Byla 2A-420-252/2014
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-940-2014 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4ieškovas R. P. prašė priteisti iš atsakovės 25 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją dėl socialinės pašalpos skyrimo. Pažymėjo, kad, būdamas iš dalies darbingas ir negalintis dirbti darbų, susijusių su priverstiniais liemens palenkimais bei kelti sunkesnių nei 15 kg krovinių rankomis, sutiko būti pasitelktam visuomenei naudingai veiklai atlikti ir 2012-09-03 sudarė su Vadoklių seniūnija visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Tvirtino, kad buvo priverstas dirbti darbą, kenkiantį jo sveikatai, dėl ko pradėjo skaudėti stuburą, raumenis, negalėjo atsikelti iš lovos. Nurodė, kad nesutiko dirbti visuomenei naudingo darbo pagal 2012-10-15 sutartį su Vadoklių seniūnija. Teigė, jog dėl atsakovės struktūrinio padalinio skirtų darbų, nesuderintų su jo sveikatos būkle, labai pablogėjo jo sveikata ir dėl to patyrė neturtinę žalą.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu R. P. ieškinį atmetė. Darė išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma leido manyti, kad R. P. 2012-09-03 tikrai atliko visuomenei naudingus darbus. Liudytojo E. P. parodymus vertino kritiškai dėl jų gavimo būdo, kitų liudytojų parodymais nesirėmė, kaip neturinčiais reikšmės ginčo nagrinėjimui. Pripažino, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus vykdydama savarankišką savivaldybės funkciją - piniginės socialinės paramos teikimą, privalėjo veikti, t. y. ieškovui pavedant dirbti darbus, susijusius su nuolatiniu liemens palenkimu bei svorių kėlimu, nesant įsitikinus, kad asmuo, turintis neįgalumą, tokius darbus tikrai gali atlikti. Kritiškai vertino teismo ekspertizės išvadą. Ieškovas nepateikė duomenų, kad 2012-09-04 dėl stiprių nugaros ir kojų skausmų kvietė greitąją medicinos pagalbą. Nustatė, jog ieškovas į gydytojus kreipėsi 2012-09-28 dėl kitų sveikatos problemų ir tik 2012-10-31 kreipėsi į šeimos gydytoją dėl sustiprėjusių nugaros skausmų. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, ką ieškovas veikė nuo 2012-09-04 iki 2012-10-31, ar tuo metu jo atlikti veiksmai nepaaštrino stuburo ligos. Teismui kėlė abejonių ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis tris mėnesius negalėjo vaikščioti ir gulėjo lovoje, kai 2012-10-08 jam buvo išduotas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą, o 2012-10-15 ieškovas buvo nuvykęs pas Vadoklių seniūnijos seniūną, kas paneigė minėtą ieškovo aplinkybę. Pažymėjo, kad teismo eksperto išvadoje nurodyti atlikti aplinkos tvarkymo darbai tiesioginės įtakos ieškovui diagnozuotos ligos paūmėjimui neturėjo. Darė išvadą, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui sustiprėjusių nugaros skausmų ir apsunkinto vaikščiojimo, dėl ko patirta neturtinė žala, pernelyg nutolęs bei nesąlygotas kaltų ir neatsakingų atsakovės veiksmų. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas faktiškai dirbo tik 4-5 valandas, nors turėjo dirbti 60 valandų, ir jam buvo išmokėta socialinė pašalpa už tris mėnesius, ieškovas neatidirbo paskirtų darbų ir nebuvo jo pareikalauta grąžinti permokėtų lėšų, kas laikytina pakankama satisfakcija už ieškovo patirtus nepatogumus. Kitų byloje dalyvavusių asmenų argumentų ir įrodymų, kaip neturinčių esminės reikšmės bylai, teismas neaptarė.

6Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau nepagrįstai sprendė nebuvus priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo sveikatos pablogėjimo, atsiradusi žala nėra neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė. Pažymi, jog ekspertizės akto duomenys yra patikimesni nei kituose įrodymų šaltiniuose esantys duomenys. Teigia, kad teismas ekspertizės išvados kritiškumą pagrindžiančių aplinkybių nevertino drauge su eksperto išvada, kuri patvirtina ieškovo vaikščiojimo apsunkinimą. Tvirtina, jog didžiulių pastangų dėka jis nuvyko pas gydytojus ir pakartotinai į Vadoklių seniūniją. Dėl išankstinės registracijos tik po dviejų mėnesių galėjo patekti pas gydytoją dėl nugaros skausmų, o dėl padidėjusio kraujospūdžio kreipėsi 2012-09-28, nes buvo užsiregistravęs iš anksto. Nurodo, jog atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvada galėjo pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis. Tvirtina esą įsitikinęs, kad teismo medicinos eksperto išvadoje nurodytas sveikatos pablogėjimas yra tiesioginė 2012-09-04 atliktų aplinkos tvarkymo darbų pasekmė. Mano, jog priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka nustatyti atsakovės neteisėtam pavedimui dirbti per sunkų darbą sąlygojus sveikatos pablogėjimą, o įrodyti esant darbams buvus vienintelei sveikatos pablogėjimo priežasčiai nebūtina. Tvirtina, kad gauti socialinę pašalpą garantuoja Konstitucija bei įstatymas ir, atsakovei sumokėjus nustatyta tvarka ir pagrindais, pastaroji neturėjo jokio pagrindo reikalauti grąžinti permokas lėšas. Be to, priduria, kad savivaldybė sustabdė socialinės pašalpos mokėjimą. Nurodo, kad atsakovės padaryta žala yra pakankamai didelė ir vien pažeidimo konstatavimas negali būti tinkama satisfakcija. Dėl atsakovės veiksmų patyrė didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, prarado pasitikėjimą savivaldybės institucijomis, netikrumą dėl ateities. Teigia, kad atsakovės kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu. Nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera ir priteistinos neturtinės žalos sumokėjimas nesukeltų neigiamų turtinių pasekmių.

7Atsiliepimu į ieškovo R. P. apeliacinį skundą, atsakovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismui eksperto išvada nėra privaloma ir vertinama teismo vidiniu įsitikinimu, o nurodyta kasacinio teismo nutartimi remtis negalima, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Nesutinka su apelianto teiginiais dėl priežastinio ryšio ir nurodo, kad 2012-09-28 vizito pas gydytoją metu apeliantas nenurodė kentėjęs nugaros skausmus. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo priežastinio ryšio nebuvimą ir eksperto išvadą vertino kritiškai. Teigia, jog pati išvada yra prieštaringa. Pažymi, kad ieškovas jokių darbų neatliko, ką paliudijo Vadoklių seniūnijos seniūnaitė ir ieškovas to neginčijo, o tai, kad ieškovas vykdė E. P. nurodymus, kuris nėra atsakovės darbuotojas, kilti atsakovei atsakomybė už kitų asmenų veiksmus negali. byloje nėra duomenų, kad ieškovas dirbo jo nurodytus aplinkos tvarkymo darbus. Nesuprantami apelianto teiginiai dėl atsakovės veiksmų dėl ekspertizės išvados neaiškumų. Pažymi, kad darbuotojo pareiga suteikti visą informaciją apie turimą neįgalumą, todėl prievolė elgtis rūpestingai ir atidžiai dėl savo sveikatos bei bendradarbiauti su atsakove dėl informacijos pateikimo tenka ieškovui. Sutinka su teismo išvada dėl ieškovui neteisėtai išmokėtų lėšų ir tai laiko atsakovės žala, atsakovė įstatymo nustatytais atvejais turi teisę kreiptis dėl lėšų susigrąžinimo.

8Ieškovo R. P. apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

9Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

10Kadangi keliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nevertins minėtos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos nustatymo pagrįstumo. Pažymėtina tik tai, kad naudingos veiklos atlikimo sutartis negali būti vertinama ir aiškinama kaip darbo sutartis. Visų pirma, naudingos veiklos sutartis neatitinka darbo sutarčiai keliamų reikalavimų (Darbo kodekso 95 str.). Antra, vertinant ir aiškinant tokio pobūdžio sutartis bei šalis siejančius santykius darbo teisės normų kontekste, būtų iškreipta pati valstybės socialinės paramos suteikimo esmė.

11Apeliantas skunde teigia, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo patirtos žalos – sveikatos pablogėjimo. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei kilti, reikia atsižvelgti į tai, jog priežastinis ryšys laikomas civilinės atsakomybės sąlyga tada, kai nustatoma, kad kilusi žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reiškia, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu paveikė žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis Nr. 3K-3-614/2002; 2013-10-22 nutartis Nr. 3K-3-531/2013 it kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2012-09-03 apeliantas V. P. ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniūnija sudarė Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. VND-207, kuria apeliantas įsipareigojo 15 dienų po 4 valandas kasdien atlikti aplinkos tvarkymo darbus (1 t., b. l. 6). Vadoklių seniūnijos seniūnas V. K. minėtoje sutartyje pažymėjo, kad R. P. visuomenei naudingą veiklą atliko per numatytą valandų skaičių. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, 2013-08-28 teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad apeliantas faktiškai dirbo tik 2013-09-03, 4-5 valandas (1 t., b. l. 38-50). Pagal 2012-10-15 pasirašytą Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. VND-237 V. P. atsisakė atlikti visuomenei naudingą veiklą, motyvuodamas darbų nesuderinamumu su jo sveikatos būkle (1 t., b. l. 2-3, 7). Iš VĮ Panevėžio miesto poliklinikos rašto matyti, kad apeliantas 2012-09-28 kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl pirminės arterinės hipertenzijos gydymo tęstinumo, o nuo 2012-10-31 kreipėsi ir dėl sustiprėjusių nugaros skausmų, pasunkinto vaikščiojimo (1 t., b. l. 96). Sprendžiant klausimą dėl 2013-09-03 apelianto dirbtų darbų įtakos jo sveikatos būklei, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (2 t., b. l. 54-55, 64-65). Minėtos ekspertizės išvadoje, be kitko, nurodyta, jog 2012-09-03 apelianto atlikti 4-5 valandų darbai paaštrino medicininėje kortelėje 2012-10-31 ir 2012-12-04 užfiksuotus nugaros skausmus bei apsunkino vaikščiojimą ir neturėjo įtakos 2012-12-19 diagnozuotai ūmiai liumbalgijai. Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais, esą pirmosios instancijos teismas eksperto išvadų nevertino su bylos įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiškia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2008-01-25 nutartis Nr. 3K-3-45/2008 ir kt.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo ekspertizės išvadą, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių apelianto skubų kreipimąsi į greitosios medicinos pagalbą (CPK 178 str.). Kolegija nurodo, kad papildomai išreikalavus įrodymus, paaiškėjo, jog 2012-09-04 apeliantui V. P. greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta (2 t., b. l. 111). Skundžiamame sprendime buvo įvertinta tai, kad nėra duomenų apie apelianto veiklą po aplinkos tvarkymo darbų iki vizito pas šeimos gydytoją dėl paūmėjusių nugaros skausmų, apeliantas dėl nugaros skausmų kreipėsi tik praėjus pakankamai ilgam (apie 2 mėnesius) laiko tarpui, minimu laikotarpiu V. P. kreipėsi dėl socialinės paramos gavimo, vyko į Vadoklių seniūniją. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai dėl jo galimybių kreiptis į gydytojus dėl sveikatos pablogėjimo. Neginčijamai nustatyta, kad 2012-09-28 apeliantas kreipėsi į gydytojus dėl kitų sveikatos problemų ir byloje nėra duomenų bei apeliantas neįrodinėjo, kad minėtu metu jis galėjo kreiptis į medikus tik dėl konkretaus sveikatos nusiskundimo, šiuo atveju hipertenzijos gydymo tęstinumo (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, galinčių paneigti minėtas išvadas. Byloje nustatyti prieštaringi apelianto teiginiai dėl jo sveikatos būklės, kur jis tris mėnesius po 2012-09-03 atliktų darbų gulėjo lovoje, vienur nurodė, jog pats vyko į greitosios medicinos pagalbos stotį, kur – kad kvietėsi pagalbą, 2013-10-09 teismo posėdžio metu apeliantas aiškino, kad 2012-09-04 vyko į darbą (1 t., b. l. 38-50; 2 t., b. l. 36-45). Įvertinus tai, kad apeliantui diagnozuota stuburo diskozė dešinėje, abipusė radikulopatija ir minėtos ligos savo esme yra lėtinio pobūdžio, galinčios bet kada paūmėti, nuo 2012-09-03 atliktų visuomenei naudingų veiklų iki 2012-10-31 kreipimosi į medicinos įstaigą dėl sustiprėjusių nugaros skausmų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, nėra duomenų, kokius atliko apeliantas veiksmus, t. y. ką veikė, minėtu laikotarpiu ir ar tie veiksmai galėjo įtakoti jo sveikatos pablogėjimą, teisėjų kolegija negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo (2 t., b. l. 36-45). Nors apeliantas skunde teigia, kad nėra būtina įrodyti atsakovės neteisėtiems veiksmams buvus vienintelei jo sveikatos pablogėjimo priežasčiai, tačiau viso ginčo metu apeliantas teigia priešingai - kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai buvo vienintelė to (sveikatos pablogėjimo) priežastis.

12Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantui sumokėta socialinė pašalpa už tą laikotarpį, už kurį apeliantas neatidirbo (2012 m. liepos-rugsėjo mėn.), pakankamas patirtų nepatogumų atlyginimas (CPK 185 str.). Byloje nepaneigta, o juo labiau, pats apeliantas patvirtino, kad pagal 2012-09-03 Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. VND-207 faktiškai iš nustatytų 60 valandų apeliantas dirbo tik 4-5 valandas, kas reiškia, jog V. P. nevykdė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte (teisės akto redakcija galiojusi 2012-09-03 sutarties sudarymo metu) įtvirtintos pareigos dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, tačiau gavo socialinę pašalpą (1 t., b. l. 21). Kadangi nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija nevertina išmokėtos apeliantui socialinės pašalpos grąžinimo galimybių bei pagrįstumo.

13Kolegija daro išvadą, jog pagal pateiktus įrodymus byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantui kilusios žalos – sveikatos pablogėjimo, ir vertinti apelianto patirtos neturtinės žalos dydį neturi pagrindo (CK 6.249-6.250 str.). Juo labiau, kaip aukščiau minėta, apeliantui diagnozuotos ligos lėtinės ir jos gali bet kada paūmėti ir taip sukelti skausmus ar kitokius nepatogumus, kuriuos apeliantas nurodo skunde. O tai, kad, kaip nurodo apeliantas, prarado pasitikėjimą savivaldybės institucijomis bei patyrė netikrumą dėl ateities - baimę neteikti socialinės pašalpos, paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys apelianto 2012-10-01 kreipimąsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos gavimo (1 t., b. l. 76). Tuo pačiu nėra pagrindo vertinti ir atsakovės turtinės padėties, jos galėjimo sumokėti apelianto prašomą 25 000 Lt neturtinę žalą.

14Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

15Valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Pripažintina, jog šiuo atveju apeliantas neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai civilinę atsakomybę (CPK 185 str.).

16Kiti apelianto nurodyti argumentai teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi.

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, neturi pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą ir ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,... 4. ieškovas R. P. prašė priteisti iš atsakovės 25 000 Lt neturtinės žalos.... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu R. P.... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 7. Atsiliepimu į ieškovo R. P. apeliacinį skundą, atsakovė prašo jį atmesti... 8. Ieškovo R. P. apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės... 9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 10. Kadangi keliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų... 11. Apeliantas skunde teigia, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės... 12. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantui... 13. Kolegija daro išvadą, jog pagal pateiktus įrodymus byloje nebuvo nustatytas... 14. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų... 15. Valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos... 16. Kiti apelianto nurodyti argumentai teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo... 17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus,... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 19. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą palikti...