Byla e2-1281-494/2019

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui, dalyvaujant ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Rolandui Kruopiui, ginančiam viešąjį interesą, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Lilijai Krezub, sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovui Jonui Narkevičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, D. O., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarei D. S., Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3I.

4Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), 926/2845, dalis buvo parduota atsakovui D. O.; 3) taikyti restituciją - priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš: s.b. „Žaluma“ 1919/2845 dalį, D. O. - 926/2845 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ); 4) taikyti restituciją - priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos s.b. „Žaluma“ naudai 276,59 Eur; 5) taikyti restituciją - priteisti iš s.b. „Žaluma“ D. O. naudai 648,20 Eur; 6) priteisti iš s.b. „Žaluma“ ir D. O. bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

72.

8Nurodo, kad išnagrinėjus NŽT VRS pareiškime prokuratūrai pateiktą informaciją bei surinkus papildomus duomenis, nustatyta, kad Skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ - (14.48.2.)-3503 buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), sodininkų bendrijoje „Žaluma“ (toliau - s. b. Žaluma“), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suprojektuoti sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypai bei įsiterpę žemės sklypai. Skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 48SK-( 14.48.11 l.)-3714 buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. ( - ) suformuoti (įregistravus Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. ( - )), o Skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ( 14.48.2.)-1361 buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti sodininkų bendrijai „Žaluma“. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. 7298) žemės sklypas ( - ), toliau tekste ir - Ginčo sklypas) buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“.

93.

102017 m. kovo 7 d. s.b. „Žaluma“ valdybos narys P. E., duodamas paaiškinimą prokuratūroje nurodė, kad jis yra s.b. „Žaluma“ valdybos narys nuo 2009 metų. Į jo pareigas įeina tai, kas nurodyta s.b. įstatuose, pvz., svarstyti sandorių sudarymo klausimus, nagrinėti bendrijos narių prašymus ir kt. S.b. „Žaluma“ valdybą sudaro 5 nariai, 1 iš jų yra bendrijos pirmininkas. Nuo to laiko, kuomet P. E. tapo valdybos nariu, jo teigimu, Jonas Narkevičius buvo valdybos narys ir jos pirmininkas. P. E. teigimu, apytiksliai 2011 metais įvykusio visuotinio s.b. narių susirinkimo metu buvo nuspręsta s.b. „Žaluma“ nuosavybėn įgyti dalį s.b. „Žaluma“ teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų. Dalies šioje teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų įsigyti buvo atsisakyta. P. E. turimais duomenimis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuomos mokesčius už bendrojo naudojimo žemės sklypus s.b. „Žaluma“, kurie tuomet padidėjo nuo maždaug 2000 Lt per metus iki maždaug 50000 Lt per metus. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo žemė, esanti sodininkų bendrijos teritorijoje, tapo bendrijai nepakeliama finansine našta, savivaldybė buvo pareiškusi bendrijai ieškinį, kelis metus dėl to buvo areštuotos bendrijos sąskaitos. Bendrija kreipėsi į savivaldybę dėl šio mokesčio sumažinimo iki buvusio lygio, bet savivaldybė prašymo netenkino. Šiai dienai visos savivaldybės pateiktos sąskaitos, anot P. E., yra beveik apmokėtos.

114.

12S.b. „Žaluma“ teritorijoje yra apie 10 km bendrojo naudojimo kelių, pagal galiojančius teisės aktus šiais keliais turi privažiuoti specialiųjų tarnybų, atliekas surenkančių įmonių transporto priemonės, todėl yra keliami reikalavimai šių kelių plotui, apsisukimo vietoms ir pan. Viename iš s.b. narių susirinkimų buvo nuspręsta įrengti pliažus, prieplauką, pastatą bendrijos būstinei, apžvalgos taškas ir kt. 2013 metais s.b. „Žaluma“ įsitraukė į Vilniaus rajono savivaldybės parengtą projektą dėl to, kad per s.b. teritoriją būtų nutiestas dviračių takas. Bendrojo naudojimo žemės sklypai s.b. „Žaluma“ nuosavybėn buvo įgyti bendrijos narių lėšomis. Kiekvienas bendrijos narys galėjo paremti s.b. „Žaluma“ piniginiu įnašu. Piniginis įnašas buvo įforminamas kasos pajamų orderiu, jei pinigai buvo įnešami į bendrijos kasą. Taip pat buvo galimybė pervesti lėšas per banką. Lėšų pavedimuose mokėjimo paskirtis būdavo nurodoma apytiksliai: „žemės išpirkimui iš valstybės“. Tiksliai pasakyti - ar mokėjimų pavedimuose būdavo nurodoma už kokį konkrečiai sklypą mokamas įnašas - P. E. negalėjo. Jokios sutartys su s.b. nariais, pervedančiais aptariamas lėšas, nebuvo sudaromos. Tai, anot P. E., nesietina su vėlesniais sklypų pardavimais bendrijos nariams, nes dalis asmenų, įnešusių minėtas lėšas, neįsigijo nuosavybėn iš bendrijos žemės sklypų. Tiksliai pasakyti ar buvo asmenų, kurie nusipirko žemės sklypus, tačiau nebuvo iš anksto parėmę bendrijos, P. E. negalėjo.

135.

142015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta dalį šio aukščiau nurodytų sklypų parduoti bendrijos nariams. Visų s.b. „Žaluma“ narių prašymai, kurie buvo pateikti bendrijos valdymo organams dėl jų įsigijimo privačion nuosavybėn buvo patenkinti. Visiems minėtus žemės sklypus įgijusiems asmenims buvo išaiškinta, kad jie nuosavybėn iš s.b. „Žaluma“ įgyja bendro naudojimo žemės sklypus, ši aplinkybė buvo įrašyta į notarines pirkimo - pardavimo sutartis.

156.

