamena, kiek išgėrė. Nežino, ką jis pripažįsta, buvo išgėręs. Nepamena, iš kur tie bateliai pas jį. Nukentėjusiojo anksčiau nematė. Nematė nei kokius veiksmus atliko A. S., nei D. L.. Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai prieštaringi, jis savo parodymus keitė, tai vertintina kaip deklaratyvus siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

50Aplinkybę, jog E. J. ir D. L., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. B., pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą – telefoną, batelius bei pinigus, patvirtina, o kartu ir kaltinamųjų parodymų dalį, kurioje šie teigė, kad minėtų daiktų nepagrobė, paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai.

51Pirmiausia tokiu įrodymu pripažintini nukentėjusiojo L. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie esminėse detalėse nekito viso proceso metu. Nukentėjusysis proceso eigoje gana nuosekliai parodė, jog įvykio metu buvo sumuštas ir buvo pagrobtas jam priklausantis telefonas, bateliai, pinigai, ir kaip jį užpuolusius asmenis atpažino būtent E. J. bei D. L.. Teismo posėdžio metu L. B. parodė, kad atpažįsta du asmenis. Jie priėjo prie jo netoli kavinės „Mėnulis“ ir norėjo sukelti muštynes. Užėjo į kavinę „Mėnulis“, buvo geras oras, užsisakė bokalą alaus, sėdėjo, pademonstravo telefoną, išgėrė porą bokalų. Paskui paskambino žmonai, ji pasakė kad jau namie, prie kito stalo buvęs vienas vyras jam pasakė, kad geriau eitų, nes jam blogai baigsis. Skambino žmona, sakė, jog nupirktų jai vyno. Grįžo, užėjo į kavinę, nupirko butelį vyno, šie du veikėjai pasitiko jį prie slenksčio ir sakė, ko jis į juos žiūri. Jis užėjo į kavinę, apsisuko ir nuėjo. Atsisukęs matė, jog eina paskui jį du asmenys, trečio nematė. Paskambino žmonai, pasakė, kad jį seka, prie laiptinės jis prarado sąmonę, žmona rado gulintį be daiktų. Prarado telefoną „Iphone“, butelį vyno, apie 90 Lt, batelius. Paskui jam tyrėjas batelius grąžino. D. L. buvo apsirengęs šviesia palaidine su juodais geopardo taškais, užsimaukšlinęs kapišoną, o kitas buvo su tamsia ruda striuke. Pirmasis prisikabino D. L., kitas nieko nesakė. Visi trys ėjo greta vienas kito išsirikiavę, per 50 metrų už jo, suprato, kad paskui jį eina. Negali pasakyti, kuris sudavė smūgį. Vienas iš šių trijų asmenų tai tikrai, daugiau nebuvo kam. Anksčiau šių asmenų nepažinojo, nematė. Tuos du gali atpažinti, nes jie buvo priėję prie pat kavinės, trečiasis prisijungė vėliau. Smūgį gavo iš už nugaros, smūgis buvo į galvą. Nukrito, prarado sąmonę, smūgis buvo per galvą, buvo be sąmonės. Jo telefonas buvo džinsų kišenėje, priėjęs prie namų paskambino žmonai, pasakė, kad jį seka, ir jį paskui rado be batelių. Buvo pareikštas civilinis ieškinys, jį palaiko, per tuos kelis metus niekas jo neieškojo, neatsiprašė, buvo gal keturis ar penkis kartus kviestas atpažinimui, praėjo beveik trys metai, manė, kad ta byla niekada nepasieks teismo. Trečio asmens neįsidėmėjo, nes buvo blogas apšvietimas. Kavinėje su A. S. tiesioginio kontakto nebuvo. Smūgį gavo prie laiptinės, jį ten ir surado. Matė, kad buvo trys žmonės, du kaltinamieji, t. y. E. J. ir D. L. trečio neįžiūrėjo. Į policiją nesikreipė, nes svaigo galva. Nesikreipė, nes manė, kad jų niekas neieškos. Buvo trys asmenys, A. S. negali atpažinti. Įsidėmėjo ne striukes, o veidus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau minėta, D. L. teismo posėdžio metu pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam į galvą. 