Byla 2A-157/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovui V. A. , atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovei Skirmantei Černeckytei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2730-232/10 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į ankstesnes pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. A. 2009 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 22 dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 275 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo 6 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Vilniaus tramvajus“ direktoriumi su 6 000 Lt mėnesiniu atlyginimu, o 2008 m. balandžio 1 d. perkeltas dirbti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Transporto plėtros projektai“ direktoriumi su 6000 Lt mėnesiniu atlyginimu. Ieškovo teigimu, jo laikino nedarbingumo metu 2009 m. kovo 30 d. atsakovas nusprendė panaikinti įmonės filialą „Transporto plėtros projektai“, 2009 m. kovo 31 d. nutraukta filialo veikla, nuo 2009 m. kovo 31 d. atsakovas DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu – likvidavus darbdavį – nutraukė darbo sutartį su ieškovu. Ieškovo nuomone, darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, pažeidžiant DK nustatytą tvarką. Ieškovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, nutraukiant darbo sutartį taikytinos ne DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto, bet DK 129 bei 130 straipsnių nuostatos, užtikrinančios darbuotojų teisių apsaugą. Ieškovo teigimu, nebuvo jokios būtinybės naikinti atsakovo filialą, filialas sėkmingai vykdė ir plėtojo kelis projektus, galėjo iš gaunamų lėšų išsilaikyti. Ieškovas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro viešai pateikiami duomenys patvirtina, kad atsakovo filialas „Transporto plėtros projektai“ nėra likviduojamas ir iki šiol vykdo savo veiklą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neketino ieškoti galimybės perkelti ieškovą į kitas pareigas, dėl ko pažeidė DK 129 straipsnyje įtvirtintą pareigą. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas sprendimą atleisti iš darbo ieškovą priėmė 2009 m. kovo 31 d. ieškovo nedarbingumo laikotarpiu, todėl toks sprendimas laikytinas neteisėtu, nes prieštarauja DK 131 straipsniui. Ieškovo teigimu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo nukentėjo ieškovo dalykinė reputacija, verslo, darbo, tarnybos santykiai ir karjera, dėl patirto streso, išgyvenimų, pablogėjo sveikata, pašlijo šeiminiai santykiai, sumažėjo draugų ratas, todėl priteistina iš atsakovo 275 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

7Teismo teigimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė DK 130 straipsnio reikalavimus įspėti darbuotoją apie atleidimą, nors pagal DK 131 straipsnio, numatančio atleidimo iš darbo apribojimus 1 dalies 1 punkto nuostatas draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 str.), taip pat jo atostogų metu, tačiau minėtoje įstatymo nuostatoje yra numatyta išimtis – DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai kai darbo sutartis turi būti nutraukiama be įspėjimo. Teismas pažymėjo, kad vienu tokių atvejų įvardintas atvejis kai likviduojamas darbdavys, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo, todėl byloje ypatingai svarbu nustatyti kas buvo ieškovo darbdavys – likviduotasis filialas ar jo steigėjas. Teismas nurodė, kad nustačius, jog darbdavys buvo filialas ieškinys atmestinas.

8Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 nurodyta, kad Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas (steigėjai) arba dalininkas (dalininkai), taip pat pagal tai, kokiu būdu (pavyzdžiui, konkurso) viešosios įstaigos vadovas buvo paskirtas į pareigas; įtvirtintas teisinis reglamentavimas taikytinas universaliai, nediskriminuojant subjektų dėl viešosios įstaigos dalininkų sudėties, savininko buvimo viešuoju ar privačiu asmeniu ir pan.; viešosios įstaigos vadovui, skirtingai nei tokios įstaigos kolegialiems organams arba akcinės bendrovės vadovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas; viešosios įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji DK nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai; atleidžiant iš darbo viešosios įstaigos vadovą netaikytina kasacinio teismo praktika, kuri suformuota bylose dėl akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų atleidimo. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje tai pat pažymėta, kad kai darbuotojas (ieškovas) ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan.; ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas (ieškovas).

9Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika šioje byloje būtina nustatyti, kuris subjektas laikytinas ieškovo darbdaviu. Teismas nurodė, kad darbdaviu laikytinas asmuo, kurio atitinkamas organas yra įgalintas sudaryti darbo sutartis, todėl tais atvejais, kai juridinis asmuo filialo steigėjas nuostatais įgalina filialą priimti į darbą darbuotojus tai toks filialas ir laikytinas darbdaviu nepriklausomai nuo darbuotojo užimamų pareigų, t.y. jis įgyja veiksnumą darbo teisės klausimais. Teismas nurodė, kad pagal į bylą pateiktus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Transporto plėtros projektai“ nuostatų VII skyriaus 5 punktą filialo direktorius yra įgaliotas priimti į darbą filialo darbuotojus ir pasirašyti su jais darbo sutartis, taigi konstatuotina, kad šis filialas buvo savarankiškas darbo teisinių santykių subjektas – darbdavys, nors pagal CK 2.53 straipsnio nuostatas jis negali būti savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Teismo teigimu, tokią padėtį apsprendžia DK 14 straipsnis, apibrėžiantis reikalavimus darbdavių darbiniam teisnumui ir veiksnumui ir numatantis, kad darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento, kad darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Dėl to, teismo teigimu, ieškovo, nepaisant to, kad darbo sutartį darbdavio pusėje su juo pasirašė filialo (darbdavio) steigėjas, darbdavys kaip ir visų kitų filialo darbuotojų yra filialas. Teismo nuomone, kitoks aiškinimas pažeistų DK darbo subjektų lygybės principą suformuluotą DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo ne tik filialo vadovas, bet kartu ir jo darbuotojas, kuris, likvidavus V. A. darbdavį, kartu su kitais darbuotojais turėjo būti atleistas neįspėjus. Teismas nurodė, kad ieškovui išmokėta jam pagal DK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas priklausanti kompensacija, todėl jo atleidimas iš darbo buvo teisėtas. Teismas, pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio išvestinių reikalavimų dėl gražinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas V. A. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121.

13Teismo išvada, jog ieškovo darbdaviu buvo filialas, yra nepagrįsta. Tokia teismo išvada prieštarauja DK 14 straipsniui, pagal kurį darbinis teisnumas ir veiksnumas yra būtinas darbdavio požymis. Teismas neįvertino, jog juridinio asmens filialo teisinė padėtis yra specifinė, o filialas negali būti laikomas savarankišku darbo teisinių santykių subjektu. Teismas, aiškindamas teisės aktus bei filialo nuostatus, nepagrįstai neįvertino, jog filialo vadovas veikia pagal įgaliojimą, duotą atsakovo, todėl darbdaviu turi būti laikomas atsakovas, suteikiantis tokį įgaliojimą. Filialas šiuo atveju negali būti laikomas savarankišku darbo santykių dalyviu, t.y. darbdaviu, kaip darbo santykių šalimi.

142.

15Teismas neįvertino, kad pagal CK 2.53 straipsnį ir pagal filialo nuostatus filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys ir nėra savarankiškas juridinis asmuo. Dėl to jo naikinimas yra struktūrinis juridinio asmens pertvarkymas ir šiuo atveju atleidžiant ieškovą iš darbo turėjo būti taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą struktūriškai pertvarkant darbovietę. Teismas nepagrįstai šiuos ieškovo argumentus atmetė.

163.

17Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog net ir pripažinus filialą ieškovo darbdaviu, darbo sutarties nutraukimo tvarka buvo pažeista. Nusprendus filialą naikinti, jo likvidavimas nuo nutarimo priėmimo iki veiklos visiško nutraukimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro užtrunka tam tikrą laiką, tuo tarpu atsakovas darbo sutartį su ieškovu neteisėtai nutraukė iškart po sprendimo likviduoti darbdavį.

184.

19Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 pateiktais išaiškinimais, nes minėtoje byloje analizuojami kiti teisiniai santykiai – reglamentuojami Viešųjų įstaigų įstatymo.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodo, kad su ieškovo V. A. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, jie yra nepagrįsti, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir teisiniai argumentai

22Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

23Byloje nustatytos aplinkybės

24Byloje nustatyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2008 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 16 patvirtintų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Transporto plėtros projektai‘ nuostatų 1 punkte nurodyta, kad filialas yra savarankiškas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ struktūrinis padalinys, 15 punkte nurodyta, kad filialo steigėjas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, 25 punkte nurodyta, kad filialo vadovą skiria, atleidžia ir jo atlyginimą nustato steigėjo direktorius, ir 27 punkte nurodyta, kad filialo direktorius priima į darbą filialo darbuotojus ir pasirašo su jais darbo sutartis. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir V. A. 2008 m. kovo 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. 752, kuria V. A. priimtas dirbti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Vilniaus tramvajus“ direktoriumi su 6000 Lt mėnesiniu darbo užmokesčiu. Minėtos darbo sutarties pakeitimu 2008 m. balandžio 1 d. V. A. perkeltas dirbti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Transporto plėtros projektai“ direktoriumi su 6000 Lt mėnesiniu darbo užmokesčiu. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ valdybos 2009 m. kovo 30 d. posėdžio nutarimu nutarta naikinti įmonės filialą „Transporto plėtros projektai“. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 22 nuspręsta nutraukti darbo sutartį su filialo „Transporto plėtros projektai“ direktoriumi V. A. . Darbo sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta 2009 m. kovo 31 d. pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

25Apeliacinės instancijos teismo motyvai

26Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

27Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo

28Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė darbo įstatymo DK 130 straipsnio reikalavimus įspėti darbuotoją apie atleidimą, kad atsakovas nesilaikė DK 131 straipsnio, numatančio atleidimo iš darbo apribojimus, 1 dalies 1 punkto nuostatų draudžiančių įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu reikalavimų, kadangi DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai kai darbo sutartis turi būti nutraukiama be įspėjimo. Tarp tokių atvejų DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktu yra įvardintas atvejis kai likviduojamas darbdavys, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti kas buvo ieškovo darbdavys likviduotasis filialas ar jo steigėjas.

29Vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalimi darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavio - įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros - darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo dienos (DK 14 str. 1 d.). Viena iš DK 16 straipsnio 1 dalyje įvardintų kitų organizacinių struktūrų yra juridinių asmenų - įmonių, įstaigų, organizacijų filialai (CK 2.53 str.).

30Juridinio asmens filialai veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose, be kitų duomenų, turi būti nurodyta juridinio asmens filialo valdymo organas ir jo kompetencija (CK 2.54, 2.57 str.). Juridinis asmuo gali nuostatais suteikti savo filialams kompetenciją priimti darbuotojus į darbą ir įgyti darbdavio teises, prisiimti darbo pareigas bei tokias teises ir pareigas įgyvendinti. Juridinio asmens filialai laikomi įsteigtais nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.55 str., 2.58 str., 2.63 str. 1 d.). Tokiais atvejais juridinio asmens filialai yra darbdaviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), apibendrinimo apžvalga).

31SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Transporto plėtros projektai“ nauja nuostatų redakcija buvo patvirtinta 2008 m. vasario 11 d. direktoriaus įsakymu Nr. 16. Pagal filialo nuostatus filialo valdymo organas yra filialo direktorius, su juo sudaroma darbo sutartis, kurią pasirašo steigėjo direktorius ir filialo direktorius turi teisę priimti į darbą filialo darbuotojus, pasirašyti su jais darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, faktinis ieškovo darbdavys buvo filialas, o ne steigėjas.

32DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama likvidavus darbdavį. Atsižvelgiant į tai, kad faktinis ieškovo darbdavys buvo filialas, kuris 2009 m. kovo 30 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ valdybos nutarimu buvo likviduotas, dėl to ir darbo sutartis su ieškovu turėjo būti nutraukta.

33Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal CK 2.53 straipsnį juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Filialui taikomos CK antrosios knygos antros dalies normos, kiek jos neprieštarauja filialo esmei (CK 2.55 str. 1 d.). Filialas, kaip ir juridinis asmuo, turi savo valdymo organus (CK 2.54 str. 1 d. 4 p.). CK 2.81 straipsnis nustato, kad juridinis asmuo įgyja teises ir pareigas per savo organus. Kadangi filialo veiksmai sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui, tai pripažintina, kad filialo valdymo organo veiksmai sukuria teises ir pareigas juridiniam asmeniui. Dėl to filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks pats, kaip ir juridinio asmens valdymo organo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2007).

34Atsižvelgiant į tai, kad filialo direktoriaus statusas yra toks pats kaip įmonės vadovo, bei vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, pagal kurį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekso nustatyta tvarka, filialo steigėjas taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį su filialo direktoriumi priėmęs motyvuotą sprendimą.