162016 m. lapkričio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 926/2845 dalis Ginčo sklypo buvo parduota atsakovui D. O.. Liudytoju ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00579-16 medžiagoje apklaustas D. O. nurodė, kad ( - ) turi žemės sklypą paveldėtą iš tėvų, kai dar mažas buvo, tai tėvas šalimais jų žemės sklypo tvarkė aplinką, kitame žemės sklype ( - ), kuriame buvo pelkės ir nederlinga žemė, kad būtų gražu prie namų. Pieš 3-4 metus, per susirinkimą s.b. nariai patys iškėlė klausimą, kaip galima būtų išsipirkti žemę iš valstybės, kuri yra s.b. "Žaluma" teritorijoje, nes vis tiek s.b. nariai ją prižiūrėjo, tvarkė aplinką, tai pirmininkas Jonas Narkevičius pateikė pasiūlymą, kad gali iš valstybės s. b. "Žaluma" nusipirkti sklypus bendram s.b. narių naudojimui. S.b. nariai, tame tarpe ir D. O. teigė priėmęs tokį pasiūlymą. Bendravo dėl žemės sklypo pirkimo su pirmininku ir telefonu, ir asmeniškai, ir visuotinių susirinkimų metu. Jo motina T. O. banko pavedimu į s. b. "Žaluma" banko sąskaitą pervedė apie 1000 eurų, tiksliai nežino kiek. Tam kad s. b. "Žaluma" iš valstybės įsigytų žemės sklypą, nes bendrija turėjo skolų ir negalėtų iš savo lėšų nupirkti sklypo, kurį jie po to nupirktų. Po to 2016 m. rudenį, suderinus laiką su pirmininku ir notaru, D. O. atvyko į notarų biurą, kur iš s. b. "Žaluma" atstovaujamos pirmininko J. Narkevičiaus nusipirko minėtą žemės sklypą, galimai Nr. ( - ). Pas notarą ir po sutarties pasirašymo jokių pinigų nemokėjo pirmininkui, tik su notaru buvo atsiskaityta už paslaugas. Neplanavo nieko šiame sklype statyti, tik kad graži būtų aplinka prie namo. Žinojo, kad tai žemė yra žemės ūkio paskirties ir jos paskirties keisti neketino ir neketina nieko joje statyti. Niekas nesiūlė pakeisti šios žemės paskirties. Ir ateityje tokia pat išliks ši žemė, jos pardavinėti neketina. D. O. teigė suprantąs, kad kaina buvo žemesnė negu rinkos kaina, kadangi s.b. "Žaluma" pirko ją iš valstybės, tuo labiau ji buvo skirta bendram naudojimui, tik, kad tas žemės sklypas įformintas bendra jungtine nuosavybe su s.b. "Žaluma". Prieiga prie šio žemės sklypo neapribota, bet kas gali į jį patekti, jame nieko nėra statoma ir neplanuojama statyti ateityje, tik sutvarkyta aplinka, kad būtų švaru. Auga vaismedžiai ir žolė nupjaunama laiku.

177.

18Akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 ir 3 punktus akivaizdu, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė) priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Ne mažiau svarbu tai, kad sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui - bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, darytina išvada, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje bei Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, t. y. mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. didesnis valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. e A -820-822/2016). Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas (racionalumo principas), o sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, imperatyviai nustatytais atvejais ir būdais (viešosios teisės principas) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje 3K-3-53/2012).

198.

20Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad s.b. „Žaluma“ niekada nesiekė Ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant Ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais s. b. nariais dėl Ginčo sklypo pardavimo jiems, Ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų - s.b. narių, t. y., s.b. „Žaluma“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams - s.b. nariams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Kaip minėta ieškinyje, atsakovas s.b. „Žaluma“, kreipdamasis į NŽT VRS, nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, kadangi nesiekė naudoti ir nenaudojo Ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims.

219.

22Dėl to 2015 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu - kaip sudaryta dėl apgaulės, o taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi bendrijai buvo parduotas didesnis nei maksimalus leistinas - 0,12 ha ploto žemės sklypas.

2310.

24Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė - šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo konkrečiu atveju vertintina ar atsakovai s.b. nariai, sudarydami Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme elgėsi sąžiningai.

2511.

26Lietuvos Respublikoje teisės aktai skelbiami viešai. Vadinasi, aplinkybė, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams turėjo būti žinoma. Kaip matyti iš ieškinio 8, 10, 11 punktuose paminėtų asmenų paaiškinimų, visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad Ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir kad jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka, atsakovams - fiziniams asmenims buvo pateikia susipažinti pakankamai duomenų (duomenys apie Ginčo sklypo naudojimo būdą buvo įrašyti Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, jie atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, apie tai juos informavo s.b. „Žaluma“ pirmininkas ar kiti valdybos atstovai), todėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju nelaikytinas.

2712.

28Atsakovas sodininkų bendrija „Žaluma“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei yra paskirtas 120,3 ha žemės sklypas .Nuo žemės sklypo suteikimo kolektyvinei sodininkystei sodininkų bendrija „Žaluma“ ir jos nariai naudojosi šiuo sklypu. Sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei plėtoti suteiktas 120,3 ha žemės sklypas pagal SB „Žaluma“ genplaną suskirstytas į individualius sodo sklypus ir bendro naudojimo žemę, kuri atskirais žemės sklypais nesuformuota. Prieš parduodant valstybinę žemę SB „Žaluma“ parengė žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projektą, kuris buvo nustatyta tvarka patvirtintas. Prieš parduodant ginčo žemės sklypą buvo įregistruotos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio misterijos patikėjimo teisės į šį sklypą, 2015-08-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7298, kuria žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“, buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota nekilnojamojo turto registre SB „Žaluma“ vardu, SB „Žaluma“ yra sumokėjusi už perkamą sklypą nustatytą kainą iki sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo naikinti 2015-08-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 7298, dėl neatitikimo imperatyvioms teisės normoms.

2913.

30Ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu S B „Žaluma“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Šio žemės sklypo bendraturčiai yra fiziniai asmenys - sodininkai. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pirkėjas taip pat yra sodininkas, kuris kartu yra ir bendro žemės sklypo bendraturtis pagal įstatymą. Atsakovas fizinis asmuo, būdamas ginčo žemės sklypo bendraturtis pagal įstatymą, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą už nustatytą kainą.

3114.

32SB “Žaluma” narių susirinkimas, sodininkų bendrijos organas turintis išimtinę teisę spręsti dėl bendro naudojimo turto disponavimo, t.t. pardavimo. 2015 metų visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo žemės sklypų sodininkų bendrijos nariams. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijos nariams (ginčo žemės sklypo dalininkams), parduodant ginčo žemės sklypą buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai fiziniai asmenys su tokiomis sąlygomis sutiko ir 2016-11-09 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), 926/2845 dalys buvo parduotos atsakovui D. O., įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo iniciuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia ieškovo prielaidą, kad SB „Žaluma“ neketino naudoti sklypą pagal paskirtį. Be to, atsakovas fizinis asmuo savo paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, sklypą prižiūrėjo ir tvarkė jo tėvai, kad būtų graži aplinka, po tėvo mirties iki pirkimo iš SB „Žaluma“ jis tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

3315.

34Ginčo žemės sklypo dalies pardavimas atsakovui sodininkų bendrijos nariui ir sklypo bendraturčiui pagal įstatymą, nepažeidžia reikalavimo naudoti sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, negali būti vertinamas kaip SB „Žaluma“ siekis sudaryti sąlygas atsakovui fiziniam asmeniui lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą.

3516.

36Lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono tvarka ir už indeksuotą kainą) teisėtai pasinaudojo SB „Žaluma“ įsigydama ginčo žemės sklypą. Šią teisę sodininkų bendrijoms imperatyviai nustato Žemės įstatymas. Sodininkų gi bendrijos nariai, atsakovai byloje, pasinaudojo pirmumo teise pirkti bendro naudojimo sklypą sodininkų bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą dalį bendro naudojimo žemės sklypų parduoti. Spręsti dėl sodininkų bendrijos bendro naudojimo turto pardavimo yra sodininkų bendrijos narių susirinkimo išimtinėje kompetencijoje pagal Sodininkų bendrijos įstatymą.

3717.

38Įstatymai nenustato jokio draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą ar jo dalį nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, išskyrus Žemės reformos įstatymo 9 str. 1 d. bendrą apribojimą dėl 150 ha. Be to, Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo turtas gali būti išnuomojamas ar parduodamas. NŽT negalėjo kelti sąlygos bendrijai neparduoti ginčo žemės sklypo, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės. Sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos (CK 1.97 str.), todėl NŽT žinojo ir turėjo žinoti, kad bendro naudojimo žemės sklypai, kurios įsigyja sodininkų bendrijos, gali būti parduodami. Iš išdėstyto matyti, kad ieškovo teiginys, jog ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieš NŽT valią yra visiškai nepagrįsta. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pardavimo faktą sodininkų bendrijos nariams ieškovas visiškai nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sodininkų bendrija panaudojo apgaulę.

3918.

40Atsakovo fizinio asmens ginčo žemės sklypo dalies pirkimas iš sodininkų bendrijos negali būti vertinamas kaip pasinaudojimas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Atsakovas D. O. įsigijo žemės sklypo, kurio naudojimo būdas yra bendro naudojimo, dalį, įsipareigojo naudoti šį sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, o tai reiškia, kad savo lėšomis ir jėgomis tvarkydami ginčo žemės sklypą prisiėmė sau didesnę naštą, nes šį sklypą rekreacijos tikslais galės naudoti ne tik jie, bet ir kiti sodininkų bendrijos nariai.

4119.

42Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog aplinkybę, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ siekė įsigyti žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) konkrečiai (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai) veiklai vykdyti, patvirtina ne tik šio įsigyto žemės sklypo naudojimo būdas, nurodytas kadastro duomenyse, tačiau ir pats šios bendrijos inicijuotas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ) sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projektas.

4320.

44Taigi, aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už indeksuotą jos vertę bei kita aplinkybė, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) 2016 metais perleido atsakovui D. O., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo - siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdama apgaule įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo.

4521.

46Akivaizdu, jog šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), jei būtų žinojusi tikruosius sodininkų bendrijos „Žaluma“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas minėtas žemes sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „Žaluma" narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas (parduotas) privatiems asmenims, siekiant iš to pasipelnyti.

4722.

48Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sodininkų bendrija „Žaluma" pasitelkdama apgaulę, t. y. tyčia suklaidindama valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, dėl esminės sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), sąlygos (tikslo, dėl kurio įsigyjamas žemės sklypas) neteisėtai įgijo minėtą žemės sklypą.

4923.

50Atitinkamą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį įsigijęs D. O. yra nesąžiningas įgijėjas, kadangi būdams sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariu bei pirkdamas konkretaus naudojimo būdo - sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) - žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog šis žemės sklypas sodininkų bendrijai „Žaluma“ buvo parduotas tik konkretiems tikslams (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai įgyvendinti). Akivaizdu, jog įsigydamas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį, atsakovas D. O. būdamas apdairus, rūpestingas, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui, tačiau tikėtina, jog net ir žinodamas šias kliūtis, jis vis tiek įsigijo Šio žemės sklypo dalį.

5124.

52Atsakovas D. O. ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė D. S. ir notarė D. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimą į ieškinį nepateikė.

5325.

