Byla e2A-1608-230/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, A. L., atsakovo pusėje – V. J..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), patikslinęs reikalavimus, ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro 22 854,63 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka. Nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. apie 13 val. Kauno valstybinio muzikinio teatro patalpose renginio filmuoti atvykęs VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) operatorius A. L., eidamas nepažymėtu ir niekaip neišskirtu bei tvirto pagrindo neturinčiu orkestro duobės denginio paviršiumi nuo scenos link žiūrovų salės, nukrito į orkestro duobę ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl sunkaus sveikatos sužalojimo buvo pareikšti Kauno muzikinio teatro sceninės dalies vedėjui V. J., tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius. Ieškovas įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe sprendimu pripažino draudiminiu įvykiu. Dėl 2015 m. kovo 27 d. įvykio metu patirtų sužalojimų A. L. buvo laikinai nedarbingas nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. spalio 28 d. Už nedarbingumo laikotarpį ieškovas A. L. paskyrė 7 864,72 Eur ligos pašalpą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. A. L. neteko 50 procentų darbingumo, todėl jam paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. A. L. iš fondo biudžeto lėšų išmokėjo 6 232,50 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją, už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. papildomai išmokėjo 2 739,88 Eur netekto darbingumo kompensaciją. A. L. paskyrus netekto darbingumo pensiją, ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 31 d. A. L. iš fondo biudžeto lėšų išmokėjo 3 873,87 Eur netekto darbingumo pensiją. Tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. A. L. papildomai išmokėta 2 143,66 Eur netekto darbingumo pensija. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 9 d., raštu kreipėsi į Kauno valstybinį muzikinį teatrą dėl dalies 17 971,09 Eur žalos, atsiradusios išmokėjus A. L. ligos išmoką, netekto darbingumo periodinę kompensaciją bei netekto darbingumo pensiją, atlyginimo. Kauno valstybinis muzikinis teatras atsisakė atlyginti fondo biudžetui padarytą žalą, motyvuodamas tuo, kad jam nekyla pareiga pakartotinai atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo darbe išmokėtas pinigines sumas A. L., kadangi atsakovas nelaimingo atsitikimo darbe atveju laikytinas darbdaviu, mokančiu valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. 2015 m. kovo 27 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo samdomas Kauno valstybinio muzikinio teatro darbuotojas, kurio pareiga buvo kontroliuoti scenos įrengimų techninę būklę ir eksploataciją, tvarką ir saugą scenoje, todėl atsakovas, kaip V. J. samdantis asmuo, privalo atlyginti fondo biudžeto patirtą žalą, atsiradusią dėl A. L. sužalojimo.

82.

9Atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovui, nelaimingo atsitikimo darbe atveju laikytinam darbdaviu ir jam mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, nekyla pareiga pakartotinai atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo darbe išmokėtas pinigines sumas trečiajam asmeniui A. L., kadangi atsakovas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo prasme nelaikytinas trečiuoju asmeniu. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl dviejų veiksnių – nukentėjusysis nebuvo informuotas apie galimus pavojus bei dėl teatre nesaugiai atliekamų scenos orkestro duobės uždengimo darbų. A. L. dirbo operatoriumi pagal darbo sutartį, sudarytą su LRT. Darbdavys darbo sutartimi įsipareigojo užtikrinti darbo sąlygas, numatytas įstatymuose, pasirašytinai supažindinti su vidaus teisės aktais, susijusiais su darbuotojo atliekamu darbu. Atsakovas tokios pareigos nebuvo prisiėmęs. Nesant abiejų darbdavių susitarimo, kas filmavimo metu užtikrins saugias darbo sąlygas, ši atsakomybė tenka nukentėjusiojo A. L. darbdaviui (LRT), todėl atsakovas neturi pareigos dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtą žalą atlyginti ieškovui.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui iš atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro 11 427,31 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, priteisė iš ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ir atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro valstybei po 8,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

144.

15Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 12 d. tarp atsakovo ir VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įsipareigojo 2015 m. kovo 27 d. Kauno muzikiniame teatre nufilmuoti ir tiesiogiai transliuoti per LRT Kultūros programą organizatoriaus rengiamą Auksinio kryžiaus apdovanojimų ceremoniją. 2015 m. kovo 27 d. apie 13 val. atsakovo patalpose, esančiose Laisvės al. 91, Kaune, renginio filmuoti atvykęs LRT operatorius A. L. nukrito į orkestro duobę ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Darbą atsakovui priklausančiose patalpose organizavo du darbdaviai – Kauno valstybinis muzikinis teatras ir VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

165.