35Nepaneigtas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad per visą filialo veiklos laikotarpį nebuvo įgyvendintas nei vienas projektas, įmonė dėl filialo patirdavo tiktai išlaidas ir negaudavo jokių pajamų, todėl, įvertinęs sunkią ekonominę situaciją Lietuvoje ir siekiant optimizuoti kaštus, atsakovas priėmė sprendimą nutraukti filialo veiklą (likviduoti). Dėl to tokiu pagrindu ir buvo nutraukta darbo sutartis su ieškovu. Taip pat nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas VĮ „Registrų centras“ pateikė dokumentus dėl filialo išregistravimo, o šis procesas užtruko dėl paties ieškovo kaltės, nes po darbo sutarties nutraukimo jis delsė atvykti pas ieškovą bei grąžinti visus jam patikėtus bei perduotus dokumentus.

36Dėl darbo sutarties nutraukimo tvarkos

37

38Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas nesilaikė darbo sutarties nutraukimo tvarkos, nustatytos DK 129-131 straipsniuose. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir šiuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo bei darbuotojui nėra taikomos DK normų nustatytos garantijos, nėra taikomi DK normų nustatyti apribojimai nutraukti darbo sutartį. Darbdavys atleidžiant darbuotoją iš darbo šiuo pagrindu neprivalo ieškoti galimybių perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą.

39Dėl darbdavio sąvokos

40Ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl to, kad likviduotas ieškovo darbdavysV. A. . Ieškovas įrodinėja, kad jo darbdavys buvo atsakovas, o ne atsakovo filialas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodyta išvada, jog ieškovo darbdaviu buvo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialas „Transporto plėtros projektai“ yra nepagrįsta ir tokia išvada prieštarauja DK 14 straipsniui. Ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad filialo teisinė padėtis specifinė ir filialas negali būti laikomas savarankišku darbo teisinių santykių subjektu. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK normas.

41Pagal DK 16 straipsnio 1 dalimi nustatytus reikalavimus darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavio - įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros - darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo dienos (DK 14 str. 1 d.). Viena iš DK 16 straipsnio 1 dalyje įvardintų kitų organizacinių struktūrų yra juridinių asmenų - įmonių, įstaigų, organizacijų filialai (CK 2.53 straipsnis).

42Juridinio asmens filialai veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose, be kitų duomenų, turi būti nurodyta juridinio asmens filialo valdymo organas ir jo kompetencija (CK 2.54, 2.57 str.). Juridinis asmuo gali nuostatais suteikti savo filialams kompetenciją priimti darbuotojus į darbą ir įgyti darbdavio teises, prisiimti darbo pareigas bei tokias teises ir pareigas įgyvendinti. Juridinio asmens filialai laikomi įsteigtais nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.55 str., 2.58 str., 2.63 str. 1 d.). Tokiais atvejais juridinio asmens filialai yra darbdaviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d nutarimu Nr. 44 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), apibendrinimo apžvalga).

43Bylos duomenys patvirtina, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Transporto plėtros projektai“ nauja nuostatų redakcija buvo patvirtinta 2008 m. vasario 11 d. direktoriaus įsakymu Nr. 16. Pagal filialo nuostatus, filialo valdymo organas yra filialo direktorius, su juo sudaroma darbo sutartis, kurią pasirašo steigėjo direktorius ir filialo direktorius turi teisę priimti į darbą filialo darbuotojus, pasirašyti su jais darbo sutartis. Dėl nurodytų aplinkybių faktinis ieškovo darbdavys buvo filialas, o ne steigėjas.

44Pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama likvidavus darbdavį. Atsižvelgiant į tai, kad faktinis ieškovo darbdavys buvo filialas, kuris 2009 m. kovo 31 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buvo likviduotas, dėl to ir darbo sutartis su ieškovu turėjo būti nutraukta.

45Pažymėtina, kad pagal CK 2.53 str. juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Filialui taikomos CK antrosios knygos antros dalies normos, kiek jos neprieštarauja filialo esmei (CK 2.55 straipsnio 1 dalis). Filialas, kaip ir juridinis asmuo, turi savo valdymo organus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CK 2.81 straipsnis nustato, kad juridinis asmuo įgyja teises ir pareigas per savo organus. Kadangi filialo veiksmai sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui, tai pripažintina, kad filialo valdymo organo veiksmai sukuria teises ir pareigas juridiniam asmeniui. Dėl to filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks pats, kaip ir juridinio asmens valdymo organo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2007).

46Teisėjų kolegijos nuomone, dėl aplinkybės, kad filialo direktoriaus statusas yra toks pats kaip įmonės vadovo, bei vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, pagal kurį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekso nustatyta tvarka, filialo steigėjas taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį su filialo direktoriumi motyvuotu sprendimu.

47Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nesilaikė darbo sutarties nutraukimo tvarkos, nustatytos DK 129-131 straipsniuose. Kaip jau minėta, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir šiuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo bei darbuotojui nėra taikomos DK normų nustatytos garantijos, taip pat nėra taikomi DK normų nustatyti apribojimai nutraukti darbo sutartį. Darbdavys atleidžiant darbuotoją iš darbo nurodytu pagrindu neturi pareigos ieškoti galimybių perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą.

48Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos taikymo

49Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas savo sprendime nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 7-161/2009 pateiktais išaiškinimais.

50Pagrindiniu ieškovo argumentu yra tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės skiriasi, todėl šioje byloje negali būti taikoma teismų praktika formuojama minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Pagal ieškovo argumentus reikia suprasti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje analizuoti teisiniai santykiai susiję su viešosiomis įstaigomis, o šioje byloje analizuojami teisiniai santykiai susiję su savivaldybės įmonėmis ir todėl jie skiriasi. Ieškovas nepateikė konkrečių argumentų kuo skiriasi darbo teisinių santykių (dėl vadovų atleidimo) reglamentavimas savivaldybės įmonėse ir viešosiose įstaigose. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik dviem nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytais aspektais. Pirma, kad viešosios įstaigos vadovui netaikomas atšaukimo institutas ir viešosios įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji DK nustatyti darbo sutarties atleidimo pagrindai. Antra, atsakovu dėl neteisėto atleidimo iš darbo turi būti laikomas ne darbdavio valdymo organas, o pats darbdavys.

51Dėl pirmo aspekto apeliaciniame skunde ieškovas nepasisako konkrečiai. Jei jis aspektą ginčija ir mano priešingai, tai reikštų, kad savivaldybės įmonės vadovo (ar filialo vadovo) atleidimo atveju gali būti taikomas atšaukimo institutas kaip yra akcinėse bendrovėse. Tai reikštų, kad ieškovas pripažįsta, kad atsakovas galėjo ieškovą atleisti ne vien DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, bet ir taikydamas atšaukimo institutą.

52Dėl antro aspekto apeliaciniame skunde ieškovas taip pat konkrečiai nepasisako. Jei ieškovas mano priešingai nei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, tai reikštų, kad atsakovu dėl atleidimo iš darbo turi būti laikomas ne darbdavys, o jo valdymo organas. Dėl šio aspekto formuojama teismų praktika, kad atsakovu dėl atleidimo iš darbo turi būti darbdavys, bet ne jo valdymo organas, ne vien minėtoje nutartyje bet ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. DK 14 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas , taip pat jas įgyvendina per savo organus. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl rėmimosi minėtoje nutartyje formuojama teismų praktika.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2007 nurodyta: „Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovas buvo paskirtas į AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo direktoriaus pareigas. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad jis buvo tik bendrovės filialo, o ne visos bendrovės vadovas; CK 2.54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dvi skirtingos sąvokos: juridinio asmens valdymo organas ir juridinio asmens filialo valdymo organas, todėl šalių ginčo teisiniams santykiams turėjo būti taikomos ne CK ar Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, o vidaus aktai. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors Akcinių bendrovių įstatyme nėra konkrečiai įtvirtinta, jog bendrovės, kuri yra juridinis asmuo, filialo vadovo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo organo, tačiau filialo vadovui taikomos teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens vadovo veiklą. Filialo teisinei veiklai taip pat taikomos CK antrosios knygos II dalies normos, kiek jos neprieštarauja filialo esmei (CK 2.55 straipsnio 1 dalis).

54CK 2.53 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens filialo sąvokos turinys, t. y. šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šias funkcijas filialas įgyvendina, t. y. įgyja teises ir pareigas, per savo valdymo organus, kurie veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.54 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2.81 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas juridinių asmenų registre buvo nurodytas kaip AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo vadovas, veikiantis juridinio asmens vardu, 2002 m. gruodžio 18 d. įregistruotų AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo nuostatų 4.1 punkte tiesiogiai nurodyta, jog filialo vienasmenis valdymo organas yra filialo vadovas - direktorius, kurį skiria ir atšaukia bendrovės valdyba (Įstatų 3.2 punktas) ir kuris organizuoja, vadovauja filialo veiklai, atsako už ją. Teisėjų kolegija, remdamasi teismo nustatytomis aplinkybėmis, CK 2.81 straipsnio nuostata, konstatuoja, kad šioje byloje pagrįstai buvo taikytas nurodytas straipsnis. Filialo veiksmai, kuriuos atlieka filialo valdymo organai ir per kuriuos juridinis asmuo įgyvendina savo funkcijas bei teises ir pareigas, sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui, todėl pripažintina, kad filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo organo.