54Teismo posėdžio metu prokuroras Rolandas Kruopis, palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti ir akcentavo, kad šioje byloje ginčo sklypas yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo sklypas ir turi būti naudojamas bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Naudojant šį sklypą, jam buvo taikomi apribojimai. Nėra duomenų apie poreikį sodininkų bendrijos tą sklypą naudoti bendro naudojimo tikslams. Tuo tarpu sodininkų bendrija turėjo tikslą jį perparduoti. Tai įrodo ieškinio 8.2 punktas, kad pagal P. E. parodymus sodininkų bendrija turėjo įsiskolinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-02-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje ginčijama 2016 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Bendrija iš Lietuvos valstybės nusipirko 8,9356 ha žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypą 147 kartus mažesne nei rinkos vertė kaina. Tačiau byloje nustatyta, kad dar prieš įsigydama šį sklypą Bendrija buvo nusprendusi dalį jo parduoti fiziniams asmenims ir netrukus po įsigijimo tai padarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į šias aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad įsigydama ginčo žemės sklypą Bendrija neturėjo poreikio ir tikslo visą jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bet turėjo tikslą dalį sklypo perparduoti fiziniams asmenims. Taigi ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryti nesant teisės aktuose nustatytos sąlygos – poreikio naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, dėl to pagrįstai bylą nagrinėjusių teismų jie buvo pripažinti negaliojančiais (43 p.). Šiuo atveju yra analogiška situacija, nes liudytoju ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00579-16 medžiagoje apklaustas D. O. nurodė, kad ( - ) s. b. "Žaluma" turi žemės sklypą paveldėtą iš tėvų, kai dar mažas buvo, tai tėvas šalimais jų žemės sklypo tvarkė aplinką, kitame žemės sklype ( - ), kuriame buvo pelkės ir nederlinga žemė, kad būtų gražu prie namu. Pieš 3-4 metus, per susirinkimą s.b. nariai patys iškėlė klausimą, kaip galima būtų išsipirkti žemę iš valstybės, kuri yra s.b. "Žaluma" teritorijoje, nes vis tiek s.b. nariai ją prižiūrėjo, tvarkė aplinką, tai pirmininkas Jonas Narkevičius pateikė pasiūlymą, kad gali iš valstybės s. b. "Žaluma" nusipirkti sklypus bendram s.b. narių naudojimui. S.b. nariai, tame tarpe ir D. O. teigė priėmęs tokį pasiūlymą. Bendravo dėl žemės sklypo pirkimo su pirmininku ir telefonu, ir asmeniškai, ir visuotinių susirinkimų metu. Jo motina T. O. banko pavedimu į s. b. "Žaluma" banko sąskaitą pervedė apie 1000 eurų, tiksliai nežino kiek, tam kad s. b. "Žaluma" iš valstybės įsigytų žemės sklypą, nes bendrija turėjo skolų ir negalėtų iš savo lėšų nupirkti sklypo, kurį jie po to nupirktų. Tai gi, sodininkų bendrija turėjo tikslą įsigyti savo nuosavybėn žemės sklypus ir sodininkų bendrijos nariams sudaryti galimybę nusipirkti naujus žemės sklypus, esančius prie jų sklypų. 2016-11-09 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog D. O. atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 926/2845 dalimi anksčiau minėto žemės sklypo, t.y. 926 kv.m. bendro ploto, dalis sklypo naudojimosi plane M1:500 pažymėta indeksu 3B2 (Sutarties 6.1.2 p.), be to šalys susitarė, kad kiekvienas žemės sklypo bendraturtis turi teisę savo žemės sklypo dalyje tvarkyti visus ūkinius reikalus (Sutarties 6.2 p.). Tai įrodo, kad sodininkų bendrija įsipareigojo netrukdyti sklypo įgijėjui D. O. naudotis sklypu, kas reiškia, kad sodininkų bendrija neturėjo tikslo įsigyti ir naudoti įsigyto iš valstybės sklypo bendroms reikmėms. Tai gi ginčo sandoris pažeidžia LR žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, 9 straipsnio 5 dalį. Į bylą nieko nepateikta, kad sodininkų bendrija ginčo sklypą, jo dalį ketina naudoti bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

5526.

56Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė L.Krezub prašė ieškinį tenkinti visiškai, palaiko atsiliepimą. Papildomai parodė, kad sodininkų bendrija turi teisę įsigyti iš valstybės bendro naudojimo sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai lengvatine tvarka, bet šiuo atveju sodininkų bendrija įsigijo iš valstybės šį žemės sklypą vienu tikslu – perleisti jį atsakovui kaip privačiam asmeniui. Sodininkų bendrija suklaidino valstybę, nes įsigijo žemės sklypą ne aukščiau nurodyto tikslo siekimo, t.y. naudoti žemės sklypą bendram naudojimui, todėl atsakovas sodininkų bendrija buvo nesąžininga valstybės atžvilgiu.

5727.

58Sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovas pirmininkas J.Narkevičius sutiko su ieškiniu dalyje ir palaikė atsiliepimą į ieškinį. Sutinka, kad bendrija negalėjo parduoti privatiems asmenims sklypą, o kitoje dalyje nesutinka su ieškiniu. Sodininkų bendrijos įsigytas ginčo žemės sklypas yra bendro naudojimo ir sodininkų bendrija jokių imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė. Be to, pagal Nacionalinės žemės tarnybos nurodymus sodininkų bendrija galėjo parduoti žemės sklypą. Tai patvirtina 2016-04-06 Nacionalinės žemės tarnybos raštas ir tai buvo aiškinama konferencijose. Ginčo žemės sklype ketinama įrengti autobusų aikštelę. Pažymėjo, jog 2016-04-06 ir 2016-04-12 raštuose NŽT atsakymuose sodininkams R. K. ir J. M. nurodė, jog dėl dalies bendro naudojimo žemės išsipirkimo arba nuomos reikia kreiptis į žemės savininką – bendriją. Minėtų skundų ir prašymų nagrinėjimo eiga patvirtina, kad tuo metu ŽŪM-ja, centrinė NŽT prie ŽŪM buvo įsitikinusi, kad bendrijos savo nekilnojamu turtu gali disponuoti pagal visuotinių susirinkimų priimtus sprendimus ir galimai nurodė NŽT Vilniaus raj. skyriaus vedėjai J. L. pateikti minėtiems sodininkams teigiamus atsakymus į jų prašymus. Jo nuomone, tikslas buvo ne teisingumo paieškos, o siekis sužlugdyti bendriją, atimti teisėtai išpirktą žemę ir ją atiduoti kitiems. Sodininkų paaiškinimai neatitinka tikrovės, tai pačių apklausiamųjų įsivaizdavimai, bet ne visuotinių susirinkimų oficialūs priimti sprendiniai. Apgaulės nebuvo nei išperkant bendro naudojimo žemę, nei parduodant jos dalį sodininkams. Jei įstatymų leidėjas būtų norėjęs, galėjo priskirti sodininkų bendrijų žemės ūkio paskirties bendro naudojimo žemę neprivatizuotinai žemei, kaip tai padarė, pavyzdžiui, su žeme, užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamoms teritorijoms (gatvėms, aikštėms, skverams, kapinėms ir kt.) (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis). Įstatymu nenumačius priešingai, privatizuotas ir juridinio asmens nuosavybėje esantis turtas yra civilinės apyvartos objektas, todėl visiškai tikėtina, kad ateityje gali būti parduotas, pavyzdžiui, tenkinat kreditorių reikalavimus. Apskritai nuosavybės neliečiamumo principas suponuoja tai, kad tik savininkas, šiuo atveju – bendrijos nariai, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojai, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti bei disponuoti juo. Bendrija ne tik neturėjo jokių ketinimų, bet ir jokių galimybių kaip nors paveikti NŽT sprendimą parduoti žemę bendrijai. Bendrija tik atliko būtinus įstatymo reikalaujamus veiksmus valstybinei žemei įsigyti vieninteliu tikslu – viešiems narių poreikiams tenkinti (poilsio, rekreacijos, harmoningos vietovės aplinkos ir pan.). Bendrijos susirašinėjimas su NŽT ir Žemės ūkio ministerija liudija, kad Bendrija veikė atvirai, skaidriai ir sąžiningai, dėl kiekvieno žingsnio konsultuodamasi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant NŽT, todėl šioje byloje negali būti pripažinta ir apgaulė sudarant sandorį. Pirkimo – pardavimo sutartyje dalies sklypo ( - ) (k.nr. ( - )), sudarytoje tarp bendrijos ir atsakovo bendrijos nario D. O., jokių įrodymų, kad faktiškai sklypas naudojamas ne bendriems tikslams ir rekreacijai, nėra. Žemės sklypas tvarkomas, prižiūrimas, neaptvertas, į jį laisvai gali patekti bet kas. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad ginčo žemė būtų naudojama ne pagal paskirtį ar ne pagal naudojimo būdą. Todėl prokuroro argumentas, kad ginčo sandoriais bendrijos žemės ūkio paskirties bendro naudojimo žemei perėjus fiziniams asmenims, neva buvo pažeisti sodininkų interesai bendrai naudotis žeme, yra visiškai nepagrįstas, nes pasikeitus savininkams, šios žemės paskirtis ir naudojimo būdas nepasikeitė, o žemės naudojimą pagal paskirtį saugo įstatymai ir užtikrina NŽT. Visas sklypas yra naudojamas bendriems poreikiams t.y. statiniams statyti ir rekreacijai. Jame beveik baigta įrengti autobusų apsisukimo aikštelė-žiedas, nuo 2020 -04-01 kursuos maršrutinis autobusas, nes suderinta su Vilniaus rajono savivaldybe. Yra sklype kūdra, kurioje sodininkai žvejoja.

59II.

60Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

6128.

62Ginčas byloje kilo dėl sodininkų bendrijos teisės įsigyti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą kaip bendro naudojimo žemę bei vėliau sklypo dalį parduoti sodininkų bendrijos nariams asmeninės nuosavybės teise.

6329.

64Iš bylos medžiagos, šalių, jų atstovų paaiškinimų bei Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus (toliau ir NŽT VRS) vedėjo 2013-10-30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ) sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį suformuoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai. Skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 48SK-( 14.48.11 l.)-3714 buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. ( - ) suformuoti (įregistravus Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. ( - )), o Skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ( 14.48.2.)-1361 buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti sodininkų bendrijai „Žaluma“. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir SB „Žaluma“, atstovaujama sodininkų bendrijos pirmininko J.Narkevičiaus 2015-08-13 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7298, kuria SB „Žaluma“ už 276,59,00 Eur nusipirko 2845 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 29000 Eur. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai; sutarties 6 punktu pirkėjas įsipareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. 2015-06-20 visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu nuspręsta dalį sklypų parduoti bendrijos nariams. 2016-11-09 pirkimo - pardavimo sutartimi 0,0926 ha ginčo sklypo dalis buvo parduota atsakovui D. O. už 648,20 Eur.

6530.

66Prokuroras prašo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu: CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytą apgaule, bei CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, t,y. minėtas sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes neteisėtai pakeistas naudojimo būdas. Kiti sandoriai, sudaryti su fiziniais asmenimis, ginčijami prokuroro kaip išvestiniai; juos prokuroras prašo pripažinti negaliojančiais, siekiant pripažinto negaliojančiu sandorio dalyko išreikalavimo.

6731.

68Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Tai reiškia, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdantys subjektai (Nacionalinė žemės tarnyba, atitinkamos savivaldybės ir kt.) negali disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, kad visi sandoriai, kuriais yra perleidžiami valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, turi būti pagrįsti įstatymu.

6932.

70Žemės perleidimas sodininkų bendrijose reguliuojamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas teisę be aukciono įsigyti valstybinę žemę numato tiek sodininkų bendrijoms, tiek fiziniams asmenims. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma abiem įgijėjams; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

7133.

72Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

7334.

74Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

7535.

76Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Taigi įstatymas aiškiai numato, kad tuo atveju, jei žemė yra bendro naudojimo, ji skirta ne perpardavimui, o bendrijos reikmėms. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu“.

7736.

78Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys nuosavybės teise gali įgyti tik teisėtu pagrindu naudojamus individualius sodo sklypus arba įsiterpusius žemės sklypus, kurie gali būti projektuojami tose teritorijose, kuriose nėra įmanoma suformuoti atskiro individualaus mėgėjų sodo žemės sklypo, ir sujungiami su šalia esančiais žemės sklypais. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai gali būti perleidžiami išimtinai tik konkrečiam subjektui – sodininkų bendrijai, ir yra skirti konkrečiam tikslui – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tokiu reglamentavimu įstatymo leidėjas siekė užtikrinti atskirų sodininkų bendrijos narių individualių interesų ir visos sodininkų bendrijos bendrų poreikių pusiausvyrą; įstatymų leidėjas išskyrė bendrojo naudojimo žemę, apribodamas galimybę šią žemę įgyti atskiriems asmenims (sodininkų bendrijų nariams ir kt.) ir naudoti ją savo asmeniniais interesais, siekdamas sudaryti sąlygas patenkinti bendrus, viešus poreikius – šiuose žemės sklypuose gali būti projektuojami bendro naudojimo keliai, įrengiami inžineriniai statiniai, organizuojamos sodininkų bendrijos narių poilsiui skirtos vietos ir pan.

7937.

80Ieškovas teigia, jog bendrija įsigijo valstybinės žemės sklypą, prieš NŽT panaudodama apgaulę, t.y. tyčia nuslėpė informaciją, kad nusipirkta žemė bus naudojama ne sodininkų bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims (CK 1.91 straipsnis). Tuo tarpu atsakovų teigimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad NŽT buvo suklaidinta ar apgauta dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; atstovai paaiškino, kad sklypas buvo ir yra naudojamas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti ir rekreacijai, t.y. ginčo sklypą (jo dalį) atsakovas bei jo tėvai prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „Žaluma“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

8138.

82Iš SB „Žaluma“ narių 2015-06-20 pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl sodininkų bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų ar jų dalių nuomos bei pardavimo; pritarta bendrijai priklausančius žemės sklypus parduoti ne mažiau kaip už 70 Eur už arą (nustatant, kad į kainą įskaičiuota žemės nuomos savivaldybei padengimas (30 Eur), pertvarkymo projekto kaštų padengimas (10 Eur) ir žemės kaina (30 Eur)) bei nustatyta, kad sklypai gali būti parduodami tik bendrijos nariui ar jo sutuoktiniui, taip pat nustatyta, kad jei parduodama dalis žemės sklypo, su kiekvienu žemės sklypo įgijėju turi būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (Protokolo 7 klausimas). Šio SB „Žaluma“ protokolo turinys sudaro pagrindą teigti, kad bendrija neturėjo tikslo naudoti ginčo bendro naudojimo žemės sklypo bendrijos reikmėms, rekreacijai nei iki kol buvo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įsigyjant sklypą iš valstybės, nei po sutarties sudarymo. Bylos nagrinėjimo metu SB „Žaluma“ atstovas Jonas Narkevičius nurodė, jog visas sklypas yra naudojamas bendriems poreikiams, t.y. statiniams statyti ir rekreacijai, nes jame beveik baigta įrengti autobusų apsisukimo aikštelė-žiedas, nuo 2020-04-01 kursuos maršrutinis autobusas, tai suderinta su Vilniaus rajono savivaldybe. Tačiau minėtas aplinkybes paneigia pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017-06-28 raštas dėl prašymo, kuriame nurodyta, jog Vilniaus rajono savivaldybės biudžete nenumatytos lėšos autobusų aikštelėms įrengti sodų bendrijų teritorijose, dėl to Vilniaus rajono savivaldybė šiuo metu neturi galimybės įrengti prašyme minėtą autobusų apsisukimo aikštelę. Į bylą nepateikta duomenų, jog minėtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimas būtų apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog jau baigta įrengti autobusų apsisukimo aikštelė-žiedas, nes minėtose nuotraukose matosi tik išlyginta žemė ginčo žemės sklype. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ siekė ginčo žemės sklypą naudoti bendriems bendrijos tikslams, o, kaip minėta, protokole įrašyta apie „naudojimosi tvarkos nustatymą atskirai kiekvienam sklypo įgijėjui“, kas patvirtina ginčo žemės sklypo įsigijimo tikslą – bendrijos narių asmeniniam naudojimui.

8339.

84Iš 2016-11-09 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos SB „Žaluma“ su atsakovu, turinio matyti, jog joje nėra įsipareigojimo naudoti ginčo žemės sklypo dalį pagal nustatytą (registre įregistruotą) naudojimo būdą, nes 2016-11-09 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog D. O. atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 926/2845 dalimi anksčiau minėto žemės sklypo, t.y. 926 kv.m. bendro ploto, dalis sklypo naudojimosi plane M1:500 pažymėta indeksu ( - ) (Sutarties 6.1.2 p.), be to šalys susitarė, kad kiekvienas žemės sklypo bendraturtis turi teisę savo žemės sklypo dalyje tvarkyti visus ūkinius reikalus (Sutarties 6.2 p.). Sutiktina su prokuroro pozicija, jog tai įrodo, kad sodininkų bendrija įsipareigojo netrukdyti sklypo įgijėjui D. O. naudotis sklypu, kas reiškia, kad sodininkų bendrija neturėjo tikslo įsigyti ir naudoti įsigyto iš valstybės sklypo bendroms reikmėms.

8540.

86Be to, kaip minėta, įsigyjant žemės sklypą Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytu atveju, būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumento, kuriuo suformuotos sodininko bendrijos teritorijos ribos bei vidinė žemės struktūra, sprendiniais; žemė, pagal šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius priskirta sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemei ir sudaranti vientisą žemės plotą su kita tokio pat pobūdžio teritorija, negali būti įgyta sodininko mėgėjo nuosavybėn, kol nustatyta teisės aktų tvarka nėra pakeisti teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu žemės sklypas priskirtas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei, tai sodininkai mėgėjai šios žemės įsigyti negali.