17Teismas iš nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos ir atlikus tyrimą surašyto 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 ir 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo akto turinio nustatė, kad pirmąja nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo pripažintas netinkamas darbų organizavimas – nesant bendro susitarimo tarp dviejų darbdavių, t. y. LRT ir Kauno valstybinio muzikinio teatro dėl darbų organizavimo ir vienas kito informavimo apie galimus pavojus atliekant darbus toje pačioje vietoje (Kauno valstybiniame muzikiniame teatre), du darbdaviai nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Prieš pradedant darbus A. L. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje. Antrąja priežastimi nurodyta tai, kad Kauno valstybinis muzikinis teatras netinkamai atlikinėjo orkestro duobės uždengimo darbus, nes dalis orkestro duobės buvo uždengta tik juodos spalvos audeklu, t. y. paliktos ertmės, neturinčios tvirto pagrindo, tokios pavojingos zonos nebuvo aptvertos bei paženklintos įspėjamaisiais ženklais.

186.

19Teismas sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe yra kalti abu darbdaviai. Abu darbdaviai nesant bendro susitarimo dėl darbų organizavimo vienas kito informavimo apie galimus pavojus, atliekant darbus toje pačioje darbo vietoje, nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, A. L. iki pradedant dirbti nebuvo darbdavių tinkamai supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje aplinkoje, taip pat netinkamai buvo atlikinėjami orkestro duobės uždengimo darbai, pavojingos zonos nepaženklintos.

207.

21Teismas sprendė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo dviem darbdaviams bei netinkamai atliekant orkestro duobės dengimo darbus. Vadinasi, jeigu orkestro duobės darbai būtų atliekami tinkamai, laikantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, paženklinus pavojingas zonas įspėjamaisiais ženklais, nelaimingas atsitikimas galėjo ir neįvykti. Tačiau kita vertus, net ir netinkamai atliekant orkestro duobės uždengimo darbus, jeigu abu darbdaviai, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 ir 30 straipsniais, būtų ėmęsi pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, tinkamai vienas kitą informavę apie galimus pavojus, atliekant darbus, rizikos veiksnius, prieš pradedant darbus tinkamai instruktavę apie nurodytas aplinkybes, nelaimingas atsitikimas taip pat galėjo neįvykti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad abu darbdaviai lygiomis dalimis yra kalti prieš ieškovą dėl jam padarytos žalos ir atsakomybė yra lygi santykiui 50/50 proc. Kadangi byloje reikalavimas pareikštas tik Kauno valstybinio muzikinio teatro atžvilgiu, 50 proc. ieškovui padaryta žala priteistina iš atsakovo.

228.

23Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad atsakovas laikytinas darbdaviu, mokančiu socialinio draudimo įmokas, todėl išmokos iš jo nepriteistinos. Byloje nustatyta, kad A. L. darbdavys yra LRT, kuris ir moka už savo darbuotoją valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą darbdavys apdraudžia darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, mokėdamas už juos valstybinio socialinio draudimo įmokas. Įmokų mokėjimas reiškia, kad įstatymo pagrindu draudėjas (darbdavys) sudaro draudimo sutartį su draudiku (įmokas administruojančiu asmeniu) apdraustojo (darbuotojo) naudai. Tai reiškia, kad darbuotojui bus atlyginta padaryta žala bei žalos padarymo rizika yra padengiama draudiko įsipareigojimu apmokėti apdraustojo darbuotojo nuostolius iš sukauptų draudimo lėšų. Tokiu atveju, kada darbdavys tikslu turėti draudiminę apsaugą žalos padarymo atveju apdraudžia darbuotojus nelaimingu atsitikimu darbe socialiniu draudimu ir moka tikslines įmokas draudimo apsaugai garantuoti, draudimo išmokų regresinis išieškojimas iš draudimo įmokas mokėjusio darbdavio neturi įstatyminio pagrindo. Dėl to, kad darbas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose patalpose, atsakovas netapo A. L. darbdaviu ir įmokų už jį nemokėjo.

249.

25Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovo kaltė pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17774-15 metu, kadangi byloje įtarimai pagal BK 137 straipsnio 3 dalį buvo pareikšti atsakovo darbuotojui V. J.. 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiam ir įtariamajam susitaikius. Civilinėje byloje prejudicinę galią turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės, faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi, šie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, jie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2810.

29Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301.1.

31Teismas nepagrįstai nuvertino rašytinį įrodymą – 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuriame nurodyta, kad VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija padaryti pažeidimai vertintini kaip bendro pobūdžio ir jie būtinuoju tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusiję su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. A. L. sveikatos sutrikdymu. Nutarime konstatuota, kad būtent Kauno valstybinio muzikinio teatro veiksmai – netinkamas orkestro duobės uždengimo darbų atlikimas, nes dalis orkestro duobės buvo uždengta tik juodos spalvos audeklu, t. y. paliktos ertmės neturinčios tvirto pagrindo ir tokios pavojingos zonos nebuvo paženklintos įspėjamaisiais ženklais, tiesiogiai įtakojo nelaimingo atsitikimo kilimą ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis – A. L. patirtu sveikatos sutrikdymu.

321.2.

33Netinkamas darbų organizavimas, dėl kurio atsakingais pripažinti ir Kauno valstybinis muzikinis teatras, ir VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, vertintinas kaip bendro pobūdžio pažeidimas, kuris būtinuoju tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijęs su atsiradusiomis pasekmėmis.

341.3.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendime pažymėjo, kad nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo metu nenustatinėjami kalti asmenys ar sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, taigi 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 ir 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo akte nustatyti teisės aktų pažeidimai, dėl kurių VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, negali būti laikomi pakankamais sprendžiant dėl civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, net jei Vilniaus apygardos teismo sprendimu Valstybinės darbo inspekcijos išvados buvo pripažintos teisėtomis.

361.4.

37Kaltinimai dėl A. L. 2015 m. kovo 27 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija darbuotojams, atsakingiems už saugių darbo sąlygų sudarymą, nebuvo pateikti, taip pat VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija darbuotojams nebuvo taikytos ir administracinės nuobaudos, tuo tarpu atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro darbuotojui V. J. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, t. y. V. J. buvo įtariamas tuo, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl neatsargumo. Taigi VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kaip darbdavio, veiksmų neteisėtumas, jų įtaka žalos atsiradimui bei kaltė ir juo labiau priežastinis ryšis su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. A. L. patirtu sveikatos sutrikdymu, byloje nenustatyti.

381.5.

39Nors teismas sprendime nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 ir 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo akte nustatytos aplinkybės nėra paneigtos, neįsigilino į pačias akte išdėstytas aplinkybes ir jų reikšmę vertinant abiejų darbdavių kaltės laipsnį ir jos santykį su kilusiomis pasekmėmis (priežastinį ryšį). Kaip nurodyta minėtuose aktuose, A. L. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardintos dvi aplinkybės, iš kurių dėl vienos (neuždengtos orkestro duobės) išimtinai kaltas yra atsakovas, o dėl netinkamo informavimo kaltais pripažinti abu darbdaviai. Pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimo išvadas, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turėjo įstatyminę pareigą informuoti savo darbuotojus apie rizikos veiksnius darbo vietoje, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad A. L. darbdavys pats nebuvo tinkamai informuotas apie neuždengtą orkestro duobę, t. y. būtent atsakingi atsakovo darbuotojai tinkamai neįvykdė savo pareigos, t. y. nebendradarbiavo su atvykstančio į Kauno valstybinį muzikinį teatrą kito darbdavio atstovais, aiškiai nenurodė jiems esančių rizikos veiksnių. Taigi būtent atsakovo veiksmai iš esmės tiesiogiai lėmė A. L. įvykusį nelaimingą atsitikimą, t. y. atsakovo veiksmuose yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

4011.

41Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovui 2 285,46 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

422.1.

43Nesutiktina, kad atsakovo ir LRT atsakomybė nukentėjusiojo darbuotojo atžvilgiu gali būti vertinama vienodai, kadangi atsakovo ir LRT bendradarbiavimo sutartimi, lokaliais įstaigų teisės aktais ir sudaryta darbo sutartimi buvo aiškiai reglamentuota, jog pareiga užtikrinti darbuotojo A. L. darbų saugą tiesiogiai teko ne atsakovui, o LRT. Sudarydamos bendradarbiavimo sutartį, šalys nesitarė ir neįtvirtino jokių atsakovo pareigų užtikrinant LRT darbuotojų saugumą ar atsakomybės už jų instruktavimą ar priežiūrą.

442.2.

45Nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs LRT darbuotojas atlikdamas darbą savo darbdavio (LRT) naudai pagal darbdavių susitarimą dirbo kito darbdavio (atsakovo) teatro patalpose. Tačiau esant sudarytai bendradarbiavimo sutarčiai, dėl to, kad darbas buvo atliekamas atsakovo patalpose, pastarasis netapo nukentėjusio asmens darbdaviu.

462.3.

47Visi LRT lokaliniai aktai įvirtino darbuotojo pareigą paklusti ir saugos ir sveikatos klausimais tik LRT paskirtiems atsakingiems asmenims, o pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas, informuoti apie rizikos veiksnius ir saugos darbe normatyvų laikymąsi bei tinkamo darbuotojų instruktavimo pareiga taip pat teko LRT.

482.4.

49LRT visiškai nevykdė DK ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normų reikalavimų, nes kaip darbdavys nesiėmė jokių priemonių, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; nesprendė, kokias saugos priemones toje situacijoje būtų galima jų darbuotojams naudoti; vietoje, kur galima rizika, neįrengė saugos ženklų; neužtikrino, kad jos darbuotojas darbo metu gautų išsamią informaciją apie esamą ar galimą riziką; tinkamai neinstruktavo savo darbuotojų laikinai pakeitus jų darbo sąlygas (komandiruotės metu), nekontroliavo, kaip jos darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

502.5.

51Atsakovas nesiekė išvengti ir nevengė pareigos instruktuoti darbuotojus apie saugą, dirbant jo patalpose. Atsakovas dėl šio renginio saugos ir sveikatos klausimų savo darbuotojus instruktavo, be to, 2014 m. balandžio 7 d. atsakovo vadovo įsakymu buvo numatyta, kad atsakingi teatro darbuotojai žodžiu instruktuoja asmenis, nesusijusius tiesioginiais darbo santykiais, nurodant esamus ar galimus rizikos veiksnius. Tai ir buvo padaryta įvykio dieną.

522.6.

53Būtent instruktavimo apie esančius rizikos veiksnius nevykdymas buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, todėl akivaizdu, kad atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybė negali būti laikoma vienoda. LRT tiek pagal DK ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, tiek pagal savo lokalinius aktus turėjo konkrečią pareigą užtikrinti savo darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas. Atsakovas tokių pareigų prisiėmęs nebuvo.

542.7.

55Audeklu uždengta orkestro duobė buvo ne priežastis nelaimingam atsitikimui nutikti, o tik tokio atsitikimo riziką didinantis veiksnys, apie kurį LRT savo darbuotoją turėjo pareigą informuoti. Būtent darbuotojo neinformavimas apie dengiamą orkestro duobę (o ne orkestro duobės buvimas) tapo nelaimingo atsitikimo priežastimi.

562.8.

57Kadangi atsakovas pripažįsta bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos vykdymo privalomumą, todėl sutinka prisiimti dalį atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą, t. y. jis sutinka prisiimti 10 proc. atsakomybės.

5812.

59Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

603.1.

61Atsakovas ignoruoja faktą, kad dėl netinkamo informavimo pareigos įgyvendinimo yra atsakingi tiek VšĮ „ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, tiek Kauno muzikinis teatras ir nepagrįstai teigia, kad jam tenka tik bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga. Įstatyme yra įtvirtinta pareiga darbdavių pareiga bendradarbiauti atliekant darbus toje pačioje vietoje.

623.2.

63Nesutiktina, kad atsakovui pareiga rūpintis darbų sauga būtų tekusi tik bendradarbiavimo sutarties sąlygų pagrindu. Toks reglamentavimas akivaizdžiai prieštarautų darbuotojų saugos principams, kadangi sudarytų sąlygas papildomiems rizikos veiksniams, tokiems, kaip atvykstančiojo darbdavio nepatyrimas dirbti jam nežinomoje aplinkoje ir informacijos neturėjimas apie toje vietoje esančius rizikos veiksnius.

643.3.

65Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad atsakovas saugos ir sveikatos klausimais instruktavo tik savo darbuotojus. Tokia atsakovo pozicija pagrindžia aplinkybę, kad iš bylos dokumentų matyti, jog A. L. darbdavys pats nebuvo tinkamai informuotas apie neuždengtą orkestro duobę, t. y. būtent atsakingi atsakovo darbuotojai tinkamai neįvykdė savo pareigos, t. y. nebendradarbiavo su atvykstančio į Kauno valstybinį muzikinį teatrą kito darbdavio atstovais, aiškiai nenurodė jiems esančių rizikos veiksnių. Tokie atsakovo veiksmai akivaizdžiai apsunkino, jei nepadarė neįmanoma, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija tinkamai informuoti savo darbuotojus.

663.4.

67Netinkamas darbų organizavimas, dėl kurio atsakingais pripažinti ir Kauno valstybinis muzikinis teatras, ir VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, vertintinas kaip bendro pobūdžio pažeidimas, kuris būtinuoju tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijęs su atsiradusiomis pasekmėmis, todėl darytina išvada, kad būtent atsakovo veiksmai (neuždengta orkestro duobė) iš esmės tiesiogiai lėmė A. L. įvykusį nelaimingą atsitikimą. Tai reiškia, kad atsakovo, priešingai nei A. L. darbdavio, veiksmuose yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

6813.

69Atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

704.1.

71Nesutinka su skundo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti visas bendrąsias LRT civilinės atsakomybės sąlygas. 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte yra aiškiai nustatyti darbdavio, t. y. LRT, neteisėti veiksmai – netinkamas darbų organizavimas.

724.2.

732015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir jame išdėstytas LRT pareigų, nustatytų teisės aktuose, pažeidimas yra nenuginčytas, todėl laikytina, kad tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, tiek lokalinių teisės aktų nuostatų pažeidimai yra neteisėti veiksmai. Darbdavio kaltė preziumuojama. Tarp A. L. patirtos žalos ir LRT pareigų nevykdymo egzistuoja priežastinis ryšys, žala yra akivaizdi, taigi yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

74IV.

75Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

76Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

7714.

78Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7915.

80Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) ir atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras 2015 m. kovo 12 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį (e. b. t. 3, b. l. 64-68), kuria LRT įsipareigojo 2015 m. kovo 27 d. Kauno muzikiniame teatre nufilmuoti ir tiesiogiai transliuoti per LRT Kultūros programą organizatoriaus rengiamą Auksinio kryžiaus apdovanojimų ceremoniją. 2015 m. kovo 27 d. apie 13 val. atsakovo patalpose, esančiose Laisvės al. 91, Kaune, renginio filmuoti atvykęs trečiasis asmuo LRT operatorius A. L. nukrito į orkestro duobę ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (e. b. t. 3, b. l. 2-5). Tiriant nelaimingo atsitikimo priežastis buvo surašytas 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2 (e. b. t. 1, b. l. 70-74) ir 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo aktas (e. b. t. 1, b. l. 75-78), kurie patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo pripažintas netinkamas darbų organizavimas: nesant bendro susitarimo tarp dviejų darbdavių, t. y. LRT ir Kauno valstybinio muzikinio teatro dėl darbų organizavimo ir vienas kito informavimo apie galimus pavojus atliekant darbus toje pačioje vietoje (Kauno valstybiniame muzikiniame teatre) du darbdaviai nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata; prieš pradedant darbus A. L. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje; Kauno valstybinis muzikinis teatras netinkamai atlikinėjo orkestro duobės uždengimo darbus, nes dalis orkestro duobės buvo uždengta tik juodos spalvos audeklu, t. y. paliktos ertmės, neturinčios tvirto pagrindo, tokios pavojingos zonos nebuvo aptvertos bei paženklintos įspėjamaisiais ženklais.

8116.

82Taip pat byloje nustatyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17774-15, kuriame įtarimai dėl sunkaus sveikatos sužalojimo, padaryto dėl neatsargumo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį buvo pareikšti Kauno valstybinio muzikinio teatro darbuotojui (sceninės dalies vedėjui) V. J., tačiau ikiteisminis tyrimas V. J. atžvilgiu Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. birželio 21 d. nutarimu buvo nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius (e. b. t. 1, b. l. 11-23).

8317.

84Dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius A. L. mokėjo ligos pašalpą, netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją, todėl ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro 22 854,63 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka.

8518.

86Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo Kauno muzikinio teatro ieškovui priteisė 11 427,31 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, t. y. pusę reikalautos priteisti sumos, kadangi sprendė, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kalti abu darbdaviai – ieškovas ir atsakovas – lygiomis dalimis.

8719.

88Su teismo sprendimu nesutinka abi šalys. Ieškovas nurodo, kad tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi yra netinkami Kauno valstybinio muzikinio teatro veiksmai, t. y. netinkamas orkestro duobės uždengimo darbų atlikimas, kadangi dalis duobės buvo uždengta tik juodos spalvos audeklu be tvirto pagrindo ir tokios pavojingos zonos nebuvo paženklintos įspėjamaisiais ženklais, kas nustatyta ikiteisminiame tyrime, o LRT pažeidimas – netinkamas darbų organizavimas tėra bendro pobūdžio pažeidimas, nesusijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo ir LRT atsakomybė buvo įvertinta vienodai, kadangi tiesioginė pareiga užtikrinti darbuotojo A. L. darbų saugą, saugias darbo sąlygas ir jį tinkamai instruktuoti bei informuoti apie galimas rizikas ir grėsmes teko ne atsakovui, bet jo darbdaviui – LRT. Atsakovo nuomone, jo atsakomybė gali kilti tik dėl bendros atsargumo pareigos nevykdymo, todėl negalėtų būti didesnė nei 10 proc.

89Dėl atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

9020.

91Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje buvo netinkamai įvertintos bylos aplinkybės ir padarytos iš dalies neteisingos išvados, todėl atsakovas pageidauja duoti paaiškinimus dėl teismo sprendimo ir bylos duomenų.

9221.

93CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

9422.

95Atsakovas, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kurie patvirtintų būtinybę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, kad kokias nors konkrečias aplinkybes reikėtų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

96Dėl dviejų darbdavių, organizavusių darbus toje pačioje vietoje, atsakomybės įvykus nelaimingam atsitikimui ir sužalojus darbuotoją

9723.

98Byloje nėra ginčijamos faktinės nelaimingo atsitikimo aplinkybės, kad trečiojo asmens LRT darbuotojas A. L. komandiruotės metu atlikdamas darbines pareigas pas atsakovą pagal pastarojo ir LRT sudarytą bendradarbiavimo sutartį nelaimingo atsitikimo metu buvo sunkiai sužalotas. Atsakovas, pirmosios instancijos teisme ginčijęs, apeliaciniame skunde nebeginčija ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus regreso teisės į atsakovą CK 6.290 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų įstatymo) 31 straipsnio pagrindu. Ginčas apeliacinės instancijos teisme kilo tik dėl LRT civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. faktiškai dėl šio darbdavio nustatytų neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis ir dviejų darbdavių dalinės atsakomybės pagrindimo.

9924.

100Dviejų ir daugiau darbdavių, atliekančių darbus toje pačioje darbo vietoje, pareigas organizuojant darbą tiesiogiai numato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – DSSĮ). Šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Be šio įstatymo nuostatų darbdavio pareigas užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas nustato ir Darbo kodekso (DK) normos.

10125.

102Atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras ir trečiasis asmuo LRT, sudarydami bendradarbiavimo sutartį dėl bendro renginio Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Auksinio kryžiaus apdovanojimų ceremonijos) organizavimo, šioje sutartyje, o taip pat ir atskiru dokumentu neaptarė darbų saugos sąlygų, t. y. abu darbdaviai iš anksto nesusitarė, kaip bus užtikrintos darbuotojų saugios ir sveikos darbo sąlygos vykdant bendrą darbą, jie taip pat nebuvo paskyrę atsakingo asmens, koordinavusio ir prižiūrėjusio bendrų darbų atlikimą.

10326.

104Nei ieškovas, nei atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija nelaimingo atsitikimo aktuose nustatytos nelaimingo atsitikimo priežasties, kad abu darbdaviai (Kauno valstybinis muzikinis teatras ir LRT) nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas A. L., buvo abiejų darbdavių netinkamų veiksmų (neveikimo) pasekmė. Taigi šioje byloje yra skolininkų daugetas, tik ieškovas trečiojo asmens LRT nustatytus pažeidimus laiko bendro pobūdžio pažeidimais, nesusijusiais būtinuoju priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, ir teigia, kad būtent atsakovo Kauno valstybinio muzikinio teatro veiksmai, netinkamai atlikus orkestro duobės uždengimo darbus, tiesiogiai įtakojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiga užtikrinti darbuotojo A. L. darbų saugą tiesiogiai teko ne atsakovui, kuris nėra A. L. darbdavys, o LRT, ir būtent instruktavimo apie naujoje darbo vietoje esančius rizikos veiksmus pareigos nevykdymas buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

10527.

106Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59).

10728.

108CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

10929.

110Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

11130.

112Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad už nelaimingo atsitikimo darbe metu atsiradusią žalą atsakingas yra tik atsakovas, kadangi jo veiksmai buvo tiesiogine atsiradusių pasekmių priežastimi, nes kaip nurodyta aukščiau, atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Būtent todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nuvertino rašytinį įrodymą Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. birželio 21 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Kauno valstybinio muzikinio teatro darbuotojo V. J. atžvilgiu ir kuriame buvo konstatuota, jog tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi yra netinkami Kauno valstybinio muzikinio teatro veiksmai, t. y. netinkamas orkestro duobės uždengimo darbų atlikimas, taip pat laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant ikiteisminį tyrimą pagal BK 137 straipsnio 3 dalį buvo būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, tuo tarpu civilinei atsakomybei kilti pakankamas yra ir netiesioginis priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Teismų praktikos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo (BK 176 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 5.1 punkte nurodyta, kad taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimus jis pažeidė ir kad būtent šie pažeidimai yra būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis padariniams kilti.

11331.

114Atsižvelgiant į tai, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, ir civiliniame procese teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o baudžiamajame procese visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarytomis išvadomis.

11532.

116Dėl nurodytų priežasčių (baudžiamosios ir civilinės atsakomybės skirtumų) taip pat laikytini nepagrįstais ir atmestini ieškovo apeliacinio skundo motyvai, kad trečiojo asmens LRT, kaip darbdavio, veiksmų įtaką žalos atsiradimui ir jo kaltę neva paneigia faktas, jog LRT darbuotojams nebuvo pareikšti kaltinimai dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų, taip pat nebuvo taikytos jokios administracinio poveikio priemonės, o atvirkščiai, atsakovo darbuotojui V. J. buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles, sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl neatsargumo.

11733.

118Pirmosios instancijos teismas detaliai ir objektyviai įvertino konkrečias įvykusio nelaimingo atsitikimo situacijos aplinkybes, todėl jo išvados dėl trečiojo asmens LRT atsakomybės nagrinėjamu atveju laikytinos pagrįstomis ir nekartojamos. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

11934.

120Nesutiktina su ieškovu, kad trečiojo asmens LRT padaryti pažeidimai vertintini, kaip bendro pobūdžio pažeidimai, kurie neturėjo įtakos atsiradusioms pasekmėms. Trečiojo asmens LRT padaryti darbų saugos pažeidimai nustatyti 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 ir 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo akte. Nors šių aktų išvados trečiojo asmens LRT buvo apskųstos Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu LRT skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (e. b. t. 1, b. l. 79-87). Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi skundą taip pat atmetė. Taigi 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 bei 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo akte nustatytos aplinkybės, kurios nenuginčytos ir teismine tvarka, laikytinos visiškai įrodytomis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tačiau sutiktina su ieškovu, kad nagrinėjamoje byloje vertintinos civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo aspektu, ką ir darė pirmosios instancijos teismas.

12135.

122Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prieš pradedant darbus A. L. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje. DSSĮ 27 straipsnio 2 d. nustatyta, kad darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. <…> Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjęs LRT darbuotojas A. L. nebuvo informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius atsakovo patalpose, į kurias darbinių funkcijų atlikimui jis buvo komandiruotas, jis taip pat nebuvo instruktuotas saugiai dirbti būtent šioje vietoje, nebuvo informuotas apie tai, kad dar nebaigti scenos montavimo darbai ir galimos tam tikros rizikos bei grėsmės. Tokios įstatymuose įtvirtintos darbdavio pareigos nevykdymas negali būti pripažintas kaip bendro pobūdžio saugos reikalavimų nevykdymas, kaip teigia ieškovas, nes būtent konkrečių rizikos veiksnių konkrečioje darbo vietoje nenurodymas savo darbuotojui turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

12336.

124Įstatymo normos, nustatančios darbdavio atsakomybę už darbuotojui suteikiamas saugias ir sveikas darbo sąlygas, yra imperatyvios ir šios pareigos negalima perleisti kitiems asmenims, todėl LRT, kaip nukentėjusio A. L. darbdavys, yra atsakinga už šio darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą.

12537.

126Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. L. darbdavys (LRT) pats nebuvo tinkamai informuotas apie neuždengtą orkestro duobę, t. y. būtent atsakovo atsakingi darbuotojai tinkamai neinformavo apie nesaugias darbo sąlygas ir nebendradarbiavo su LRT. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka, nes pagal DSSĮ 11 straipsnio 1 dalį pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais tenka darbdaviui (VAAT 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-7829-811/2015). Be to, kaip nustatyta papildomame nelaimingo atsitikimo akte, tiek LRT režisierė A. E., tiek vedantysis operatorius V. V. matė, kad atsakovo darbuotojams vykdant darbus scenoje pavojingos zonos nebuvo aptvertos ir pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, tačiau, nepaisant to, A. L. nebuvo informuotas apie galimus pavojus scenoje. Taip pat šiame akte nustatyta, kad A. L. išvykus į komandiruotę nebuvo paskirtas darbų vadovas, kuris būtų buvęs atsakingas už darbų saugą, o faktiškai vadovavo režisierė A. E. ir vedantysis operatorius V. V., kurie nėra apmokyti ir atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Taigi A. L. darbdavys faktiškai nesiėmė jokių priemonių, kad komandiruotiems darbuotojams būtų užtikrintos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neinformavo A. L. apie konkrečius rizikos faktorius Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, pavojingomis zonomis scenoje, galimais pavojais įkristi ir pan. Beje, ir Darbuotojų, dirbančių su transliacijomis, kuriančių TV siužetus, filmus komandiruotėse, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 29/1, patvirtintos LRT generalinio direktoriaus (e. b. t. 3., b. l. 92) 19 punkte įtvirtinta, kad laidos prodiuseris privalo atlikti būtinus parengiamuosius darbus bei su įmone ar organizacija, kurioje laida bus rengiama, suderinti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus.

12738.

128Kartu teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pareiga užtikrinti A. L. darbų saugą buvo tik jo darbdavio – LRT tiesioginė pareiga, kadangi atsakovas bendradarbiavimo sutartyje neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl kito darbdavio darbuotojų saugos užtikrinimo, o savo darbuotojus buvo instruktavęs. Kadangi darbai vyko pas atsakovą, t. y. darbus vykdė du darbdaviai, todėl pagal DSSĮ 30 straipsnio reikalavimus pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygos teko abiem darbdaviams, t. y. ir atsakovui, nes kai du ir daugiau darbdavių atlieka darbus toje pačioje darbo vietoje, jie turi organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Tačiau atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą imperatyvią ir tiesioginę pareigą užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas savo darbuotojams būtent darbdaviui, sutiktina su atsakovu, kad darbdaviui nesiėmus visų reikalingų ir būtinų priemonių savo darbuotojų darbų saugai užtikrinti, tai laikytina esmingu darbdavio neveikimu, turėjusiu įtakos žalos darbuotojui dėl sveikatos sužalojimo atsiradimui.

12939.

130Atsižvelgiant į imperatyvią darbdavio pareigą įspėti savo darbuotojus apie rizikos faktorius ir grėsmes atliekant darbus ne nuolatinėje darbo vietoje, atsakovo veiksmai tinkamai neuždengus orkestro duobės ir nepastačius įspėjamųjų ženklų apie galimą grėsmę pripažinti lygiaverčiais veiksmais, vienodai turėjusiais įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Jei A. L. būtų buvęs darbdavio informuotas apie grėsmes ne nuolatinėje darbovietėje, atsakovui net ir nepastačius įspėjamųjų ženklų apie grėsmę, nelaimingas atsitikimas galėjo neįvykti ir žala A. L. sveikatai galėjo neatsirasti. Dviejų darbdavių pareiga, atliekant darbus toje pačioje darbo vietoje, bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, kuri įtvirtinta DSSĮ 30 straipsnyje, suponuoja jų bendrą pareigą ir bendrą atsakomybę, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino lygiaverte, abiejų darbdavių veiksmais turėjusia įtakos žalos sveikatai atsiradimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abiejų darbdavių neteisėti veiksmai turėjo savarankiškos ir konkrečios įtakos A. L. žalos sveikatai atsiradimui, šie veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai ir darbdavių atsakomybė šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus jų veiksmų ar neveikimo įtaką atsiradusioms pasekmėms, paskirstyta teisingai, t. y. po lygiai.