2014-10-18 apklausos metu nukentėjusysis teigė, jog kai maždaug apie 01 val. jis priėjo prie buvusios žmonos namo Ukmergės g. 298A, Vilniuje, namo laiptinės, staiga iš už nugaros pribėgo trys anksčiau minėti vaikinai ir kažkas iš jų sudavė jam stiprų smūgį į galvą. Nuo smūgio jis prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, pastebėjo, kad pagrobtas jo mobilaus ryšio telefonas „Iphone 5“, taip pat dingo 90 litų ir nuo kojos buvo numauti sportiniai batai mėlynos spalvos su trimis baltos spalvos juostelėmis „Adidas“ firmos - 400 litų vertės. Kai jis ėjo iki savo buvusios žmonos namų, jis matė kaip jį sekė tie patys trys asmenys. Iš jų jis galėtų atpažinti tik vieną, kuris siūlė prie kavinės pasimušti su juo (t. 1, b. l. 20-21), šias aplinkybes 2014-11-13 papildomoje apklausoje nukentėjusysis patikslino ir papildė, kad pavogto telefono „Iphone 5“ telefono Nr. buvo ( - ), pavogti sportiniai bateliai „Adidas“, 41-42 dydžio, šių batelių įklotas buvo nusitrynęs, batus atpažinti galėtų pagal išvaizdą, nusidėvėjimą, spalvą. Gali atpažinti tik vieną iš 3 vaikinų, kuris pirmas prisikabino prie kavinės „Mėnulis“ ir atrodė apie 20 metų amžiaus, vilkėjo šviesios spalvos striukę su kapišonu apie 175 cm ūgio. Atpažinti galėtų pagal veido bruožus, ūgį (t. 1, b. l. 25). Teismo posėdžio metu L. B. nurodė matęs, kad buvo trys žmonės, du kaltinamieji, trečio neįžiūrėjo ir tai atitinka pačių kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, kad išties įvykio vietoje buvo E. J., D. L. ir A. S., tačiau teismo nuomone, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad plėšimą prieš nukentėjusįjį padarė būtent E. J. ir D. L.. Juo labiau, kad nukentėjusysis nesitikėdamas būti užpultas objektyviai galėjo ir neatkreipti dėmesio į tikslų įvykio vietoje buvusių asmenų skaičių, jų išsidėstymą. Taigi, nors apklausų metu nukentėjusysis šiek tiek painiojosi dėl įvykio vietoje buvusių asmenų skaičiaus, tačiau jis iš esmės visų apklausų metu nuosekliai parodė, kad kaip jį sekusius asmenis jis atpažino E. J. ir D. L.. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, svarbu tai, jog jis viso proceso metu kategoriškai teigė, jog smūgį gavo iš nugaros, po to prarado sąmonę, o atgavus sąmonę pasigedo jam priklausančių daiktų. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog aplinkybę, kad buvo sumuštas ir iš jo buvo pagrobti pinigai, telefonas ir bateliai, nukentėjusysis nurodė savo pareiškime, netrukus po įvykio (b. l. 5), be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu būtent E. J. ir D. L., atpažino kaip jį užpuolusius ir jo turtą pagrobusius asmenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog kaltinamųjų apklausų metu jiems nebuvo daromas joks spaudimas, apklausų protokolai surašyti pagal kaltinamųjų parodymus, patvirtino ir teisme apklausta liudytoja B. K.. Šios liudytojos teisme duoti parodymai pripažintini patikimais, nes nors kaltinamasis D. L. nurodė, jog nežiūrėjo, ką pasirašinėjo ikiteisminio tyrimo metu, D. L. taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu spaudimas jam nebuvo daromas, parodymus davė laisva valia, o E. J. iš esmės nurodė neprisimenantis įvykio aplinkybių, tačiau nenurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu būtų darytas koks nors spaudimas duoti parodymus. B. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apklausų protokolai buvo surašyti pagal tai, ką parodė kaltinamieji, joks spaudimas ar įtaka apklausų metu nebuvo daromas. Nors nukentėjusiojo telefonas „Iphone“ nebuvo rastas, teismas, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad telefonas iš jo buvo pagrobtas.

52Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamieji E. J. ir D. L., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. B., iš pastarojo pagrobė nukentėjusiojo batelius, pinigus, mobilų telefoną „Iphone“, t. y. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šią nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2012, 2K-552/2013 ir kt.). Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytos pavojingos veikos požymius, todėl ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs tiek į nukentėjusiojo bei kaltinamųjų parodymus, tiek į kitais įrodymais nustatytas E. J. ir D. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, objektyvias aplinkybes, teismas nenustatė, jog kaltinamieji iš anksto susitarė padaryti plėšimą, nusikalstama veika padaryta veikiau spontaniškai, tyčia pagrobti nukentėjusiajam priklausantį neapibrėžtą turtą susiformavo po to kai D. L. sudavė smūgį nukentėjusiajam L. B. ir pastarasis nukrito ant žemės. Teismo vertinimu, E. J. neabejotinai turėjo girdėti ir matyti D. L., kuris smurtavo prieš L. B.. Tai, kad E. J. paėmė ir nuavė nukentėjusiajam batelius, sudaro pagrindą spręsti apie abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams ir jų staiga susiformavusią tiesioginę tyčią padaryti plėšimą, t. y. smurtaujant užvaldyti neapibrėžtą nukentėjusiojo turtą. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamieji veikė bendrai kaip bendravykdytojai, vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, abu suvokė, kad prieš nukentėjusįjį naudojamas smurtas nėra savitikslis, o buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, t. y. kaltinamieji, matydami vienas kito veiksmus, bendromis pastangomis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį L. B. siekdami užvaldyti jo turtą ir tą padarė.

53Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamųjų E. J. ir D. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

54Dėl A. S. pateikto kaltinimo

55Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.). Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

56Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).

57A. S. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent tuo, kad jis, veikdamas kartu su E. J. ir D. L., 2014-10-14 apie 01.00 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298A, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, D. L. priėjus nukentėjusiajam iš už nugaros ir tyčia sudavus vieną smūgį alkūne nukentėjusiajam L. B. per galvą, o nuo gauto smūgio nukentėjusiajam L. B. nukritus ant žemės, E. J. nuavus nuo nukentėjusiojo L. B. sportinius batelius „Adidas“ 115,85 Eur vertės, jis ištraukė nukentėjusiajam L. B. iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ 724,05 Eur vertės, ir grynuosius pinigus 26,06 Eur, po ko pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą - nukentėjusiajam L. B. priklausantį 865,96 Eur vertės turtą.

58Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo.

59Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. S. parodė, kad prisimena miglotai, ėjo į Pašilaičius, buvo prie „Mėnulio“, kur buvo muštynės, visi išsilakstė kas į kokią pusę, tuo ir baigėsi. Muštynės nelabai ten ir vyko. Pamena tik, kad žmonės bėgo į priekį, ne kaltinamieji.

60Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. S. parodė, kad gali būti, jog jo duoti parodymai yra teisingi. Priežasčių apkalbėti neturėjo, smulkmenų nepamena, nesupranta, kodėl jį įtraukė į bylą. Dėl „Iphone“ nieko nepamena, akyse nematė mėlynų sportbačių.