8741.

88Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo atskleisti atsakovų ketinimai dėl įgyjamo žemės sklypo. Atsakovų pateikti įrodymai (duomenys iš oficialios Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės, kad dar 2015 m. susitikimų su įstaigos vadovu metu gyventojai teikė informaciją apie galimai nesąžiningą bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimą bendrijų nariams, Nekilnojamojo turto registro išrašai ir sutartys, pagrindžiančios, kad Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama apie galimą bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimą, tęsė tokios žemės pardavimą ir kt.) patys savaime nepagrindžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama Sutartį, žinojo, kad šis konkretus perkamas žemės sklypas nėra reikalingas Bendrijos narių bendriesiems poreikiams tenkinti, bet yra įgyjamas siekiant jį perleisti kitiems asmenims. Be to, sodininkų bendrija „Žaluma“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, neatskleidė tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, nes, į bylą nepateikta duomenų, jog sodininkų bendrijos „Žaluma“ pirmininkas Jonas Narkevičius, kreipdamasis su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo išsipirkti šį sklypą, nurodė žemės sklypo įsigijimo tikslą.

8942.

90Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-08-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas nuslepiant nuo Nacionalinės žemės tarnybos (valstybinės žemės patikėtinės) aplinkybę, kad įgyjamas žemės sklypas nebus naudojamas pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, laikantis kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patikino, kad tarnyba nebūtų sudariusi ginčo sutarties, jeigu būtų atskleisti parduodamo žemės sklypo naudojimo planai. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypo pardavėja buvo suklaidinta dėl vienos iš esminių sudaromo sandorio sąlygų (nebuvo atskleistas žemės sklypo įgijimo tikslas), turinčių reikšmės valstybinės žemės patikėtinės apsisprendimui sudaryti sutartį, todėl aptariama 2015-08-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudaryta dėl apgaulės.

9143.

92Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą (Sprendimo 32, 33, 34, 35 punktuose), darytina išvada, kad valstybine žeme gali būti disponuojama tik pagal imperatyvias teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką. Bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sąlyga, t. y. kad sodininkų bendrijos iš valstybės perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) bendrojo naudojimo statiniams statyti (išdėstyti) ir / ar rekreacijai, yra esminė, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams. Kaip minėta, Žemės reformos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį tik sodininkų bendrijoms suteikiama teisė iš valstybės pirkti bendrojo naudojimo žemę, leidžia konstatuoti, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto tenkinti visų sodininkų bendrijos narių bendruosius interesus, nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai, jų asmeniniams poreikiams tenkinti. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtintos imperatyvios žemės sklypų savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš jų – naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės, t.y., kad bendrija, įsigydama žemės sklypą, ir neturėjo tikslo naudoti jį pagal paskirtį, t.y. SB „Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti, ginčo žemės sklypo dalis bus parduota fiziniam asmeniui, kuris naudoja įgytą sklypo dalį atskirai nuo kitų bendraturčių privačių poreikių tenkinimui, suponuoja išvadą dėl imperatyvių tesės normų, nustatančių žemės savininkų ir naudotojų pareigas naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, pažeidimo bei dėl prokuroro reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu pagrįstumo. Pažymėtina, jog pagal CK 1.95 str. 1 d. nuostatas, pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

9344.

94Kasacinio teismo, išnagrinėjusio analogišką ginčą, išaiškinimuose nurodoma, kad nepaisant to, jog teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams) lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Dėl šios priežasties Sodininkų bendrijos neturi teisės disponuoti bendrojo naudojimo žeme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-248/2019).

9545.

96Kaip minėta sprendime, iš 2016-11-09 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos SB „Žaluma“ su atsakovu, turinio matyti, kad žemės sklypo dalies pirkėjas įgijo konkrečiai identifikuotą žemės sklypo dalį, kartu įgydamas teisę šį sklypą valdyti savo nuožiūra, atskirai nuo kitų bendraturčių. Tai reiškia, kad atsakovui perleistas žemės sklypas negali būti naudojamas sodininkų bendrijai priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, bet yra naudojamas kaip individualus įgijėjo žemės plotas. Be to, sudaręs ginčijamą sandorį atsakovas faktiškai įsigijo valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengė realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo, apeidamas pirmiau nurodytose imperatyviosiose teisės normose nustatytus ribojimus ir nesant jose išvardytų sąlygų. Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kad formaliai ginčo žemės sklypo dalies naudojimo paskirtis (žemės ūkio) ir / ar naudojimo būdas (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) nėra pakeistas, ir net jeigu bendrijos valdomas ginčo žemės sklypas būtų naudojamas bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, bendrija, perleidusi privačiam asmeniui plane pažymėtą ginčo žemės sklypo dalį, iš esmės prarado galimybę užtikrinti, jog ginčo žemės sklypas būtų naudojamas išimtinai bendriems visų bendrijos narių interesams tenkinti, t.y. įvykęs faktinis žemės naudojimo paskirties pasikeitimas.

9746.

98Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovai be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo žemės sklypas būtų naudojamas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o į bylą pateikti ir aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalis buvo įgyta asmeniniam naudojimui ir buvo naudojama ją įsigijusio asmens poreikiams tenkinti.

9947.

100Imperatyvių valstybinės žemės pardavimą (nuomą) reglamentuojančių teisės normų pažeidimo padariniai – sandorių negaliojimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Imperatyvios teisės aktų nuostatos šiuo atveju buvo pažeistos tiek NŽT su bendrija sudarant 2015-08-13 sutartį, tiek ir bendrijai sudarant išvestinį sandorį su atsakovu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas šiuos išvestinius sandorius pripažinti niekiniais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), ex officio. Be to, prokuroro ginčijamą sandorį, kuriuo SB „Žaluma“ iš valstybės įgyto žemės sklypo dalį perleido atsakovui byloje, buvo pagrindas pripažinti negaliojančiu ir kaip prieštaraujančiu kitai imperatyviai įstatymo normai, kurios kaip teisinio ieškinio pagrindo nenurodė prokuroras. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Teismo sprendimu pripažinus ab initio negaliojančia 2015-08-13 sutartį dėl valstybinės žemės pardavimo bendrijai, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bendrija įgyvendino disponavimo jai priklausančiu turtu teisę. Taigi, esant aukščiau nurodytam, 2016-11-09 ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui, kuriuo SB „Žaluma“ pardavė atitinkamą žemės sklypo dalį atsakovui, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, jis yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

10148.

102Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

10349.

104Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog prokuroras nepagrįstai reikalauja taikyti restituciją natūra, nes vadovaujantis į CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakovui - fiziniam asmeniui taikytinas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas. Tačiau minėta atsakovo pozicija paneigiama byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: atsakovas sodininkų bendrijos narys, dalyvaudamas bendrijos susirinkimuose, galėjo ir turėjo žinoti, kad tik bendrija turi galimybę be aukciono įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypus už indeksuotą kainą; taip pat atsakovas turėjo žinoti, kad jo įgyjamos žemės sklypo dalies paskirtis žemės ūkio, o naudojimo būdas mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai; naudojimo pobūdis: sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, nes tokie duomenys įrašyti atsakovo sudarytoje sutartyse, ir tai reiškia, kad jis neabejotinai turėjo suprasti, kad sklypas (jo dalis) skirtas tenkinti visų sodininkų bendrijos narių bendruosius interesus, ir nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai, jų asmeniniams poreikiams tenkinti; sutartyse aiškiai nustatyta, kad pirkėjas po sutarties pasirašymo atskirai nuo kitų bendraturčių valdys atitinkamą įsigytą sklypą (dalį). Pažymėtina, kad žemės sklypą (dalį) pirkę asmenys turėjo suprasti, jog jų veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nurodyti argumentai eliminuoja sąžiningam įgijėjui taikytinas apsaugas. Be to, teismui konstatavus, kad tiek 2015-08-13 sutartis, tiek išvestinis 2016-11-09 sandoris, sudarytas bendrijos su atsakovu, kuriuo daiktas perėjo D. O., yra niekinis ir negalioja CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, atsakovai, t.y. bendrija ir fizinis asmuo, yra pripažintų negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms sandorių šalys, atsakovų (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl restitucijos taikymo.

10550.

106CK 6.146 str. nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teismo vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl įstatyme nustatytų išlygų, kurių egzistavimas galėtų sąlygoti restitucijos būdo pakeitimo taikymą, todėl restitucija taikytina natūra, t.y. valstybinės žemės sklypas grąžintinas valstybei. SB „Žaluma“ įpareigotina pagal sandorius gautus pinigus grąžinti atsakovui fiziniam asmeniui; bendrijai grąžintinos jos sumokėtos piniginės lėšos iš valstybės.

10751.

108Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

10952.

110Ieškovas reikšdamas ieškinį nurodė, kad ieškinio suma yra 27300 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2017 m. sausio 25 d. išrašą ginčo žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė yra 27300 Eur. Realiai byloje restitucija siekia 924,79 Eur (kaina sumokėta už perleistą 0,2845 ha žemės sklypą 2015-08-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (276,59 Eur) + kaina, kurią atsakovas D. O. sumokėjo 2016-11-09 pirkimo – pardavimo sutartimi už 926/2845 dalį ginčo žemės sklypo (648,20 Eur)). Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir sodininkų bendrijos „Žaluma“ nario – atsakovo, fizinio asmens. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir atsakovo D. O. lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11153.

112Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma nustatoma: bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi 2015 m. rugpjūčio 13 d. sutartis ir 2016 m. lapkričio 9 d. sutartis pripažintos negaliojančiomis, taikytina restitucija, kas reiškia, kad, sprendžiant dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų, jie turėtų būti apmokestinti 21,00 Eur suma (924,79 Eur *3 proc.*75 proc.) lygiomis dalimis, t.y. po 10,50 Eur.

11354.

114Bylos nagrinėjimo metu patirta 30,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios patenkinus ieškinį pilna apimtimi valstybės naudai priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 15,44 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

11555.

1162017-07-20 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

117Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais teismas

Nutarė

118ieškinį tenkinti visiškai.

119Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. rugpjūčio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7298, kuria sodininkų bendrija „Žaluma“, kodas 191518644, iš Lietuvos valstybės nusipirko 2845 kv. m ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (kadastro Nr. ( - )).

120Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. 4400-2846-0302 (kadastro Nr. ( - )), 926/2845 dalis buvo parduota atsakovui D. O., asmens kodas ( - ).

121Taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos valstybei iš atsakovo sodininkų bendrija „Žaluma“, kodas 191518644, 1919/2845 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (kadastro Nr. ( - )).

122Taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos valstybei iš atsakovo D. O., asmens kodas ( - ) 926/2845 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (kadastro Nr. ( - )).

123Taikyti restituciją - priteisti iš Lietuvos valstybės sodininkų bendrijai „Žaluma“, kodas 191518644, naudai 276,59 (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 59 ct) Eur, sumokėtus už 2845 kv. m ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (kadastro Nr. ( - )).

124Taikyti restituciją - priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“, kodas 191518644, atsakovui D. O., asmens kodas ( - ), 648,20 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 20 ct), sumokėtus už žemės sklypo 926/2845 dalis, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ) (kadastro Nr. ( - )).

125Priteisti iš atsakovų sodininkų bendrija „Žaluma“, kodas 191518644, ir D. O., asmens kodas ( - ), valstybei po 25,94 Eur (dvidešimt penkis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno).

126Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017-07-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

127Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.