13140.

132Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

133Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

134Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

135Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 8. 2.... 9. Atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras atsiliepime į ieškinį nurodė,... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 12 d. tarp atsakovo ir VšĮ Lietuvos... 16. 5.... 17. Teismas iš nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos ir atlikus tyrimą... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe yra kalti abu... 20. 7.... 21. Teismas sprendė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo... 22. 8.... 23. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad atsakovas laikytinas... 24. 9.... 25. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovo kaltė... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 28. 10.... 29. Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo panaikinti Kauno... 30. 1.1.... 31. Teismas nepagrįstai nuvertino rašytinį įrodymą – 2016 m. birželio 21 d.... 32. 1.2.... 33. Netinkamas darbų organizavimas, dėl kurio atsakingais pripažinti ir Kauno... 34. 1.3.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendime... 36. 1.4.... 37. Kaltinimai dėl A. L. 2015 m. kovo 27 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe... 38. 1.5.... 39. Nors teismas sprendime nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo... 40. 11.... 41. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras prašo... 42. 2.1.... 43. Nesutiktina, kad atsakovo ir LRT atsakomybė nukentėjusiojo darbuotojo... 44. 2.2.... 45. Nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs LRT darbuotojas atlikdamas darbą savo... 46. 2.3.... 47. Visi LRT lokaliniai aktai įvirtino darbuotojo pareigą paklusti ir saugos ir... 48. 2.4.... 49. LRT visiškai nevykdė DK ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normų... 50. 2.5.... 51. Atsakovas nesiekė išvengti ir nevengė pareigos instruktuoti darbuotojus apie... 52. 2.6.... 53. Būtent instruktavimo apie esančius rizikos veiksnius nevykdymas buvo... 54. 2.7.... 55. Audeklu uždengta orkestro duobė buvo ne priežastis nelaimingam atsitikimui... 56. 2.8.... 57. Kadangi atsakovas pripažįsta bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos vykdymo... 58. 12.... 59. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą... 60. 3.1.... 61. Atsakovas ignoruoja faktą, kad dėl netinkamo informavimo pareigos... 62. 3.2.... 63. Nesutiktina, kad atsakovui pareiga rūpintis darbų sauga būtų tekusi tik... 64. 3.3.... 65. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad atsakovas saugos ir sveikatos... 66. 3.4.... 67. Netinkamas darbų organizavimas, dėl kurio atsakingais pripažinti ir Kauno... 68. 13.... 69. Atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras atsiliepimu į ieškovo... 70. 4.1.... 71. Nesutinka su skundo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis... 72. 4.2.... 73. 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir jame išdėstytas... 74. IV.... 75. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 76. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 77. 14.... 78. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 79. 15.... 80. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir... 81. 16.... 82. Taip pat byloje nustatyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.... 83. 17.... 84. Dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius A. L.... 85. 18.... 86. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo... 87. 19.... 88. Su teismo sprendimu nesutinka abi šalys. Ieškovas nurodo, kad tiesiogine... 89. Dėl atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 90. 20.... 91. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka,... 92. 21.... 93. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko... 94. 22.... 95. Atsakovas, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nenurodė jokių... 96. Dėl dviejų darbdavių, organizavusių darbus toje pačioje vietoje,... 97. 23.... 98. Byloje nėra ginčijamos faktinės nelaimingo atsitikimo aplinkybės, kad... 99. 24.... 100. Dviejų ir daugiau darbdavių, atliekančių darbus toje pačioje darbo... 101. 25.... 102. Atsakovas Kauno valstybinis muzikinis teatras ir trečiasis asmuo LRT,... 103. 26.... 104. Nei ieškovas, nei atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija... 105. 27.... 106. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų... 107. 28.... 108. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 109. 29.... 110. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine... 111. 30.... 112. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad... 113. 31.... 114. Atsižvelgiant į tai, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir... 115. 32.... 116. Dėl nurodytų priežasčių (baudžiamosios ir civilinės atsakomybės... 117. 33.... 118. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir objektyviai įvertino konkrečias... 119. 34.... 120. Nesutiktina su ieškovu, kad trečiojo asmens LRT padaryti pažeidimai... 121. 35.... 122. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 123. 36.... 124. Įstatymo normos, nustatančios darbdavio atsakomybę už darbuotojui... 125. 37.... 126. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. L. darbdavys (LRT) pats nebuvo... 127. 38.... 128. Kartu teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo apeliaciniame skunde... 129. 39.... 130. Atsižvelgiant į imperatyvią darbdavio pareigą įspėti savo darbuotojus... 131. 40.... 132. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 133. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 134. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 135. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....