55Teisėjų kolegijai pripažinus, kad filialo valdymo organo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo organo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CK ir Akcinių bendrovių įstatymo normas, todėl atmestinas kasatoriaus argumentas dėl DK 124 straipsnio 1 dalies netaikymo šioje byloje. Ieškovas buvo AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo vadovas, kurį su bendrove siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl atleidžiant ieškovą iš einamų pareigų turėjo būti taikomos ne DK, o CK ir Akcinių bendrovių įstatymo normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, Nr. 3K-7-760/2001, kategorija 2.11). Darbo teisės normos galėtų būti taikomos šiems teisiniams santykiams sprendžiant filialo vadovo socialinių garantijų dydžius, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimą, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką (šie klausimai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenagrinėja), o ne atleidimo iš pareigų pagrindus“.

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 nurodyta: „Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys - suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu ( DK 95 straipsnis). Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą ( DK 16 straipsnio 1 dalis). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento ( DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus ( DK 14 straipsnio 2 dalis). Taigi darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Šio materialinio teisinio santykio šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavio V. A. organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių - darbdaviu. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad byloje, kurioje darbuotojas (ieškovas) ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis - darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas (ieškovas), ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą. Jeigu darbdavio organas, priėmęs sprendimą dėl darbuotojo (ieškovo) ginčijamo atleidimo iš darbo, turi civilinį procesinį subjektiškumą, tai pagal tokio asmens teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi yra pakankamas jo dalyvavimas byloje kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Kita vertus, tokio organo teisinis suinteresuotumas gali būti pilnai realizuojamas vien tik per darbdavio, kaip atsakovo, dalyvavimą byloje“.

57Minėtoje nutartyje nurodyta: „DK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas - kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo; 3) darbuotojui mirus. Šios bylos kontekste aktualus DK 124 straipsnio 1 punktas, kuris yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125-129, 136 straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais“.

58Minėtoje nutartyje nurodyta: „Toks teisės aktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas teikia pagrindą išvadai, kad tarp viešosios įstaigos ir jos vadovo sudaromos darbo sutarties pagrindu susiklosto darbo santykiai. Viešosios įstaigos vadovui, skirtingai nei tokios įstaigos kolegialiems organams arba akcinės bendrovės vadovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Viešosios įstaigos tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą - bei viešosios įstaigos ir jos steigėjų (dalininkų) specifinis bruožas - pelno nesiekimas - išskiria šiuos juridinius asmenis ir jų dalyvius iš juridinių asmenų ir jų dalyvių rūšių, kuriems būdingas pelno siekimas, pavyzdžiui, akcinių bendrovių ir akcininkų, kitokių įmonių ir jų dalyvių. Dėl to viešosios įstaigos vadovo darbo santykių atsiradimas negali būti grindžiamas fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu, kurie būdingi pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų vadovų santykiams, o atleidimas - jų nutrūkimu. Kita vertus, šis motyvas nepaneigia viešosios įstaigos vadovui keliamų aukštų lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo, kvalifikacijos ir pan. reikalavimų. Pirmiau nurodytuose specialiuosiuose teisės aktuose nenustatyti darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindai, o tik įvardytas viešosios įstaigos organas, turintis kompetenciją spręsti dėl darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo, bei fizinis asmuo, kuriam suteikiama teisė įforminti darbo sutarties nutraukimą. VU 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, atsižvelgiant į jo reglamentavimo dalyką bei pirmiau išdėstytus teisinius argumentus, negali būti vertinamas kaip nustatantis darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindą. Nustačiusi, kad specialieji teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų įstaigų ir jų vadovų teisinį statusą bei tarpusavio santykius, nenustato specialių darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindų, išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog viešosios įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji DK nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Teisės aktai viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui (savininkui) nesuteikia absoliučios teisės nutraukti darbo sutartį su šios įstaigos vadovu. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis DK 9 straipsnio 3 dalimi, neleidžiama taikyti pagal analogiją specialiųjų teisės normų, nustatančių bendrųjų taisyklių išimtis. Tai reiškia, kad viešosios įstaigos vadovo atleidimui iš darbo negali būti pagal įstatymo ar teisės analogiją taikomi kituose įstatymuose nustatyti specialūs darbo sutarties nutraukimo pagrindai (pavyzdžiui, nustatyti Akcinių bendrovių įstatyme). Viešosios įstaigos ir jos vadovo statuso teisinis reglamentavimas bei pirmiau išdėstyti motyvai taip pat teikia pagrindą konstatuoti, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamam ginčui dėl viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš darbo pagrindų netaikytina ta kasacinio teismo praktika, kuri suformuota bylose dėl akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų atleidimo.