61Pažymėtina ir tai, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nuo pat pradžių neigė savo kaltę ir dalyvavimą plėšime. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-22 apklaustas įtariamuoju A. S. nepripažino savo kaltės ir parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau savo kaltės jis nepripažįsta. 2014 m. rudenį, tiksliai dienos nepamena, jis kartu D. L., E. J., E. pravarde „v.“, „v.“, jo vardo nežino ir „s.“ gėrė bare „Mėnulis", esančiame už PC „BIG“. Tarp jo draugų ir kitos kompanijos kilo muštynės, joms pasibaigus jie išsiskirstė, kas į kokią pusę. Jis nuėjo pro PC „BIG“ link Fabijoniškių, tačiau vėliau apsisuko ir ėjo atgal link „Norfos“, esančios Ukmergės g., Vilniuje, nes jam paskambino „v.“ ir paklausė, kur jis. Eidamas link „Norfos“ pamatė savo draugus, su kuriais buvo bare. Matė kaip D. pribėgo prie kažkokio girto vaikino, kažką su juo šnekėjo, o po to D. kirto jam, jei neklysta iš kumščio į galvą, tas asmuo nuo gauto smūgio parvirto ant žemės. Tuomet likę draugai taip pat pribėgo prie to vaikino. Jis nematė, ką jie sustoję darė, nes buvo tamsu, tačiau jis jiems sušuko „ką jūs darot, kaušai, einam namo“. Tada visi nuo to asmens pasitraukė ir ėjo link rajono namo. Einant pro „Maxima“, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir D. su E. pasiėmė su savimi. Jei neklysta dėl muštynių „Mėnulyje“, prieš pareigūnams su savimi išsivežant D., jis ištraukęs iš kišenės „Iphone“ telefoną davė jam. Jis tą telefoną atidavė „v.“, nes jis jam buvo nereikalingas, suprato, kad tas telefonas buvo paimtas iš asmens, kuriam D. davė per galvą, nes iki tol jis tokio telefono neturėjo. Kur „v.“ padėjo telefoną jis nežino. E. virš 20 metų, jei neklysta jo pavardė Z., kiek jam žinoma jis šiuo metu užsienyje. Kadangi jis vyriškio nemušė ir jokių daiktų iš jo neėmė, todėl savo kaltės jis nepripažįsta. Galės parodyti vietą, kurioje D. kirto vyriškiui per galvą. Momento kaip iš vyriškio buvo paimtas telefonas jis nematė. Daugiau jis neturi ko pridurti (t. 1, b. l. 106). Parodymų patikrinimo vietoje protokole taip pat užfiksuota tik tai, kad A. S. parodė šalia parduotuvės „Norfa“ esantį namą, adresu Ukmergės g. 298A, Vilniuje, šalia kurio stovėdamas jis matė savo draugus ir vieną iš jų – D. L. suduodantį į galvą kažkokiam vaikinui. Parodė, kurioje vietoje stovėjo D. L. ir kurioje vietoje nukentėjusysis nuvirto po smūgio ant žemės. Nurodyti, kokiose vietose D. L. suduodant smūgį nukentėjusiajam stovėjo kiti buvę draugai, jis negalėjo (t. 1, b. l. 112-119). Tačiau nei viename iš paminėtų protokolų nėra A. S. paaiškinimų dėl pateikto kaltinimo, t. y. kad jis su E. J. ir D. L. susitarė vykdyti plėšimą, kad jis suprato ir norėjo konkrečiais savo veiksmais padėti tai padaryti. Tai, kad A. S. pripažino nurodytu laiku buvęs prie baro „Mėnulis“, savaime neįrodo nei A. S. tyčios vykdyti plėšimą, nei tyčios padėti jį įvykdyti konkrečiais veiksmais, nei jo konkrečių veiksmų, kurie padėjo ar galėjo padėti įvykdyti plėšimą. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas A. S. pakeitė savo parodymus dalyje dėl telefono „Iphone“.

62Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

63Teismas, vertindamas A. S., E. J. ir D. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, net jei ir laikytų juos įrodančiais A. S. bendrininkavimą plėšime, mano, kad vien jų nepakaktų A. S. kaltei dėl šio nusikaltimo padarymo pagrįsti. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu ištyręs visus kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje daugiau nėra nei vieno įrodymo, kuris rodytų, kad tarp E. J., D. L. ir A. S. buvo susitarimas ar planas vykdyti plėšimą, kad A. S. turėjo tyčią įvykdyti šiuos nusikaltimus. To nepatvirtina nei kitų kaltinamųjų parodymai, nei nukentėjusiojo ar liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teisme apklausta liudytoja tyrėja B. K. negalėjo nieko daugiau paaiškinti, nei užfiksuota A. S. apklausų protokoluose, kuriuose nėra užfiksuota A. S. kaltę pagrindžiančių duomenų. Be to, teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad neatpažįsta A. S. kaip asmens dalyvavusio jo apiplėšime. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. S., E. J. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalima patikrinti ar pagrįsti kitų byloje esančių įrodymų, nes jų nėra. O remtis vien tik šiais parodymais kaip savarankišku įrodymų šaltiniu, įrodant A. S. dalyvavimą plėšime, teismas negali.

64Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nei iš kaltinamųjų, liudytojų ar nukentėjusiojo parodymų, nei iš byloje nustatytų objektyvių duomenų, nei iš realiai atliktų visų kaltinamųjų veiksmų, negalima spręsti, jog A. S. turėjo tyčią bendrininkaudamas padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl laikantis in dubio pro reo principo, visos iškilusios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. S. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

65Dėl E. J. skirtinos bausmės

66Teismas, skirdamas E. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – E. J., veikdamas tiesiogine tyčia su D. L., padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių į tai, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis šiuo metu yra 17 metų amžiaus (t. 1, b. l. 166, 168), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 122), teistas, yra moksleivis, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 125). Atsižvelgiama ir į tai, kad E. J. vaidmuo nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo gana intensyvus.

67Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad E. J. padaryta veika padaryta greičiau dėl socialinių įgūdžių ir socialinės brandos stokos, kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, tačiau jau yra teistas, o tai rodo besiformuojančias jo neigiamas, t. y. asocialias moralines ir vertybines nuostatas. Todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nuosprendžiu skirta bausme, tačiau atidedant bausmės vykdymą (BK 92 straipsnis) bei skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su tam tikrais įpareigojimais. Juo labiau, kad švelnesnės bausmės – arešto skyrimas šiuo atveju reikštų realų E. J. izoliavimą nuo visuomenės nedelsiant patalpinant jį į areštinę. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

68E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 79), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

69Dėl D. L. skirtinos bausmės

70Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, veika baigta. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. L. – jauno amžiaus, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 128-131), teistas (t. 1, b. l. 132-134), jo teigimu, dirba, mokosi vakarinėje mokykloje, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 139). Šie kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad jis nėra itin pavojingas visuomenei, todėl nelaikytini pagrindu spręsti, kad jį būtina izoliuoti nuo visuomenės. Visgi šie duomenys rodo neigiama teisės ir moralės požiūriu linkme besiformuojantį kaltinamojo elgesį bei asmenines nuostatas. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė šiuo metu bus pakankama, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti bausmės tikslus.

71Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. L.BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad D. L. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. L. anksčiau teistas, dirbantis, mokosi. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti D. L. galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų (gyvenamosios vietos) nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių), tęsti darbą ir mokslą, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

722015-03-13 nutarimu D. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 97), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

73Dėl turtinės žalos atlyginimo

74Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

75Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys dėl 866 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 22, 24) tenkintinas iš dalies.

76Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis duodamas paaiškinimus apie pagrobtą, jam priklausantį turtą gana nuosekliai nurodė jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. 2014-10-18 pareiškime L. B. teigė, jog jį užpuolę ir sumušę vaikinai atėmė pinigus, telefoną ir sportinius batelius, dėl to jam padaryta 2990 Lt (atitinkamai 866 Eur) materialinė žala (b. l. 10). Analogiškas aplinkybes L. B. nurodė ir pirmojoje apklausoje, tuoj pat po įvykio (b. l. 20-21). Tokius nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kaip patikimus ir jais remiasi nustatydamas pagrobtus daiktus ir jų vertę, kuri bendrai siekia 750,15 Eur. Atitinkamai nukentėjusiajam turi būti atlyginta ir tokio dydžio turtinė žala. Nors nukentėjusysis rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėto turto vertę, bylos nagrinėjimo metu nepateikė, jo parodymai, susiję būtent su šiuo turtu, viso proceso metu išliko nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, juolab, kad ir nukentėjusiojo nurodyta turto vertė, teismo požiūriu, neprieštarauja protingumo ir proporcingumo kriterijams. Vis dėlto konstatuotina, kad nukentėjusiojo ieškinyje dalyje iš kaltinamųjų priteisti 400 Lt (atitinkamai 115,85 Eur) už įvykio metu pagrobtus batelius „Adidas“, nepagrįstas. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam priklausantys bateliai buvo apžiūrėti, nufotografuoti bei pakvitavimu gražinti nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 42). Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dalyje atlyginti turtinę žalą dėl pagrobtų batelių.

77Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio nuostatas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimas solidariai priteistinas iš kaltinamųjų D. L. ir E. J., o šiam neturint lėšų, iš jo įstatyminės atstovės A. J..

78Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

79Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš kaltinamųjų E. J., A. S. priteisti atitinkamai 220,02 Eur ir 241,21 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

80BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, gynėjo dalyvavimas būtinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant bylas, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, gynėjo dalyvavimas būtinas.

81Šis prašymas netenkintinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

82Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str.,

Nutarė

83E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

84Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nuosprendžiu paskirta bausmę ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

85Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų (gyvenamosios vietos) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių), tęsti mokslą, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

86Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

87E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

88D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

89Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų (gyvenamosios vietos) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių), tęsti darbą ir mokslą, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

90Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

91D. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

92A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

93Iš D. L. ir E. J., o pastarajam neturint lėšų, iš jo įstatyminės atstovės A. J., solidariai priteisti nukentėjusiajam L. B. 750,15 Eur turtinei žalai atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

94Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas... 2. D. L., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis... 3. 1) Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos... 4. 2) 2015-06-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK... 5. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,... 6. E. J., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji... 7. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,... 8. A. S., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji... 9. 1) 2012-03-22 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d.... 10. 2) 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178... 11. 3) 2015-06-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. –... 12. šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos... 13. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,... 14. E. J. ir D. L. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:... 15. Šiais savo veiksmais E. J. ir D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK... 16. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą... 17. Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 19. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad įtarimo esmę suprato, tačiau... 20. Kaltinamasis D. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę... 21. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame... 22. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau... 23. Ikiteisminio tyrimo metu rašytiniame prisipažinime D. L. nurodė, kad 2014 m.... 24. Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės... 25. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame... 26. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad įtarimo esmę jis suprato, tačiau... 27. A. S. teismo posėdyje patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus... 28. Nukentėjusysis L. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog... 29. Liudytoja B. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo... 30. Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisme... 31. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame... 32. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis sportinius batelius... 33. Teismo posėdyje perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A.... 34. Kadangi liudytojo J. J. teisiamojo posėdžio metu apklausti nepavyko dėl... 35. 2014-10-18 protokole-pareiškime L. B. nurodė, jog 2014-10-13 apie 01.00 val.,... 36. Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2014-10-17 17.00... 37. 2015-10-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos,... 38. 2015-10-05 fotolentelėje užfiksuoti įvykio vieta, kurioje buvo įvykdytas... 39. 2015-02-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis... 40. 2014-12-02 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis... 41. 2015-10-19 akistatos tarp kaltinamojo E. J. ir kaltinamojo D. L. metu,... 42. Iš 2015-03-13 D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jis... 43. Iš 2015-05-22 A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jis... 44. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 45. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar... 46. Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertinęs... 47. Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies ir... 48. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog D. L. panaudojęs fizinį smurtą prieš... 49. Apklausiamas proceso metu nebuvo nuoseklus ir kaltinamasis E. J., kuris... 50. Aplinkybę, jog E. J. ir D. L., panaudodami fizinį smurtą prieš... 51. Pirmiausia tokiu įrodymu pripažintini nukentėjusiojo L. B. teismo posėdžio... 52. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į... 53. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamųjų E. J. ir D. L. padaryta... 54. Dėl A. S. pateikto kaltinimo... 55. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 56. Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra... 57. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą... 58. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme... 59. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. S. parodė, kad prisimena... 60. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. S. parodė, kad... 61. Pažymėtina ir tai, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nuo pat... 62. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo nuosprendis turi būti pagrįstas... 63. Teismas, vertindamas A. S., E. J. ir D. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo... 64. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nei iš... 65. Dėl E. J. skirtinos bausmės... 66. Teismas, skirdamas E. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 67. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui... 68. E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 69. Dėl D. L. skirtinos bausmės... 70. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 71. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. L.BK 75 straipsnio nuostatas ir... 72. 2015-03-13 nutarimu D. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas... 73. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 74. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę... 75. Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys... 76. Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas, pirmiausia... 77. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio... 78. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų... 79. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš... 80. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant... 81. Šis prašymas netenkintinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais... 82. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str.,... 83. E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 84. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio... 85. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, E. J. paskirtos... 86. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio... 87. E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 88. D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 89. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. L. paskirtos... 90. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio... 91. D. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai... 92. A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti,... 93. Iš D. L. ir E. J., o pastarajam neturint lėšų, iš jo įstatyminės... 94. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...