59Nagrinėdama šią bylą išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-640/2004. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš darbo, įvykusio Kauno miesto savivaldybės 2003 m. spalio 13 d. sprendimu, teisėtumo. Teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje, taikydama 1996 m. liepos 3 d. VįĮ, konstatavo, kad pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą savivaldybės taryba, būdama vienintelė viešosios įstaigos steigėja, turi absoliučią, jokių aplinkybių nesaistomą teisę atleisti iš pareigų viešosios įstaigos vadovą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2004 m. sausio 27 d. įstatymu Nr. IX-1977 VĮĮ išdėstytas nauja redakcija, į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos formavimo tikslu yra objektyviai būtinas naujos teismų praktikos formavimas“.

60Dėl kitų turinčių reikšmės bylai aplinkybių

61Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad ieškovas buvo priimtas į darbą atsakovo filiale. Byloje nustatyta, kad atsakovui panaikinus (likvidavus) atsakovo filialą darbo vietų, įskaitant filialo vadovo pareigas, filiale neliko. Pagal nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką juridinio asmens filialai, kuriems nuostatais (įstatais) suteikta teisė priimti į darbą darbuotojus, yra darbdaviai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad likvidavus ieškovo darbdavį ieškovas teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

62Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. A. 2009 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu nusprendė... 7. Teismo teigimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė DK 130... 8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 9. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika šioje byloje... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. A. prašo apeliacinės instancijos teismą... 12. 1.... 13. Teismo išvada, jog ieškovo darbdaviu buvo filialas, yra nepagrįsta. Tokia... 14. 2.... 15. Teismas neįvertino, kad pagal CK 2.53 straipsnį ir pagal filialo nuostatus... 16. 3.... 17. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog net ir pripažinus filialą... 18. 4.... 19. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir... 22. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio... 23. Byloje nustatytos aplinkybės... 24. Byloje nustatyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2008 m.... 25. Apeliacinės instancijos teismo motyvai... 26. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 27. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo... 28. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė darbo įstatymo DK 130... 29. Vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalimi darbdavys gali būti įmonė, įstaiga,... 30. Juridinio asmens filialai veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus,... 31. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo „Transporto plėtros projektai“... 32. DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo... 33. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal CK 2.53 straipsnį juridinio asmens... 34. Atsižvelgiant į tai, kad filialo direktoriaus statusas yra toks pats kaip... 35. Nepaneigtas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad per... 36. Dėl darbo sutarties nutraukimo tvarkos... 37. ... 38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys,... 39. Dėl darbdavio sąvokos... 40. Ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl to, kad likviduotas ieškovo... 41. Pagal DK 16 straipsnio 1 dalimi nustatytus reikalavimus darbdavys gali būti... 42. Juridinio asmens filialai veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus,... 43. Bylos duomenys patvirtina, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filialo... 44. Pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus darbo sutartis be... 45. Pažymėtina, kad pagal CK 2.53 str. juridinio asmens filialas atlieka visas... 46. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl aplinkybės, kad filialo direktoriaus... 47. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nesilaikė darbo... 48. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos... 49. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas savo... 50. Pagrindiniu ieškovo argumentu yra tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 51. Dėl pirmo aspekto apeliaciniame skunde ieškovas nepasisako konkrečiai. Jei... 52. Dėl antro aspekto apeliaciniame skunde ieškovas taip pat konkrečiai... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 54. CK 2.53 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens filialo sąvokos turinys, t.... 55. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad filialo valdymo organo teisinis statusas... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės... 57. Minėtoje nutartyje nurodyta: „DK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis... 58. Minėtoje nutartyje nurodyta: „Toks teisės aktuose įtvirtintas teisinis... 59. Nagrinėdama šią bylą išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgia į... 60. Dėl kitų turinčių reikšmės bylai aplinkybių... 61. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad... 62. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 64. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti...